Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-12-17 · Administracinė byla Nr. eI2-7679-342/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
eI2-7679-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01225-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
individualios įmonės V, IĮ V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas
Atsakovas
Šilutės rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
UAB "Sveikatos darna"
Advokatai
Asta Skujytė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7679-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01225-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2; 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. P., advokatei Astai Skujytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto patikslintą skundą atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos darna” dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetas (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) žalos atlyginimą pinigais – 55 516,96 Eur.

Pareiškėja nurodo, jog su atsakove 2005-10-10 sudarė Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. R5-(9.40)-558; nuomos terminas buvo numatytas iki 2014-10-10, bet ne ilgiau, kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui (1.2 punktas). Pažymi, kad pradėjus vykdyti Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, buvo įvykdytas Europos sąjungos (toliau - ir ES) paramos įgyvendinimo projektas. Nurodo, kad nekilnojamojo turto panaudos sutartimi Nr. R5-(8.1.11.)-378, sudaryta 2014-05-08, Šilutės rajono savivaldybė IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetui perdavė naudotis nuosavybės teise priklausančias ambulatorijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių plotas 158,28 kv. m., pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Nurodo panaudos sutarties sąlygas.

Pažymi, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2017-12-21 priėmė sprendimą Nr. T1-868 dėl pritarimo projektų „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas Šilutės rajono savivaldybėje” įgyvendinimui.

Pažymi, kad 2018-05-29 teikė Administracijai prašymą pratęsti Kintų ambulatorijos patalpų panaudos sutarties terminą, kadangi pareiškėja siekė įgyvendinti ES paramos 2014-2020 metų projektą. Šilutės rajono savivaldybės meras 2018-06-11 raštu „Dėl informacijos” nurodė, jog negali pratęsti 2014 metais sudarytos panaudos sutarties. Tvirtina, jog Administracijos tarnautoja, su kuria vyko bendravimas, taip pat telefonu, tiek susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl ES paramos projekto įgyvendinimo sąlygų, žodžiu nurodė, jog siekiant įgyvendinti ES paramos projektą, pasinaudoti paramos lėšomis, esama panaudos sutartis, kurią vykdė pareiškėja iki 2019-05-07, nėra tinkama; nurodė, jog turi būti sudaryta nauja sutartis ne vėliau kaip iki 2018-08-01. Teigia, kad pasitikėdama savivaldybės tarnautojos kompetencija, išmanymu, specialių žinių turėjimu, 2018-06-15 padavė Šilutės rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl turto panaudos nutraukimo, kuriame nurodė, jog nori vykdyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl projektų „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimo Šilutės rajono savivaldybėje”, todėl prašo nutraukti panaudos sutartį, ją pakeičiant į ilgalaikę nuomos sutartį nuo 2018-08-01, taip užtikrinant finansavimą pagal priemonę. Nurodo, kad Šilutės rajono savivaldybė 2018-07-17 parengė įspėjamąjį raštą dėl 2014-05-08 Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties vienašališko nutraukimo nuo 2018-09-30.

Nurodo, kad Administracija, remdamasi nuolatinės materialiojo turto nuomos konkurso komisijos 2018-06-28 protokolu Nr. 2, paskelbė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešojo nuomos konkurso sąlygas. Pažymi, kad konkursas įvyko 2018-07-09, jo laimėtoja paskelbta UAB ,,Sveikatos darna”. Paaiškina, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018-09-27 sprendimu Nr. T1-1131 Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimą Nr. T1-2084 ,,Dėl nekilnojamo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui pripažino netekusiu galios.

Apibendrina, jog pasielgė priešingai savo interesams, nes rėmėsi neteisinga konsultacija. Mano, jog buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-14 įsakymu Nr. V-1291 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu” priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-R-609 „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas” projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo” 30 punkto pirmoji dalis, kuri neturėjo būti taikoma. Mano, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma antroji nuostatos dalis. Argumentuoja, jog remdamasi konsultacija (žodiniu aktu), teikė prašymą Administracijai dėl panaudos sutarties nutraukimo, nors realiai tam nebuvo poreikio, teisinio pagrindo, taip sukurdama sau gana neapibrėžtą situaciją, nes tuo metu tinkamai vykdė galiojančią panaudos sutartį. Nurodo, jog po neteisingo tarnautojos veiksmo, priėmus atitinkamus sprendimus, buvo priversta dalyvauti viešame konkurse, tačiau jo nelaimėjo, dėl ko siekė ginti savo teises teisme, pareikšdama ieškinį.

Pažymi, kad buvo skubiai priversta įsigyti naujas patalpas vykdyti šeimos gydytojo kabineto veiklą. Teigia, kad 2020-05-05 sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – kuro rezervuarą, esančius (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog vienintelis nekilnojamas daiktas, kuris yra tinkamas vykdyti tiesioginę šeimos gydytojo kabineto veiklą yra gyvenamasis namas, tačiau tam jis dar turi būti parengtas. Teigia, kad šiuo turtu naudojasi panaudos sutarties pagrindu. Nurodo, kad kreipėsi į sertifikuotą specialistą projekto vadovą dėl sąmatos sudarymo, t.y., kiek kainuotų įrengti įsigytas patalpas ir pritaikyti jas medicinos kabineto veiklai. Tvirtina, jog bendra Objektinės sąmatos vertė 55 516,96 Eur. Atkreipia dėmesį, kad medicininių paslaugų teikimas yra priskiriamas prie licencijuojamos veiklos, o patalpos turi atitikti nustatytus kriterijus, kad jose būtų galima priimti pacientus ir suteikti jiems pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.

Nurodo, kad šiuo metu kol kas tęsia veiklos vykdymą patalpose, kurios priklauso Šilutės rajono savivaldybei, nors Administracija yra padavusi ieškinį Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose dėl atsakovo – IĮ V. P. šeimos gydytojo kabineto iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų su visu atsakovui priklausančiu turtu. Argumentuoja, jog patyrė ženklius turtinius nuostolius, t.y., buvo priverstas įsigyti nekilnojamąjį turtą Kintuose, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų pirkęs nuosavybės teise, jį dar turės įrengti pagal nustatytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui reikalavimus, kas kainuos 55 516,96 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog pasikeitus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsniui, panaikinančiam galimybę individualioms įmonėms perduoti panaudai (neatlygintinai) savivaldybės turtu, 2018-06-11 raštu informavo pareiškėją, kad ginčo patalpos negali būti perduotos panaudos pagrindais, jos gali būti išnuomojamos konkurso būdu, todėl pareiškėjai buvo pasiūlyta dalyvauti nuomos konkurse. Atkreipia dėmesį, kad 2018-06-29 paskelbė viešą nuomos konkursą dėl patalpų, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, tačiau konkurso nelaimėjo, konkurso nugalėtoju pripažintas didžiausią nuomos kainą pasiūlęs dalyvis. Daro išvadą, kad pareiškėjai buvo žinomas ir suprantamas minėtas teisinis reglamentavimas, t.y. kad ginčo patalpos negali būti naudojamos neatlygintinai, įstatymo pakeitimas buvo pagrindas panaudos sutarties nutraukimui.

Teigia, kad pareiškėja buvo informuota, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018-09-27 sprendimu pripažino netekusiu galios Šilutės rajono savivaldybės sprendimą, kuriuo ginčo patalpos panaudos pagrindais buvo perduotos pareiškėjai. Pažymi, jog raštu kreipėsi į pareiškėją, kad ji iki 2019-06-14 gera valia išsikeltų iš ginčo patalpų. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, vėliau į Lietuvos apeliacinį teismą su apeliaciniu, kuriais ginčijo konkurso ir panaudos sutarties nutraukimo teisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį, kad jog pareiškėjos nurodytas asmuo nėra valstybės tarnautoja, Planavimo ir plėtros skyriuje ji eina Viešojo administravimo institucijos specialistės pareigas pagal darbo sutartį. Pažymi, kad pareiškėja nepateikia jokių duomenų (raštų, elektroninių laiškų), įrodančių klaidingą Administracijos darbuotojos konsultaciją. Tvirtina, jog pareiškėja klaidingai nurodo, kad dėl Administracijos darbuotojos veiksmų ji buvo priversta dalyvauti viešajame Konkurse dėl ginčo patalpų nuomos. Pažymi, kad Panaudos sutartis buvo nutraukta ir todėl teisę naudotis patalpomis pareiškėja prarado pasikeitus teisiniam reglamentavimui, o ne dėl tariamos Administracijos darbuotojos klaidingos konsultacijos.

Argumentuoja, jog pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad jos atžvilgiu turėjo būti taikomas Aprašo 30 punktas, kadangi pareiškėja, įgyvendindama ES projektą statybos darbų nevykdė, todėl Aprašo 30 punktas pareiškėjos atžvilgiu apskritai negali būti taikomas.

Mano, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė priežastinio ryšio tarp žalos ir Administracijos darbuotojos veiksmų, skundo argumentai dėl darbuotojos veiksmų bei dėl to neva kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia jos paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Mano, kad byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjai kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Daro išvadą, kad nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl turtinės 55 516,96 Eur žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai, kurią ji kildina iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų.

Teismas iš administracinės bylos duomenų nustatė, jog pareiškėja su Šilutės rajono savivaldybe 2014-05-08 sudarė panaudos sutartį, pagal kurią penkeriems metams (iki 2019-05-07) pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pareiškėjai buvo suteiktos 158,28 kv. m patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018-06-29 paskelbė viešą nuomos konkursą dėl minėtų patalpų, o 2018-07-09 konkursą laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sveikatos darna”. Atsakovė 2018-07-17 raštu pareiškėją informavo apie Panaudos sutarties nutraukimą nuo 2018-09-30. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2018-09-27 sprendimu Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimas ,,Dėl nekilnojamo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui” pripažintas netekusiu galios. Nustatyta, jog pareiškėja ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-06-28 įsakymą Nr. A1-914, kuriuo paskelbtas viešas nuomos konkursas, ir 2018-07-09 konkurso rezultatus negaliojančiais; pripažinti 2017-07-17 įspėjimą dėl 2014-05-08 Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties nutraukimo nuo 2018-09-30 ir panaudos sutarties nutraukimą negaliojančiais; pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2018-09-27 sprendimą Nr. T1-1131. Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-627-265/2019 pareiškėjos ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-20 nutartimi (civilinės bylos apeliacine tvarka Nr. e2A-107-553/2020) Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-11 sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalą (turtinius nuostolius), t.y. buvo priversta įsigyti patalpas Kintuose, kurias turės įrengti ir pritaikyti medicinos kabineto veiklai, kas pagal parengtą sąmatą kainuos 55 516,96 Eur.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Taigi, pagal CK, viena iš būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai, Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2018-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5139-502/2018 ir kt.).

Taigi, teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, be kita ko, nenusižengdamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima sprendimą, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas valstybei atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.

Pareiškėja iš esmės vertina, kad neteisėti veiksmai kilo iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos specialistės suteiktos neteisingos konsultacijos, kuri tapo pagrindu priimti neteisingus sprendimus, suklaidino, destabilizavo pareiškėją. Pareiškėja paaiškina, jog Administracijos specialistė žodžiu nurodė, jog siekiant įgyvendinti ES paramos projektą, pasinaudoti paramos lėšomis, esama panaudos sutartis, kurią vykdė pareiškėja iki 2019-05-07, nėra tinkama; nurodė, jog turi būti sudaryta nauja sutartis ne vėliau kaip iki 2018-08-01. Teigia, kad pasitikėdama savivaldybės tarnautojos kompetencija, išmanymu, specialių žinių turėjimu, 2018-06-15 padavė Administracijai prašymą dėl turto panaudos nutraukimo, kuriame nurodė, jog nori vykdyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl projektų „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimo Šilutės rajono savivaldybėje”, todėl prašo nutraukti panaudos sutartį 2014-05-08 Nr. R5-(8.1.11.)-378, ją pakeičiant į ilgalaikę nuomos sutartį nuo 2018-08-01, taip užtikrinant finansavimą pagal priemonę Nr. 08.1.3-CPVA-R-609.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pripažino res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2011-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2586/2011). Vadovaujantis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikia įrodinėti.

Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-627-265/2019, pasisakydamas dėl 2014-05-08 panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo, pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad panaudos sutartis teisėtai ir pagrįstai nutraukta vadovaujantis šalių sudarytos panaudos sutarties 11.2. punkto pagrindu, nes 2015-04-21 įstatymu Nr. XII-1628 nuo 2015-06-01 buvo pakeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnis, panaikinęs galimybę individualioms įmonėms perduoti panaudai (t. y. neatlygintinai) savivaldybės turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-11 sprendime vertino, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuriuo panaikinta galimybė individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą, bei principai, kuriais turi vadovaujantis savivaldybė, naudodama savivaldybės turtą, yra teisėta ir pagrįsta priežastis nutraukti panaudos sutartį, ir atitinka šalių sudarytos panaudos sutarties 11.2. punkte nustatytą sąlygą, t. y. kad panaudos davėjas gali nutraukti vienašališkai sutartį prieš terminą, jeigu dėl nenumatytų ar nepaprastų aplinkybių turtas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-20 nutartyje nurodė, jog „<...> ginčo patalpomis apeliantas naudojosi neatlygintinai, nors neginčytina, kad, pasikeitus VSTVNDĮ 14 straipsnio nuostatai, galimybė individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo panaikinta”, ir sutiko, jog <…> pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek VSTVNDĮ, kuriuo nuo 2015 m. birželio 1 d. panaikinta galimybė individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą, tiek VSTVNDĮ 9 straipsnyje nurodyti principai, kuriais turi vadovautis savivaldybė, naudodama savivaldybės turtą, yra teisėta ir pagrįsta priežastis nutraukti Panaudos sutartį prieš terminą, kas atitinka Panaudos sutarties 11.2 papunktyje numatytą sąlygą”. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-20 nutartyje padarė išvadą, kad „<...> apeliantei buvo žinomas bei suprantamas pirmiau minėtas teisinis reglamentavimas, t. y. kad ginčo patalpos negali būti naudojamos neatlygintinai. <…> pirmiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ne įvykęs viešas nuomos konkursas, o būtent panaikinta galimybė ginčo patalpas perduoti neatlygintinai individualioms įmonėms, buvo Panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis”.

Iš anksčiau nurodytų Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-11 sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-20 nutarties, kurie turi prejudicinę galią nagrinėjamoje administracinėje byloje, matyti, kad 2014-05-08 panaudos sutartis nutraukta dėl to, jog 2015-04-21 įstatymu Nr. XII-1628 nuo 2015-06-01 buvo pakeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnis, panaikinęs galimybę individualioms įmonėms perduoti panaudai (t. y. neatlygintinai) savivaldybės turtą.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad jai žodžiu buvo suteikta neteisinga konsultacija, pažymėtina, jog šiuo atveju vien tik pareiškėjos paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Išskyrus pareiškėjos paaiškinimus, kitų įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų pateikęs klaidingą informaciją pareiškėjai, į bylą nepateikta. Teismas daro išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. suteikė klaidingą informaciją, dėl kurios pareiškėja patyrė turtinę žalą (ABTĮ 56 straipsnis). Be kita ko, kaip jau minėta, nustatyta, jog 2014-05-08 panaudos sutartis nutraukta ne dėl to, jog pareiškėja 2018-06-15 pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijai prašymą nutraukti panaudos sutartį ir ją pakeisti į ilgalaikę nuomos sutartį, bet todėl jog buvo pakeistas teisinis reguliavimas, panaikinant galimybę individualioms įmonėms perduoti panaudai (t. y. neatlygintinai) savivaldybės turtą.

Pareiškėja taip pat mano, jog buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-14 įsakymu Nr. V-1291 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu” priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-R-609 „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas” projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo” patvirtinto Projektų finansavimo sąlygų aprašo 30 punkto pirmoji dalis, kuri neturėjo būti taikoma, nes turėjo būti taikoma antroji nuostatos dalis. Atsakovė argumentuoja, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jos atžvilgiu turėjo būti taikomas Projektų finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas.

Pareiškėjos nurodyto Sveikatos apsaugos ministro 2017-11-14 įsakymu Nr. V-1291 patvirtinto Projektų finansavimo sąlygų aprašo 30 punkte nustatyta, kad: „Daiktinės pareiškėjo (partnerio) teisės į statinį ir (ar) žemę, kuriame įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai, turi būti įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas turi turėti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas (jei toks sutikimas nėra išreikštas panaudos/nuomos sutartyje)”. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytus teiginius, atsakovės argumentus, Projektų finansavimo sąlygų aprašo 30 punktą bei administracinėje byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog pareiškėja vadovaujasi tik prielaidomis, kad šiuo atveju buvo taikoma nurodyto aprašo 30 punkto 1 dalis, tačiau neteikia į bylą įrodymų, kad ši nuostata iš tiesų buvo taikyta, taip pat įrodymų, jog įgyvendinant projektą vykdė statybos darbus. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjos argumentai dėl Projektų finansavimo sąlygų aprašo 30 punkto taikymo laikytini nepagrįstais.

Teismo vertinimu, visuma anksčiau nurodytų aplinkybių rodo, kad atsakovės neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjai kilo žala, nėra. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kitos neturtinės žalos sąlygos nevertintinos, nes šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingos. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos patikslinto skundo, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto patikslintą skundą atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos darna” dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė