Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovės N. R. prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovei N. R. dėl skolos už atliekų tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2‑1415‑435/2024 patenkintas ieškovės ieškinys, ieškovei iš atsakovės priteista 90 Eur skola, apskaičiuota nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., 7,42 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (97,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 21 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pažymėta, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. gruodžio 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis – per EPP (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemis (toliau – ir LITEKO VEP posistemis, EPP).

2. Atsakovė 2024 m. birželio 25 d. pateikė prašymą dėl termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, juo prašė: 1) panaikinti vykdomąją bylą, nutraukti antstolio vykdomą bylą; 2) atnaujinti terminą paduoti pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių; 3) suteikti galimybę pateikti atsiliepimą (atnaujinti terminą jam pateikti), nagrinėti bylą; 4) suteikti slaptažodį prisijungti per EPP. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2024 m. birželio 15 d. gavusi antstolio raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Atsakovė nurodė, kad su ieškove vyko ginčas nutraukus paslaugos teikimą, pakeitus (pabloginus) sąlygas. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami tik per EPP, prie kurio prieigą ji buvo susikūrusi anksčiau, sužinojus apie šią bylą, atsakovei prisijungti nepavyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Teismo nutarties motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad sprendimas už akių priimtas 2024 m. sausio 8 d., o atsakovė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą padavė 2024 m. birželio 25 d., praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo, t. y. praleidusi įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, jis baigėsi 2024 m. balandžio 8 d. Nustatęs, kad atsakovė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą padavė pasibaigus naikinamajam terminui, teismas atsisakė atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

3.2. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytus argumentus, kad ji EPP nesinaudoja ir netikrina, jokio pranešimo apie gautus dokumentus negavo, pažymėjo, kad pareiškėja, kaip paslaugų vartotoja, turėjo nurodyti teisingus duomenis, taip pat ir elektroninio pašto adresą savo paskyroje. Pasikeitus duomenims, pareiškėja privalėjo juos atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės), 9.4 punktas). Pareiškėjos neveikimas, nesinaudojimas savo paskyra nėra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja neinformuota apie nagrinėjamą bylą, priimtą teismo sprendimą už akių. Byloje nustatyta, kad atsakovės paskyra yra aktyvi, byloje duomenų apie atšauktą sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis negauta, todėl padaryta išvada, kad teismas, atsakovei procesinius dokumentus siųsdamas į jos LITEKO VEP posistemio paskyrą, pasirinko tinkamą jų įteikimo būdą, o atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir tenkinti atsakovės 2024 m. birželio 25 d. prašymo atnaujinti terminą paduoti pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių tris pirmus punktus (ketvirtas jau įvykdytas: prisijungimas prie EPP nuo 2024 m. liepos 3 d. jau veikia): 1) panaikinti vykdomąjį raštą, nutraukti antstolio vykdomą bylą; 2) atnaujinti terminą paduoti pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių; 3) suteikti galimybę pateikti atsiliepimą (atnaujinti terminą jam pateikti), nagrinėti bylą.

5.1. Nurodo, kad 2024 m. birželio 25 d. prašyme nurodytos aplinkybės, kodėl praleido terminą atsiliepimui į ieškinį, apie kurį nežinojo, pateikti ir sprendimui, apie kurį nežinojo, apskųsti leidžia nedviprasmiškai suprasti, kad atsakovė siekia atnaujinti bylos nagrinėjimą. Savo prašymą atsakovė kartu laikė ir pačiu pareiškimu dėl bylos peržiūrėjimo (jei tam ko nors trūktų, prašo duoti galimybę pašalinti trūkumus). Sprendimo peržiūrėjimu siekia, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas.

5.2. Nurodo, kad ji nežinojo nei apie ieškiniu inicijuotą procesą, nei apie tolesnę eigą iki pat raginimo iš antstolio gavimo 2024 m. birželio 15 d. Nebuvo prisijungusi prie EPP ne tik po ieškinio gavimo teisme datos, bet ir gerokai anksčiau. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki vykdomojo rašto antstoliui, pagal kurį antstolis išsiuntė raginimą, išdavimo nėra gavusi jokios žinios iš teismo apie tai, kad į jos paskyrą EPP teismas įkėlė naujos bylos procesinius dokumentus. Nurodo, kad jos el. pašto duomenys nesikeitė. Atsakovės susirašinėjimas ikiteisminiame ginče su šios bylos ieškove vyko taip pat iš to paties atsakovės el. pašto adreso. Atsakovė nėra gavusi pranešimo apie paduotą ieškinį, t. y. apie naujai inicijuotą bylą.

5.3. Atsakovė nurodo, kad teismas turėjo vykdyti Taisyklių 32 punktą. Atsakovės vertinimu, priežastis, dėl kurios ji praleido visus terminus, yra svarbi ir priklausė ne nuo jos, o nuo teismo Taisyklių 32 punkto neįvykdymo. Nurodo, kad apie naują inicijuotą teismo procesą ir apie tai, kad į EPP pateko nauja byla, nebuvo teismo informuota, nors privalėjo būti informuota.

5.4. Atsakovės vertinimu, yra pagrindas tenkinti prašymą atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Neatnaujinus termino, byla nebūtų peržiūrėta, liktų galioti teismo sprendimas, teismo įsakymas, pateiktas antstoliui, ir pareiga atsakovei sumokėti ne tik pagal ginčijamą ieškinį, bet ir išlaidas antstoliui. Tai neteisinga atsakovės atžvilgiu. Be to, ginčas tarp šalių liktų iš esmės neišspręstas, paslaugos teikimas liktų nesutvarkytas, be ginčo išsprendimo būtų patvirtinta stipresniojo vienpusiška teisė.

6. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pranešimą apie naujas aplinkybes (procesinio dokumento Nr. DOK-10207).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai įvertino atsakovės nurodomas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas.

Dėl apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų

9. Atsakovė byloje 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pranešimą apie naujas aplinkybes (procesinio dokumento Nr. DOK-10207). Pranešime nurodomos aplinkybės, kad atsakovė savo namo laiptinėje rado ne jos namo gyventojui adresuotą pranešimą apie siunčiamus procesinius dokumentus, taip pat pridėta fotonuotrauka su siuntų duomenimis. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2024 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija pranešimas su priedu persiųsti AB Lietuvos paštui susipažinti.

10. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

11. Iš apeliantės 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimo turinio matyti, kad nurodomos aplinkybės dėl netinkamo siuntų įteikimo kitiems asmenims, šios aplinkybės nėra siejamos su nagrinėjama civiline byla ir atsakovės atskiruoju skundu dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovės 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimą atsisako priimti kaip nesusijusį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis).

Dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1415-435/2024 buvo priimtas teismui nustačius, jog atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimais, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti) įteikti 2023 m. gruodžio 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis – per EPP (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), tačiau atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Sprendimas už akių atsakovei išsiųstas 2024 m. sausio 8 d. per EPP. Byloje Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovė 2024 m. birželio 25 d. pateikė teismui prašymą dėl termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, be kitų reikalavimų, juo prašė suteikti galimybę pateikti atsiliepimą (atnaujinti terminą jam pateikti), nagrinėti bylą. Pateiktu procesiniu dokumentu atsakovė iš esmės nesutinka su teismo priimtu sprendimu už akių ir siekia bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakyta atsakovei atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

13. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad ji teismo nebuvo informuota apie naujai inicijuotą teismo procesą ir apie tai, kad į EPP pateko nauja byla. Atsakovės teigimu, byla išnagrinėta neįsitikinus, kad atsakovė ką nors žinojo apie bylą, ir pažeidus Taisyklių 32 punktą.

14. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285–289 straipsniai). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

15. CPK 287 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

16. Pažymėtina, kad praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant priežasčių, nulėmusių šio termino praleidimą, svarbą bei jų įtaką šalies galimybei laiku atlikti procesinius veiksmus (CPK 78 straipsnis, 287 straipsnio 1 dalis). Taip pat, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualus tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą. Proceso šalis objektyviai įgyja galimybę laiku atlikti procesinius veiksmus byloje tik tada, kai ji teismo informuojama apie prasidėjusį procesą ir šiame procese jai tenkančias pareigas įstatymo nustatyta tvarka (būdais).

17. Šioje byloje teismo sprendimas už akių priimtas 2024 m. sausio 8 d., atsakovė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą padavė 2024 m. birželio 25 d., praėjus penkiems su puse mėnesio nuo sprendimo už akių priėmimo, t. y. praėjus ilgesniam terminui, nei yra nustatytas CPK 287 straipsnio 1 dalyje.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra EPP sistemos naudotoja, jos LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Atsakovė, aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP ir autentifikuodamasi taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis, sutiko laikytis jų sąlygų ir sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje (Taisyklių 7.2 ir 8 punktai). Duomenų apie atšauktą sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis byloje nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į CPK 175¹ straipsnio 9 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punktą ir Taisyklių 32 punktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovei siuntė per LITEKO VEP posistemį.

19. Aprašo 22 punkte ir Taisyklių 32 punkte numatyta, kad jei adresatas yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą; apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Atsakovė prašyme dėl termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo nurodo, kad nebuvo informuota nei paštu, nei el. paštu apie ieškinio gavimą teisme ir apie priimtą sprendimą už akių.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo – buvo išsiųsti 2023 m. gruodžio 21 d. į EPP esančią jos paskyrą. Viena vertus, šiuo būdu siunčiami procesiniai dokumentai laikomi įteiktais kitą darbo dieną po jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Kita vertus, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. sausio 8 d. (iki sprendimo už akių priėmimo dienos) buvo prisijungusi prie savo paskyros ir faktiškai susipažino su teismui ieškovės pateiktu ieškiniu ir teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo; taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė apie jos paskyroje gautus procesinius dokumentus buvo informuota elektroniniu pranešimu nurodytu elektroniniu paštu. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ji pranešimo apie paduotą ieškinį, t. y. apie naujai inicijuotą bylą, negavo, o jos el. pašto duomenys nesikeitė.

21. Atsakovė prašyme dėl termino atnaujinimo paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad apie civilinę bylą sužinojo tik 2024 m. birželio 15 d. pašte atsiėmusi siuntą su antstolio patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir po to mėgino susipažinti su byla atvykusi į Kauno aplinkės teismą, gavusi sprendimą už akių ir ieškinį sužinojo, kad ieškinio priedai pateikti EPP sistemoje. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2024 m. birželio 19 ir 20 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą el. paštu dėl prieigos prie EPP ir civilinės bylos Nr. e2‑1415‑435/2024 suteikimo. Atsakovė 2024 m. birželio 25 d. prašyme dėl termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo taip pat nurodė prašymą suteikti slaptažodį prisijungti prie EPP. Byloje esančiame atsakovės 2024 m. liepos 3 d. el. laiške nurodyta, kad atsakovė vis dar neturi atnaujinto prisijungimo prie EPP slaptažodžio. Iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. rašto dėl EPP prisijungimo duomenų turinio matyti, kad atsakovei 2024 m. liepos 4 d. sugeneruoti nauji prisijungimo prie EPP duomenys ir išsiųsti atsakovei. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė po jos nurodomos sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių datos operatyviai ėmėsi veiksmų, siekdama susipažinti su bylos medžiaga.

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninės bylos (pirmosios instancijos teisme vykusio teismo proceso) teismo dokumentų kortelės matyti, kad 2024 m. sausio 8 d. teismo lydraščio, kuriuo atsakovei išsiųstas sprendimas už akių, pristatymo data nenurodyta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismo dokumentų kortelės matyti, kad 2023 m. gruodžio 21 d. su teismo lydraščiu per EPP išsiųsti apie inicijuotą teismo procesą pranešantys teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei buvo realiai pristatyti 2024 m. liepos 8 d., t. y. po to, kai atsakovei buvo pateikti teismo sugeneruoti nauji prisijungimo prie EPP duomenys. Šios aplinkybės iš esmės atitinka apeliantės nurodomas aplinkybes, kad ji faktiškai su bylos medžiaga susipažino po 2024 m. birželio 15 d., gavusi antstolio procesinius dokumentus.

23. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

24. EŽTT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos laisva valia atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

25. Tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑259‑943/2022, 35 punktas).

26. Byloje atsakovei procesiniai dokumentai (tiek ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, tiek sprendimas už akių) buvo teismo išsiųsti tik per EPP. Nors procesinių dokumentų atsakovei įteikimas formaliai atitinka CPK 175¹ straipsnio 10 dalies reikalavimus, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo faktiškai (realiai) įteikti. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galima kitais įstatyme numatytais būdais informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išnaudotos visos procesinių dokumentų įteikimo galimybės ir užtikrintas faktiškas (realus) atsakovės informavimas apie pradėtą teismo procesą ir teismo priimtą sprendimą už akių.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti atsižvelgiama į nurodytoje EŽTT praktikoje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti atsakovę apie jai inicijuotą teismo procesą.

28. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija procesinio dokumento nepateikusiai šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 31 punktą).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai (faktiškai (realiai)) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

30. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsižvelgė į tai, kad atsakovė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą padavė pasibaigus naikinamajam terminui. Kaip minėta, 3 mėnesių naikinamasis terminas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu atsakovui teismo sprendimas už akių yra įteiktas tinkamai. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovė, negavusi teismo sprendimo už akių, neturėjo galimybės įstatyme nustatytu terminu pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė apie jai inicijuotą civilinę bylą ir priimtą sprendimą už akių buvo informuojama siunčiant procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį, tačiau bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad realiai atsakovė su teismo procesiniais dokumentais susipažino tik po 2024 m. birželio 15 d., kai jau buvo pasibaigęs terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šioje byloje esanti duomenų visuma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantė, sąmoningai piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nepagrįstai delsė susipažinti su byla EPP paskyroje, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl jai turėtų būti ribojama galimybė teikti tokį prašymą. Priešingai, aptartos bylos aplinkybės vertintinos kaip svarbios ir teikiančias pagrindą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑1232‑464/2021 24 ir 31 punktus; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-390-538/2019).

32. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovei atnaujinamas praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), o šio pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei N. R. praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti atsakovės N. R. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovės N. R. 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateiktą pranešimą apie naujas aplinkybes (procesinio dokumento Nr. DOK-10207) atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.