- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-216-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05813-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- D. K., J. K.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-218-901/2014 pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams D. K. ir J. K. dėl žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ ieškiniu (1–3 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (1 t., 69–73 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų D. K. ir J. K. 28 397,12 Lt (8224,37 EUR) žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2013-03-12 AB LESTO atstovai tikrino elektros energijos apskaitos (duomenys neskelbtini) . Tikrindami elektros energijos apskaitos prietaisą G3E.144.230.C11 Nr. 628943 surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11000612. Patikrinimo metu nustatyta, jog pakeista elektros skaitiklio jungimo schema: apskaitos skyde įvadinis darbinis nulinis laidas, slaptai nutraukta nulinio laido grandinė prie varžto panaudojant izoliacinę medžiagą (tikrinimo metu pastebėti neįmanoma), o į darbinį nulinį laidą, nueinantį iš elektros skaitiklio pas vartotoją, vietoje nulio įjungta „A“ fazė, todėl skaitiklis nefiksuoja „A“ fazėje naudojamos elektros energijos. Slaptas perjungimas buvo įrengtas namo viduje. Vartotojas savo elektros imtuvams naudojo įžeminimo laidą vietoje darbinio nulio.
LR CK 3.109 str. 2 d. nustato, jog pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį, sutuoktiniai atsako solidariai. Vadinasi, atsakovas D. K. solidariai atsako ir už iš sutuoktinės J. K. sudaryto sandorio (Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties) kylančias prievoles, o J. K. solidariai atsako už iš sutuoktinio D. K. sudaryto sandorio (Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties) kylančias prievoles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (1 t., 111–114 b. l.) atsakovai D. K. ir J. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad elektros skaitiklis Nr. 628943 buvo įrengtas ant pastato išorinės sienos planinio keitimo metu 2009-04-21. Tai užfiksuota užduotyje Nr. 3869849, taip pat nurodyta, kad apskaita veikia. Elektros energijos apskaitos prietaisą G3E.144.230.C11 Nr. 628943 įrengė ieškovo darbuotojai ir perdavė naudoti vartotojui kaip tvarkingą. Iš teismui pateiktų 13 užduočių ir jų įvykdymo rezultatų fiksavimo dokumentų matyti, kad nei vienu atveju, kuomet buvo tikrinama elektros energijos suvartojimo apskaita, nebuvo nustatyta kokių nors pažeidimų. Jokios izoliacinės medžiagos tikrinimo metu nerasta. Varžtas, nepažeidus apskaitos dėžės ir skaitiklio plombų, yra nepasiekiamas. Iš to seka išvada, kad atsakovai negalėjo nei panaudoti kokią nors izoliacinę medžiagą prie darbinio nulio laido, nei ją išimti. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11000612 ir vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schemoje pažymėtas namo viduje - garaže-esantis perjungimas nėra slaptas jungiklis, kuris leistų vartoti elektros energiją be apskaitos. Jis įrengtas sename elektros skyde, už elektros apskaitos prietaiso. Įžeminimo laido vietoje darbinio nulio panaudojimas elektros imtuvams taip pat nėra užfiksuotas, nors ieškovo darbuotojams buvo sudaryta galimybė patekti į patalpas ir atlikti nuodugnų patikrinimą. Ieškovo nurodomas patirtos žalos dydis nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Surašyti visi name buvę elektros prietaisai ir žala paskaičiuota lyg jie būtų maitinami tik per elektros energijos apskaitos prietaisą G3E.144.230.Cll Nr. 628943. Paskaičiuojant galimą žalą, neįvertinta, kad name esantys elektros energiją vartojantys prietaisai dirba ne visą parą. Savo pareigas atsakovai vykdė tinkamai. Jokių elektros apskaitos prietaisų gedimų, kuriuos gali pastebėti vartotojas, apskaitos prietaisų ir įrenginių plombų pažeidimų tikrinimų metu ieškovo darbuotojai neužfiksavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu (2 t., 109–115 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui AB LESTO iš atsakovų D. K. ir J. K., solidariai 14 198,56 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 14 198,56 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – 926,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11000612, apskaitos patikrinimo ir rodmenų duomenys, ekspertizės aktas, specialisto išvada, liudytojų parodymai, teiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga yra pakankami įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovai, kaip elektros energijos vartotojai, yra atsakingi dėl to, kad buvo slapta pakeista skaitiklio elektrinės schema jų gyvename name (duomenys neskelbtini), nutraukus nulinį laido N grandinę kontaktiniame sujungime elektros srovei laidžią poveržlę padengus sunkiai pastebima izoliacine (elektros srovei nelaidžia) medžiaga, skaitliuko N laidą sujungiant su tinklo L1 (A) fazės laidu. Taip pakeitus elektros skaitiklio elektrinę schemą, elektros energiją galima buvo vartoti, tačiau jis nefiksavo vartojamos elektros energijos kiekio. Teismas konstatavo, kad abu atsakovai pažeidė sutartines pareigas nedelsiant informuoti ieškovą apie elektros apskaitos prietaisų schemos pakeitimus. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti, dėl netinkamo elektros apskaitos prietaiso rodmenų ieškovas patyrė nuostolių, o šie nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojų kaltės, tenka būtent elektros energijos vartotojams.
Teismas nurodė, kad atsakovai pažeidė elektros pirkimo-pardavimo sutartyse ir EETNT nustatytas pareigas rūpintis elektros apskaitos prietaisų veikimo saugumu, patikimu, nepranešė ieškovui apie pakeistą elektros skaitiklio schemą, dėl ko AB LESTO ilgą laiką buvo teikti netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją, dėl ko elektros tiekėjas patyrė nuostolių.
Teismas nurodė, jog atsakovai yra susituokę, gyvena kartu minėtame name, neginčijo, kad jie visą tą laiką vedė bendrą ūkį. CK 3.109 str. 2 d. nustato, jog pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį, sutuoktiniai atsako solidariai už kito sutuoktinio sudaryto sandorio kylančias prievoles.
Teismas konstatavo, jog beveik 3 metus ieškovo atstovai nematė pakeitimų skaitiklyje, nors pasak liudytojų, šis laidas priklauso būtent ieškovo aptarnaujamojoje skaitiklio zonoje, rodo ir ieškovo neatsargumą bei netinkamai vykdytą skaitiklio techninę priežiūrą. Ieškovas yra profesionalus elektros energijos paslaugų teikėjas, nuolat vykdantis elektros apskaitos prietaisų montavimą, priežiūrą ir patikrą, jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Leisdamas atsakovui keisti vidaus tinklo įvadinį kabelį, po to ieškovo darbuotojams, turintiems specialių žinių, atlikus patikrą ir apskaitos skydo plombavimą, tačiau pažeidimo nepastebėjus ir nepastebint to tokį ilgą laiką, pats ieškovas savo veiksmais iš dalies sudarė sąlygas neteisėtai atsakovams naudoti elektros energiją, todėl teismas konstatavo abiejų šalių kaltę dėl atsiradusios žalos, nes ieškovas dėl neatsargumo prisidėjo prie neteisėto elektros energijos vartojimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas AB „Lesto“ apeliaciniu skundu (2 t., 118–123 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo AB LESTO ieškinio reikalavimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį šioje dalyje patenkinti bei priteisti apelianto sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą - 319 Lt ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
1. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti, todėl akivaizdu, kad dėl netinkamo elektros apskaitos prietaiso rodmenų ieškovas patyrė nuostolių, o šie nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.
2. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Jokių savo kaltę paneigiančių įrodymų atsakovai byloje nepateikė.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovo kaip kreditoriaus kaltė pasireiškė netinkama skaitiklio technine priežiūra ir neatsargumu. 2010-12-07 skaitiklio užplombavimo ir tikrinimo metu „A“ fazė per nulinį laidą nebuvo patiekta, todėl skaitiklis veikė tinkamai ir tinkamai fiksavo atsakovų suvartojamą elektros energiją. Todėl atlikus bet kokius tikrinimo veiksmus, kuriuos ieškovo darbuotojas privalo tokiu atveju atlikti, jis minėtų slaptų veiksmų niekaip negalėjo pastebėti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, jog atsakovo neteisėtą elektros energijos vartojimą ieškovas iš esmės sieja su neleistina invazija skaitiklio viduje. Pats elektros apskaitos prietaisas (skaitiklis) pažeistas nebuvo, neleistina invazija buvo padaryta tik nulinio laido sujungimo su apskaitos skydo nuline šyna vietoje itin slapto pobūdžio veiksmais, t. y. išoriškai šis pažeidimas visiškai nematomas. Tai, kad ieškovo darbuotojas, tinkamai atlikdamas apskaitos patikrinimo veiksmus, nepastebėjo slapto pobūdžio ir itin maskuojamais veiksmais atliktų pažeidimų, nerodo ieškovo aplaidumo ar netinkamos apskaitos prietaiso techninės priežiūros.
4. Neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpis buvo skaičiuojamas remiantis objektyviais įrodymais (skaitiklio užplombavimo užduotimi), kurie parodo kada atsakovas D. K. turėjo galimybę, nepažeidžiant apskaitos skydo plombų, patekti į apskaitos skydo vidų ir atlikti minėtus slapto pobūdžio veiksmus, t. y. 2010-12-07, kuomet atsakovui pačiam keičiantis savo elektros įvadą buvo leista prijungti jį prie apskaitos prietaiso. Todėl teismo išvada, jog beveik 3 metus ieškovo atstovai nematė slapto pobūdžio atliktų pažeidimų neatitinka tikrovės, nes įtarimas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo ieškovo darbuotojams kilo po 2 metų ir 3 mėnesių.
5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kuriuo teismas rėmėsi mažindamas prašomą priteisti žalos dydį, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovai nepertraukiamai 24 valandas per parą naudojo maksimalią pagal sutartis jiems leistą galią. Visų pirma, šiuo atveju atsakovų ieškovui padaryta žala buvo apskaičiuota ne pagal vartotojui leistinąją naudoti galią ir 24 val. per parą trukmę, o vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau - EETNT), 126.12 ir 126.13 punktais už laikotarpį nuo 2010-12-07 iki 2013-03-12 pagal faktinę pas vartotoją rastų elektros imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Antra, netgi nakties metu atsakovai vartotojo šiek tiek didesnę, nei sutartimi jiems buvo leidžiama, galią.
6. Nesant galimybės nustatyti tikrąjį nuostolių dydį, jis apskaičiuojamas teisės aktuose nustatytais būdais ir tokiu atveju taikomas teisės aktas, galiojantis neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nustatymo metu (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012). Nuostolio dydžio skaičiavimas EETNT nustatytais būdais neprieštarauja CK 6.249 str. 1 d. nuostatai, kad kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo dalį (atsakomybė ieškovui ir atsakovams buvo padalinta per pusę) ieškovo kaltės ir šios nepagrįstos išvados pagrindu netenkino pusės ieškinio reikalavimo, nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl netenkina būtent pusės ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 130–132 b. l.) atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas išanalizavo visus byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino žalos ieškovui dydžio paskaičiavimo dalyje. Leisdamas atsakovui keisti vidaus tinklo įvadinį kabelį, po to ieškovo darbuotojams, turintiems specialių žinių, atlikus patikrą ir apskaitos skydo plombavimą, tačiau pažeidimo nepastebėjus ir nepastebint to tokį ilgą laiką, pats ieškovas savo veiksmais iš dalies sudarė sąlygas neteisėtai atsakovams naudoti elektros energiją, dėl ko šiuo atveju konstatuotina abiejų šalių kaltė dėl atsiradusios žalos, nes ieškovas dėl neatsargumo prisidėjo prie neteisėto elektros energijos vartojimo. Ieškovo darbuotojai patikrinimo metu turėjo galimybę nustatyti, kuriuo elektros apskaitos prietaisu fiksuojamas elektros energijos teikimas į kurią pastato dalį, kurie elektros imtuvai per kurį gauna elektros energiją, tačiau to nedarė, taip neatlikdami savo pareigos tiksliai užfiksuoti visas reikšmingas aplinkybes. Be to, akte nurodė neveikiančius elektros prietaisus, kurie buvo mano dalyje, kuriai elektros energija tiekiama per elektros skaitiklį Nr. 628943: du elektrinius šildytuvus, sieninį šildytuvą, elektrinį šakų smulkintuvą. Teismas, įvertinęs visas galimos žalos atsiradimo aplinkybes bei taikomą apskaičiavimo būdą, įstatymo nuostatas, pagrįstai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sumažindamas ieškovo apskaičiuotą maksimalią žalą pusiau.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo AB „Lesto“ apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš sutartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktinas galioti dėl žemiau nurodytų motyvų.
Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovų (solidarių skolininkų) žalą už neapskaitinės elektros energijos vartojimą. Žala (CK 6.249 straipsnis) – tai viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Taikant civilinę atsakomybę, be žalos taip pat turi būti nustatyti, kad yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsakovai yra ieškovo teikiamos elektros energijos vartotojai (kurių namo įrenginiai yra prijungti prie ieškovo energijos tiekimo tinklų), vartojantys šią energiją savo buitinėms reikmėms, o pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį su buitiniu vartotojo (fiziniu asmeniu) elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
Byloje nustatyta, kad atsakovai su ieškovu buvo sudarę dvi energijos tiekimo-vartojimo sutartis, t. y. atsakovas D. K. 1999-05-06 sudarė sutartį Nr. 39002, abonento Nr.7345819, atsakovė J. K.-2003-06-23 Nr.60565, abonento Nr.7230690, pagal kurias buvo tiekiama elektros energija į sutuoktiniams priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)4(1t.,7-8 b. l.). Tiekiama elektros energija į gyvenamąjį namą buvo apskaitoma dviem ieškovo įrengtais skaitikliais. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas sutartinės, o ne deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismas nustatė neteisėtą elektros energijos vartojimo faktą, t.y. 2013-03-12 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11000612 ieškovo darbuotojai apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) patikrinę atsakovų elektros energijos apskaitos prietaiso veikimą nustatė, kad pakeista elektros skaitiklio jungimo schema, buvo pažeistas elektrinių grandinių vientisumas. apskaitos skyde įvadinis darbinis nulinis laidas, slaptai nutraukta nulinio laido grandinė prie varžto, panaudojant izoliacinę medžiagą (tikrinimo metu pastebėti neįmanoma),o į darbinį nulinį laidą, nueinantį iš elektros skaitiklio pas vartotoją, vietoje nulio įjungta „A“ fazė, todėl skaitiklis nefiksuoja „A“ fazėje naudojamos elektros energijos, vartotojas savo elektros imtuvams naudojo įžeminimo laidą vietoje darbinio nulio“(1t., 10-11 b. l.); tikrinimo metu į „A“ fazę tekėjo 24,1 Asrovė, „B“fazė-0,1 A, „C“ fazė- 0A, įtampa 231V, elektros skaitiklis elektros energijos nefiksavo; slaptas perjungimas buvo įrengtas namo viduje, atsakovui leidus apžiūrėti elektros imtuvus, nulinis laidas jau buvo pajungtas prie įžeminimo garažo skyde. Taigi neteisėto elektros energijos vartojimo faktas pasireiškė apskaitos prijungimo schemos pakeitimu, (ne paties prietaiso sugadinimu), dėl ko apskaitos prietaisas nefiksavo A fazėje suvartojamos elektros energijos. Byloje nustatyta, kad atsakovui pagal 2010-12-06 užduotį, keičiant atvadą, jam buvo leista nuimti apskaitos skydelio plombas, kad atsakovas turėtų galimybę prie apskaitos prietaiso gnybtų prijungti atvadą, atsakovui buvo leidžiama patekti į apskaitos skydelio vidų, todėl ieškovas sprendė, kad pažeidimai padaryti 2010-12-06.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina neteisėtus vartotojo veiksmus. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo faktas, kartu ir neteisėti atsakovo veiksmai yra įrodyti 2013-03-12 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros protokolu, patikrinimą atlikusių asmenų-liudytojų (ieškovo darbuotojų) parodymais, specialisto išvada, paaiškinimais teisme, ekspertizės išvadomis.
Skirtingai nei prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2005; 2008-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011-09-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Atsakovai šio kaltės nepaneigė.
Dėl anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių elektros apskaitos prietaiso prijungimo sistemos pakeitimu, kas turėjo įtakos tinkamo patiektos elektros energijos kiekio fiksavimui, ieškovas patyrė žalą (priežastinis ryšys įrodytas), kurios objektyviai nustatyti nėra galimybės, kadangi šiuo atveju žala pasireiškė neapskaitomos elektros energijos, kurios elektros skaitiklis iš dalies nefiksavo, vartojimu. Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, todėl tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Vienas tokių būdų – teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinimo atlikimo metu galiojo Taisyklės, nustatančios būdus, kaip įvertinti elektros energijos tiekėjo dėl neteisėto elektros energijos naudojimo patirtų nuostolių dydį, t.y. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau EETNT).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuostolių dydžio skaičiavimas Taisyklėse nustatytais būdais neprieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pažymėtina, jog Taisyklėse įtvirtintų apskaičiavimo būdų taikymas, be kita ko, priklauso nuo to, ar neteisėtas elektros energijos vartojimas yra matomas (Taisyklių 126.11 punktas), ar neteisėtas elektros energijos vartojimas pasireiškia slapto pobūdžio veika (Taisyklių 126.13 punktas), taip pat nuo vartotojo elgesio akto surašymo metu (Taisyklių 126.12 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovų žalą, paskaičiuotą už 2metus ir 3 mėnesius nuo Akto surašymo (t. y. nuo 2010-12-07 iki 2012-03-12) pagal Taisyklių 126.12 ir 126.13 punktus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai suteikė ieškovui galimybę nustatyti jų name veikiančių elektros įrangos imtuvų galią.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina neteisėtus vartotojo veiksmus, tačiau spręsdamas dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nustatymo, pripažino, kad dėl atsiradusios žalos yra atsakingi ne tik atsakovai, bet ir ieškovas, dėl neatsargumo sudaręs sąlygas neteisėtam elektros energijos vartojimui, netinkamai vykdė skaitiklio techninę priežiūrą, taip pat konstatavo, kad leisdamas atsakovui keisti vidaus tinklo įvadinį kabelį, o po to ieškovo darbuotojams, turintiems specialių žinių, atlikus patikrą ir apsaugos skydo plombavimą, tačiau nepastebėjus pažeidimo ilgą laiką, pats iš dalies sudarė sąlygas neteisėtai ilgą laiką atsakovams naudoti elektros energiją, todėl taikė mišrią atsakomybę (CK 6.259 str.). Tuo pagrindu ieškovo prašomą priteisti žalą teismas sumažino 50 procentų.
Ieškovas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka, teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistiną žalą, kadangi atsakovai nepateikė jokių jų kaltę paneigiančių įrodymų, ieškovo darbuotojai tinkamai atliko apskaitos patikrinimo veiksmus ir ta aplinkybė, jog nepastebėjo slapto pobūdžio ir itin maskuojamais veiksmais atliktų atsakovo pažeidimų, neįrodo ieškovo aplaidumo ar nerūpestingumo. Nurodo, kad slapti neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovai pakeitė skaitiklio jungimo schemą taip, kad atsakovai iš savo vidaus tinklo bet kada „A“ fazę per nulinį laidą turėtų galimybę įjungti ar išjungti, o 2010-12-07 skaitiklio plombavimo ir tikrinimo metu „A“ fazė per nulinį laidą nebuvo patiekta , todėl skaitiklis veikė tinkamai ir tinkamai fiksavo atsakovų suvartojamą energiją. Be to ieškovas iki tol atliko tik skaitiklio rodmenų nurašymus, o ne jo patikrinimus. Taip pat nesutiktina su teismo išvada, kad neleistina invazija buvo atlikta skaitiklio viduje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši invazija buvo atlikta apskaitos skyde, nulinį (N) laidą jo kontaktiniame sujungime su apskaitos skydo nuline šyna padengiant sunkiai pastebima(skaidria) izoliacine (elektros) srovei nelaidžia medžiaga, tokia pat medžiaga padengtos ir poveržlės, kuriomis buvo sujungtas šio nulinio laido galas su skydo nuline šyna. Tokie veiksmai buvo reikalingi nutraukti nulinio laido elektrinę grandinę, taip išvengiant trumpo jungimo iš savo vidaus elektros tinklo per nulinį laidą , einantį iki skaitiklio, patiekiant „A“ fazę. Tuo tarpu pats apskaitos prietaisas(skaitiklis) nebuvo pažeistas, neleistina invazija buvo padaryta tik nulinio laido sujungimo su apskaitos skydo nuline šyna vietoje itin slapto pobūdžio veiksmais, išoriškai šis pažeidimas visiškai nematomas, kas neįrodo ieškovo aplaidumo ar nerūpestingumo.
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus rašytinius, daiktinius įrodymus, specialisto L. B., liudytojų A. V., A. Ž. apklausą, šalių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo argumentai dėl slapto pažeidimo yra pagrįsti. Slapti neteisėto elektros energijos vartojimo veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovai taip pakeitė skaitiklio jungimo schemą, jog iš savo vidaus tinklo bet kada „A“fazę per nulinį laidą turėtų galimybę įjungti arba išjungti. Nors skaitiklio plombavimo metu buvo atliktas tikrinimas, tačiau netiekiant „A“ fazės per nulinį laidą , skaitiklis veikė tinkamai ir tinkamai fiksavo atsakovų suvartojamą elektros energiją Tiek iš ekspertizės akto, tiek iš specialisto išvados matyti itin slaptas pažeidimo pobūdis, kuris negalėjo būti pastebėtas eilinio tikrinimo metu. Ieškovo atstovai nurodė, kad šį pažeidimą nustatė tik atliekant kontrolinių apskaitos prietaisų, įrengtų mikrorajono pastotėje, patikrinimą ir vartotojų, kuriems tiekiama elektros energija iš tos pastotės, mokėjimų už elektros energiją analizę. Kaip matyti iš bylos medžiagos-ieškovų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, nustačius didelius neatitikimus, buvo atliekami naktiniai vartotojų įvadų tikrinimo reidai, atliekant juose srovių matavimus. Taip ieškovai 2013-03-12 nakties metu atlikus atsakovų apskaitos prietaiso patikrinimą ir srovių matavimus, nustatė apskaitos jungimo schemos pakeitimo pobūdį ir slapto pobūdžio veiksmais nulinio laido elektrinės grandinės nutraukimo atvejį, pastebėjo, kad viena fazė naudoja įtartinai daug energijos. Taip pat sutiktina su apelianto argumentu, kad ši invazija buvo ne skaitiklio viduje, bet apskaitos skyde iki nulinio laido sujungimo su apskaitos skydo nuline šyna vietoje.
Tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovas, kaip vartotojas, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014). EETNT negali būti numatyti visi įmanomi pažeidimų atvejai, juolab kad vienu metu gali būti padaryti keli pažeidimai, skirtingo pobūdžio ir akivaizdumo laipsnio, todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, turi vertinti nustatytus elektros apskaitos prietaisų pažeidimus sistemiškai, t. y. juos vertinti kaip visumą ir spręsti, kokį pobūdį – matomų ar užslėptų pažeidimų, jie labiau atitinka. Visiško atitikimo gali būti neįmanoma nustatyti dėl padarytų pažeidimų įvairovės, todėl nustatoma, kas labiau tikėtina, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, vidiniu teismo įsitikinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo darbuotojai atsakovo padaryto pažeidimo nepastebėjo dėl netinkamai vykdytos skaitiklio priežiūros, nerūpestingumo ar kitų nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, pats pakeitimas atliktas ne skaitiklyje. Priešingai, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas vartodamas elektros energiją, atliko slaptus neteisėtus veiksmus siekdamas pakeisti patiektos elektros energijos kiekio tinkamą užfiksavimą, paaiškėjus pažeidimui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę bei ieškovo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo kaltės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pakankamo pagrindo, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo padarytą elektros apskaitos schemos pakeitimą buvo galima nustatyti be jokių papildomų priemonių, t.y. kad jis buvo ne slapto pobūdžio.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nors ir nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.259 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis skolininko atsakomybės sumažinimą dėl kreditoriaus kaltės, tačiau iš dalies tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, kurios faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamoje byloje.
Sprendžiant ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino žalos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu svarbu atsižvelgti į nagrinėjamu atveju taikytą žalos apskaičiavimo būdą. Pažymėtina, kad žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendime ieškovo patirtos žalos paskaičiavimo įvertinimu bei atsakovų argumentu atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo klausimu, kadangi ieškovas žalą paskaičiavo ne pagal vartotojui leistinąją naudoti galią, ir 24 val. per parą trukmę, bet vadovaujantis galiojusių LR Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintų Taisyklių 126.12 ir 126.13 punktais už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo 2010-12-07 iki 2013-03-12 akto surašymo dienos. (duomenys neskelbtini)13. punktas numato, kad tuo atveju kai nustatoma, jog siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o operatoriaus darbuotojas per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.) arba įrengiant paslėptą atvadą elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitą arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 6 punkto 21 pastraipos 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 126.12 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai; galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Kadangi atsakovas leido patikrinti elektros prietaisų galią ((duomenys neskelbtini)13.punktas), todėl patirtą žalą ieškovas skaičiavo pagal imtuvų galią bei taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (EETNT 1 priedas), įvertinus ir kito skaitiklio užfiksuotą elektros energijos kiekį (1t.,14-16 b. l.). Kaip matyti iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, nors iš pradžių buvo surašyta didesnė dalis elektros imtuvų, tačiau liudytojai patvirtino, kad buvo įrašyti faktiškai pas vartotojus rasti ir patikrinti veikiantys elektros imtuvai.
Kasacinis teismas pripažįsta praktikoje, kad tokiu būdu apskaičiuojant nuostolius, jie yra hipotetiniai. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad jie negali tiksliai apskaičiuoti nuostolių dydžio, juos turi nustatyti teismas. Įvertinus ieškovų nurodytą aplinkybę, kad ieškovas nenustatė, prie kurios tinklo dalies buvo prijungti name rasti elektros įrenginiai (prietaisai),tame tarpe ir namo šildymas, apšvietimas, nurodydami, kad neįmanoma nustatyti, kokie imtuvai, kurioje dalyje buvo naudojami, todėl teismas negali vadovautis pateiktu paskaičiavimu kaip visiškai patikimu įrodymu(1t.,74-75 b. l.). Nustatant nuostolių dydį atsižvelgtina į tai, kad name elektros energija buvo apskaitoma per du skaitiklius. Neteisėtas elektros energijos vartojimas nustatytas tik atsakovui priklausančio skaitiklio veikimo zonoje (namo dalyje).Įvertinant žalos dydį, atsižvelgtina į atsakovų ankstesnį faktinį elektros energijos sunaudojimo vidurkį. Pagal bylos duomenis atsakovų apskaita buvo tikrinta 2010-12-06 po to, kai vartotojas pasikeitė įvadinį kabelį iš 4 laidų į 5 laidų kabelį, o rodmenys paskutinį kartą nurašyti 2013-03-06 (1t.,84,87 b. l.). Iš atsakovų elektros energijos rodmenų nurašymo duomenų matyti, kad vidutinis atsakovų elektros energijos kiekio suvartojimas iki akto surašymo laikotarpiu nuo 2007m.12mėn. iki 2010-11mėn.įskaitytinai per abu atsakovus buvo 445 kWh, nuo 2010-12mėn. iki 2013-02mėn.įskaitytinai(per laikotarpį, kai netiksliai buvo fiksuojami duomenys) buvo 267 kWh, po akto surašymo nuo 2013-03 mėn.– 384 kWh (1 t., 117b.l.).Taigi atsižvelgiant į šiuos duomenis matyti, kad elektros energijos sunaudojimo kiekis per nurodytą žalos padarymo laikotarpį buvo sumažėjęs mažiau nei pusė, palyginus su ankstesniu bei šiuo metu esamu elektros energijos sunaudojimo užfiksuotu apskaitoje kiekiu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir vadovaudamasis netinkamais motyvais, tačiau priteisdamas iš atsakovo 50 procentų reikalautos atlyginti žalos dydžio, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į prieš tai nurodytas faktines aplinkybes susijusias su žalos apskaičiavimu, į bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti nuostolių atlyginimo sumos mažinimas per pusę užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą, atlygina ieškovui padarytą žalą, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.,6.251 str. 1 ir 2 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.