Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės J. J. ir D. J. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą su statiniais, esantį sodų bendrijoje „Ąžuolas", Nr. 77, Rokantiškių g., Vilniuje, bei žinodamas, kad 1997-12-09 tarp jo ir J. J. yra sudaryta mainų sutartis, patvirtinta notaro A. R., notarinio registro Nr. 5 - 8169, kurios pagrindu jis nuosavybės teise priklausiusį sodo sklypą su statiniais, esantį, sodų bendrijoje „Ąžuolas", Nr. 77, Rokantiškių g., Vilniuje, perdavė J. J., o pastarasis jam perdavė nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį Raugyklos g. 19-21, Vilniuje, taip pat žinodamas, kad 2002-07-08 mirė J. J., 2005-04-15 mirė sutuoktinė D. J., viešuosiuose registruose mainų sutarties J. J. neįregistravęs, kreipėsi į 13-ojo notarų biuro, esančio T.Kosciuškos g. 6, Vilniuje, notarę G. K. dėl sodo sklypo su statiniais, esančio sodų bendrijoje „Ąžuolas", Nr. 77, Rokantiškių g., Vilniuje, pardavimo, nuslėpdamas įvykusį mainų sutarties faktą bei notarei pateikdamas dokumentus: 1997-09-25 Vilniaus m. 15-me notarų biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-4946, 2005-11-28 Valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-947455, 2005-11-28 Valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-947468, patvirtinančius jo nuosavybės teisę į nurodytą sodo sklypą ir statinius, taip suklaidindamas notarę dėl turimų nuosavybės teisių, 2005-12-01 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1 - 1714, dėl J. J. ir D. J. bendra jungtinės nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo su statiniais, kadastro Nr. 0101/0036:193, unikalus Nr. 0101-0036-0193, esančio sodų bendrijoje „Ąžuolas", Nr. 77, Rokantiškių g., Vilniuje, pardavimo R. N. už 154 000 Lt sumą. Tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą- J. J. ir D. J. turtą, tuo padarydamas 154 000 Lt turtinę žalą

Kaltinamasis A.G. Č. kaltu neprisipažino, apklaustas teisme nurodė, jog su J. J. buvo pažįstamas nuo 1992 m. Žinojo, kas šis su sutuoktine D. gyvena sunkiai, turėjo skolų, jų butas buvo apleistas. Jis J. J. padėdavo, dažnokai užvažiuodavo pas pastarąjį. Kadangi jis turėjo maitinimo įmonę, J. J. su sutuoktine dažnai nemokamai valgydavo jo kavinėje, taip pat maudėsi. Sutuoktiniai jam minėjo, jog nepatinka gyventi mieste. Jis pasakė, jog turi sodo sklypą. J. J. jam pasiūlė padovanoti savo butą, tačiau jis nusprendė su J. J. sudaryti mainų sutartį. 1997 m. pas notarą sudarė mainų sutartį, pagal kurią jam atiteko J. butas, o pastariesiems – jo sodo sklypas. Notaro kontoroje J. J. pasakė, jog surašys testamentą, kuriuo savo turtą paliks jam. K. J. išsikėlė į sodo sklypą, jis pastaraisiais rūpinosi. Po J. ir D. mirties sodo sklypą jis pardavė. Žinojo, kad J. neįregistravo mainų sutarties, nes pastarasis pats sakė, kad neregistruos. Sklypą pardavė, nes sklypas priklausė jam. Tokia buvo J. valia, nes pastarieji iš viso nenorėjo mainų sutarties, norėjo butą jam padovanoti, be to, surašė testamentą, kuriuo savo turtą paliko jam. Sudarydamas sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarei nesakė, kad buvo sudaryta mainų sutartis, nes nemanė, kad tai yra svarbu. Jam notaras sakė, kad jei per 3 mėnesius mainų sutartis neužregistruojama, turtas grįžta buvusio savininko nuosavybėn. O kad J. neregistravo sutarties, jis žinojo, be to, pastarasis pats pasakė notarui, jog sutarties neregistruos. Su J. sudarė ne dovanojimo sutartį, kaip šie siūlė, o mainų, nes norėjo, kad J. būtų užtikrintas, kad neliks be turto, taip pasielgė iš žmogiškumo. J. artimųjų nepažinojo ir nematė, J. ir D. laidotuvėmis rūpinosi jis, t.y. padėjo materialiai.

Apklaustas teisme nukentėjusysis J. J. nurodė, jog J. J. buvo jo brolis. Jaučiasi nukentėjęs, kadangi rūpinosi broliu, taip pat jo laidotuvėmis, ir turėjo paveldėti brolio butą po šio bei D. mirties. Kad brolis iškeitė butą Raugyklos gatvėje į sodo sklypą, jam brolis nesakė. Apie tai sužinojo jis pats, kai atvykus į brolio butą pranešė kaimynė. Suradus brolį Rokantiškių soduose, pastarasis nepaaiškino, kodėl apsigyveno sode, tik pasakė, kad butą atidavė, o kam, jis nežinojo. Kad buvo mainų sutartis, brolis nesakė. Sodo namelis buvo labai prastas, nebuvo vandens. Jis kartu su žentu vežiojo broliui vandenį, maistą. Kaltinamojo niekada pas brolį nematė.

Apklausta teisme liudytoja N. V. nurodė, kad ji yra J. J. dukra, o J. J. buvo jos dėdė. Po šio mirties jos sesuo turėjo paveldėti pastarojo butą Raugyklos gatvėje. Kaip J. persikraustė iš buto į sodo sklypą, ji nežino. Jai teko lankyti J. sode, vežioti vandens, maisto. Dėdė minėjo, kad jį kažkas remia materialiai. Mirus J., o po to – ir šio žmonai D., tvarkant palikimo priėmimo reikalus, sužinojo, jog sodo sklypą pardavė kaltinamasis. Po dėdės mirties su D. nebendravo, ši piktnaudžiavo alkoholiu. Kada mirė D., nežino. Apie sudarytą mainų sutartį nieko nežinojo. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Su dėde jos santykiai buvo geri. Kad yra sudarytas testamentas, sužinojo prokuratūroje, o apie sudarytą mainų sutartį sužinojo iš advokato.

Apklausta teisme liudytoja I. J. nurodė, kad yra J. J. brolio J. J. žmona. J. nuo vaikystės turėjo butą, esantį Raugyklos gatvėje. D. buvo J. antroji žmona. J. iš buto persikėlus gyventi į sodą, vežiojo malkas, vandenį, kadangi sode buvo blogos gyvenimo sąlygos. Ježi tikėjosi, kad persikėlus gyventi į sodą, ten bus geriau, tačiau buvo apgautas, nes sode nebuvo vandens, dujų. J. nepasakojo, kad yra kur nors nemokamai maitinamas. Kalbėdamas apie persikėlimą į sodą J. minėjo, kad yra apgautas. Teigė, kad už apsikeitimą nekilnojamuoju turtu žadėjo juo rūpintis, tačiau nurodė, jog neveža jam maisto ir vandens. Taip pat sakė, kad sodas jam priklausys tik iki mirties. Apie sudarytą testamentą nieko nežinojo. J. sode pagyveno apie 5 metus ir mirė. J. laidojo ji su vyru, laidotuvėms išleido 5000 lt. Po J. mirties sode niekas negyveno. Koks D. likimas, ji nežino, nesidomėjo. Mano, jog sodo sklypas po J. mirties priklauso jos vyrui. Maždaug 2005 metais dukra kreipėsi į advokatą dėl termino priimti palikimą atstatymo.

Apklausta teisme liudytoja notarė G. K. nurodė, kad 2005-12-01 buvo sudarytas sandoris, tačiau jo sudarymo aplinkybių nepamena. Liudytojai nepamenant įvykio, buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos protokole nurodyta, kad 2005-12-01 ji tvirtino žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje „Ąžuolas", pirkimo-pardavimo sutartį tarp A.G. Č. ir R. N.. Jai sudarant minėtą pirkimo-pardavimo sutartį dėl sodo sklypo ir namo, esančio Rokantiškių g., s/b „Ąžuolas", sklypo Nr. 77, tarp pardavėjo A. G. Č. ir pirkėjo R. N., apie A. G. Č. ir J. J. 1997-12-09 sudarytą mainų sutartį, kuria A.G. Č. perleido J. J. aukščiau minėtą sodo sklypą su sodo namu, o J. J. atitinkamai perleido A. G. Č. butą, esantį Raugyklos g. 19-21, Vilniuje, nieko nebuvo žinoma. Jeigu šios aplinkybės jai būtų buvę žinomos, tai ji tokio pobūdžio sandorio būtų netvirtinusi, nes iš to sektų, kad sodo sklypas su sodo namu A. G. Č. nuosavybės teise nepriklauso. Tai, kad A.G. Č. turėjo J. J. vardu išduotą testamentą, pirkimo-pardavimo sandoris vis tiek negalėtų būti patvirtintas, nes turto teisinis režimas jau buvo pasikeitęs, ir tokiu atveju A. G. Č. pirmiausiai privalėjo teisiškai susitvarkyti turto paveldėjimo reikalus, ir tik tada galėjo minėtą turtą parduoti. Tačiau, kaip jau minėjo anksčiau, jai jokie duomenys apie turto teisinio režimo pasikeitimus nebuvo pateikti, A. G. Č., sudarydamas sandorį, šias aplinkybes nutylėjo, o iš jai pateiktų dokumentų buvo matyti, kad turtas nuosavybės teise priklauso A. G. Č., todėl šalių pageidaujamas sandoris ir buvo sudarytas ( b.t. 1, b. 1. 96-97 ).

Apklausta teisme liudytoja R. N. nurodė, kad iš kaltinamojo yra pirkusi sodo sklypą. Liudytojai nepamenant įvykio, buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos protokole nurodyta, kad ji surado sklypą sodų bendrijoje „Ąžuolas". Tuo metu ieškojo sodo sklypo arba sodybos. A. G. Č. matė du kartus, kai žiūrėjo sodą ir sandorio sudarymo metu. A.G. Č. pateikė visus būtinus dokumentus. Dokumentai buvo tvarkingi, ir 2005-12-01 sandoris įvyko. Jei būtų žinojusi apie A. G. Č. mainų sutartį ir testamentą, sodą ji vis vien būtų pirkusi, nes pardavimo dokumentai buvo tvarkingi, jų pakako sandoriui sudaryti. Vėliau ji rado sodybą Švenčionių r., kurios kaina buvo 100 000 Lt. Tuomet ji greitai pardavė sodą ir nusipirko sodybą, kurią iki šiol turi.

Apklausti liudytojai R. R., Loreta-J. R. patvirtino tą faktą, kad sutuoktiniai D. ir J. J. kaltinamojo nurodymu buvo ilgą laiką nemokamai maitinami A.G. Č. kavinėje, taip pat patvirtino faktą, kad D. buvo perduoti kaltinamojo 3000 lt J. laidotuvių išlaidoms.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo archyvo vedėja D. M. pateikė buto, adresu Raugyklos g. 19-21, Vilniuje, 1997-11-27 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus m. Senamiesčio seniūno R. P. ir J. J., kurį atstovauja A. J., veikiantis pagal įgaliojimą, (b.t. 1, b.l. 56-57)

Lietuvos Notarų rūmai 2006-05-17 raštu Nr. S-162 pateikė notaro A. R. 1997-12-09 patvirtinto J. J. sudaryto testamento kopiją, iš kurios matyti, kad pastarasis sodo sklypą su pastatais, esantį sodų bendrijoje „Ąžuolas", Nr. 77, Rokantiškių g., Vilniuje, mirties atveju palieka A. G. Č.. ( b.t. 1, b.l. 41-42)

Iš 1997-12-09 sutarties (mainų), sudarytos tarp J. J. ir A. G. Č., nuorašo, patvirtinto notaro, matyti, kad sutarties pagrindu A.G. Č. įgijo būtą, esantį adresu Raugyklos g. 19-21, Vilniuje, o J. J. - sodo sklypą su statiniais, esantį sodų bendrijoje „Ąžuolas", Nr. 77, Rokantiškių g., Vilniuje, ( b.t. 1, b.l. 20)

Iš Vilniaus m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2005-10-15 rašto Nr.A133-10293-(5.13-TPD-3.) matyti, kad J. J. mirė 2002 m. liepos 08 d. ( b.t. 1, b.l. 24)

Iš centrinės duomenų bazės išrašo matyti, kad D. J. mirė 2005-09-26 ( b.t. 1, b.l. 63).

2006-02-20 Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų banko išraše užfiksuota, kad 2005-12-01 tarp A.G. Č. (pardavėjo) ir R. N. (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl sodo sklypo su statiniais, esančio sodų bendrijoje „Ąžuolas", Nr. 77, Rokantiškių g., Vilniuje. Taip pat šiame dokumente užfiksuota, jog paminėtas sodo sklypas nuosavybės teise priklausė A. G. Č. nuo 1997-10-08 iki 2005-12-02. ( b.t. 1, b.l. 31-35 )

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo išdavoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, 1997-12-09 J. J. ir A. G. Č. sudarė mainų sutartį, kuria apsimainė nekilnojamuoju turtu. Šioje sutartyje numatyta, jog žemės sklypas su pastatais, esantis sodų bendrijoje „Ąžuolas", Nr. 77, Rokantiškių g., Vilniuje, pereina J. J. privatinėn nuosavybėn nuo šios mainų sutarties įregistravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale dienos. Taip pat sutartyje nurodyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos CK 255 str., ši sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale. Taigi sudarant sutartį J. J. buvo tinkamai informuotas apie būtinybę sutartį įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo, kad J. J. mainų sutartį sudarė ne prieš savo valią, nėra. Kaltinamasis teigia, jog J. J. dar iki sandorio sudarymo nepageidavo nuosavybės teise valdyti žemės sklypą, nes siūlė kaltinamajam padovanoti savo butą, o kaltinamojo reikalavimu sudarius mainų sutartį, nurodė, jog sutarties neregistruos nustatyta tvarka. Taigi kaltinamasis, mirus J. J., buvo pagrįstai įsitikinęs, jog J. J. nuosavybės teise perleisto turto nevaldė. Šis įsitikinimas buvo pagrįstas ne tik sutarties neįregistravimo faktu, bet ir mainų sutarties sudarymo dieną surašytu pastarojo testamentu, kuriuo žemės sklypas mirties atveju buvo paliekamas kaltinamajam. Mainų sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK 279 str. 2 d. nurodyta, jog mainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253-255, 255-1, 257-267 straipsniuose nurodytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju. Lietuvos Respublikos CK 255 str. ( galiojęs sandorio sudarymo metu ) įtvirtino būtiną sutarties registraciją per 3 mėnesius atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto prikimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią bei nesukuria turto įgijėjui nuosavybės teisės į turtą. Šiuo atveju J. J. mainų sutarties atitinkamoje turto registravimo įstaigoje neįregistravo sąmoningai, tokiu būdu prisiėmė riziką netekti įgyto nekilnojamojo turto. Nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis ar kiti asmenys būtų kokiu nors būdu sutrukdę J. J. įregistruoti sutartį nustatyta tvarka. Dėl to darytina išvada, kad A.G. Č. su R. N. 2005-12-01 sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kaltinamasis buvo pagrįstai įsitikinęs, jog yra žemės sklypo teisėtas savininkas. Juolab, žemės sklypas viešajame registre buvo registruotas kaltinamojo vardu ir laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši asmeninės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta tik teisme, todėl jos nenuginčijus teisme, notaras, net ir žinodamas apie buvusią mainų sutartį, neturi teisės konkrečiu atveju savarankiškai vertinti ir paneigti įstatyme nustatytos prezumpcijos, nes tai padaryti gali tik konkrečioje byloje įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikę teismai, kuriems vieninteliams, kaip valstybės valdžios vykdytojams, visoje valstybėje suteikta konstitucinė teisė vykdyti teisingumą. Sandorio su R. N. sudarymo metu ginčo dėl žemės sklypo nuosavybės teisės nebuvo. Byloje pripažintas nukentėjusiuoju J. J. į teismą, prašydamas atstatyti praleistą terminą palikimui priimti po brolio mirties, kreipėsi 2005-12-29, t.y. jau po žemės sklypo padavimo R. N.. Taigi šioje byloje nėra būtinų sąlygų, kurios leistų A.G. Č. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., - svetimo turto ar turtinės teisės įgijimo apgaule. A.G. Č. buvo įsitikinęs, jog parduoda savo turtą, o nepranešimas notarui apie negaliojančią mainų sutartį nelaikytina esmine apgaule. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A.G. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir jis yra išteisintinas (Lietuvos respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

J. J. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. Č. išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A.G. Č. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. J. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.