Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1189-603/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
2A-1189-603/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07431-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
I. S.
Ieškovas
J. P.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1189-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07431-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui I. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 112-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 8 910 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodė, jog žala ieškovei atsirado dėl 2009-12-27 įvykio, kurio metu trūkus virtuvės vamdzdžiui atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas žemiau esantis ieškovės butas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas I. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Procesiniuose dokumentuose atsakovas prašė ieškinį atmesti, bylos nagrinėjimo metu sutiko atlyginti žalą iki 5000 Lt.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo 112-oji DNSB atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad 2009-12-29 į bendriją kreipėsi ieškovė J. P. dėl jos buto užpylimo. Bendrijos pirmininkas, šilumininkas A. R. apžiūrėjo butą ir dėl įvykio surašė aktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-08 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 8910 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2009-12-27 dėl nutrūkusio vamzdžio virtuvėje bute (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ieškovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina buto (duomenys neskelbtini), 2010-01-06 apžiūros aktas, kurį pasirašė ir atsakovas. Atsakovas 2010-01-26 raštu pasiūlė ieškovei sumokėti 2000 Lt padarytai žalai atlyginti, o ieškovei su tuo nesutinkant, pasiūlė atsakovo jėgomis ir medžiagomis atstatyti butą į prieš užliejimą buvusią būklę. Šalims nesutarus dėl atlygintinos žalos dydžio, ieškovės užsakymu UAB „Impeksservis“ sudarė žalos (nuostolių) dydžio dėl buto užliejimo įvertinimo aktą Nr. 1, pagal kurį buto (duomenys neskelbtini) apdailos atkuriamoji vertė, arba žalos atlyginimo vertė sudaro 8 350 Lt, baldų žalos atlyginimo vertė sudaro 560 Lt, iš viso 8 910 Lt. Nustatant žalos dydį, teismas rėmėsi atestuoto turto vertintojo UAB „Impeksservis“ išvada, kurioje nurodyta buvo apdailos ir baldų atkuriamoji vertė, ir nustatė, kad turto vertintojas naudojo atkuriamosios vertės metodą ir kad vertintojas atsižvelgė į buto apdailos ir baldų nusidėvėjimą. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo vadovautis atsakovo pateiktomis UAB „Iki raktų“, UAB „SviaTasTa“ ir UAB „Kernavės būstas“ sąmatomis, kurios yra orientacinės ir jas pateikusios bendrovės nėra atestuoti turto vertintojai. Pažymėjo, kad sąmatose yra nurodytos minimalios darbų kainos, reikalingų remontui medžiagų kiekiai nurodyti remiantis vien buto grindų plotu (bendras buto plotas 50,35 kv. m.), nustatė, kad atkuriant buto sienų būklę, reikalingas medžiagų kiekis turi būti didesnis, nes sienų plotas skiriasi nuo grindų, t. y. jis didesnis. Skirti ekspertizę žalos (nuostolių) dydžiui nustatyti atsakovas, atstovaujamas advokato, neprašė. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad buto apgadinimus nustatė neturintys specialių žinių asmenys, t. y. 112-oji DNSB pirmininkas ir šilumininkas A. R., nes pats atsakovas dalyvavo buto apžiūroje. Be to, UAB „Impeksservis“ atstovai 2010-01-08 apžiūrėjo ieškovės butą ir buto būklę užfiksavo fotonuotraukose.

Teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.). CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Todėl teismas padarė išvadą, jog žala ieškovei padaryta dėl atsakovo veiksmų (CK 6.247 str.), kuris nebuvo apdairus, reikiamai nesirūpino savo buto būkle, santechnine įranga, nors namo santechnikas jam buvo rekomendavęs ją atnaujinti, kad būtų mažiau galimų avarinių židinių. Todėl padaryta žala ieškovei turi būti atlyginta (CK 6.251 str.1d.).

CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis yra bedarbis, šeima augina nepilnametį vaiką, tačiau ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas turi kelis nekilnojamojo turto objektus. Pati ieškovė yra senatvės pensininkė, yra neįgali, todėl teismas, įvertindamas žalos mastą, kuris ieškovei yra reikšmingas, atsakovo poziciją pasiruošimo bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašant iš viso ieškinį atmesti, padarė išvadą, kad nėra pagrindo sumažinti atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad buvo užpiltas visas ieškovės butas, jos prašomą priteisti iš atsakovo sumą, laikė protinga. Taip pat teismas laikė, kad atlygintinos ieškovei žalos dydžio sumažinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijų (CK 1.5 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti sumą žalos atlyginimui. Nurodo, kad atestuoto turto vertintojo UAB ,,Impeksservis“ išvada nėra grindžiama nei specialiomis žiniomis, nei pakankama kvalifikacija (J. J. yra išlaikęs kilnojamojo turto vertintojo egzaminą bei nekilnojamojo turto vertintojo egzaminą, T. B. yra suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas bei suteikta nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacija). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad nurodyti asmenys yra teismo ekspertai, t. y. asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (LR Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 3 p.). CPK prie rašytinių įrodymų priskiria tik eksperto išvadą (LR CPK VII skyrius), nes ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutarti civilinėje byloje I. Z. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3- 733/2002). Todėl mano, kad T. B. ir J. J. nesant teismo ekspertams, bei esant prieštaringiems byloje įrodymams dėl žalos dydžio, bei atsižvelgiant į tai, kad buto apžiūra buvo atlikta praėjus 11 dienų po įvykio pagal ieškovės J. P. 2010-01-06 prašymą, teismas turėjo pasiūlyti atlikti ekspertizę ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.).

Taip pat mano, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina esminių bylos aplinkybių, t. y. apibūdinančių buto būklę iki 2009-12-27 įvykio (tačiau ieškovės pateiktoje buto remonto sąmatoje naudojamos pagerintos medžiagos, pvz. tinkuotų ir betoninių sienų klijavimas pagerintais apmušalais). Butas yra pastatytas 1982 m., o ieškovė J. P. įgijo nuosavybės teises į jį 2005-01-28. Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą butui 2005 m. yra nustatytas 18 procentų fizinio nusidėvėjimo procentas, o įvykis, dėl kurio iškelta byla teisme, įvyko 2009 m. Siekiant paneigti teismo išvadą apie tai, kad atsakovo pateiktose sąmatose yra nurodytos minimalios darbų kainos, reikalingų remontui medžiagų kiekiai nurodyti remiantis vien buto grindų plotu (bendras buto plotas 50,35 kv. m.), ir akivaizdu, jog atkuriant buto sienų būklę reikalingas medžiagų kiekis turi būti didesnis, nes sienų plotas skiriasi nuo grindų, t. y. jis yra didesnis. Atsakovo atstovas kreipėsį į įmones, pateikusias išvadas (UAB „SviaTasTa", UAB „Kernavės būstas", UAB „Iki raktų") su paklausimu, prašydamas paaiškinti (detalizuoti) pateiktas sąmatas, t. y. ar jose nurodytų darbų apimtis ir medžiagos yra pakankamos buto (duomenys neskelbtini), būklės atkūrimui. UAB „SviaTasTa" pateikė detalizuotą sąskaitą, iš kurios matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), atkūrimo vertė yra 4897, 95 Lt (be PVM). UAB „Kernavės būstas" ir UAB „Iki raktų" iki apeliacinio skundo surašymo dienos detalizuotos sąskaitos nepateikė.

CK 6.251 str. 2 d. nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas (tačiau ieškovės pateiktoje buto remonto sąmatoje naudojamos pagerintos medžiagos, pvz. tinkuotų ir betoninių sienų klijavimas pagerintais apmušalais), protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Ši teisės norma nustato ir teismo nuožiūros ribas - sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

Atsiliepimas

Ieškovė J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad atsakovas I. S. nors ir pripažindamas savo kaltę ir dėl to atsiradusią žalą, delsė tartis dėl žalos atlyginimo, atvirai šaipėsi ir ignoravo imtis veiksmų kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas už viso buto apdailos ir dalies baldų sugadinimą siūlė tik 2000 Lt arba savo jėgomis ir medžiagomis atstatyti butą į prieš užliejimą buvusią padėtį. Ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu, nes pasiūlyta kompensacija už padarytą žalą buvo akivaizdžiai per maža, o pasiūlymas savo jėgomis atstatyti butą buvo nepriimtinas, nes atsakovas neturi jokios apdailos darbų specialisto kvalifikacijos ir jo darbams nebūtų jokių garantijų. Ieškovė dėl žalos dydžio nustatymo kreipėsi į nepriklausomą atestuotą turto vertinimo kompaniją UAB „Impeksservis", kurie atliko išsamų žalos (nuostolių) dydžio dėl buto užliejimo įvertinimą. Visiškai atmestinas nieko nepagrįstas atsakovo teiginys, kad UAB „Impeksservis" atstovai atlikę žalos dydžio dėl buto užliejimo įvertinimą nėra teismo ekspertai, t. y. nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „turi pakankamą pagrindą vadovautis atestuoto turto vertintojo UAB „Impeksservis" išvada, kurioje nurodyta buvo apdailos ir baldų atkuriamoji vertė. Turto vertintojo naudotas atkuriamosios vertės metodas patvirtina, kad vertintojas atsižvelgė į buto apdailos ir baldų nusidėvėjimą". Tuo tarpu atsakovo pateiktomis UAB „Iki raktų", UAB „SviaTasTa" ir UAB „Kernavės būstas" sąmatomis teismas neturėjo pagrindo vadovautis, kadangi jos yra tik orientacinės ir jas pateikusios bendrovės nėra atestuoti turto vertintojai. Šios bendrovės ruošė pasiūlymus net neapžiūrėjusios užpilto buto, galbūt todėl visuose pasiūlymuose yra aibė neatitikimų. Sienų plotas supainiojamas su lubų ir grindų plotu, užmirštami paruošiamieji darbai bei nenumatytas statybinių atliekų išvežimas. Net su apeliaciniu skundu pateiktoje 2011-03-03 UAB „SviaTasTa" sąmatoje yra neaiškumų, o būtent: 1) stiklo vatos kiekis kažkodėl skaičiuojamas kvadratiniais metrais, nors turėtų būti skaičiuojamas kubiniais metrais, todėl neaišku koks bus vatos storis ir jos išeiga; 2) sienų tapetavimo plotas skaičiuojamas 100 kv. m., nors turto vertintojų akte aiškiai nurodyta, kad sienų plovimui glaistymui ir tapetavimui skaičiuojama 122 kv. m.; 3) dažų ir glaisto kiekis skaičiuojamas kvadratiniais metrais, o ne kilogramais ar litrais; 4) pridėtinės vertės išlaidos nurodomos 15 proc., bet lentelėje pateikta suma apskaičiuota kaip 10 proc.; 5) nėra lubų gruntavimo, sienų glaistymo, glaisto sienoms, švitrinio popieriaus, tapetų klijų; 6) nebeliko lubų glaistymo, nors 2010-06-03 sąmatoje tai buvo numatyta. Su tripliku pateiktose sąmatose tapetų kainos svyravo apie 4 Lt/ kv. m. (vidutinės vertės tapetai). Tačiau dabar UAB „SviaTasTa" siūlo (vienus iš pigiausių) tapetus po 2,5 Lt/kv. m., nors ieškovės tapetų net nematė. Grindims siūlomas pats pigiausias laminatas iš medžio plaušo, nors ieškovės bute buvo parketlentės, o tai yra daug brangesnė ir kokybiškesnė medžiaga. Vėl gi neskaičiuojamas statybinių atliekų išvežimas. Ieškovės įsitikinimu, kad ištaisius UAB „SviaTasTa" sąmatoje visus netikslumus, trūkumus ir kitus neatitikimus, ši sąmata gerokai išaugtų ir niekuo turbūt nesiskirtų ar net viršytų turto vertintojų išvadą, kuri yra apskaičiuota remiantis naudotu atkuriamosios vertės metodu, atsižvelgiant į buto apdailos ir baldų nusidėvėjimą.

Atkreipia teismo dėmesį, kad CPK 314 str. nurodo, kad „Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti". Šie įrodymai nebuvo atsisakyti priimti, todėl 2011-03-03 UAB „SviaTasTa" lokalinę sąmatą teismas neturi vertinti kaip naujo įrodymo.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Atsakovas nevykdydamas CK 6.263 str. numatytos pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, užpylė ieškovei priklausantį butą, dėl kurio remonto ji turės didelių nuostolių. Atsakovas bando apeliuoti į savo turtinę padėtį, esą jis yra bedarbis, augina nepilnametį vaiką, tačiau jis turi kelis nekilnojamojo turto objektus ir mano, kad įvairūs žmonės karts nuo karto gyvenantys atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų yra paprasčiausi nuomininkai, kas leidžia daryti prielaidą kad atsakovas gauna kitokių, t. y. su darbo santykiais nesusijusių pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad ieškovei J. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). Tarp šalių nekilo ginčo, jog 2009-12-27 atsakovui I. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūkus virtuvėje vamzdžiui, buvo užpiltas žemiau esantis ieškovės butas (b. l. 6). Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kuris nevykdydamas CK 6.263 str. numatytos pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, užpylė ieškovei priklausantį butą, dėl kurio remonto ji turės nuostolių.

Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Byloje tarp šalių iš esmės ir yra kilęs ginčas dėl žalos (nuostolių) dydžio. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui atstatyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra kilusio ginčo, jog ieškovės bute nėra atlikti remonto darbai, ir ieškovė pateikė teismui įrodymus (UAB ,,Impeksservis” Žalos (nuostolių) dydžio dėl buto užliejimo įvertinimo aktas Nr. 1) apie išlaidas reikiamiems remonto darbams atlikti, šalinant užpylimo vandeniu padarinius, tokių darbų ir reikalingų medžiagų kaina 8910 Lt (b. l. 11 - 118). Apelianto manymu, ieškovės pateiktas aktas nėra grindžiamas nei specialiomis žiniomis, nei tyrimą atlikusių asmenų J. J. ir T. B. pakankama kvalifikacija, nes šie asmenys nėra įrašyti į Lietuvos Repsublikos teismo ekspertų sąrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB ,,Balticums draudimas”, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004, kt.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 44 – 47) patvirtina, jog tyrimą atlikę asmenys – J. J. turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir T. B. turi nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikaciją bei turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas (statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai), kas leidžia teismui daryti išvadą, jog nurodyti asmenys pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją gali nustatyti sąnaudų, reikalingų atkurti sugadinto turto būklę, poreikį bei apimtis. Nėra jokio pagrindo abejoti nurodytą išsilavinimą ir kvalifikaciją tiek statybos, turto vertinimo srityje turinčių asmenų kompetencija nustatyti, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje pateikti sugadintų patalpų remonto apimčių ir išlaidų skaičiavimai neatitinka realiai tokiems sugadinimams pašalinti reikalingų darbų ir išlaidų, juolab, kad tyrimą atlikę asmenys, atlikdami vertinimą, patys apžiūrėjo patalpas ir nustatė sugadinimų apimtis bei jų atstatymo kaštus. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčo klausimui dėl sugadinto turto remonto darbų apimčių ir kaštų spręsti iš esmės buvo reikalingos tiek statybos srities, tiek ir turto vertinimo žinios, ir minėti tyrimą atlikę asmenys J. J. ir T. B. šių žinių neabejotinai turėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, kai yra nustatyta, jog tyrimą atlikę asmenys pagal savo kvalifikaciją buvo kompetentingi atlikti tyrimą dėl turto sugadinimo apimčių ir kaštų, ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad jie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nėra teisiškai reikšminga. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teisės normų, nustatančių reikalavimus įrodinėjimo priemonei – šiuo atveju rašytiniam įrodymui, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktų UAB ,,Iki raktų”, UAB ,,SviaTasTa” ir UAB ,,Kernavės būstas” sąmatos (b. l. 80 – 82, 134) yra orientacinės, nėra tiksliai nurodytas sienų, lubų ir grindų plotas, nenumatyti kiti būtini darbai (pvz., paruošiamieji darbai, statybinių atliekų išvežimas, kt.) ir kaip teisingai nustatė pirmosios instacijos teismas, sąmatose yra nurodytos minimalios darbų kainos, reikalingų remontui medžiagų kiekiai nurodyti remiantis vien buto grindų plotu, ir atkuriant buto sienų būklę, yra reikalingas didesnis medžiagų kiekis, nes sienų plotas skiriasi nuo grindų ploto. Taip pat pažymėtina, kad nėra pateikta duomenų apie sąmatas sudariusių asmenų kvalifikaciją, atliekant tyrimą turėtą medžiagą apie turto sugadinimo apimtis ir pan., kas tuo labiau nesudaro teismui pagrindo abejoti ieškovės pateikto akto išvadų objektyvumu, nes, kaip minėta, tyrimo metu buvo apžiūrėtas butas, padarytos fotonuotraukos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, nadodamasis kvalifikuoto teisininko pagalba ir, akivaizdu, žinodamas, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, neprašė teismo skirti teismo ekspertizės, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovei spręsti klausimo dėl ekspertizės paskyrimo, nepaneigia atsakovo teisės prašyti nagrinėjamoje byloje skirti ekspertizę remonto kaštams apskaičiuoti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, tikrindama šalių procesinių dokumentų bei teismo išvadų pagrįstumą, rėmėsi šioje byloje esančiais įrodymais. Atsakovas pateikė Vilniaus teritorinės darbo biržos 2011-01-24 pažymą Nr. w/1-1984 dėl bedarbio registravimo laikotarpių bei duomenis apie auginamą nepilnametį vaiką (b. l. 108, 110), tačiau, kolegijos vertinimu vien šie pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo pagal CK 6.251 str. 2 d. prasmę, kadangi nėra pateikti visi galimi įrodymai apie asmens turtinę padėtį (pvz., viešo registro duomenys apie turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, turimas lėšas banko sąskaitose, kt.), t. y. tie duomenys, turintys esminės reikšmės sprendžiant nuostolių atlyginimo sumažinimą.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Esant tokiai išvadai byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 142), patirtos apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. P. iš atsakovo I. S. 600 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

Kolegijos pirmininkė Loreta LipnickienėTeisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga Mardosevič