- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- A-881-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03137-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizacijos)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 26 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis. Ginčo laikotarpiu kamerose buvo šalta, drėgna, trūkdavo oro, būdavo tamsu, ant sienų įsiveisęs grybelis. Vienam asmeniui tekdavo mažiau minimalaus ploto, nei priklauso pagal nustatytus reikalavimus, be to, nei baldai, nei sanitarinis mazgas į bendrą plotą neįskaičiuojami.
3. Pareiškėjas teigė, kad naudojantis sanitariniu mazgu jam nebuvo užtikrintas privatumas. Asmens apžiūra vyksta antisanitarinėmis sąlygomis – žema temperatūra, daiktai dedami į nešvarias dėžes, purvina. Lukiškių TI-K pažeidžia prausimosi tvarką, įtvirtintą Europos kalėjimų taisyklių 19.4 papunktyje, pagal kurią nuteistieji turi turėti galimybę nusprausti du kartus per savaitę, taip pat praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje. Lukiškių TI-K piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip siekia apriboti pareiškėjo teises. Šie pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo psichikai ir sveikatai, be to, buvo nuolat jaučiamas psichologinis spaudimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, reikalaujama iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką ir švarą kamerose. Lukiškių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Teisės aktuose gultų kiekis nėra nustatytas, tačiau siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, Lukiškių TI-K kamerose buvo išmontuoti nenaudojami gultai. Sanitarinio mazgo įregimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti asmenų privatumą, visose Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Sanitarinio mazgo patalpos taip pat įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas.
6. Atsakovo atstovas teigė, kad nuteistieji ir suimtieji į dušą vedami vieną kartą per savaitę iki 15 min. ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo. Oro temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, kuri visose gyvenamosiose kamerose palaiko optimalią temperatūrą. Valymo darbai priėmimo-paskirstymo punkte atliekami reguliariai kiekvieną dieną tam, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė švara. Pareigūnai bendrauja laikydamiesi pagrindinių etikos principų. Manė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, jis neįrodė visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 430 parų, per kurias jam teko minimali gyvenamojo ploto norma pagal nacionalinę teisę ir daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (atėmus sanitarinį mazgą). Teismas atkreipė dėmesį, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą pagal nacionalinę teisę ir tokiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, yra atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo aspektu nenustatytas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų faktas.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo jam naudojantis sanitarinius mazgu, nustatė, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Teismas nurodė, kad nors Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, jog yra įrengtos užuolaidos šiuo metu, tačiau nėra pateikta duomenų, ar kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtos užuolaidos. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Kalinimo sąlygos, kai asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, lemia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpiu, iš viso 430 parų, buvo pažeista. Teismas taip pat pažymėjo, kad vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgs į tai, kad pareiškėjas dalį kalinimo laikotarpio atitinkamose kamerose buvo laikomas vienas.
10. Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams, teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir nustatęs, kad ginčo dėl to, jog Lukiškių TI-K kamerose nėra langų, kurie pritaikyti natūraliam vėdinimui, pareiškėjo argumentus dėl to, kad kamerose trūko oro, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų patalpų higienos sąlygų nėra kreipęsis, atitinkamai pareiškėjo skundų ar prašymų nėra gavęs ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Vilniaus departamentas, o pateikti patikrinimo aktai ginčo atveju nėra aktualūs, kadangi juose tirtos kameros, nėra tos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Todėl teismas sprendė, kad rašytiniais bylos duomenimis atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų atitinkamų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 135:2015) (2015 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) pažeidimų, ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo pažeistos higienos normos, nustatančios drėgmės, apšvietimo ir temperatūros reikalavimus.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl asmens apžiūros, Lukiškių TI-K pareigūnų piktnaudžiavimo pareigomis ir prausimosi tvarkos, nustatė, kad pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog iš jo paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžę, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėžė buvo purvina; pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Todėl teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl žemos temperatūros apžiūros atlikimo metu, padarė išvadą, kad vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje, o priešingai, iš jo skundo turinio matyti, kad apžiūra buvo atliekama tam skirtoje patalpoje. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl asmens apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis kaip nepagrįstus. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl Lukiškių TI-K pareigūnų piktnaudžiavimo pareigomis yra abstraktūs ir deklaratyvūs, nes neindividualizavo, kaip pasireiškė tokie Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai ir kaip jie pažeidė pareiškėjo teises.
12. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad atsižvelgus į tai, jog 430 parų buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat pažeistos higienos normos dėl dirbtinio apšvietimo, temperatūros ir drėgmės, tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Todėl šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma. Teismas, atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir LVAT suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad pareiškėjui turi būti priteista 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, o pareiškėjo prašoma priteisti 26 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
III.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
14. Lukiškių TI-K pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), taip pat skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
15. Lukiškių TI-K teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais galimai neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir EŽTT jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika yra nurodama tai, jog kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek ankščiau galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar galiojančioje HN 134:2015 tokie standartai nėra numatyti. Lukiškių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas ir plotą gali nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge, be to, pabrėžia, jog HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, be to, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, nes tokiu atveju priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose.
16. Lukiškių TI-K pažymi, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Be to, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, taigi pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, taigi nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.
17. Pareiškėjas atsiliepimo į Lukiškių TI-K apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Lukiškių TI-K 430 parų pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir pažeistos higienos normos, nustatančios drėgmės, apšvietimo ir temperatūros reikalavimus, priteisė pareiškėjui 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
20. Apeliaciniame skunde atsakovas, atstovaujamas Lukiškių TI-K, nesutikimą su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės argumentuoja tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, t. y. šiuo aspektu nėra valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos arba neveikimo, be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
23. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
24. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).
25. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).
26. Taigi, vadovaujantis minėta teismų praktika, atsakovo atstovo argumentai, kad Lukiškių TI-K sanitarinių mazgų įrengimas (kai įrengta tik 1,5 m aukščio pertvara), atitinkantis teisės aktų reikalavimus, užtikrina pareiškėjo privatumą naudojantis tokiu sanitariniu mazgu, taip pat ir siekiant saugumo užtikrinimo įstaigos kamerose, nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė į tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą ir privatumą pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, o drėgmė, apšvietimas ir temperatūra kamerose atitiko higienos normos (HN 134:2015) nustatytus reikalavimus.
27. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo padarytu pažeidimu (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir higienos normų (drėgmės, apšvietimo ir temperatūros) reikalavimų neužtikrinimas). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.