Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Aiva Survilienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-163/12Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00078-2006-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2.(S)

2012 m. balandžio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. Č. išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

J. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės J. J. ir D. J. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą su statiniais, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žinodamas, kad 1997-12-09 tarp jo ir J. J. yra sudaryta mainų sutartis, patvirtinta notaro A. R., notarinio registro Nr. 5 - 8169, kurios pagrindu jis nuosavybės teise priklausiusį sodo sklypą su statiniais, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė J. J., o pastarasis jam perdavė nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat žinodamas, kad 2002-07-08 mirė J. J., 2005-04-15 mirė sutuoktinė D. J., viešuosiuose registruose mainų sutarties J. J. neįregistravęs, kreipėsi į 13-ojo notarų biuro, esančio T.Kosciuškos g. 6, Vilniuje, notarę G. K. dėl sodo sklypo su statiniais, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, nuslėpdamas įvykusį mainų sutarties faktą bei notarei pateikdamas dokumentus: 1997-09-25 Vilniaus m. 15-me notarų biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-4946, 2005-11-28 Valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-947455, 2005-11-28 Valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-947468, patvirtinančius jo nuosavybės teisę į nurodytą sodo sklypą ir statinius, taip suklaidindamas notarę dėl turimų nuosavybės teisių, 2005-12-01 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1 - 1714, dėl J. J. ir D. J. bendra jungtinės nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo R. N. už 154 000 Lt sumą. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – J. J. ir D. J. turtą, tuo padarydamas 154 000 Lt turtinę žalą.

Apelianto nuomone, kad tarp J. J. ir A. G. Č. 1997-12-09 sudaryta mainų sutartis nuo jos sudarymo pradžios buvo neteisėta ir negalėjo būti tvirtinama notaro, kadangi pagal sutartį A. G. Č. nuosavybėn perėjęs butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir D. J. Aplinkybė, kad J. J. gyveno santuokoje su D. J., pasak apelianto, A. G. Č. buvo žinoma, kaip ir tai, kad minėti asmenys vedė asocialų gyvenimo būdą, jų butas buvo apleistas, sutuoktiniai turėjo skolų, todėl mano, kad sudarant mainų sandorį A. G. Č. negalėjo nesidomėti detaliau mainomo buto nuosavybės dokumentais.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog A. G. Č. dėl nesuprantamų priežasčių, J. J. mirus dar 2002-07-08, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė pas notarą, siekdamas paveldėti testamentu jam paliktą turtą. Apelianto nuomone, ši aplinkybė parodo, kad A. G. Č. iš anksto žinojo ir suprato, kad butas priklausė ne vien tik J. J., bet ir jo sutuoktinei D. J., dėl ko mainų sutartis negalėjo būti sudaryta tik su vienu buto bendrasavininkiu J. J., juolab, kad pasikeitus įstatymo nuostatoms bei kaltinamajam kreipusis dėl turto paveldėjimo pagal testamentą, visos mainų bei pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo aplinkybės notarų biure būtų paaiškėjusios, o A. G. Č. nebūtų galėjęs parduoti sklypo. Dėl šios priežasties, pasak apelianto, siekdamas nepagrįsto ir nesąžiningo praturtėjimo, A. G. Č. į notarą nesikreipė, o sudarydamas 2005-12-20 sodo sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja R. N., žinodamas, kad J. J. neužregistravo minėto turto teisinio režimo pasikeitimų, notarei tyčia nenurodė jokių duomenų apie mainų sutarties sudarymo faktą ir aplinkybes, pateikdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame buvo nurodyta, jog sodo sklypas nuosavybės teise priklauso A. G. Č.

Apelianto nuomone, visi aukščiau aptarti įrodymai akivaizdžiai rodo, kad A. G. Č. tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – J. J. ir D. J. turtą, tuo padarydamas 154 000 Lt turtinę žalą, o bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. G. Č. atžvilgiu, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai ir teikdamas pirmenybę kaltinamųjų, neprivalančių duoti prieš save teisingų parodymų, gynybinei pozicijai, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas, tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis A. G. Č. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendis naikintinas (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios.

Teisėjų kolegija, ištyrusi pirmosios instancijos teismo neišsamiai ištirtas aplinkybes bei prieštaringus įrodymus, nustatė, kad išteisintasis A. G. Č. ir J. J., Vilniaus 1-me notarų biure 1997-12-09 sudarė mainų sutartį, pagal kurią J. J. priklausantis vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perėjo A. G. Č. privatinėn nuosavybėn, o A. G. Č. priklausantis 600 kv. m. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo namu ir ūkio pastatu, esantys Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo J. J. privatinėn nuosavybėn nuo šios sutarties įregistravimo VĮ Registrų centre dienos (1 t. b.l. 20).

Kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų dokumentų, išteisintasis A. G. Č. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukščiau minėtos mainų sutarties pagrindu VĮ Registrų centre įregistravo 1997-12-18 (1 t. b.l. 21, 36-37, 66-68, 146-148). Tuo tarpu pagal šią mainų sutartį J. J. perėjusi nuosavybės teisė į sklypą su statiniais, esantį Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre, iki jo mirties, įregistruota nebuvo. To nepadarė ir pastarojo sutuoktinė D. J. (1 t. b. l. 22-23, 31-35, 149-155). J. J. mirė 2002-07-08, o jo žmona D. J. – 2005-09-26 (2 t. b. l. 104, 158, 161).

Bylos duomenys rodo, kad išteisintasis A. G. Č., po J. J. ir D. J. mirties, siekdamas nepagrįstai praturtėti, šia aplinkybe pasinaudojo, t. y. žinodamas, kad į J. J. ir D. J. priklausantį turtą - žemės sklypą su statiniais, esančiais Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių, ėmėsi veiksmų šiam sklypui su statiniais parduoti ir suradęs pirkėją R. N., kreipėsi į Vilniaus m. 13-ą notarų biurą dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo.

Nutylėdamas objektyviai egzistuojančius faktus, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktos notarinės bylos kopijos, liudytojų R. N. bei notarės G. K. parodymai ( 2 t. b. l. 107-128,147-150), t. y. nuslėpdamas 1997-12-09 su J. J. sudarytą ir VĮ Registrų centre 1997-12-18 įregistruotą aukščiau minėtą dvišalę mainų sutartį, kas reiškia, kad ji negali būti galiojanti tik vienai sutarties šaliai (kasacinė nutartis 2K-3-833/1999), notarei pateikė tai dienai faktinių aplinkybių neatitinkančius dokumentus: 1997-09-25 Vilniaus m. 15-me notarų biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-4946, 2005-11-28 Valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-11-28 Valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 112-122), neva tai patvirtinančius A. G. Č. nuosavybės teisę į nurodytą sodo sklypą ir statinius, ir taip apgaule savo naudai įgijęs svetimą, t. y. jam nepriklausančią, o sprendžiant pagal pirkimo pardavimo sutartį (2 t. b. l. 108-111), ir didelės - 154 000 lt vertės turtinę teisę disponuoti mirusiųjų J. J. ir D. J. nekilnojamuoju turtu - žemės sklypu su sodo namu ir ūkio pastatu, esančiais Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), šią turtinę teisę realizavo 2005-12-01 sudarydamas su liudytoja R. N. minėto žemės sklypo su statiniais pirkimo pardavimo sutartį ( notarinio registro Nr. 1-1714), kurią notarei G. K. patvirtinus, išteisintasis A. G. Č. liudytojai R. N. pardavė svetimą, t. y. mirusiųjų J. J. ir D. J. nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su sodo namu ir ūkio pastatu, esančiais Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir savo naudai iš liudytojos R. N. apgaule įgijo 154 000 lt (2 t. b. l. 108-11), tokiais savo veiksmais galimai padarydamas mirusiųjų J. J. ir D. J. galimiems paveldėtojams, o jų nesant, valstybei bei liudytojai R. N. didelę turtinę žalą ( BK 182 str. 2 d.).

Be to, aukščiau aptartų aplinkybių pasėkoje, išteisintasis A. G. Č., kaip neva tai aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pardavėjas, pasirašydamas notarės G. K. paruoštą nekilnojamojo turto 2005-12-01 pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-1714), o tai reiškia patvirtindamas šioje sutartyje nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, galimai pagamino ir netikrą dokumentą, kurį notarei G. K. patvirtinus, mirusiųjų J. J. ir D. J. galimiems paveldėtojams, o jų nesant, valstybei, bei liudytojai R. N. buvo padaryta didelė turtinė žala ( BK 300 str. 3 d.).

Akivaizdu, kad bylos duomenimis nustatytos ir aukščiau išdėstytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų ir A. G. Č. inkriminuojamų faktinių aplinkybių. Neteisingas faktinių aplinkybių nurodymas kaltinamajame akte lėmė esminį BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Reikia pažymėti ir tai, kad teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, turi ribotas galimybes jas pakeisti. Gi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tik tuo atveju, kai to prašo prokuroras ar nukentėjusysis. Tačiau tokio prašymo nebuvo gauta. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinės galimybės spręsti kaltinimo pakeitimo klausimo BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aukščiau minimas žemės sklypas su statiniais, esantis Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), BPK 91 straipsnio nuostatų prasme, yra nusikalstamos veikos objektas, o tai reiškia, kad pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, turėtų būti gražintas teisėtam jo savininkui, taigi šiuo konkrečiu atveju, mirusiųjų J. J. ir D. J. galimiems paveldėtojams, o jų nesant, valstybei. Akivaizdu, kad ši procesinė norma tiesiogiai liečia ir šį nekilnojamąjį turtą įsigijusių asmenų interesus, dėl ko yra būtina šioje byloje tinkamai nustatyti galimų nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų ratą. Be to, reikia pažymėti ir tai, kad pagal bylos dokumentus, mirusiojo J. J. tėvų ir byloje pripažinto nukentėjusiuoju J. J. tėvų, yra nurodytos skirtingos gimimo bei mirties datos, kas kelia pagrįstas abejones ar J. J. pagrįstai šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu (1 t. b. l. 28, 2 t. b. l. 104, 131, 143, 159, 160, 162, 163)

Dėl pasakyto, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstomi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Baudžiamąją bylą Nr. 1A-163/2012 (Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00078-2006-7) siųsti prokurorui.