Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl išlaikymui sumokėtų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. B. prašė priteisti iš atsakovo Ž. B. 4‘696,72 Eur sumokėtą pinigų sumą už mokslą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra jo sūnus. 2012-09-01 atsakovas įstojo mokytis į Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos dieninį skyrių, 2013-11-14 buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų, mokymo įstaigos nebaigė. 2013-09-01 atsakovas įstojo mokytis į Panevėžio kolegiją, mokėsi nepažangiai, 2014-09-01 buvo paliktas kartoti pirmą kursą. Per 2013-2014 mokslo metus atsakovas turėjo 5 dalykų akademinius įsiskolinimus, kurių nepanaikino. 2015-07-01 Panevėžio kolegijos direktoriaus įsakymu studijų sutartis su Ž. B. buvo nutraukta, kadangi atsakovas nevykdė studijų programoje nustatytų reikalavimų, turėjo akademinių skolų. Kadangi atsakovas nesimokė pažangiai, tai jis turėtų grąžinti jam 4‘696,72 Eur.Panevėžio apygardos teismas 2012-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4437-837/2011 priteisė iš ieškovo išlaikymą atsakovui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-30 iki atsakovas mokysis Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8547-400/2012 patvirtino ieškovo ir atsakovo taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nuo 2012-10-24 teikti atsakovui materialinę paramą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86, 88 Eur) kas mėnesį iki atsakovas mokysis Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžeto pajamas 12,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 162,12 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Nurodė, jog įstatymas nenumato, kad tėvai turi teisę susigrąžinti teiktą išlaikymą iš paramos reikalingo vaiko.Nustatė, kad ieškovas R. B. ir atsakovas Ž. B. yra tėvas ir sūnus. Ž. B. Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultete pradėjo studijuoti nuo 2012-09-01. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-20 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią ieškovas R. B. įsipareigojo nuo 2012-10-24 teikti atsakovui Ž. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt, kol atsakovas mokysis Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto dieniniame skyriuje, be ne ilgiau iki jam sueis 24 metai. Antstolis išieškojo ir pervedė atsakovui visą išlaikymui priteistą lėšų sumą iš ieškovo pagal 2012-11-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-8547-400/2012 patvirtintą taikos sutartį.Atsakovas 2012-2013 mokslo metais pirmojo kurso nebaigė, 2013-04-12 – 2013-09-01 atsakovui buvo suteiktos akademinės atostogos remiantis VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos 2013-04-08 medicininiu pažymėjimu Nr. 55. Nuo 2013-09-01 atsakovas tęsė studijas kartodamas pirmąjį kursą, 2013-2014 m. turėjo 5 dalykų akademinius įsiskolinimus, nuo 2014-09-01 vėl buvo paliktas kartoti pirmąjį kursą ir likviduoti skolas. 2014-2015 mokslo metų rudens semestre atsakovas turėjo lankyti vieną dalyką „Profesinė etika“, dėstytojos teigimu šio dalyko paskaitas studentas lankė ir už jas atsiskaitė. Panevėžio kolegijoje studentų lankomumas neregistruojamas. 2015-07-01 Panevėžio kolegija nutraukė su atsakovu studijų sutartį, studentui nevykdant studijų programoje nustatytų reikalavimų, turint akademinių skolų. Studijų metu atsakovas nepasižymėjo aktyvumu ir pažangumu, turėjo akademinių įsiskolinimų.Nustatė, kad 2009 m. atsakovas buvo sužalotas mokykloje, dėl ko gydytas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės Vaikų ligų skyriuje 2009-01-30 – 2009-02-12. Nustatyta diagnozė – potrauminis streso sutrikimas, nepatikslintas asmenybės sutrikimas, galvos smegenų sutrenkimas. Gydymo eigoje pagerėjus paciento būklei ir išryškėjus tendencijai pažeidinėti skyriaus režimą ir taisykles, atsakovo gydymas ligoninėje buvo baigtas, atsakovui siūlyta naudotis vaikų psichologo, psichiatro konsultacija. 2009-03-19 – 2009-04-28 atsakovas buvo gydytas Kauno medicinos universiteto klinikose Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriuje dėl potrauminio streso sutrikimo, po to, kai besigydant sanatorijoje, užėjus stipriam galvos skausmui pacientas bandė iššokti pro langą. Gydymo metu buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, struktūrinių pakitimų nebuvo rasta, galvos skausmų gydymas nebuvo galimas dėl trumpos jų trukmės. Po gydymo atsakovui buvo rekomenduota ambulatorinė psichologinė psichoterapinė pagalba, vaikų ir paauglių psichiatro stebėjimas, rekomenduotas namų mokymas, skirti medikamentai. Atsakovas rekomenduota pagalba nesinaudojo.Atsakovas 2010-04-16 – 2010-04-19 buvo gydytas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Į ligoninę atsakovas buvo pristatytas teikiant greitąją medicinos pagalbą, po to, kai šokiuose buvo sumuštas, prarado sąmonę. Gydymo metu nebuvo nustatyta naujų patologinių neurologinių simptomų, lūžių. Atsakovas lankėsi pas vaikų gydytoją psichiatrą dar iki atsakovo nurodytos patirtos traumos 2009 m. - 2008-04-15, 2008-04-16 – 2008-04-24 buvo gydytas stacionare, diagnozuoti susirgimai – išgąstis, potrauminis streso sutrikimas. Atsakovui nebuvo ir šiuo metu nėra nustatytas neįgalumas, nėra diagnozuoti tokie susirgimai, kuriems esant atsakovas objektyviai negali mokytis, įsisavinti informacijos dėl atminties funkcijos sutrikimo, susilpnėjimo.Atsakovas Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje 2011-07-13 įgijo vidurinį išsilavinimą, o 2012-06-29 įgijo padavėjo-barmeno kvalifikaciją be įsiskolinimų. Atsakovo patirtos galvos traumos nekliudė jam mokytis ir baigti pasirinktas studijas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2009 m., 2010 m. patirtų traumų nėra pagrindo pripažinti objektyviomis priežastimis, sukliudžiusiomis atsakovui mokytis Panevėžio kolegijoje ir baigti pasirinktas studijas joje.Atsakovo argumentus, kad studijuoti Panevėžio kolegijoje jam sutrukdė pats ieškovas, kontroliuodamas atsakovo mokymosi rezultatus, lankydamasis Panevėžio kolegijoje, ateidamas į egzaminus, konfliktuodamas su atsakovu, atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovas teikė atsakovui išlaikymą jo studijų metu, ieškovui kilo pagrįstos abejonės dėl atsakovo pažangumo Panevėžio kolegijoje jam vis studijuojant pirmame kurse, atsakovas neteikė informacijos ieškovui apie savo pažangumą, akademines atostogas bei jų suteikimo priežastis, todėl ieškovo domėjimosi atsakovo pasiekimais nėra pagrindo pripažinti trukdymu pažangiai studijuoti.Atsakovui, Kineziterapijos studijų programos I-o kurso studentui, 2013-04-12 – 2013-09-01 Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto dekano potvarkiu Nr. V5-52 buvo suteiktos akademinės atostogos dėl ligos. Atsakovas, studijuodamas pirmame Panevėžio kolegijos kurse, susirgo tonzilitu, sirgo vienuolika mėnesių, paskaitas lankė sirgdamas, ambulatorinis gydymas nepadėjo, liga komplikavosi, 2013-03-06 – 2013-03-12 buvo operuotas ir gydytas stacionare dėl kilusių komplikacijų, dėl nedarbingumo nelankė paskaitų. Nustatytos atsakovo nesimokymo 2012-2013 metų mokslo metais priežastis teismas pripažino svarbiomis.Atsakovas 2013-2014 mokslo metais tęsė studijas kartodamas pirmąjį kursą. Šiuo laikotarpiu atsakovas nepateikė įrodymų, pateisinančių paskaitų nelankymo, egzaminų neišlaikymo priežastis dėl ligos. Minėtų mokslo metų pabaigoje atsakovas turėjo penkių dalykų akademinius įsiskolinimus, dėl ko nebaigė pirmojo kurso ir trečius metus iš eilės buvo paliktas kartoti pirmąjį kursą. Atsakovui skirtą vienerių mokslo metų laikotarpį (2013-2014m.) vertino kaip protingą ir pakankamą laiką, per kurį atsakovas turėjo pakartoti pirmąjį kursą ir jį baigti be įsiskolinimų, o esant įsiskolinimams, juos likviduoti mokymosi įstaigos nustatytu laiku mokslo metų pabaigoje, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, kurias pripažinti svarbiomis pagrindų nenustatė.Studijų tikslas – įgyti profesiją - nebuvo pasiektas. Tačiau tai sukelia neigiamas pasekmes išimtinai tik pačiam atsakovui, kuris naudojosi ieškovo teikiama parama, suteiktų banko kreditų, kurie negrąžinti, lėšomis, tačiau užsibrėžto tikslo nepasiekė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas išlaikymą atsakovui teikė teismo procesinio sprendimo pagrindu. Teismui, priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui, svarbu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sunki vaiko turtinė padėtis, protingų galimybių pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis išnaudojimas, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybė teikti išlaikymą. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės, o nagrinėjamos bylos atveju – iš esmės tik viena įrodyta aplinkybė – nepažangus mokymasis ir profesijos neįgijimas, nesudaro pagrindo reikalauti išmokėtų piniginių lėšų pagal teismo sprendimą grąžinimo. Ieškovas turėjo pareigą kontroliuoti minėtų aplinkybių esminį keitimąsi atsakovo mokymosi metu ir kreiptis į teismą dėl paramos sumažinimo ar nutraukimo. Šiuo atveju vienintelė taikos sutartyje numatyta išlaikymo teikimo sąlyga – mokymasis, nors ir nepažangus, Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto dieniniame skyriuje - buvo įvykdyta. Jokios kitos sąlygos taikos sutartyje nebuvo aptartos. Išlaikymas iš ieškovo išieškotas už atsakovo mokymosi laikotarpį.Atsakovas nuo 2012-09-01 tęsė studijas ir Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje pagal vadybininko padėjėjo programą, išbrauktas iš mokinių sąrašų buvo nuo 2013-11-14, nes keitė gyvenamąją vietą. Dėl išlaikymo priteisimo atsakovui studijuojant Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos dieniniame skyriuje klausimas buvo išspręstas taip pat teisminiu keliu - Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimu bei Panevėžio apygardos teismo 2012-02-28 nutartimi, priteisiant išlaikymą atsakovui iš ieškovo po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-30 iki atsakovas mokysis Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos dieniniame skyriuje. Studijų laikotarpis Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje įeina į atsakovo studijų laikotarpį Panevėžio kolegijoje. Atsakovas šioje mokykloje pamokų nelankė dėl tos pačios priežasties, kaip ir Panevėžio kolegijoje – ligos, kuri teismo pripažinta svarbia priežastimi. Ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad ginčo dėl atsakovo mokymosi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje nėra, todėl plačiau teismas dėl atsakovo studijų minėtoje mokymo įstaigoje nepasisakė.Įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad tenkinti ieškinį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir ieškinio reikalavimą patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Sutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo atsakovo 2009 – 2010 metais patirtas traumas pripažinti svarbiomis priežastimis, sukliudžiusiomis atsakovui mokytis Panevėžio kolegijoje ir baigti studijas.Teigia, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas Panevėžio kolegijoje 2012-2015 m. laikotarpyje tinkamai nesimokė ir vertinti jo veiksmus kaip sąžiningą ir pažangų mokymąsi nėra pagrindo. Iš dalies sutinka, kad mokytis 2012-2013 mokslo metais atsakovui sutrukdė liga, todėl jam iš esmės pagrįstai buvo suteiktos akademinės atostogos, o 2013-2014 mokslo metais atsakovas jau iš esmės dėl realių ir pateisinamų priežasčių nesimokė ir todėl 2014-2015 metais jam buvo leista kartoti pirmo kurso dalykais, o kadangi ir tais mokslo metais jis realiai nesimokė, 2015-07-01 įsakymu su atsakovu buvo nutraukta studijų sutartis, nors jeigu jis būtų pažangiai mokęsis, tai tais metais jau būtų įgijęs kineziterapeuto kvalifikaciją.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo mokymosi eiga jis turėjo domėtis pats ir ankščiau teisminiu keliu reikalauti sustabdyti, ar sumažinti jam paskirtų išmokų mokėjimą. Domėtis atsakovo mokymosi eiga jis negalėjo, kadangi mokymo įstaiga informacijos apie tai neteikė - Ž. B. yra pilnametis ir gauti bet kokią informaciją apie jo asmeninį gyvenimą reikalingas jo pateis sutikimas. Tokio sutikimo jis neturėjo. Apie tai, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. mokymo įstaiga - Panevėžio kolegija nutraukė studijų sutarties programą su Ž. B., kadangi jis nevykdė studijų Programoje nustatytų reikalavimų, sužinojo tik 2015 m. rudenį, kada buvo nagrinėjamas atsakovo kreipimasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir neva įsiskolinimo dėl nemokėtų išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka.Mano, kad sūnui Z. B. nepagrįstai 2012-2015 metais išieškotos jo kasmėnesinės išmokos, jam nevykdant įsipareigojimo mokytis Panevėžio kolegijoje, būtų gražintos. Kadangi atsakovas nevykdė taikos sutartyje, kurią 2012-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-8547-400/2012 patvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismas, numatytos sąlygos mokytis nurodytoje aukštojoje mokykloje. Materialinė tėvų parama pilnamečiui vaikui išlaikyti skiriama tik tuomet, jeigu pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir yra sunki vaiko turtinė padėtis. Jeigu tokias lėšas jam skiria tėvai, tai vaikas turi įsipareigojimą sąžiningai ir pažangiai mokytis. Šiuo atveju atsakovo įsipareigojimas sąžiningai ir pažangiai mokytis nėra įvykdytas. Jis nebaigė nė vieno studijų programos kurso. Atsakovas nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. liepos 1 d. į studijuojančių Panevėžio kolegijoje asmenų sąrašą buvo įrašomas, tačiau realiai nesimokė, kadangi nei 2013, nei 2014, nei 2015 metais, nesugebėjo baigti bent vieno iš pasirinktos mokymosi programos kurso.Nurodo, kad susitarimas su atsakovu buvo toks, kad ieškovas skirs lėšas savo pilnamečiam sūnui Ž. B. su sąlyga, kad šis realiai mokysis Panevėžio kolegijoje. Teigia, jog atsakovas Panevėžio kolegijoje raliai nesimokė nuo 2013 metų pradžios ir nors buvo sudaręs studijų sutartį su minėtąja mokymosi įstaiga, tačiau šios sutarties reikalavimų neįvykdė, todėl studijų sutartis su juo buvo nutraukta, o esant šioms aplinkybėms ieškovas neturėjo pareigos vykdyti savo įsipareigojimus pagal minėtą teismo 2012-11-20 patvirtintą taikos sutartį su atsakovu, tai yra mokėti jam periodines išmokas išlaikymui. Kad atsakovas studijų programos nevykdo ieškovas iš esmės dėl informacijos neteikimo iš mokymo įstaigos ir iš atsakovo, sužinojo tik tada, kada atsakovas Z. B. buvo pašalintas iš Panevėžio kolegijos nutraukiant su juo studijų sutartį, todėl nuo to laiko ieškovui ir atsirado teisinis pagrindas reikalauti, kad atsakovas gražintų ieškovo pinigines lėšas, kurios buvo mokamos siekiant užtikrinti sąžiningą ir pažangų atsakovo mokymąsi Panevėžio kolegijoje.Kadangi atsakovas sąžiningai ir pažangiai nesimokė, jis privalo gražinti ieškovui visą reikalaujamą sumą, kuri nuo 2012 m. gruodžio mėnesio jam iš esmės buvo išieškota sėkmingoms studijoms Panevėžio kolegijoje tęsti. Atsakovas nuo 2009-12-24 dienos yra pilnametis, o nuo 2012 metų jau įgijęs ir profesinį išsilavinimą, todėl savo materialine gerove iš esmės galėjo pasirūpinti pats - dirbti ir užsidirbti, tačiau to sąmoningai nedarė - nedirbo ir realiai nesimokė, nors pagal sudarytą taikos sutartį įsipareigojo tai daryti. Neturėdamas realios informacijos apie sūnaus mokymąsi Panevėžio kolegijoje, ieškovas iki pat 2016 metų vasaros ir nesikreipė į teismą ir nereikalavo, kad būtų nutraukta išmokos jo pilnamečiam sūnui Ž. B. (atsakovui), o pastarasis elgėsi priešingai, jau žinodamas, jog studijų sutartis su juo nutraukta, 2015 m. liepos mėnesį dar kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad jam būnant akademinėse atostogose ieškovas turėjo sumokėti 1‘827,42 eurų išlaikymo skolą, kas ir buvo padaryta - Panevėžio miesto apylinkės teismui 2015- 07-23 nutartimi išdavus vykdomąjį raštą antstolis A. B. iš ieškovo atsakovo naudai išieškojo ir šią pinigų sumą.Kadangi atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai - praktiškai nesimokydamas gavo ir net per teismą išsireikalavo sumokėti jam nepriklausančias išlaikymo išmokas, ieškovas esant ankščiau išvardytoms aplinkybėms, turi teisę reikalauti grąžinti atsakovui mokėtą kasmėnesinį išlaikymą nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ž. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kiek leido sveikata jis paskaitas lankė, stengėsi mokytis, bet dėl nuolatinių galvos skausmų nepajėgė mokytis, buvo priverstas imti akademines atostogas ir tik dėl blogos sveikatos nuo 2015-07-01 Panevėžio kolegijoje dieniniame skyriuje Biomedicinos mokslų katedroje kineziterapeuto kvalifikacijai įsigyti valstybės nefinansuojamoje vietoje, nebesimoko.Už studijas reikėjo mokėti, todėl jis yra pasiėmęs paskolą, kurios dar nėra išmokėjęs. Tik dėl lėšų stygiaus išsiėmė vykdomąjį raštą ir kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Ieškovas reikalavo grąžinti išmokėtą paramą dar 2016 m. kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2 - 8547-400/2012, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo R. B. ir atsakovo Ž. B. dėl materialinės paramos atsakovui teikimo iki kol mokysis Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakultete dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai ir iš atsakovo norėjo prisiteisti jam priteistą ir antstolio išieškotą paramą.Panevėžio miesto apylinkės teismas nustatė ir pagrįstai pripažino, kad ieškovas taikos sutartyje pats įsipareigojo teikti atsakovui paramą kol jis mokysis ir bus ne vyresnis kaip 24 metai, ir kad kitokių sąlygų taikos sutartyje nebuvo numatyta. Teismas nesimokymo 2012-2013 mokslo metais priežastis pripažino svarbiomis. Taip pat pripažino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8547-400/2012, patvirtinta taikos sutarties sąlyga mokytis Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakultete dieniniame skyriuje buvo įvykdyta, patvirtino faktą, kad išlaikymas iš ieškovo buvo išieškotas tik už atsakovo mokymosi laikotarpį.Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir neprieštarauja teisės normoms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Įstatymas reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (civilinio kodekso (toliau- CK) 3.192¹ straipsnio 1-3 dalys).Byloje nustatyta, kad ieškovui Ž. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartimi iš R. B. buvo priteistas išlaikymą po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-30 (ieškinio pareiškimo dienos) iki Ž. B. mokysis Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 2‘700 Lt (781,97 Eur) paramos įsiskolinimas (civilinės bylos Nr. 2-4437-837/2011, l. 78-79,101-104).Atsakovas Ž. B., pradėjęs mokytis Panevėžio kolegijoje, 2012 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš tėvo, atsakovo R. B., paramą mokamą periodinėmis išmokomis kol jis mokysis Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakultete. Šalys 2012 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui Taikos sutartį, kurią Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino. Pagal Taikos sutartį R. B. nuo ieškinio padavimo dienos įsipareigojo savo sūnui Ž. B. teikti materialinę paramą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012 m. spalio 24 d. iki kol sūnus mokysis Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakultete dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai. R. B. išlaikymo įsiskolinimą 450 Lt įsipareigojo sumokėti per tris mėnesius lygiomis dalimis. Nevykdant taikos sutarties sąlygų, Ž. B. 2012 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi vykdomąjį raštą išdavė (civilinės bylos Nr. 2-8547-400/2012, l. 3-4, 24, 27-28, 37-38, b. l. 14-19).Bylos duomenimis Ž. B. Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakultete mokėsi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr. V5-52, Ž. B. suteiktos akademinės atostogos nuo 2013-04-12 iki 2013-09-01 dėl ligos. Vėliau jis tęsė studijas iki 2015 m. liepos 1 d., kuomet studijų sutartis buvo nutraukta, nevykdant studijų programoje nustatytų reikalavimų (b. l. 88-95).Apeliantas teigia, kad jis neprivalėjo remti pilnamečio sūnaus, kadangi šis nevykdė taikos sutarties sąlygos mokytis Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakultete dieniniame skyriuje, mokėsi nepažangiai, nelankė paskaitų, piktnaudžiavo materialine parama, kad Ž. B. turi grąžinti jam 4‘696,72 Eur sumokėtos paramos.Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino R. B. ir Ž. B. taikos sutartį, pagal kurią R. B. įsipareigojo savo sūnui Ž. B. teikti materialinę paramą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. spalio 24 d. iki kol sūnus mokysis Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakultete dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai. Apeliantas šios nutarties neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi ir įvykdyta.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo pareigą kontroliuoti esminį keitimąsi atsakovo mokymosi metu ir kreiptis į teismą dėl paramos sumažinimo ar nutraukimo. Vykstant šalių ginčui dėl vykdomojo rašto išdavimo, ieškovas nurodė, kad Ž. B. mokosi blogai, nedaro pažangos, paliktas kartoti kurso, kad gautą išlaikymą naudoja ne pagal paskirtį (b. l. 15-16), tačiau į teismą dėl priteisto išlaikymo nutraukimo ar sumažinimo nesikreipė. Duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas 2012-2015 mokslo metais būtų kreipęsis į Panevėžio kolegiją, prašydamas suteikti informaciją apie sūnaus mokymąsi, paskaitų lankymą, pažangumą ir pan. bei gavo neigiamą atsakymą, nepateikta. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sūnus atsisakė jam suteikti bet kokią informaciją apie mokymosi eigą Panevėžio kolegijoje.Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas Ž. B. nevykdė taikos sutarties sąlygos mokytis Panevėžio kolegijoje. Kaip matyti iš taikos sutarties turinio jokių papildomų sąlygų, išskyrus apelianto įsipareigojimą teikti materialinę paramą savo sūnui kol jis mokysis Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakultete dieniniame skyriuje, šalys nenustatė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. mokėsi Panevėžio kolegijoje dieniniame skyriuje, dėl ligos jam buvo suteiktos akademinės atostogos, tačiau mokymąsi tęsė, lankė paskaitas, už jas atsiskaitė. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovas turi gan rimtų sveikatos problemų, todėl kolegija, atsižvelgdama į esamus įrodymus, atsakovo nurodytas aplinkybes bei nesant ekspertų išvados, neatmeta, jog sveikatos problemos turėjo įtakos atsakovo mokymuisi bei pažangumui. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, piktybiškai nelankė paskaitų, nesimokė, gautą tėvo paramą naudojo ne pagal paskirtį, nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad parama atsakovui buvo sumokėta nepagrįstai.Apeliantas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo sumokėtą paramą, iš esmės reikalauja teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu (CPK 373 straipsnis). Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760-762 straipsniai. Pagal CPK 762 straipsnio 3 dalį apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad Ž. B. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-8547-400/2012 buvo pagrįstas kokiais nors pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais, nepateikta. Be to, kaip minėta, apeliantas šios nutarties neskundė ir į teismą dėl priteisto išlaikymo nutraukimo ar sumažinimo nesikreipė.Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 69,48 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 48 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.