Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3013-486/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-27
Bylos Nr.
1-3013-486/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
Ž. G.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-3013-486/2023
Proceso Nr. 1-01-1-38849-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Čepkauskei, kaltinamajai Ž. G., kaltinamosios gynėjui advokatui V. V., laiduotojai A. L., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. G. vairavo motorinę transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, jai nustatė neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tokiu būdu vengdama neblaivumo patikrinimo, o būtent ji, 2023 m. spalio 8 d., apie 20.56 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota CH-R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, jai nustatė neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tokiu būdu vengdama neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais Ž. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji Ž. G. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad sunkiai gali paaiškinti savo veiksmus, tikrai neturėjo plano vairuoti. Įvykio dieną ji susitiko su savo draugu, kartu gėrė alų. Kadangi vartojo alkoholį, buvo susiderinusi su broliu, kad jis parvairuos mašiną. Kai išėjo iš baro ir kas vyko toliau, kaltinamoji nepamena. Po to atsimena tik tą momentą, kai policijos pareigūnai ją pargriovė ant žemės, nežino, kaip tai atsitiko. Atsisakė pūsti, kadangi buvo įsitikinusi, kad paims kraują. Kaltinamoji nepagalvojo, kad tai gali lemti tokią baigtį, būtų sutikusi. Buvo išgėrusi gal 6 alaus bokalus, per pakankami ilgą laiką. Supranta, kokia tai rizika, ji niekada nesėda už vairo, net ir minimaliai išgėrusi. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, ją perduodant pagal laidavimą laiduotojai, jos mamai, A. L.. Automobilis yra lizinguojamas. Kaltinamoji yra valdytoja, turi įsipareigojimus, dar metai liko mokėti.

Tokiu būdu kaltinamoji Ž. G. po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir advokatas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta iš esmės vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. Įvykio dieną dirbo kartu su vyriausiąja patrule S. A., kai 2023 m. spalio 8d., apie 20 val. 56 min, iš AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja mato vyrą ir moterį, kurie yra visiškai neblaivūs ir vos pastovintys ant kojų. Šie asmenys abu atsisėdo į automobilį „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sidabrinės spalvos) ir pranešėja baiminasi, kad jie su automobiliu pradės važiuoti, nes „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio užvedimas įjungtas. Pranešėja prašo paskubėti dėl saugumo, ji yra vietoje ir stebės pajudėjimą. Jiems su kolege atvykus nurodytu adresu, prie automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėti akivaizdžiai neblaivūs, vos pastovintys ant kojų, visiškai nesiorientuojantys aplinkoje moteris ir vyras, kurie tarpusavyje konfliktavo, stumdėsi, garsiai vienas ant kito rėkė, bei keikėsi. Bandant tarpusavyje konfliktuojančius moterį ir vyrą išskirti, jie abu priešinosi, juos stūmė į šoną, į reikalavimus atsitraukti vienas nuo kito nereagavo. Atskyrus tarpusavyje konfliktuojančius moterį ir vyrą, prie jų priėjo mergina E. K., kuri ir pranešė apie šiuos du neblaivius asmenis. Ji papasakojo, kad jai sukėlė įtarimą tai, jog šie akivaizdžiai neblaivūs, nekoordinuotai einantys vyras ir moteris, kurie įsėdo į minėtą automobilį „Toyota“ (moteris įsėdo į vairuotojo vietą, o vyras į priekinę keleivio vietą). Pranešėja atkreipė dėmesį, jog automobilis parkavimo vietoje, savo priekine dalimi buvo užšokęs ant esančio apsauginio bortelio. Stebėdama šią porą, pranešėja matė, kaip moters vairuojamas automobilis išvažiavo iš automobilio parkavimo vietos bei nuvažiavo prie išvažiavimo iš aikštelės. Automobiliui nuvažiavus prie pakeliamo atitvaro, pakeliamas atitvaras nepasikėlė, tai tuomet moters vairuojamas automobilis sugrįžo atgal į stovėjimo aikštelę ir kliudė prie baro „A.“ esantį kilnojamą kelio ženklą (t. 1, b. l. 21-23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad 2023 m. spalio 8 d., tai buvo sekmadienis ji su savo draugu G. K. buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „Maxima“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Buvo atvykę apsipirkti į šią parduotuvę, o baras ,,A.“ yra tame pačiame pastate, tačiau turi atskirą įėjimą. Nori pasakyti, kad prieš visą šį įvykį, ji su draugu G. įvykyje dalyvausią moterį ir vyrą pamatė iš pradžių toje „Maxima“ parduotuvėje, dėl ko ir atkreipė dėmesį, jog jų abiejų elgesys buvo labai keistas, t. y. vyras, kuris dėvėjo mėlynos spalvos striukę, pilkos spalvos džinsus, toks tamsesnio gymio, šiek tiek aukštesnio už ją už ūgio (palyginimui josios ūgis yra (duomenys neskelbtini) cm) ir moteris, buvo keliais centimetrais mažesnė už ją, galimai apie (duomenys n cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, šviesiaplaukė, ji dėvėjo juodos spalvos rūbus, avėjo baltos spalvos sportinius batus. Jie abu parduotuvėje elgėsi itin iššaukiančiai, nes rėkavo, kėlė triukšmą, net gi ji su draugu matė, kaip vienu metu vyras priėjęs prie savitarnos kasos, kai jam nepavyko nuskenuoti prekės, metė apelsiną į parduotuvės grindis. Parduotuvės apsauga neatėjo, nes matomai tokios fizinės apsaugos toje parduotuvėje nebuvo. Ji su G. iš karto į šią porą atkreipė dėmesį, nes jie tiesiog nepastovėjo ant kojų. Matė kaip vyras ne vieną kartą virto daržovių skyriuje ant stendų su daržovėmis, svirduliavo. Be to dar pamatė kaip jie tampėsi vienas už kito parduotuvėje, ir visus šiuos veiksmus galėtų apibūdinti kaip asmenų, kurie labai daug buvo pavartoję alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, nes jų elgesys tikrai buvo neadekvatus. Po to kai jie apsipirko, maždaug tai galėjo būti apie 20 val. 55 min išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kaip ši pora sėdo į automobilį, t. y. „Toyota CH-R“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šitas automobilis buvo priparkuotas aikštelėje priekiu į baro ,,A.“ įėjimą/ duris, o jų automobilis „Audi A4“ su kuriuo atvyko į prekybos centrą, stovėjo per vieną automobilio vietą nuo šio automobilio. Nori pasakyti, kad greičiau stengėsi apsipirkti parduotuvėje, nes pagalvojo, kad tokios būklės ir tokio stovio asmenys, dar sugadins ir jų automobilį. Be to atkreipė dėmesį, jog automobilio „Toyota CH-R“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis ratas buvo pervažiavęs parkavimo vietos apsauginį bortelį (peršokęs). Matė, kaip moteris priėjusi prie „Toyota CH-R“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio, atsisėdo į vairuotojo vietą, o vyras į priekinę keleivio pusės vietą. Įlipus moteriai į automobilį, ji užvedė automobilio variklį, įjungė mašinos žibintų šviesas. Tada ji pati matydama ir suprasdama, kad ši moteris būdama akivaizdžiai neblaivi ketina išvažiuoti su šiuo automobiliu ir kelia aplinkiniams grėsmę, iš to automobilio „Toyota“ galo pribėgo ir nusirašė į savo telefono užrašinę šio automobilio valstybinius numerius. Tada grįžo prie savo draugo ir judviejų automobilio bei pasakė, kad kvies policiją. Kol skambino bendrojo pagalbos centro numeriu 112, matė kaip iš stovėjimo vietos tarp jų automobilio „Audi A4“ ir automobilio „Toyota CH-R“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo kitas stovėjęs automobilis, todėl viskas labai aiškiai matėsi, nes niekas neužstojo matymo vaizdo. Vieta kur viskas vyko, buvo gerai apšviesta, ir tokiu metu aikštelėje nebuvo jokios nei žmonių, nei transporto grūsties. Nuo prekybos centro ir baro ,,A.“ buvo šviesu, ir ypač apšviestos vietos ties jų įėjimo prieigomis, t. y. kur ir stovėjo „Toyota CH-R“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. . Kol kalbėjo su bendrojo pagalbos centro operatore, „Toyota“ automobilis visą laiką buvo su užvestu varikliu. Matė kaip automobilis „Toyota“ pradėjo važiuoti atbuline eiga ir dėl to, kad buvo užvažiavęs ant bortelio, tai jis važiuodamas atbulas, net pašoko. Kai pamatė, kad šis automobilis išvažiavo iš savo parkavimo vietos, tai jis pravažiavo pro juos. Aiškiai abu su draugu G. matė, kad moteris buvo „Toyota CH-R“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, o tas vyras sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir ji bei jos draugas jiems viską papasakojo. vyras abu buvo akivaizdžiai visiškai neblaivūs, tai patvirtina jų abiejų eisena, ji buvo nekoordinuota, jie abu šlitinėjo į visas puses, aiškiai matėsi jog svirduliuoja, neišlaiko pusiausvyros žengiant aikštele, kurios danga buvo tiesi, išklota lygi (t. 1, b. l. 40-43.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. davė analogiškus parodymus, kaip E. K. (t. 1, 46-49 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad 2023-10-08 darbą pradėjo nuo 11 val. 00 min., kuris truko iki 23 val. 00 min. Minėtoje darbovietėje jo pareigos yra barmenas/kasininkas. Apie 15 val. 30 min. į barą atėjo moteris, kuri buvo maždaug (duomenys neskelbtini) cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, ilgų šviesių plaukų. Ji dėvėjo juodos spalvos striukę, juodos spalvos sportinio tipo kelnes, buvo apsiavusi baltos spalvos laisvalaikio batus. Moteris atėjusi į barą nuėjo atsisėti prie vyriškio, kuris buvo atėjęs anksčiau. Dirbant prie baro, prie baro ateidavo vyras, prie kurio staliuko sėdėjo minėta moteris, užsakyti alkoholinio gėrimo alaus. Vieną kartą prie baro buvo atėjusi ir minėta moteris. Per vakarą moteris išgėrė maždaug devynis bokalus alaus. Apie 20 val. 30 min. jis matė, kaip minėtas vyras ir moteris išėjo iš baro. Praėjus maždaug pusvalandžiui po minėtos poros išėjimo, jis su klientais išėjo į lauką parūkyti bei pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje pilkos spalvos automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo užvažiavęs ant bortelio, automobilio variklis buvo įjungtas. Kai automobilis pradėjo važiuoti atbulomis, jis pastebėjo, kad už automobilio vairo sėdėjo ta pati minėta moteris, o šalia jos sėdėjo ankščiau minėtas vyras. Kai automobilių stovėjimo aikštelėje minėtas automobilis apsisuko, jis nuvažiavo link užkardo (atitvaro), tačiau užkardas nepakilo, tikriausiai dėl to, kad pora nebuvo susimokėję už stovėjimą. Nepakilus užkardui minėtas automobilis pradėjo važiuoti aikštelėje atbulomis, kad praleistų kitus automobilius. Automobilis pavažiavęs atbulomis apsisuko ir atvažiavo atgal link baro bei automobilio priekiu kliudė šalia baro stovinčius laikinuosius ženklus. Vienas iš klientų, kuris rūkė su juo sustabdė moterį, pradėjo ją kalbinti, o tuo tarpu jis grįžo į barą „A.“ ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Iškvietus policiją, vėliau grįžo prie minėto automobilio. Moteris, kuri sėdėjo už vairo bandė vėl važiuoti, tačiau jie neleido jai, laikė atidarytas automobilio duris. Po kiek laiko moteris išlipo iš automobilio ir nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, ji pradėjo priekaištauti jiems, kad jie neleidžia jai važiuoti. Praėjus kažkiek laiko, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kiek matė automobilio viduje alkoholinių gėrimų nebuvo. Automobilių aikštelė, kurioje viskas įvyko yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 29-31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. D. parodė, kad Dirba UAB ,,A.“ barmenės kasininkės pareigose, tačiau įvykio dieną, t. y. 2023-10-08 d. buvo jai išeiginės darbe, tuo metu nedirbo, tačiau buvo atvykusi pas kolegas tiesiog pabendrauti jų pertraukos metu, kadangi buvo sekmadienio diena. Ji atvyko į barą „A.“ adresu (duomenys neskelbtini). Šis baras randasi prekybos centre Pašilaičiai, tačiau turi atskirą įėjimą į baro patalpas. Taip pat aikštelė klientams yra bendra, tiek „ Maxima“ parduotuvės, tiek „A.“ baro klientams. Atvyko į barą maždaug apie 19.00 val. ir buvo iki pat įvykio pradžios, t. y. 21.00 val. ir viską matė, todėl gali paliudyti. Apie 20 val. 50 min. ji išėjo su kolegomis, t. y R. P., E. K. parūkyti į lauke esančią rūkymo zoną. Greta šios vietos buvo pastatyti laikinieji kelio ženklai ,,Draudžiantys sustoti“, nes čia gretimai yra padarytas neregių praėjimo takas (geltonos juostos zona), kad asmenys turintys regėjimo negalią, galėtų laisvai pateikti į pastato vidų, vaikščioti saugiai po aikštelę. Iš karto ji atkreipė dėmesį į labai keistai priparkuotą aikštelėje automobilį, tai buvo „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Automobilio priekis buvo užvažiavęs ant bortelio, tai yra pervažiavęs parkavimo vietos apsauginį bortelį, tiesiog jį peršokęs. Ji stovėjo ir rūkė, šis automobilis buvo maždaug už kokių 5 metrų atstumu nuo jos, todėl ji aiškiai viską matė, jai matomo vaizdo niekas neužstojo. Be to automobilių stovėjimo ir parkavimo aikštelė, kurioje šis automobilis ir buvo, buvo apšviesta stulpais su lempomis, be to ir nuo prekybos centro pastato buvo labai gerai apšviesta. Šio „Toyota“ automobilio variklis buvo įjungtas. Ji matė kaip automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone sėdėjo moteris ir vyras. Moteris sėdėjo už šio automobilio vairo, o vyras priekinėje keleivio sėdynėje. Kitų asmenų automobilyje nebuvo, jie buvo tik dviese. Moteris buvo šviesių plaukų, o vyras buvo tamsesnio gymio. Apie 21 val. pamatė, kad automobilis pradėjo važiuoti atbulomis iš parkavimo vietos, ir kaip ji minėjo automobilį vairavo moteris, o šalia jos sėdėjo ankščiau minėtas tamsesnio gymio vyras. Išvažiavęs iš parkavimo vietos, automobilis pasuko link išvažiavimo iš aikštelės. Privažiavus automobiliui prie pakeliamo užtvaro, jis nepasikėlė ir automobilis neišvažiavo. Parkingo sistema veikia taip, kad 3 valandos klientams yra nemokamai, o už visą kitą stovėjimo laiką reikia susimokėti. Todėl greičiausiai šis automobilis dėl to ir neišvažiavo, nes baigiasi nemokamo stovėjimo laikas. Tada moteris sėdėdama už „Toyota“ vairo pradėjo grįžti atgal prie parkavimo vietų ir ji matė, kaip moteris vairuodama automobilio priekiu kliudė šalia baro stovinčius tuos minėtus laikinuosius kelio ženklus ant jų užvažiuodama, t. y. priekine dalimi užvažiavo ant apatinės metalinės jų pastatomosios dalies. Išgirdo, kaip su ja kartu rūkę draugai pradėjo tai moteriai šaukti ,,Ką tu darai? " ar panašiai. Iš viso šito vaizdo ji pati suprato, kad automobilį vairavusi moteris sukėlė avarinę situaciją, ir gana pavojingą, nes automobilio greitis buvo pakankamai didelis, nes jei ne tie kelio ženklai, tai greičiausiai būtų įvažiavusi į stiklinę sieną. Kelio ženklas automobilį pristabdė, nors jis dar šiek tiek ir su tuo ženklu pavažiavo maždaug pusmetrį. Nori pasakyti, kad kelio ženklas tikrai buvo aiškiai matomas, nes jis maždaug 1 metro aukščio ir toje vietoje niekas jo neužstojo. Kai sustojo automobilis, prie šio automobilio „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo vienas iš josios pažįstamų, galimai E. K., bet čia buvo ir daugiau rūkančių asmenų iš baro. Girdėjo kaip jis pradėjo kalbinti tą moterį, tačiau ką konkrečiai kalbėjosi, ji pasakyti negaliu, nes nesiklausė, stebėjo situaciją iš šono. Tačiau atkreipė dėmesį į vieną detalę, kad kai moters paklausė ar čia jos automobilis, nes ant automobilio valstybinio numerio rėmo buvo užrašas „My Bee“, į ką ji atsakė ,,Ne tavo reikalas“, tačiau atsakydama neaiškiai tarė žodžius, tonas buvo agresyvus, elgesys iššaukiantis. Be to Rytis pasakė jai, kad šitie du asmenys, t. y. minėta moteris už vairo ir šalia sėdėjęs vyras tą dieną bare „A.“ pirko alkoholio ir abu jį vartojo, o dabar pamatė, kad jie būdami apsvaigę nuo alkoholio, konkrečiai ta pati moteris buvo už vairo ir vairavo automobilį. Kol atvyko policija, ji visą laiką buvo lauke ir viską stebėjo. (t. 1; b.l.53-55).

Neblaivumo nustatymo akte 2023-10-08 21 val. 20 min. pažymėta, kad Ž. G., gim.(duomenys neskelbtini), nustatyta sekantys neblaivumo požymiai: 1.1. Iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; 1.2. Neadekvati elgsena; 1.3. Nerišli kalba; 1.4. Nekoordinuoti judesiai. Atlikus bendrą asmens būklės įvertinimą nustatyta, jog Ž G.2.1. eiti tiesia linija, pėda po pėdos - negali; 2.2. stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - negali. 3. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš (prašoma nurodyti laiką) - atsisakė nurodyti. Taip pat nustatyta, jog asmuo vengė neblaivumo patikrinimo: 4.1. įspėta dėl filmavimo; 4.2. paaiškinti teisiniai padariniai dėl atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą; 4.3. buvo pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Nustatyta, jog Ž. G. 2023-10-08 21 val.20 min. vengė tikrinimo (t. 1, b. l. 59).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) savininkas - UAB (duomenys neskelbtini) valdytojas - Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 83-84).

2023-10-16 skambučių iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti užfiksuoti įvykio dieną BPC skambučių garso įrašai, viso 3 vnt. (t. 1, b. l. 87-90).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis (2023-10 leidinys), vidutinė 2021 metų laidos automobilio „Toyota C-HR“ kaina Lietuvoje su PVM 25 110 eurų (t. 1, b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, kaltinamosios parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios Ž. G. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji apklausta teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ištirti, aukščiau aptarti įrodymai, tai pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų išsamūs bei nuoseklūs parodymai, vaizdo įrašų apžiūros, neblaivumo nustatymo aktas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji Ž. G. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vengė neblaivumo patikrinimo ir šie jos veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios Ž. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Girtumas yra jos veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gauti laiduotojos A. L. bei kaltinamosios Ž. G. prašymai perduoti kaltinamąją pagal laidavimą laiduotojai A. L. ir nutraukti baudžiamąją bylą (t. 2, b. l. 19-20).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamoji Ž. G. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbe vertinama teigiamai, praeityje neteista, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, bausta administracine tvarka, tačiau šiurkščių KET pažeidimų neturi, taip griežtai nusižengia pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Tačiau vien to atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui( BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja A. L. yra kaltinamosios mama. Dirba bibliotekoje, darbe charakterizuojama teigiamai, nėra teista, ar bausta. Teismo posėdžio metu apklausta laiduotoja patikino, kad dukros elgesį vertina labai blogai, kalbėjo apie tai, jas sieja glaudus ryšys. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką dukrai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir Ž. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo iškvėptame ore yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

Ž. G. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, vengė neblaivumo patikrinimo. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Akcentuotina ir tai, kad ji vairavo vėlų vakaro, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta aukų ar rimtesnių neigiamų padarinių Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, t. y. vidutinis terminas, nustatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju Ž. G. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau ji neteista, todėl teismo vertinimu, dvejų metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Teismas atsižvelgia į kaltinamosios bei jos gynėjos prašymą skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, kadangi ji turi vaiką, kurį augina viena, automobilis jos darbo įrankis, tačiau teismas nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą dar labiau.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Teismas vertina, kad Ž. G. vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, esant neblaivumo požymiams vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat įvertinus kaltinamosios padarytą veiką ir jos asmenybę vertina, jog automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėtų būti konfiskuojamas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis yra lizinguojamas, priklauso „duomenys neskelbtini)“, o kaltinamoji Ž. G. yra tik jo valdytoja, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi turėtų būti priteistina automobilio vertę atitinkanti suma.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-77-648/2019).

Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybės tiek dėl šeimyninės padėties, tiek dėl darbinės veiklos nelaikytinos pagrindu sumažinti konfiskuotiną turto vertę. Nei įstatymai, tame tarpe ir baudžiamieji, nei teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-77-648/2019).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis (2023-10 leidinys), vidutinė 2021 m. laidos automobilio „Toyota C-HR“ kaina Lietuvoje su PVM 25 110 Eur (t. 1, b. l. 85), UAB „Verlita“ vertinimo pažymoje nurodyta, kad analogiško automobilio kaina 19 800 Eur (t. 2, b. l. 30). Vėlgi teismas vertina, kad įvertinant faktą, kad Ž. G. įvykdė atsitiktinę nusikalstamą veiką, nėra linkusi nusikalsti, veikti priešingai teisei, todėl manytina, kad priteisus tokią sumą jai būtų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su minimos baudžiamojo poveikio priemonės tikslais ir principais, jo teisės būtų suvaržomos daugiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, tai neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, dėl aukščiau išdėstyto mano esant pagrindą priteisti dalį konfiskuotino turto vertės – 10000 Eur.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimą), specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. G. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti laiduotojos A. L. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-3013-486/2023 Ž. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš kaltinamosios Ž. G. dalį konfiskuotino turto, automobilio „Toyota CH-R“ vertės – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų.

Išaiškinti nuteistajai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-3013-486/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentą perduoti VĮ „Regitra“. Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski