- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- 1-19-383/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei R. Ž., kaltinamiesiems L. K., L. K., jų gynėjams advokatams A. K., J. J., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis AB „K. P.“, neteistas,
yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 220 straipsnio 2 dalį (2017-11-21 įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2014-07-05 įstatymo redakcija);
L. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu - nedirbanti, neteista,
yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2014-07-05 įstatymo redakcija);
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. K., būdamas UAB „V. P.“ (toliau – Bendrovė), JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, laikotarpiais nuo 2015-02-02 iki 2018-03-08, nuo 2019-03-01 iki 2019-09-25, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per nesuvokiančias pavojingos veikos tarpininkes - Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusias laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2017-12-28 MB „T. B.“ atstovę M. U. ir laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2019-09-25 R. M., nežinojusias apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukė į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir 2015-2017 m. laikotarpio Pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (VMI), o būtent:
- 2016 m. 06 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 34 laukelyje ,,iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš ES įsigytų prekių ir paslaugų pardavimo PVM, juos sumažinat 420 EUR suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 420 eur suma bei 2017-12-20 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba, per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią MB „T. B.“ atstovę M. U. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- 2016 m. 07 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 34 laukelyje ,,iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš ES įsigytų prekių ir paslaugų pardavimo PVM, juos sumažinat 763 EUR suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 763 eur suma bei 2017-12-20 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią MB „T. B.“ atstovę M. U. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- 2016 m. 08 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 27 laukelyje ,,Importo PVM, kurio įskaitymą kontroliuoja VMI“ ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie importo PVM, juos padidinant 3927 eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3927 eur suma bei 2017-11-06 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią MB „T. B.“ atstovę M. U. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- 2016 m. 10 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 34 laukelyje ,,iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš ES įsigytų prekių ir paslaugų pardavimo PVM, juos sumažinat 5379 EUR suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 5379 eur suma bei 2017-11-06 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią MB „T. B.“ atstovę M. U. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- 2016 m. 12 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 27 laukelyje ,,Importo PVM, kurio įskaitymą kontroliuoja VMI“ ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie importo PVM, juos padidinant 3943 eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3943 eur suma bei 2017-11-06 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią MB „T. B.“ atstovę M. U. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- 2017 m. 06 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 34 laukelyje ,,iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš ES įsigytų prekių ir paslaugų pardavimo PVM, juos sumažinat 4589 EUR suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 4589 eur suma bei 2017-11-06 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią MB „T. B.“ atstovę M. U. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- 2017 m. 08 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 34 laukelyje ,,iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš ES įsigytų prekių ir paslaugų pardavimo PVM, juos sumažinat 1587 EUR suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1587 eur suma bei 2017-12-15 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią MB „T. B.“ atstovę M. U. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- 2019 m. 04 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pardavimo PVM, juos sumažinant 3073 eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3073 eur suma bei 2019-05-27 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią R. M. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- 2019 m. 08 mėn. PVM deklaracijoje FR0600 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pardavimo PVM, juos sumažinant 5502 eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 5502 eur suma bei 2019-09-25 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią R. M. pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
Be to, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 m. deklaracijos 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 39214 EUR suma mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to 55 „Pelno mokesčio suma“, 59 „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ laukeliuose įrašė 4777 EUR suma mažiau mokėtino pelno mokesčio (įvertinus praėjusių laikotarpių veiklos nuostolių likutį ) bei 2018-01-19 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią R. M. pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 m. deklaracijos 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 11937 EUR suma mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to 55 „Pelno mokesčio suma“, 59 „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ laukeliuose įrašė 1791 EUR suma mažiau mokėtino pelno mokesčio bei 2018-01-21 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią R. M. pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 m. deklaracijos 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 10679 EUR suma mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to 55 „Pelno mokesčio suma“, 59 „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ laukeliuose įrašė 2178 EUR suma mažiau mokėtino pelno mokesčio bei 2018-05-31 elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pagalba per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią R. M. pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;
Tokiu būdu L. K. per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusias laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2017-12-28 MB „T. B.“ atstovę M. U. ir laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2019-09-25 R. M., nežinojusias apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė valstybės įgaliotai institucijai žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas, pelną, siekiant išvengti mokėtino į valstybės biudžetą 29183 Eur PVM ir 8746 Eur pelno mokesčio, iš viso 37929 eurų mokesčių valstybei, kur suma viršija 400 MGL dydžio mokesčių.
Tokiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Tai pat, jis laikotarpiais nuo 2015-02-02 iki 2018-03-08, - bei nuo 2018-04-01 iki 2019-03-04, kai L. K. buvo paskirta formaliai laikinai direktore UAB „V. T.“, faktiškai vykdydamas direktoriaus pareigas, - ir nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31, būdamas UAB „V. T.“ (toliau – Bendrovė), JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d. “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, veikdamas per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusias laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2017-12-28 MB „T. B.“ atstovę M. U. ir laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2020-01-02 R. M., nežinojusias apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiais nuo 2015-02-02 iki 2018-03-08, nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė
- BAĮ 4 straipsnio nuostatas - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama lauku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas - “apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... “, 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“,
-VMI prie LR FM viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr.VA-55 (2016 m. kovo 25 d. Nr. VA-28 redakcija) patvirtintas Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisykles, nes į i.SAF gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą laikotarpiu nuo 2016 m. 10 mėn. iki 2017 m. 11 mėn. neįtraukė, t. y. nepateikė laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2017-12-28 bendrovės apskaitą tvarkančiai MB „T. B.“ atstovei M. U. visų iš užsienio valstybių per mokestinį laikotarpį gautų PVM sąskaitų faktūrų, bei laikotarpiais nuo 2015-02-02 iki 2018-03-08, nuo 2019-03-01 iki 2019-08-30 buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pirkimo sandorių, t. y. nepateikė bendrovės apskaitą tvarkančioms laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2017-12-28 MB „T. B.“ atstovei M. U. ir laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2019-08-30 R. M. pirkimo dokumentų:
iš Ispanijos Karalystėje registruoto PVM mokėtojo „I. A. C. SA ( PVM kodas (duomenys neskelbtini)) pagal pirkimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras 2016-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini) 2002,12 eur sumai, 2016-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini) 3633,64 eur, 2016-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) 25612,57 eur sumai, 2017-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini) 21853,86 eur sumai;
iš Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoto PVM mokėtojo „B. H. K. K. H. K.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) pagal pirkimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras 2017-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini) 19589,28 eur sumai, 2017-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini) 781,36 eur sumai, 2017-06-02 Nr. (duomenys neskelbtini) -31,25 eur sumai, 2017-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) -96,73 eur sumai;
iš Jungtinėje Karalystėje registruoto PVM mokėtojo „P. J. L.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) pagal pirkimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras 2016-12-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 2192 eur sumai, 2017-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 493,2 eur sumai, 2017-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini) 7556,42 eur sumai;
iš Prancūzijos Respublikoje registruoto PVM mokėtojo „S. E.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) pagal pirkimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras 2015-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini) 307 eur sumai, 2016-02-16 Nr. (duomenys neskelbtini) 260 eur sumai, 2016-02-26 Nr. (duomenys neskelbtini) 442 eur sumai, 2016-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 754 eur sumai, 2016-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini) 1155 eur sumai, 2016-03-17 Nr. (duomenys neskelbtini) 205 eur sumai, 2016-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) 189 eur sumai, 2016-05-19 Nr. (duomenys neskelbtini) 4395 eur sumai, 2016-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 1212,40 eur sumai, 2016-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini) 769 eur sumai, 2016-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 296 eur sumai, 2016-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini) 698 eur sumai, 2017-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini) 1230 eur sumai, 2017-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) 1918,90 eur sumai, 2017-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini) 592,60 eur sumai, 2017-04-21 Nr. (duomenys neskelbtini) 919 eur sumai, 2017-08-09 Nr. (duomenys neskelbtini) 1663 eur sumai;
iš Italijos Respublikoje registruoto PVM mokėtojo „R. G. A. S.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) pagal pirkimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras 2016-04-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 13158,15 eur sumai, 2017-02-16 Nr. (duomenys neskelbtini) 12271,56 eur sumai, 2017-05-22 Nr. (duomenys neskelbtini) 4880 eur sumai, 2017-12-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 3107 eur sumai;
iš Italijos Respublikoje registruoto PVM mokėtojo „G. P. S.“ (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) pagal pirkimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras 2016-05-03 Nr. (duomenys neskelbtini) 10730 eur sumai, 2016-05-18 Nr. (duomenys neskelbtini) 3330 eur sumai, 2016-07-19 Nr. (duomenys neskelbtini) 1110 eur sumai, 2016-08-01 Nr. (duomenys neskelbtini) 2481 eur sumai, 2016-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini) 685 eur sumai, 2016-09-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 1060 eur sumai, 2017-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini) 1250 eur sumai, 2017-06-15 Nr. (duomenys neskelbtini) 470 eur sumai, 2017-09-14 Nr. (duomenys neskelbtini) 1185 eur sumai, 2017-10-12 Nr. (duomenys neskelbtini) 143 eur sumai;
Iš Rusijos Federacijoje registruoto tiekėjo P. G. įgytų ir pagal 2016-08-09 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių už 6052 eur sumą, pagal 2016-08-08 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių už 6913,60 eur sumą, pagal 2016-08-09 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių už 5734 eur sumą;
Iš Rusijos Federacijoje registruoto tiekėjo O. B. įgytų ir pagal 2016-12-07 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių už 18777,95 eur sumą;
Be to, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pardavimo sandorių:
Pagal 2019-04-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 9434,73 eur sumai tame tarpe 1637,43 eur PVM, pagal 2019-04-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8271,57 eur sumai tame tarpe 1435,57 eur PVM, pagal 2019-08-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 12333,68 eur sumai tame tarpe 2140,56 eur PVM, pagal 2019-08-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 11011,19 eur sumai tame tarpe 1911,03 eur PVM, pagal 2019-08-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5012,65 eur sumai tame tarpe 869,96 eur PVM, pagal 2019-08-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3344,03 eur sumai tame tarpe 580,39 eur PVM;
Pardavimų Kazachstano Respublikoje registruotiems pirkėjams pagal sąskaitas faktūras:
2015-03-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 eur sumai, 2015-05-07 Nr. (duomenys neskelbtini) 2940 eur sumai, 2015-05-14 Nr. (duomenys neskelbtini) 2604 eur sumai, 2015-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 15428 eur sumai, 2015-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 200 eur sumai, 2015-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 980 eur sumai, 2015-06-11 Nr. (duomenys neskelbtini) 14162,50 eur sumai, 2017-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini) 22018,05 eur sumai, nes nepateikė bendrovės apskaitą tvarkiusioms buhalterėms laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2017-12-28 MB „T. B.“ atstovei M. U. ir laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2019-08-30 R. M. pardavimo sandorių dokumentų;
Iš Rusijos Federacijoje registruoto tiekėjo R. S.R.O. įgytų ir pagal 2018-08-22 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių už 7246,40 eur sumą, pagal 2018-08-06 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių už 9015,32 eur sumą;
Kazachstano Respublikoje registruotiems pirkėjams pagal sąskaitas faktūras: 2018-11-02 Nr. (duomenys neskelbtini) 18885 eur sumai, 2018-11-14 Nr. (duomenys neskelbtini) 820 eur sumai parduotų prekių,
nes nepateikė bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. M. pardavimo ir pirkimo sandorių dokumentų;
Be to, laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2017-12-28 bendrovės apskaitą tvarkančiai MB „T. B.“ atstovei M. U. nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė tikrovės neatitinkančius pardavimo dokumentus, dėl ko apskaitant Bendrovės apskaitoje tiekimus Kazachstano Respublikoje registruotiems pirkėjams PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekių kiekis ir vertė mažesnė, negu atitinkamose eksporto deklaracijose, t.y., sąskaitoje faktūroje 2016-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini) prekių vertė 9520 eur mažesnė negu eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 7766 eur ir 17286 eur, sąskaitoje faktūroje 2016-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini) prekių vertė 1377,10 eur mažesnė negu eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 21818 eur ir 23194,10 eur, sąskaitoje faktūroje 2016-12-09 Nr. (duomenys neskelbtini) prekių vertė 420 eur mažesnė negu eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 49247 eur ir 49667 eur, sąskaitose faktūrose 2016-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prekių vertė 620 eur mažesnė negu eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 9562 eur ir 10182 eur;
Be to, pažeidė Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų 2014-10-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1070) 7 punkto nuostatas „Subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis“, nes bendrovėje nebuvo atliekamos turto ir įsipareigojimų inventorizacijos už 2015-2017 metus.
Be to, pažeidė Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų 2014-10-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1070) 7 punkto nuostatas „Subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis“, nes bendrovėje nebuvo atlikta turto ir įsipareigojimų inventorizacija už 2018 metus.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiais nuo 2015-02-01 iki 2018-03-08, nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31, negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tokiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
2. L. K. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-04, būdama UAB „V. T.“ (toliau – Bendrovė), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d. “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, veikdama per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. M., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-04, veikdama vieninga tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuostatas - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama lauku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas - “apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... “, 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistoto ūkio subjektas pagal savo poreikius“, nes įmonės apskaitoje neapskaitė sandorių:
Iš Rusijos Federacijoje registruoto tiekėjo R. S.R.O. įgytų ir pagal 2018-08-22 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių už 7246,40 eur sumą, pagal 2018-08-06 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių už 9015,32 eur sumą;
Kazachstano Respublikoje registruotiems pirkėjams pagal sąskaitas faktūras: 2018-11-02 Nr. (duomenys neskelbtini) 18885 eur sumai, 2018-11-14 Nr. (duomenys neskelbtini) 820 eur sumai parduotų prekių,
nes nepateikė bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. M. pardavimo ir pirkimo sandorių dokumentų;
Be to, pažeidė Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų 2014-10-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1070) 7 punkto nuostatas „Subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis“, nes bendrovėje nebuvo atlikta turto ir įsipareigojimų inventorizacija už 2018 metus.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-04 negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tokiais veiksmais L. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji L. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji augino pirmagimę mergaitę, kad finansiškai būtų geriau, pasirinko, kad ji eis laikinos direktorės pareigas, vyras išeis tėvystės atostogų, o ji bus formali vadovė, tačiau faktiškai direktoriaus pareigas vykdys vyras. Toliau augino vaiką, po kiek laiko sužinojo, kad kito laukiuosi. Taip ir liko tokia formali vadovė, o visus pagrindinius direktoriaus darbus atliko L. K.. Deklaracijų ji nepateikė. Kas susiję su buhalterija, viską tvarkė buhalterė su vyru L. K.. Jai atveždavo vyras į namus ar susitikdavo, ji pasirašydavo dokumentus. Pasiklausdavo, ar viskas gerai. Sakydavo, kad viskas gerai. Realiai jai nereikėjo atlikinėti jokių darbų, vyras atliko. Tuo metu augino mažą vaiką. Suprato, kad būtų tvarkinga įmonės buhalterija. Pasitikėjo L. K., kad jis tvarkingai tvarko buhalteriją. Įmonės buhalterę pažinojo, pavardė buvo M. Bendravimas buvo su ja minimalus. Vyras bendravo su buhaltere, o ji augino vaiką. Kai reikėdavo kažkokius buhalterinius dokumentus pasirašyti, arba jai į namus atveždavo vyras, arba susitikdavome darbinėj aplinkoj pasirašyti. Viskas greitai vykdavo, nes mažas vaikas. Visi sandoriai buvo atliekami vyro, ji nieko negali apie juos pakomentuoti. Pati savarankiškai ūkinių, finansinių operacijų neatliko. Įmonės pirkimų-pardavimų nekontroliavo. Vienasmeniškai pati duomenų buhalterei neperdavinėjo. Iki jos paskyrimo šiai įmonei vadovavo vyras - L. K.. L. K. ir po jos paskyrimo direktore toliau vykdė šioje įmonėje direktoriaus pareigas. Savo vyro atliekamais veiksmais pasitikėjo. Nežinojo įmonės pirkimo-pardavimo veiklos niuansų. Vaikai gimė 2018 ir 2019 metais, buvau įdarbinta dėl dekretinių, didesnio atlyginimo, bet visas direktoriaus funkcijas vykdė vyras.
Be kaltinamojo L. K. visiškos kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.
Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirbo “V. T.“ buhaltere. Vadovai buvo K. ir K. Ji vyr. buhaltere dirbo nuo 2018 m. Iki 2018 m. ten nedirbo. Iki 2018 m. kas buvo toje įmonėje buhalteris, ji nežino. Paslaugas teikė buhalterinių paslaugų įmonė, kurioje ji ir dirbo. Ją K. pakvietė atlikti buhalterio paslaugas ir ji sutiko. Susivedė programą. „V. T.“ veikla buvo prekyba. Transporto paslaugų nebuvo. Tai nebuvo mano pagrindinė darbovietė. Susitarė, kad ji dirbs namuose. Buhalterinius dokumentus jai teikdavo K. Ji gaudavo buhalterinius dokumentus iš K. Ji juos parsinešdavo, susivesdavo į programą. Gaudavo pirkimo pardavimo dokumentus ir teikdavau ataskaitas VMI. Ji gaudavo pirkimo pardavimo dokumentus, skaičiuodavo darbo užmokestį, ataskaitas. Ką pateikdavo K., tą ji suvesdavo. K. jai nėra teikusi jokių dokumentų. Jeigu pagal programą ko trūkdavo, tai pateikdavo vėliau. Kad pateikti duomenys ji pasitikrindavo. Teikė PVM, GPM, Sodrai deklaracijas, metines deklaracijas. Jeigu sistema parodydavo, kad nepristatė kokio dokumento, ji paprašydavo, ir K. pateikdavo. Ir ji patikslindavo deklaraciją.
Ji matė, kad buvo įsakymas, kad K. yra direktorė. Bet dokumentus teikdavo L. K..
Pas ją jie ateidavo kartais abudu, vesdavo mergaitę į mokyklą ir užeidavo. Trūkstamus dokumentus atnešdavo. Jie pas ją užeidavo kartu. Dokumentus gaudavau iš K.
Kaip vadovavo L., tai parašas būdavo jos dokumentuose. Su L. apie buhalterinius reikalus nelabai teko bendrauti. Jie abudu buhalterinių dalykų nesuprato. Ji namuose paskaičiuodavo ir nusiųsdavo L. K. elektroniniu paštu. Jai paduodavo dokumentus ir ji sutvarko. Jai tas sąskaitas kurių trūkdavo ne tik atnešdavo, bet ir atsiųsdavo elektroninio įmonės „V. T.“ paštu. Įmonės dokumentai, kaip apskaičiuodavo, kol nepristatydavo metinės deklaracijos būdavo pas ją. Po to juos atiduodavo K. Pasibaigus metams dokumentų aplankus atiduodavo K. Pas ją likdavo tik einami. Įmonėje buvusios tvarkos, kaip saugoti dokumentus, ji nekeitė, nerašė jokio įsakymo. Sena įmonė, tai joje jau buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Jie ją žinojo. Ji buvo pasakiusi, kad paprasti dokumentai saugomi 10 metų o kiti vos ne 50 metų. L. K. tą žinojo ir suprato. Dėl inventorizacijos, tai ji pastebėjo, kad iš kitų metų yra pasilikę likučiai. Apie tai informavo vadovą L. K.. Ji pati atliko buhalterinę inventorizaciją. Ir pateikė likučius. Jis sakė, kad jų neturi. Sandėlyje jų nebuvo. Ji skaitė, kad teisinga bus juos nurašyti. Tai galėjo būti 2020 metai ar 2019 metai. Inventorizaciją darė tai datai. Ten buvo ir labai senų likučių, tai buvo padaryta už visą laikotarpį.
Kad L. yra direktorė, tai jai įsakymą pateikė į elektroninį paštą. Ji tada pateikė Sodrai. L. neatvyko ir nesakė, kad dabar turėsiu klausytis jos nurodymų. Ji L. K. pasakydavo kas yra nepateikta. Į jos pastabas reaguodavo, dokumentus pateikdavo. Vienasmeniškai su L. K. dėl įmonės reikalų niekada nėra bendravusi. Jai L. K. pati nedavė jokių nurodymų. Buhalteriniais ir įmonės reikalais bendravo tik su L. K.. Iš valstybinių įmonių nėra gavusi pastabų, kad netinkamai pildė deklaracijas. Specialisto išvadoje nurodyti netikslumai yra netyčiniai. Deklaracijose yra netikslumai, nes L. K. visada vėluodavo pateikti dokumentus. Jai būdavo nepateikiami dokumentai. Jis dokumentus pateikdavo per kurį laiką, jis stengdavosi.
Liudytoja M. U. parodė, kad ji kaip apskaitos įmonė vedė buhalterinę apskaitą UAB "V. T.". Tos įmonės direktorius buvo L. K., su juo ir bendravo. Dokumentus jis pristatinėjo blogai. Ji apskaitos įmonėje turi grafiką, kada reikia pateikti dokumentus, bet jis nesilaikė to grafiko, vėlavo su pristatymu dokumentų, todėl nutraukė sutartį. Atnešdavo netvarkingus dokumentus, tekdavo papildomai skambinti, derinti ar jis turi visus dokumentus. Deklaracijas PVM, GPM darė ji. Kokius dokumentus gaudavo, tokius suvesdavo į programą ir iš tų dokumentų susistatydavo deklaraciją. Už buhalterinių dokumentų teisingumą ji nebuvau atsakinga, tai ką gaudavo iš L. K., tą ir turėjo. Duomenys deklaracijoje buvo pagal buhalterinę apskaitą sustatyti. Iš pateiktų dokumentų ji sustatydavo deklaraciją ir nieko negali prirašyti, jeigu dokumentų nepristatė, tai ir neįrašyta deklaracijoje. Nutraukė sutartį, nes nedarbas kai nėra dokumentų. Kokie įmonės patikrinimo rezultatai jai nežinoma, ji tik pateikė ataskaitas, kurių reikėjo VMI. L. K. buvo nepareigingas, todėl laiku nepateikdavo dokumentų. Jis atveždavo kartą į mėnesį, paskui vežiodavo po truputį. Ji vis prašydavo, kad jeigu dar turi kokių dokumentų, tegul pristato ir nebuvo garantijos, kad jis visus reikiamus dokumentus pristatė. Pastabų iš VMI nebuvo dėl pateiktų deklaracijų. Jos įmonė nutraukė paslaugų teikimo sutartį, nes ne laiku pristatydavo dokumentus. Jos nuomonė nėra paremta dokumentais, suvestinių nerašė, ką perdavė, o ko nėra. Darbą su įmone UAB ‚V. T.“ baigė 2017-10-31, o kada pradėjo dirbti neatsimena. Dirbo apie 5 metus.
Liudytojas L. K. parodė, kad sūnus L. buvo įmonės UAB „V. T.“ direktorius. Jis ten irgi dirbo, buvo akcininkas, bet šiuo metu nėra akcininkas. Įmonė buvo transporto įmonė, nuo 2015 iki 2018 metų A. K., G. M. buvo direktoriais per tą laiką. Įmonėje viską sprendė direktorius. Jis nelabai turėjo autoritetą. Jiems nelabai gavosi kartu daryti verslą, įtakojo gyvenamosios vietos atstumas, komunikacijos trūkumas. Jokių neteisėtų veiksmų, mokesčių slėpimo sūnus nevykdė, įstatymo nepažeidinėjo. Kažkur buvo aplaidumo su buhalteriniais dokumentais, kažkur jo kaltė, kad nesužiūrėjo, nesukontroliavo. L. K. veikla buvo auklėti ir auginti vaikus, ji įmonei nevadovavo. Ji kažkiek dirbo įmonėje pagal dokumentus, bet realiai ji nebuvo vadovas, sūnus vykdė visas direktoriaus funkcijas. Kad L. dirbo įmonėje, jis sužinojo iš sūnaus. Sužinojo tada, kai ji jau nedirbo toje įmonėje. Gimė dar vienas vaikas šeimoje, ji mama ir žiūrėjo vaikus. Nesu jos nei matęs, nei girdėjęs kai ji buvo įdarbinta. Nežinau kodėl buvo atvaizduota, kad ji vadovauja, įmonė jau nedirbo, veiklos nebuvo.
Specialistė E. Ž. parodė, kad tyrimui buvo pateikti bedrovės „V. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal dokumentų poėmio aktus. Kai pradedamas mokestinis patikrinimas surašomas pranešimas bendrovės vadovui ir prašoma buhalterinių dokumentų už tikrinamą laikotarpį. Dokumentai paimti pagal dokumentų poėmio aktus, jų buvo keli 2019-09-30 ir 2019-10-25. Dalis dokumentų tokių kaip registrai buvo siunčiami ir el. paštu. Kreipėsi į ankstesnę bendrovę tvarkiusią įmonės buhalteriją „T. B.“, jie jai dar kažkiek susiuntė dokumentų. Kiek buvo tų dokumentų, tiek jai buvo perduota tirti. Jau ankščiau buvo vykdytas bedrovės mokesčių inspekcijos mokestinis tyrimas, buvo nustatyta, kad daug neatitikimų su ES deklaravimais, kad yra tiekimai „V. T.“, o pagal „V. T.“ buhalterinę apskaitą tokių nėra, nefiksuota. Mokestinio tyrimo metu buvo išsiųsti paklausimai dėl sumų, kurios yra 15 000 eurų. Gautus atsakymus vertino, aprašė. Atsakymai buvo iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos. Buvo tiekimai, kurių įmonė neapskaitė. Buvo išrašytos sąskaitos, kai kurie atvejai matėsi lyg ir pasiekė prekės Lietuvą, o kai kuriais atvejais neaišku, nes nebėra medžiagos, įmonė vykdžiusi apmokėjimus, bet vėl ne viskas yra. Veikla buvo didmeninė prekyba pramoninėmis prekėmis, baldais, namų apyvokos prekėmis, dekoro prekėmis, dar buvo krovinių vežimas. Į veiklos pabaigą prasidėjo veikla Lietuvoje statybinių medžiagų pirkimas, paskui tas medžiagas pardavė darbuotojams: L. K., L. K., L. K., dalis dar liko. Dalis pirkimų, dalis pardavimų įmonės buhalterinėje apskaitoje yra neapskaityta. Eksperto deklaracijos yra, o pardavimai nebuvo fiksuoti apskaitoje. Dėl apmokėjimų taip pat neaišku, apskaito apmokėjimus kaip avansinius, fiksuoti nevisi faktai. Apskaita gavosi iškreipta, laiku neapskaityti pirkimai, neaišku tada iš kur prekių likučiai atsiranda. Bendrovės „V. T.“ veikloje buvo neatitikimai su ES duomenimis. Buvo muitinės eksporto faktai, kad eksporto procedūros vykdytos, o įmonės apskaitos dokumentuose tokių pardavimų jau nebebuvo. Pirkimai taip pat nevisi buvo apskaityti, nenustatyti tiesioginiai atsikaitymai su nurodytais tiekėjais. Prekės buvo importuotos iš trečiųjų šalių, yra muitinės paskaičiuota PVM mokestis, importo PVM, jeigu įmonės vardu prekės įvežamos ir laisvai cirkuliuoja tai įmonė turi sumokėti importo PVM. Ji gali atskaityti, jeigu prekės bus naudojamos įmonės PVM apmokestinamoje veikloje. Įmonės deklaracijoje pardavimo PVM buvo, nors sandorį patvirtinančių dokumentų neturėjo. Patikrinimo metu neapskaitytos prekės, pardavimo PVM priklauso sumokėti, o atskaitą PVM ji paneigė, tiesiog neužskaitė. Patikrinimas buvo atliekamas nuo 2015 iki 2019-08-31. Patikrinimo akte nesumokėta PVM mokesčio suma yra 40521eurų ir 9919 pelno mokesčio. Bendravau tik su L. K. ir R. M. dėl dokumentų pateikimo. Buvo klausimynas, buvo el. paštu klausimai užduoti. Teko ilgai laukti, bet klausimyną užpildė, į el. laiškus atsakė nevisus. Ji atliko mokestinį patikrinimą ir to akto daugiau nevertino, atsakė tik į tyrėjo klausimus. Prekių likučių netikrino, tik buhalterinės apskaitos dokumentus. Buvo surašytas inventorizacijos aprašas. Kovo 1 d. jai buvo pateiktas toks aprašas koks likęs prekių likutis. Prekių likučių netikrino, nes pats vadovas pasakė, kad jų nėra, buvo padaryta inventorizacija dar iki jos patikrinimo, buvo likusi tik mediena. Jai ikiteisminio tyrimo metu parodė dokumentus kur kalba ėjo apie medieną, kitokios medžiagos jai tyrime nebuvo pateikta. Paklausimai siųsti tik tie kur sumos siekė 15000 eurų, atsakymai buvo gauti visi. Ne Europos sąjungos valstybėms paklausimai nebuvo siųsti. Užklausimai buvo dėl prekių įsigijimo.
Apskaitos ir finansų ekspertizės išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad UAB „V. T.“ 2015-02-02 – 2019-09-25 laikotarpiu į apskaitą neįtraukė dalies importo-eksporto operacijų, PVM sąskaitų faktūrų, nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo pardavimo PVM, padidino PVM atskaitą ir dėl to į valstybės biudžetą sumokėjo PVM mažiau: 2019 m. sausio mėn. PVM deklaracijoje 33 laukelyje nebuvo deklaruota 1.637,00 Eur pardavimo PVM, kurį UAB „V. T.“ (montavimo darbų užsakovė ir mokėtoja) kaip atvirkštinį apmokestinimą turėjo priskaičiuoti pagal UAB „M. S.“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (19-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai sumai buvo sumažintas mokėtinas PVM. 2019 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. apskaitoje nėra šių pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų apie prekių pardavimo ir paslaugų teikimo šiems fiziniams asmenims ir todėl VMI pateiktose 2019 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. PVM deklaracijose nenurodyta prekių pardavimo apmokestinamoji vertė 40.833 Eur ir pardavimo PVM 8.575 Eur sumai ir šiai sumai buvo sumažintas į biudžetą mokėtinas PVM (smulkiau žiūrėti 1 priedą). Bendrovė pagal 2016-06-21 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „W.“ į 2016 m. birželio mėn. PVM deklaraciją už medieną neįtraukė 403,20 Eur apmokestinamosios vertės ir 84,67 Eur pardavimo PVM ir šiai sumai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Palyginus bendrovės PVM deklaracijas su pirminiais prekių ir paslaugų įsigijimo iš Lietuvos tiekėjų dokumentais (PVM sąskaitas faktūras, kuro įsigijimo kvitus) nustatyta, kad bendrovė atskirose PVM deklaracijose padidino pirkimo bei atskaitomo PVM sumas, negu nurodyta apskaitos žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) „Gautinas pridėtinės vertės mokestis“, o kitose PVM deklaracijose sumažino pirkimo bei atskaitomo PVM ir todėl 329 Eur (461 - 132) PVM buvo sumokėta mažiau. Taigi, aukščiau nurodytose deklaracijose 329 Eur sumai buvo padidintas pirkimo PVM, PVM atskaita ir šiai sumai buvo sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM. UAB „V. T.“ 2016 m. 01, 03, 07, 08, 12 mėn., 2017 m. 03 mėn., 2018 m. 08 mėn. iš Rusijos importavo prekes (medieną) ir bendrovės vardu buvo įforminta 12 muitinės importo procedūrų deklaracijų, pagal kurias į Lietuvos teritoriją įvežtos prekės. Bendrovės pateiktose minėto laikotarpio PVM deklaracijose (FR0600, 27 laukelyje) deklaruotos visos importo deklaracijose apskaičiuotos importo PVM sumos. Importo PVM sumokėtas pilnai ir įtrauktas į PVM deklaracijų atskaitą. Nustatyta, kad pagal 6-ias importo procedūras 2016 m. 08 ir 12 mėn., 2018 m. 08 mėn. prekės nebuvo užpajamuotos UAB „V. T.“ buhalterinėje apskaitoje, taip pat nėra atsiskaitymų už prekes, nėra jų pardavimo dokumentų. Tačiau 2016 m. 08 mėn. bendrovės PVM deklaracijoje į atskaitą įtraukta 3.927 Eur, 12 mėn. – 3.943 Eur, 2018 m. 08 mėn. – 3.415 Eur, t.y. viso 11.285,00 Eur (53.739,27 x 21%) importo PVM suma. UAB „V. T.“ dokumentuose nėra duomenų apie šių prekių (maumedžio lentos, lapuočių mediena) perdavimą saugojimui. Iš Rusijos neapskaityti importuotų prekių įsigijimai. Šių importuotų prekių užpajamavimo ir pardavimo dokumentų duomenys UAB „V. T.“ apskaitoje neatvaizduoti, nors priskaičiuotas PVM importo mokestis yra sumokėtas. Ekspertas iš pateiktų bendrovės dokumentų negali nustatyti, ar importuotos prekės pagal aukščiau nurodytas muitinės deklaracijas yra parduotos arba panaudotos veikloje ir ar nuo šių operacijų buvo apskaičiuotas pardavimo PVM. Jeigu pardavimo PVM nebuvo apskaičiuotas, tai 2016 m. 08, 12 mėn., 2018 m. 08 mėn. UAB „V. T.“ pateiktose PVM deklaracijose importuojant prekes (maumedžio lentas, lapuočių medieną) nepagrįstai buvo atskaitytas 11.285,00 Eur importo PVM ir šiai sumai buvo sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM. Baudžiamosios bylos medžiagoje (1 tomas, 31-177 lapai, 2 tomas, 39-116 lapai, 3 tomas, 3-99 lapai) yra ES šalių mokesčių mokėtojų pateikta informacija apie prekių tiekimą UAB „V. T.“, kuris bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas. Prekių tiekimas iš Ispanijos įmonės „I. A. C. SA“. Ispanijos įmonė, kaip PVM mokėtoja, 2016 m. 04, 06, 07, 10 mėn. ir 2017 m. 06 mėn. deklaravo, kad UAB „V. T.“ buvo realizuota prekių už 60.997,00 Eur (be PVM), o UAB „V. T.“ buhalterinėje apskaitoje iš minėto tiekėjo apskaitė įsigytų prekių už 7.896,12 Eur arba 53.101,00 Eur (60.997 - 7.896,12) mažiau. UAB „V. T.“ už šias pateiktas prekes Ispanijos įmonei pervedė 35.167,06 Eur. Kitus atsiskaitymus atliko įmonė M. B. LP – 25.612,57 Eur (2016-09-30), pilietė G. N. – 78,68 Eur (2016-06-15), t.y. viso 60.858,31 Eur. Taigi, UAB „V. T.“ neapskaitė ir VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2016 m. 06, 07, 10 mėn. ir 2017 m. 06 mėn. nedeklaravo prekių įsigijimo iš Ispanijos įmonės 53.102,19 Eur (60.998,31 - 7.896,12) sumoje ir jeigu bendrovė nuo šių prekių pardavimo neapskaičiavo 11.151,00 Eur (53.101 x 21%) pardavimo PVM, tame skaičiuje: 2016 m. 06 mėn. – 420 Eur, 2016 m. 07 mėn. – 763 Eur, 2016 m. 10 mėn. – 5.379 Eur, 2017 m. 06 mėn. – 4.589 Eur, tai šiai sumai buvo sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM. Prekių tiekimas iš Vokietijos įmonės „B. H. K. KG H. K.“. Vokietijos įmonė, kaip PVM mokėtoja, 2017 m. 05, 06, 07, 11 mėn. deklaravo, kad UAB „V. T.“ buvo realizuota prekių už 31.276,00 Eur (be PVM). UAB „V. T.“ buhalterinėje apskaitoje iš minėto tiekėjo apskaitė įsigytų prekių už 11.032,72 Eur arba 20.243,00 Eur (31.275,38 - 11.032,72) mažiau. UAB „V. T.“ už šias pateiktas prekes Vokietijos įmonei pervedė 31.403,35 Eur. Pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktus dokumentus prekės (medinis grindų laminatas) buvo atvežtos į Lietuvos teritoriją. 2017-06-01 UAB „V. T.“ įformino eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) išvežti dalį prekių į Kazachstaną 22.018,05 Eur sumai iš ES teritorijos. Pajamų nuo šios eksporto operacijos UAB „V. T.“ apskaitoje neatvaizdavo, taip pat į PVM deklaracijas nebuvo įtraukas pirkimo ir pardavimo PVM. Pirkimo PVM galėjo būti 4.251,00 Eur (20.243 x 21%), tame skaičiuje pagal atskirus mėnesius: 2017 m. 05 mėn. – 4.278,00 Eur (20.371 x 21%), 2017 m. 06 mėn. – -7,00 Eur (31 x 21%), 2017 m. 07 mėn. – -20,00 Eur (97 x 21%). Kadangi bendrovė PVM deklaracijose nebuvo įtrauktas prekių pirkimo PVM, o išvežtoms prekėms į Kazachstaną galiojo nulinis tarifas, tai nei pirkimo, nei pardavimo PVM nenustatomi ir papildomai neapskaičiuojami. Eksportuotų į Kazachstaną prekių pirkimo vertė sudarė 20.243,00 Eur, kurie papildomai turėjo būti įtraukti į bendrovės leidžiamus atskaitymus, o 22.018,05 Eur turėjo būti padidintos 2017 m. pardavimo pajamos. Prekių tiekimas iš Jungtinės Karalystės įmonės „P. J. L.“. Jungtinės Karalystės įmonė, kaip PVM mokėtoja, 2016 m. 12 mėn. ir 2017 m. 06, 08, 12 mėn. deklaravo, kad UAB „V. T.“ buvo realizuota prekių už 20.215,00 Eur, tačiau šios šalies VMI administratorius atsakyme raštu nurodė, kad Jungtinės Karalystės įmonė iki 2017-08-31 turėjo sandorių su UAB „V. T.“ už 10.241,62 Eur. Ši suma yra nustatyta pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimo dokumentus. Prekes pristatydavo į Vokietiją, o į Lietuvą prekių buvo pristatyta tik už 7.556,42 Eur. UAB „V. T.“ apskaitoje nėra duomenų apie prekių gavimą iš Jungtinės Karalystės įmonės „P. J. L.“.
Taigi, buvo nustatyta, kad UAB „V. T.“ neapskaitė ir 2017 m. 08 mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo prekių įsigijimo iš Jungtinės Karalystės įmonės „P. J. L.“ 7.556,00 Eur ir nuo šios sumos neapskaičiavo 1.587,00 Eur (7.556 x 21%) pardavimo PVM ir šiai sumai buvo sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM. Prekių tiekimas iš Prancūzijos įmonės „S. E.“. Prancūzijos įmonė, kaip PVM mokėtoja, 2015-08-01 – 2018-07-31 laikotarpiu deklaravo, kad UAB „V. T.“ buvo realizuota prekių už 32.815,00 Eur, o UAB „V. T.“ buhalterinėje apskaitoje iš minėto tiekėjo apskaitė įsigytų prekių už 9.148,10 Eur arba 23.666,90 Eur (32.815 - 9.148,10) mažiau. Tačiau šios šalies VMI administratorius atsakyme raštu nurodė, kad Prancūzijos įmonė 2015-07-01 – 2017-08-31 laikotarpiu turėjo sandorių su UAB „V. T.“ 24.038,90 Eur sumai. Prekės buvo gabenamos į Vokietiją. Pagal prekių apmokėjimo dokumentus už prekes apmokėta 23.415,00 Eur, 2015-09-17 – 430,00 Eur apmokėjimą įvykdė pilietė G. T., t.y. viso 23.845,00 Eur.
Taigi, buvo nustatyta, kad UAB „V. T.“ neapskaitė prekių įsigijimo iš Prancūzijos įmonės „S. E.“ už 17.105,90 Eur (24.038,90 - 6.933). Nei pirkimo, nei pardavimo PVM nuo šių operacijų bendrovė neskaičiavo. Prekių tiekimas iš Italijos įmonės „R. G. A. S.“. Italijos įmonė, kaip PVM mokėtoja, 2016 m. 04 mėn., 2017 m. 02, 05, 12 mėn. deklaravo, kad UAB „V. T.“ buvo realizuota prekių už 33.417,00 Eur. Tačiau šios šalies VMI administratorius atsakyme raštu nurodė, kad Italijos įmonės „R. G. A. S.“ turėjo sandorių su UAB „V. T.“ 33.416,71 Eur. UAB „V. T.“ apskaitoje prekių įsigijimas iš Italijos įmonės neatvaizduotas, taip pat nėra duomenų apie šių prekių pardavimą. UAB „V. T.“ Italijos įmonei sumokėjo 29.416,84 Eur arba 3.999,87 Eur (33.416,71 - 29.416,84) mažiau, negu pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Bendrovė nei pirkimo, nei pardavimo PVM nuo šių operacijų neskaičiavo. Prekių tiekimas iš Italijos įmonės „G. P. S.“. Italijos įmonė, kaip PVM mokėtoja, 2015-07-01 – 2017-10-31 laikotarpiu deklaravo, kad UAB „V. T.“ buvo realizuota prekių už 27.389,00 Eur, o UAB „V. T.“ buhalterinėje apskaitoje iš minėto tiekėjo apskaitė įsigytų prekių už 4.035,50 Eur, arba 23.353,50 Eur mažiau (27.389 - 4.035,50). Tačiau šios šalies VMI administratorius atsakyme raštu nurodė, kad Italijos įmonė turėjo sandorių su UAB „V. T.“ už 26.808,50 Eur sumą, arba 580,50 Eur (27.389 - 26.808,50) mažiau, nei deklaravo pati Italijos įmonė. Prekės buvo gabenamos į Vokietiją. UAB „V. T.“ apskaitoje prekių įsigijimas iš Italijos bei jų pardavimas neatvaizduotas. Nei pirkimo, nei pardavimo PVM nuo šių operacijų bendrovė neskaičiavo.
UAB „V. T.“ 2019-03-01 buvo atlikta prekių inventorizacija, kurios metu nustatytas 27.961,06 Eur neatitikimas. 2019-03-30 buvo surašytas atliktos inventorizacijos metu rastas sugadintų prekių nurašymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį apyvartos žiniaraštyje balansinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“ nurašyta 27.961,06 Eur suma.
Kadangi nuo prekių įsigijimo buvo skaičiuojamas pirkimo PVM, tai nurašant prekes turėjo būti atstatyta ir grąžinta į biudžetą 5.872,00 Eur (27.961,06 x 21%) PVM suma. Ši operacija turėjo būti atvaizduota UAB „V. T.“ 2019 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje ir apskaitoje (surašant buhalterinę pažymą). Neatstačius 5.872 Eur pardavimo PVM buvo sumažintas mokėtinas į valstybės biudžetą PVM.
Taigi, pagal aukščiau nurodytus 7-is atvejus UAB „V. T.“ 2015-02-02 iki 2019-09-25 laikotarpiu neapskaičiavo ir PVM deklaracijose nenurodė 40.521,00 Eur PVM ir šiai sumai buvo sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM.
UAB „V. T.“ neapskaitė muitinės deklaracijų dokumentų duomenų. Šių muitinės deklaracijų duomenys UAB „V. T.“ apskaitoje neatvaizduoti ir šioms finansinėms operacijoms nėra pateisinamųjų dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų. Už 2017 metus nustatyta, kad neapskaityta UAB „A. M.“ 2017-02-14 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 8.903,18 Eur. Taigi, 2017 metų pelnas turi būti papildomai padidintas 10.679,00 Eur sumai (22.018,05 + 8.903,18 - 20.243).
Ekspertas nustatė prekių vertės neatitikimus, kurie nurodyti žemiau nurodytose eksporto deklaracijose dėl kurių didinama 2016 m. pardavimo pajamų suma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, UAB „V. T.“ sumažino pardavimo pajamas 2015 m. – 39.214,00 Eur, 2016 m. – 11.937,00 Eur, 2017 m. – 10.679,00 Eur, 2018 m. – 19.705,00 Eur. Apskaičiuojant UAB „V. T.“ deklaruotas pardavimo pajamas turi būti atsižvelgta į šias pajamas ir turi būti patikslintas pelno mokestis mokamas į valstybės biudžetą už atskirus ūkinius metus: 2015 m. – 36.616,00 Eur (14.759 + 39.214 - 17.357) pelnas, 5.492,00 Eur (36.616 x 15%) – pelno mokestis; 2016 m. – 19.290,00 Eur (7.353 + 11.937) pelnas, 2.894,00 Eur (19.290 x 15%) – pelno mokestis; 2017 m. – 16.166,00 Eur (5.487+ 10.679) pelnas, 2.425,00 Eur (16.166 x 15%) – pelno mokestis; 2018 m. – 7.817,00 Eur (19.705 - 11.888) pelnas, 1.173,00 Eur (7.817 x 15%) – pelno mokestis.
Atsižvelgiant į sumokėtą pelno mokestį atskirais ūkiniais metais UAB „V. T.“ papildomai turėjo apskaičiuoti ir sumokėti 9.919,00 Eur (11.984 - 2.065) pelno mokesčio, tame tarpe: 2015 m. – 4.777,00 Eur (5.492 – 715); 2016 m. – 1.791,00 Eur (2.894 – 1.103); 2017 m. – 2.178,00 Eur (2.425 – 247); 2018 m. – 1.173,00 Eur.
Už 2019 metus bendrovės Pelno (nuostolių) ataskaita tyrimui nepateikta ir ekspertas pelno mokesčio už šiuos metus nenustato. Metinė pelno mokesčio deklaracija tyrimui nepateikta.
Nustatant neapskaitytų pajamų sumas nuo aukščiau nurodytų muitinės deklaracijų buvo atsižvelgta į apmokestinamąją vertę arba statistinę vertę, nurodytą muitinės deklaracijose. Lietuvos Respublikos muitinės paaiškinime nurodyta, kad „Statistinė vertė apskaičiuojama pagal eksportuojamų prekių vertę ir, jei reikia, koreguojama transporto ir draudimo išlaidomis“.
Taigi, aukščiau nurodytose muitinės eksporto deklaracijose (10 ir 11 lentelės) yra nurodyta ir eksportuotų prekių vertė, ir statistinė vertė. Atsižvelgiant į transporto ir draudimo išlaidų sumas, kurias sumokėjo UAB „V. T.“ jos gali sutapti arba ne. Prie muitinės deklaracijų nepridėtos pardavimo sąskaitos faktūros, transporto ir draudimo išlaidas pateisinantys dokumentai.
Kadangi visos išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, tai ekspertas apskaičiuojant neapskaitytas pardavimo pajamas pagal neatvaizduotas eksporto deklaracijas remiasi eksportuotų prekių statistine verte, kuri gali nesutapti su pardavimo verte arba verte, kuri nurodyta eksporto deklaracijose. Kai kuriose deklaracijose statistinė vertė ir apmokestinama vertė sutampa.
UAB „V. T.“ už 2015-02-02 iki 2019-09-25 laikotarpį turėjo priskaičiuoti ir sumokėti šiuos mokesčius: 1) pridėtinės vertės mokestį – 40.521,00 Eur, tame tarpe: dėl PVM deklaracijose sumažinto pardavimo PVM 2019 m. 01 mėn. – 1.637,00 Eur; 2019 m. 04 mėn. – 3.073,00 Eur; 2019 m. 08 mėn. – 5.502,00 Eur; 2016 m. 06 mėn. – 85,00 Eur.; dėl PVM deklaracijose padidinto pirkimo PVM 2018 m. 07, 10 mėn., 2019 m. 01, 02, 03, 07 mėn. – 329,00 Eur.; dėl importuotų prekių neužpajamavimo apskaitoje 2016 m. 08, 12 mėn., 2018 m. 08 mėn. – 11.285,00 Eur.; dėl nepatikslintos PVM atskaitos nuo prekių vertės nurašytus į neleidžiamus atskaitymus po atliktos inventorizacijos 2019 m. 03 mėn. – 5.872,00 Eur.; dėl iš Europos šalių įsigytų prekių neužpajamavimo, jų vertės neįtraukimo į PVM deklaracijas 2016 m. 06, 07, 10 mėn., 2017 m. 05, 06, 08 mėn. – 12.738,00 Eur. 2) metinį pelno mokestį – 9.919 Eur, tame tarpe: 2015 m. – 4.777,00 Eur.; 2016 m. – 1.791,00 Eur.; 2017 m. – 2.178,00 Eur.; 2018 m. – 1.173,00 Eur.
UAB „V. T.“ 2015-02-02 iki 2019-09-25 laikotarpiu tvarkant apskaitą buvo nustatyti šie teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejai:
I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 1 d. nurodyta:
6 str. 2 d. – Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
Nesilaikant šio reikalavimo bendrovė neapskaitė ir apskaitą įtraukė ne visas importo ir eksporto operacijas.
12 str. 1 d. – Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
Nesilaikant šio reikalavimo bendrovės apskaitoje nėra dokumentų apie prekių tiekimą į Kazachstaną.
16 str. 1 d. – Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.
Nesilaikant šio reikalavimo bendrovės apskaitos registruose nebuvo duomenų apie eksporto ir importo operacijas.
II. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 15 str. 10 d. nurodyta – Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (1999-06-03 Nr.719, galioja iki 2022-06-17) patvirtintų Inventorizavimo taisyklių 7 punkte nurodyta - Subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučių subjektuose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.
Nesilaikant šių teisės aktų reikalavimų UAB „V. T.“ už 2015-2019 ūkinius metus iki atskaitomybės sudarymo neinventorizavo nei turto, nei įsipareigojimų. 2019 m. balandžio mėn. buvo atlikta ne viso turto, o tik atsargų inventorizacija, kurios duomenys nepatvirtinti apskaitos registrų duomenimis.
III. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751, redakcija galiojo nuo 2018-01-01) 14 str. 1 d., 58 str. 1 d., 64 str. 1 d., 66 str. 2 d. nurodyta:
14 str. 1 d. – Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Nesilaikant šio teisės akto reikalavimo UAB „V. T.“ pagal atvirkštinį PVM apmokestinimą pagal UAB „W.“ 2016-06-21 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) neuždeklaravo 85,00 Eur pardavimo PVM. 2019 m. 04 ir 08 mėn. nebuvo deklaruota 40.833,00 Eur pateiktų prekių ir suteiktų paslaugų pagal fiziniams asmenims išrašytas PVM sąskaitas faktūras, dėl ko 8.575,00 Eur buvo sumažintas pardavimo PVM, tame tarpe: už 2019 m. 04 mėn. – 3.073,00 Eur.; už 2019 m. 08 mėn. – 5.502,00 Eur.
58 str. 1 d. – PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; 2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už šalies teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytos finansinės paslaugos.
Nesilaikant šio teisės akto reikalavimo bendrovėje 2016 m. 08 mėn., 12 mėn., 2018 m. 08 mėn. įvykdytos 6 importo procedūros, pagal kurias PVM deklaracijose buvo apskaitytas 11.285,00 Eur importo PVM, tačiau šios iš Rusijos importuotos prekės nebuvo užpajamuotos, t.y. prekių įsigijimo ir importo dokumentai neapskaityti apskaitoje, nėra atsiskaitymo dokumentų už importuotas prekes bei nėra dokumentų apie prekių pardavimą. Vadinasi, šiai sumai padidinta PVM atskaita ir sumokėta PVM mažiau.
64 str. 1 d. – Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti (išskyrus kasos aparato kvitą, kuriame nurodytas pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų). Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Nesilaikant šio teisės akto reikalavimo bendrovės VMI pateiktose 2018 m. 07, 10 mėn., 2019 m. 01, 02, 03, 07 mėn. PVM deklaracijose, palyginus su apskaitos registrų duomenimis, pirkimo PVM padidintas 329,00 Eur sumai.
66 str. 2 d. – Paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų (o jeigu jos pasigamintos, – joms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, nebebus naudojamos PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.
Nesilaikant šio teisės akto reikalavimo po 2019-01-03 atliktos prekių inventorizacijos nustatyta, kad dalis apskaitytų prekių yra prarastos ir nebus naudojamos bendrovės PVM apmokestinamojoje veikloje. Pagal 2019-03-30 prekių nurašymo aktą buvo nurašyta prekių 27.961,06 Eur įsigijimo vertei. Nustatyta, kad 2019 m. 03 mėn. PVM deklaracijoje neapskaičiuotas PVM nuo nurašytos 5.872,00 Eur sumos (27.961,06 x 21%). Tai yra 5.872,00 Eur sumai nebuvo padidintas pardavimo PVM ir ši suma nebuvo sumokėta į biudžetą.
IV. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 4 str. 1 d. nurodyta – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse.
Nesilaikant šio teisės akto reikalavimo bendrovė pagal aukščiau nurodytas eksporto deklaracijas į Kazachstaną (eksportas) teikė prekes pagal sąskaitas faktūras, kurios nebuvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat iš bendrovės eksporto muitinės deklaracijų nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kitoks prekių kiekis ir vertė nei atitinkamose eksporto deklaracijose. Pagal sąskaitas faktūras prekių vertė sumažinta 11.937,10 Eur sumai, dėl ko bendrovė sumažino apskaitytas pardavimo pajamas. Taigi, viso atskirais mokestiniais laikotarpiais pardavimo pajamos sumažintos 81.535,00 Eur, tame tarpe: už 2015 m. – 39.214,00 Eur.; už 2016 m. – 11.937,00 Eur.; už 2017 m. – 10.679,00 Eur.; už 2018 m. – 19.705,00 Eur.
Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų neatitikimus UAB „V. T.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą 2015-02-02 -2019-09-25 laikotarpiu galima nustatyti iš dalies.
Ekspertas nesprendžia antro klausimo dalies „... kokie asmenys pagal buhalterinės apskaitos įstatymą atsakingi už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą?“, kadangi tai nėra jo kompetencija.
2015-02-02 iki 2019-09-25 UAB „V. T.“ buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityti šie pardavimo sandoriai (nėra pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų): 1) 40.833 Eur fiziniams asmenims (1 lentelė); 2) 53.739,27 Eur įsigijimo vertės importuotos medienos iš Rusijos (3 lentelė); 3) 53.102,19 Eur prekių įsigytų iš Ispanijos įmonės „I. A. C. S.“ (4 lentelė); 4) 20.243,00 Eur prekių įsigytų iš Vokietijos įmonės „B. H. K. K. H. K.“ (5 lentelė); 5) 7.556,00 Eur prekių tiekimas iš Jungtinės Karalystės įmonės „P. J. L.“ (6 lentelė); 6) 17.105,90 Eur prekių tiekimas iš Prancūzijos įmonės „S. E.“ (7 lentelė); 7) 33.416,71 Eur prekių tiekimas iš Italijos įmonės „R. G. A. S.“ (8 lentelė); 8) 23.353,50 Eur prekių tiekimas iš Italijos įmonės „G. P. S.“ (9 lentelė).
Ekspertas, ištyręs UAB „V. T.“ dokumentus, davė tokią išvadą:
UAB „V. T.“ 2015-02-02 iki 2019-09-25 laikotarpiu tvarkant apskaitą buvo nustatyti šie teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejai:
I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 1 d.:
6 str. 2 d. – bendrovė neapskaitė ir apskaitą įtraukė ne visas importo ir eksporto operacijas.
12 str. 1 d. – bendrovės apskaitoje nėra dokumentų apie prekių tiekimą į Kazachstaną.
16 str. 1 d. – bendrovės apskaitos registruose nebuvo duomenų apie eksporto ir importo operacijas.
II. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 15 str. 10 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (1999-06-03 Nr.719, galioja iki 2022-06-17) patvirtintų Inventorizavimo taisyklių 7 punkto – UAB „V. T.“ už 2015-2019 ūkinius metus iki atskaitomybės sudarymo neinventorizavo nei turto, nei įsipareigojimų. 2019 m. balandžio mėn. buvo atlikta ne viso turto, o tik atsargų inventorizacija, kurios duomenys nepatvirtinti apskaitos registrų duomenimis.
III. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751, redakcija galiojo nuo 2018-01-01) 14 str. 1 d., 58 str. 1 d., 64 str. 1 d., 66 str. 2 d.:
14 str. 1 d. – UAB „V. T.“ pagal atvirkštinį PVM apmokestinimą pagal UAB „W.“ 2016-06-21 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) neuždeklaravo 85 Eur pardavimo PVM. 2019 m. 04 ir 08 mėn. nebuvo deklaruota 40.833,00 Eur pateiktų prekių ir suteiktų paslaugų pagal fiziniams asmenims išrašytas PVM sąskaitas faktūras, dėl ko 8.575,00 Eur buvo sumažintas pardavimo PVM, tame tarpe: už 2019 m. 04 mėn. – 3.073,00 Eur.; už 2019 m. 08 mėn. – 5.502,00 Eur.
58 str. 1 d. – bendrovėje 2016 m. 08, 12 mėn., 2018 m. 08 mėn. įvykdytos 6 importo procedūros, pagal kurias PVM deklaracijose buvo apskaitytas 11.285,00 Eur importo PVM, tačiau šios iš Rusijos importuotos prekės nebuvo užpajamuotos, t.y. prekių įsigijimo ir importo dokumentai neapskaityti apskaitoje, nėra atsiskaitymo dokumentų už importuotas prekes bei nėra dokumentų apie prekių pardavimą. Vadinasi, šiai sumai padidinta PVM atskaita ir sumokėta PVM mažiau.
64 str. 1 d. – bendrovės VMI pateiktose 2018 m. 07, 10 mėn., 2019 m. 01, 02, 03, 07 mėn. PVM deklaracijose, palyginus su apskaitos registrų duomenimis, pirkimo PVM padidintas 329,00 Eur sumai.
66 str. 2 d. – po 2019-01-03 atliktos prekių inventorizacijos nustatyta, kad dalis apskaitytų prekių yra prarastos ir nebus naudojamos bendrovės PVM apmokestinamojoje veikloje. Pagal 2019-03-30 prekių nurašymo aktą buvo nurašyta prekių 27.961,06 Eur įsigijimo vertei. Nustatyta, kad 2019 m. 03 mėn. PVM deklaracijoje neapskaičiuotas PVM nuo nurašytos 5.872,00 Eur sumos (27.961,06 x 21%). Tai yra 5.872,00 Eur sumai nebuvo padidintas pardavimo PVM ir ši suma nebuvo sumokėta į biudžetą.
IV. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 4 str. 1 d. –bendrovė pagal tyrime nurodytas eksporto deklaracijas į Kazachstaną (eksportas) teikė prekes pagal sąskaitas faktūras, kurios nebuvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat iš bendrovės eksporto muitinės deklaracijų nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kitoks prekių kiekis ir vertė nei atitinkamose eksporto deklaracijose. Pagal sąskaitas faktūras prekių vertė sumažinta 11.937,10 Eur sumai, dėl ko bendrovė sumažino apskaitytas pardavimo pajamas. Taigi, viso atskirais mokestiniais laikotarpiais pardavimo pajamos sumažintos 81.535,00 Eur, tame tarpe: už 2015 m. – 39.214,00 Eur.; už 2016 m. – 11.937,00 Eur.; už 2017 m. – 10.679,00 Eur.; už 2018 m. – 19.705,00 Eur.
Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų neatitikimus UAB „V. T.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą 2015-02-02 -2019-09-25 laikotarpiu galima nustatyti iš dalies.
UAB „V. T.“ 2015-02-02 iki 2019-09-25 teikiant PVM deklaracijas VMI su netiksliais duomenimis viso buvo nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio 40.521,00 Eur, tame tarpe: 1) dėl PVM deklaracijose sumažinto pardavimo PVM 2019 m. 01 mėn. – 1.637,00 Eur.; 2019 m. 04 mėn. – 3.073,00 Eur.; 2019 m. 08 mėn. – 5.502,00 Eur.; 2016 m. 06 mėn. – 85,00 Eur. 2) dėl PVM deklaracijose padidinto pirkimo PVM 2018 m. 07, 10 mėn., 2019 m. 01, 02, 03, 07 mėn. – 329,00 Eur.; 3) dėl importuotų prekių neužpajamavimo apskaitoje 2016 m. 08, 12 mėn., 2018 m. 08 mėn. – 11.285,00 Eur.; 4) dėl nepatikslintos PVM atskaitos nuo prekių vertės nurašytus į neleidžiamus atskaitymus po atliktos inventorizacijos 2019 m. 03 mėn. – 5.872,00 Eur.; 5) dėl iš Europos šalių įsigytų prekių neužpajamavimo, jų vertės neįtraukimo į PVM deklaracijas 2016 m. 06, 07, 10 mėn., 2017 m. 05, 06, 08 mėn. – 12.738,00 Eur.
UAB „V. T.“ 2015-02-02 iki 2019-09-25 pateikiant pelno mokesčio deklaracijas VMI su netiksliais duomenimis viso buvo nesumokėta 9.919,00 Eur, tame tarpe: 2015 m. – 4.777,00 Eur.; 2016 m. – 1.791,00 Eur.; 2017 m. – 2.178,00 Eur.; 2018 m. – 1.173,00 Eur.
2015-02-02 iki 2019-09-25 UAB „V. T.“ buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityti šie pardavimo sandoriai (nėra pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų) (smulkiau žiūrėti tyrimo 1-11 klausimais tiriamąją dalį): 1) 40.833 Eur fiziniams asmenims (1 lentelė); 2) 53.739,27 Eur įsigijimo vertės importuotos medienos iš Rusijos (3 lentelė); 3) 53.102,19 Eur prekių įsigytų iš Ispanijos įmonės „I. A. C. S.“ (4 lentelė); 4) 20.243,00 Eur prekių įsigytų iš Vokietijos įmonės „B. H. K. K. H. K.“ (5 lentelė); 5) 7.556,00 Eur prekių tiekimas iš Jungtinės Karalystės įmonės „P. J. L.“ (6 lentelė); 6) 17.105,90 Eur prekių tiekimas iš Prancūzijos įmonės „S. E.“ (7 lentelė); 7) 33.416,71 Eur prekių tiekimas iš Italijos įmonės „R. G. A. S.“ (8 lentelė); 8) 23.353,50 Eur prekių tiekimas iš Italijos įmonės „G. P. S.“ (9 lentelė).
UAB „V. T.“ 2015-02-02 iki 2019-09-25 teikiant PVM deklaracijas VMI su netiksliais duomenimis viso buvo nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio 40.521,00 Eur, tame tarpe: 1) dėl PVM deklaracijose sumažinto pardavimo PVM 2019 m. 01 mėn. – 1.637,00 Eur.; 2019 m. 04 mėn. – 3.073,00 Eur.; 2019 m. 08 mėn. – 5.502,00 Eur.; 2016 m. 06 mėn. – 85,00 Eur.; 2) dėl PVM deklaracijose padidinto pirkimo PVM 2018 m. 07, 10 mėn., 2019 m. 01, 02, 03, 07 mėn. – 329,00 Eur.; 3) dėl importuotų prekių neužpajamavimo apskaitoje 2016 m. 08, 12 mėn., 2018 m. 08 mėn. – 11.285,00 Eur.; 4) dėl nepatikslintos PVM atskaitos nuo prekių vertės nurašytus į neleidžiamus atskaitymus po atliktos inventorizacijos 2019 m. 03 mėn. – 5.872,00 Eur.; 5) dėl iš Europos šalių įsigytų prekių neužpajamavimo, jų vertės neįtraukimo į PVM deklaracijas 2016 m. 06, 07, 10 mėn., 2017 m. 05, 06, 08 mėn. – 12.738,00 Eur.
UAB „V. T.“ 2015-02-02 iki 2019-09-25 pateikiant pelno mokesčio deklaracijas VMI su netiksliais duomenimis viso buvo nesumokėta 9.919,00 Eur, tame tarpe: 2015 m. – 4.777,00 Eur.; 2016 m. – 1.791,00 Eur.; 2017 m. – 2.178,00 Eur.; 2018 m. – 1.173,00 Eur.
UAB „V. T.“ 2015-02-02 iki 2019-09-25 laikotarpiu tvarkant apskaitą buvo nustatyti šie teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejai:
I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 1 d.:
6 str. 2 d. – bendrovė neapskaitė ir apskaitą įtraukė ne visas importo ir eksporto operacijas.
12 str. 1 d. – bendrovės apskaitoje nėra dokumentų apie prekių tiekimą į Kazachstaną.
16 str. 1 d. – bendrovės apskaitos registruose nebuvo duomenų apie eksporto ir importo operacijas.
II. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 15 str. 10 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (1999-06-03 Nr.719, galioja iki 2022-06-17) patvirtintų Inventorizavimo taisyklių 7 punkto – UAB „V. T.“ už 2015-2019 ūkinius metus iki atskaitomybės sudarymo neinventorizavo nei turto, nei įsipareigojimų. 2019 m. balandžio mėn. buvo atlikta ne viso turto, o tik atsargų inventorizacija, kurios duomenys nepatvirtinti apskaitos registrų duomenimis.
III. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751, redakcija galiojo nuo 2018-01-01) 14 str. 1 d., 58 str. 1 d., 64 str. 1 d., 66 str. 2 d.:
14 str. 1 d. – UAB „V. T.“ pagal atvirkštinį PVM apmokestinimą pagal UAB „W.“ 2016-06-21 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) neuždeklaravo 85,00 Eur pardavimo PVM. 2019 m. 04 ir 08 mėn. nebuvo deklaruota 40.833,00 Eur pateiktų prekių ir suteiktų paslaugų pagal fiziniams asmenims išrašytas PVM sąskaitas faktūras, dėl ko 8.575,00 Eur buvo sumažintas pardavimo PVM, tame tarpe: už 2019 m. 04 mėn. – 3.073,00 Eur.; už 2019 m. 08 mėn. – 5.502,00 Eur.
58 str. 1 d. – bendrovėje 2016 m. 08, 12 mėn., 2018 m. 08 mėn. įvykdytos 6 importo procedūros, pagal kurias PVM deklaracijose buvo apskaitytas 11.285,00 Eur importo PVM, tačiau šios iš Rusijos importuotos prekės nebuvo užpajamuotos, t.y. prekių įsigijimo ir importo dokumentai neapskaityti apskaitoje, nėra atsiskaitymo dokumentų už importuotas prekes bei nėra dokumentų apie prekių pardavimą. Vadinasi, šiai sumai padidinta PVM atskaita ir sumokėta PVM mažiau.
64 str. 1 d. – bendrovės VMI pateiktose 2018 m. 07, 10 mėn., 2019 m. 01, 02, 03, 07 mėn. PVM deklaracijose, palyginus su apskaitos registrų duomenimis, pirkimo PVM padidintas 329,00 Eur sumai.
66 str. 2 d. – po 2019-01-03 atliktos prekių inventorizacijos nustatyta, kad dalis apskaitytų prekių yra prarastos ir nebus naudojamos bendrovės PVM apmokestinamojoje veikloje. Pagal 2019-03-30 prekių nurašymo aktą buvo nurašyta prekių 27.961,06 Eur įsigijimo vertei. Nustatyta, kad 2019 m. 03 mėn. PVM deklaracijoje neapskaičiuotas PVM nuo nurašytos 5.872,00 Eur sumos (27.961,06 x 21%). Tai yra 5.872,00 Eur sumai nebuvo padidintas pardavimo PVM ir ši suma nebuvo sumokėta į biudžetą.
IV. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 4 str. 1 d. –bendrovė pagal tyrime nurodytas eksporto deklaracijas į Kazachstaną (eksportas) teikė prekes pagal sąskaitas faktūras, kurios nebuvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat iš bendrovės eksporto muitinės deklaracijų nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kitoks prekių kiekis ir vertė nei atitinkamose eksporto deklaracijose. Pagal sąskaitas faktūras prekių vertė sumažinta 11.937,10 Eur sumai, dėl ko bendrovė sumažino apskaitytas pardavimo pajamas. Taigi, viso atskirais mokestiniais laikotarpiais pardavimo pajamos sumažintos 81.535,00 Eur, tame tarpe:
už 2015 m. – 39.214,00 Eur; už 2016 m. – 11.937,00 Eur; už 2017 m. – 10.679,00 Eur; už 2018 m. – 19.705,00 Eur. (t. 5., b. l. 165-182).
Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus įrodymus, daro tokias išvadas.
Kaltinamasis L. K. pripažino kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes. Kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai. Dėl padaryto gailisi.
Liudytojos R. M. ir M. U. yra patvirtinusios, kad vykdė bendrovės direktoriaus L. K. visus nurodymus. Kad deklaracijas teikdavo pagal direktorius L. K. pateiktus dokumentus.
Neginčijamai L. K. kaltę patvirtina apskaitos ir finansų ekspertizė. Ekspertizės akto išvados tiriamojoje dalyje išsamiai išdėstyta visi buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai ir pažeidimai. Ekspertizės išvadoje konstatuota Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių pažeidimai. Taip pat buvo nustatyti Pelno mokesčio Įstatymo pažeidimai.
Specialistė E. Ž. išsamiai paaiškino mokesčių inspekcijos patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.
Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas L. K. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, ar pradangino, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).
Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, paties kaltinamojo paaiškinimus, daro išvadą, kad L. K. buvo UAB „V. T.“ direktoriumi ir buvo visiškai atsakingas už šios firmos buhalterinės apskaitos vedimą, tvarkymą ir buhalterinių dokumentų saugojimą.
BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Pirmoje dalyje atsakomybė atsiranda, kai mokesčių suma viršija 400 MGL (naujoji įstatymo redakcija). Antroje dalyje atsakomybė atsiranda, kai mokesčių suma viršija 900 MGL (naujoji įstatymo redakcija). L. K., būdamas UAB „V. T.“ valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo 29183 eurų PVM ir 8746 eurų pelno mokesčių. Viso nesumokėjo į Valstybės biudžetą 37929 eurų mokesčių.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. K. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu buvo šių straipsnių pakeista redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2023 metų birželio 1 dienos. LR BK 220 straipsnio tiek pirma dalis tiek antra dalis pakeista, nustatant nesumokėtų mokesčių kitą dydį, nei buvo senos redakcijos Įstatyme. Pirmoje dalyje nustatė 400 MGL jei viršija, o antroje dalyje nustatė, jei viršija 900 MGL nesumokėtų mokesčių suma. Pagal LR BK 3 straipsnio nuostatas, lengvinantis kaltinamojo atsakomybę įstatymas turi grįžtamąją galią. Todėl kaltinamajam taikoma Įstatymo 2023-04-27 redakcija, įsigaliojusi nuo birželio 1 dienos. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį. Jo nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį lieka ta pati.
Atlikus apskaitos ir finansų ekspertizę, buvo nustatyta, kad buvo nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio 40 521 eurų ir pelno mokesčio 9 919 eurų. Viso nesumokėta 50 440 eurų. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras nekeitė kaltinimo dėl faktinių aplinkybių. Kadangi tai pasikeitusi esminė faktinė aplinkybė (mokesčio suma 50 440), teismas neplėtė kaltinimo ribų dėl esminių faktinių aplinkybių nesant prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo, ir bylą išnagrinėjo pateikto kaltinimo ribose (dėl nesumokėtų 37929 eurų mokesčių) (BPK 256 straipsnio nuostatos).
Dėl kaltinimo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį L. K.
Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas L. K. buvo grindžiamas Įsakymu, kad ji buvo paskirta laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-04 UAB „V. T.“ direktore, ir tuo laikotarpiu yra atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą.
Teismas, ištyręs įrodymus daro išvadą, kad neįrodyta, kad L. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
L. K. patvirtino, kad L. K. buvo tik formali UAB „V. T.“ direktore, o faktiškai visas direktoriaus funkcijas vykdė jis. L. K. augino vaikus namuose. L. K. direktore buvo paskirta tik dėl finansinių išskaičiavimų šeimos gerovei.
Šiuos L. K. parodymus patvirtino liudytojos R. M. ir M. U.. Jos, dirbdamos buhalterėmis ir tvarkydamos UAB „V. T.“ buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad tik L. K. teikdavo buhalterinius dokumentus ir duodavo nurodymus kaip įmonės direktorius. Jos patvirtino, kad niekada jos nebendravo su L. K. bendrovės darbo reikalais, kad L. K. niekada neteikė joms buhalterinių dokumentų. Matė, kad buhalteriniuose dokumentuose buvo L. K. parašai, tačiau tuos dokumentus pateikdavo L. K. kaip įmonės direktorius.
Taigi, teismas daro išvadą, kad tuo laikotarpiu (2018-04-01 iki 2019-03-04) nors pagal įmonės Įsakymą UAB „ V. T.“ direktore buvo patvirtinta L. K., tačiau visas direktoriaus funkcijas vykdė L. K., ir už tame laikotarpyje (2018-04-01 iki 2019-03-04) padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus yra atsakingas L. K..
Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).
Teismas daro išvadą, kad L. K. iš kaltinimo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinama, nes neįrodyta, kad kaltinamoji L. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 37 929 eurų priteisimo iš L. K. dėl nesumokėtų mokesčių valstybei. Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovas patikslino civilinį ieškinį vadovaudamasis eksperto išvadoje nurodyta suma ir prašo priteisti 50 440 eurų.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Kauno apygardos teismo nutartis (t. 6, b. l. 21), kuria iškelta bankroto byla UAB „V. T.“.
LR BPK 114 straipsnyje yra nustatyta, jeigu įmonei iškelta bankroto byla, tai civilinis ieškinys perduodamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Taigi, civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys perduodamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. K., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Bausmės skyrimas viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Teismas, skirdamas L. K. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino visas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamas pirmą kartą. Teigiamai charakterizuojamas. Aukštojo išsilavinimo ir yra dirbantis. Turi šeimą ir du mažamečius vaikus. Abi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai.
BK 220 straipsnio 1 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki keturių metų.
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam L. K. paskyrus baudą. Teismas baudą skiria atsižvelgdamas į tai, kad prisipažino visiškai kaltę, gailisi. Teigiamai charakterizuojamas, neteistas. Taip pat į tai, kad nusikaltimai padaryti finansų sistemai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, ir nėra sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, skiriama bauda artima minimaliai.
Kaltinamajam L. K. LR BK 40 straipsnio nuostatos netaikomos. Kaltinamasis L. K. prašė jo atžvilgiu taikyti laidavimo teisinį institutą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, jį atidavus laiduotojui T. K.. Nors sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje taikyti laidavimo teisinį institutą L. K. yra, tačiau teismas šio teisinio instituto jam netaiko. Teismas netaiko tuo pagrindu, kad šios nusikalstamos veikos Valstybėje pakankamai paplitusios. Šių nusikalstamų veikų darymas daro didelę žalą Valstybės ekonomikai ir finansams. Taigi, kaltinamajam taikant teisinį laidavimo institutą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei nutraukiant jo atžvilgiu baudžiamąją bylą susidarytų nebaudžiamumo įspūdis ir nesulaikytų kitų asmenų susilaikyti nuo tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo redakcija) ir jį nubausti:
pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eurų) septynių tūkstančių penkių šimtų eurų dydžio baudą;
pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eurų) septynių tūkstančių penkių šimtų eurų dydžio baudą;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šias paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių dalinį sudėjimo būdą ir L. K. paskirti subendrintą bausmę 200 MGL (10000 Eurų) dešimt tūkstančių eurų dydžio baudą;
Nuteistasis paskirtąją baudą savanoriškai turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvoje banke į sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitus pristatyti baudžiamųjų bylų raštinei. Nuteistajam savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.
Nuosavybės teisių apribojimą L. K. panaikinti.
L. K. iš kaltinimo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamoji L. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.