Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-03-01 · Civilinė byla Nr. A2-224-198/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-01
Bylos Nr.
A2-224-198/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06165-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
V. M., E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. A2-224-198/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06165-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 1 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-12439-956/2018 pagal pareiškėjos V. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, užbaigtoje įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo Nr. S2-11507-940/2018; panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti išduoti pareiškėjai E. J. teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą po V. J. mirties.

2. Nurodė, kad visas palikėjo turtas jai paliktas 2018 m. kovo 1 d. V. J. testamentu, ji palikimą priėmė, todėl jokio turto, kuris galėtų atitekti įpėdiniams pagal įstatymą, nėra. Teismas priėmė nutartį, neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimą, ir nusprendė dėl jos materialinių teisių ir pareigų. Todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

4. Teismas pasisakė, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

5. Teismas pažymėjo, kad joks sandoris, įskaitant palikimo priėmimą ar atsisakymą, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Bylose dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas (nepilnamečio vaiko tėvai (globėjai (rūpintojai)) / valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija / prokuroras) ir suinteresuotas asmuo (nepilnametis (-iai), kurio (-ių) vardu prašoma leisti priimti palikimą), taip pat šiose bylose dalyvauja išvadą byloje duodanti institucija.

6. Teismas sprendė, kad priimant 2018 m. spalio 3 d. nutartį, teismas neturėjo pagrindo pareiškėjos įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, kadangi 2018 m. spalio 3 d. nutartyje buvo pasisakyta išimtinai dėl nepilnamečių V. J. ir K. J. materialiųjų teisių ir pareigų. Minėta nutartis nesukūrė pareiškėjai teisių ar pareigų ir nebuvo pažeistos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai. Be to, bylose dėl teismo leidimo išdavimo teismas atlieka tik apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų dėl teisės spendimu, ir teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu negarantuoja palikimo priėmimo (sandorio) teisėtumo, jis tiesiog yra būtina sąlyga ir prielaida teisėtam palikimo priėmimui.

7. Teismas konstatavo, jog proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. eS2-11507-940/2018 dėl teismo leidimo išdavimo nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Nurodo, kad nutartis surašyta nesilaikant CPK 291 straipsnio reikalavimų, teismo išvados nemotyvuotos, neargumentuotos, todėl neatskleista bylos esmė.

10. Teigia, kad 2018 m. spalio 3 d. nutartyje išduoti teismo leidimą pasisakyta dėl jos teisių. Išduotas teismo leidimas sumažina jos materialinių teisių apimtį.

11. Pažymi, kad proceso atnaujinimas ir atsisakymas išduoti teismo leidimą sukurs jai teisines pasekmes – bus realizuojama testatoriaus valia ir visas palikimas pagal testamentą atiteks jai.

12. Mano, kad teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. eS2-11507-940/2018 buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad ji galėtų pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys E. J., Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J., nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11507-940/2018 tenkino pareiškėjos E. J. prašymą ir leido jai nepilnamečių vaikų V. J. ir K. J. vardu priimti jų tėvo V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Iš 2018 m. spalio 3 d. nutarties turinio matyti, kad teismo nutartimi nebuvo pasisakyta dėl apeliantės V. M. materialiųjų teisių ir pareigų. Nutartimi konstatuota, kad priėmus nepilnamečių vaikų vardu palikimą, jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

19. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą byloje grindė pateiktu 2018 m. kovo 1 d. palikėjo V. J. testamentu, kuriame nurodyta, kad visą savo turtą po savo mirties jis palieka savo seseriai, pareiškėjai V. M., ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro liudijimu, kad V. M. kreipėsi paveldėti po brolio V. J. mirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia jos dalyvavimo įtakos civilinėje byloje Nr. eS2-11507-940/2018 nagrinėtiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.186 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą be išankstinio teismo leidimo (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtent vykdydama šias jai įstatymu nustatytas pareigas E. J. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo priimti nepilnamečių vaikų V. J. ir K. J. vardu jų tėvo palikimą. Teismas, nagrinėdamas E. J. prašymą, vertino, ar palikimo priėmimas nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių, atitinka jų interesus. Todėl skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad 2018 m. spalio 3 d. nutartyje buvo pasisakyta išimtinai dėl nepilnamečių V. J. ir K. J. materialiųjų teisių ir pareigų.

21. CPK 582 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Byla nagrinėjama CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškime nurodomos aplinkybės, susiję su jos teisių pažeidimu, išduodant teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, ir pateikti įrodymai neturi reikšmės nepilnamečių vaikų interesų vertinimui.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad CK 5.20 straipsnis numato palikėjo vaikams (įvaikiams) teisę į privalomąją palikimo dalį. 2018 m. kovo 1 d. testamente, be kita ko, nurodyta, kad CK 5.20 straipsnio turinys testatoriui išaiškintas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad 2018 m. spalio 3 d. nutartis dėl teismo leidimo išdavimo nepažeidė pareiškėjos V. M. teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 185 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantė, išduotas teismo leidimas nesumažina jos materialinių teisių apimties, kadangi įpėdiniai teises ir pareigas įgyja nuo CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisinių veiksmų atlikimo, o ne nuo išankstinio teismo leidimo sandoriui, susijusiam su nepilnamečių vaikų turtu, išdavimo. Pastebėtina ir tai, kad palikimą fiziniai asmenys priima laisva valia ir neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais ir pan.

24. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. eS2-11507-940/2018 buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, todėl teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad ji galėtų pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė nebuvo nurodyta pareiškime dėl proceso atnaujinimo (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), todėl iš esmės negali būti apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). Tačiau akcentuotina, kad asmuo siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi pagrįsti ne procesinį, o jo materialiųjų teisių ar įstatymo saugomo intereso, neįtraukus jo į procesą, pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja V. M. nepateikė įrodymų ir argumentų, reikšmingų sprendžiant dėl prašymo išduoti teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu jų motinai išdavimo, ir 2018 m. spalio 3 d. teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui (CPK 185 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos V. M. prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, daromas išvadas motyvavo ir visiškai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eS2-11507-940/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė