- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- I-4601-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03137-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 26 000,00 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis. Ginčo laikotarpiu kamerose buvo šalta, drėgna, trūkdavo oro, būdavo tamsu, ant sienų įsiveisęs grybelis. Vienam asmeniui tekdavo mažiau tikėtino vienam asmeniui minimalaus ploto reikalavimo. Pareiškėjo nuomone nei baldai, nei sanitarinis mazgas į bendrą plotą neįskaičiuojami. Naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Asmens apžiūra vyksta antisanitarinėmis sąlygomis – žema temperatūra, daiktai dedami į nešvarias dėžes, purvina. Lukiškių TI-K pažeidžia prausimosi tvarką, įtvirtintą Europos kalėjimų taisyklių 19.4 papunktyje, pagal kuri1 nuteistieji turi turėti galimybę nusprausti du kartu per savaitę, klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje. Lukiškių TI-K piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip siekia apriboti pareiškėjo teises. Šie pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo psichikai ir sveikatai, nuolat jaučiamas psichologinis spaudimas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 14–25) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Stengiamasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Reikalaujama iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką ir švarą kamerose. Siekiant palaikyti švarą, Lukiškių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Teisės aktuose gultų kiekis nėra nustatytas, tačiau siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, Lukiškių TI-K kamerose buvo išmontuoti nenaudojami gultai. Sanitarinio mazgo įregimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti asmenų privatumą, įrengtos užuolaidos, kurios įrengtos visose Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose ir uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Sanitarinio mazgo patalpos taip pat įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas. Nuteistieji ir suimtieji į dušą vedami vieną kartą per savaitę iki 15 min. ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo. Oro temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, kuri visose gyvenamosiose kamerose palaiko optimalią temperatūrą. Valymo darbai priėmimo-paskirstymo punkte atliekami reguliariai kiekvieną dieną tam, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė švara. Pareigūnai bendrauja laikydamiesi pagrindinių etikos principų. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais. Pareiškėjas neįrodė visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos institucijai, kurioje pareiškėjas laikomas.
Įvertinus byloje pateiktos pareiškėjos įskaitos kortelės duomenis (b. l. 26–29), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. Todėl toliau pareiškėjo skundo argumentais bus vertinamas būtent šis laikotarpis CK 6.271 straipsnio prasme.
Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos reikalavimo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktyje nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.) (b. l. 30–31) nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpos matmenys – 0,56 kv. m. Įvertinus byloje pateiktus duomenis (b. l. 14–17) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 430 parų, per kurias pareiškėjui teko minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pagal nacionalinę teisę ir jam teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (atėmus sanitarinį mazgą). Atsižvelgus į pareiškėjo nuomonę, kad iš gyvenamojo ploto turi būti atimtas plotas, kurį užėmė baldai, atkreiptinas dėmesys į suformuotą administracinių bylų praktiką, pagal kurią tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą pagal nacionalinę teisę ir tokiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu nenustatytas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų faktas.
Dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitarinius mazgu
Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (2016 m. sausio 27 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 16.5 papunktyje nustatyta, kad: įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (2016 m. sausio 27 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Įvertinus Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 30–31) pateiktus duomenis, nustatyta, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą ir vadovaudamasis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr. 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12), 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIĮET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Nors Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, kad yra įrengtos užuolaidos šiuo metu, tačiau nėra pateikta duomenų, ar kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtos užuolaidos. Net ir nesant tokių duomenų, teismas atkreipia dėmesį, kad tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Kalinimo sąlygos, kai asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 70065/13) ir kt.). Šios išvados nenuneigiamos Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.). Todėl pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpiu, viso 430 parų konstatuotina kad buvo pažeista. Nors šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai konstatuotini, tačiau pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos dydį bus atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas dalį kalinimo laikotarpio atitinkamose kamerose buvo laikomas vienas (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimo 1–4 psl.).
Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 135:2015) (2015 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (2016 m. sausio 27 d. redakcija su aktualiais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 16.10 papunktyje nustatyta, kad: kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Įvertinus šį teisinį reguliavimą ir nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo dėl to, jog Lukiškių TI-K kamerose nėra langų, kurie pritaikyti natūraliam vėdinimui, pareiškėjo argumentai dėl to, kad kamerose trūko oro, atmestini kaip nepagrįsti. HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra kreipęsis (b. l. 32), atitinkamai pareiškėjo skundų ar prašymų nėra gavęs ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir VD) (b. l. 122–129). Byloje pateikti VD patikrinimo aktai (b. l. 33–72, 76–86, 90–113) ginčo atveju nėra aktualūs, kadangi neatitinka jose nurodytos tirtos kameros, su tomis, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Vadinasi, rašytiniais bylos duomenimis nėra paneigti pareiškėjo nurodyti atitinkamų HN 134:2015 normų pažeidimai. Vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo pažeistos higienos normos, nustatančios drėgmės, apšvietimo ir temperatūros reikalavimus.
Dėl asmens apžiūros, Lukiškių TI-K pareigūnų piktnaudžiavimo pareigomis ir prausimosi tvarkos
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų apžiūra vykdoma laikantis ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-363 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-323 patvirtintoje Laisvės atėmimų vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje nustatytos tvarkos. Priėmimo – paskirstymo punkte, kur atliekama asmens apžiūra, reguliariai atliekami valymo darbai. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog iš jo paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžę, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėžė buvo purvina. Kaip minėta, pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 32). Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą. Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje. Todėl, vertinant pareiškėjo argumentus dėl žemos temperatūros apžiūros atlikimo metu, darytina išvada, kad vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Priešingai iš pareiškėjo skundu turinio aišku, kad apžiūra buvo atliekama tam skirtoje patalpoje. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau, kaip minėta, byloje nėra medžiagos ir pareiškėjas pats nenurodė, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis (b. l. 32). Todėl, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl asmens apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai, pareiškėjo teiginiai dėl Lukiškių TI-K pareigūnų piktnaudžiavimo pareigomis yra abstraktūs ir deklaratyvūs, pareiškėjas neindividualizavo, kaip pasireiškė tokie Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai, ir kaip jie pažeidė jo teises. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai jam nepasikreipus dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu į Lukiškių TI-K administraciją. Skunde pareiškėjas nesutikimą su Lukiškių TI-K vykdoma prausimosi tvarka grindžia neatitikimu Europos Tarybos Ministrų Komiteto parengtų Europos kalėjimų taisyklių pažeidimu, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tokios taisyklės neįpareigoja nei Lukiškių TI-K, nei teismo. Kadangi pareiškėjas daugiau argumentų, dėl kurių nesutinka su prausimo tvarka nepateikė, jie vertintini kaip nepagrįsti, nesudarantys pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas viso 430 parų ir įvertinus anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. 430 parų pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, ir higienos normos dėl dirbtinio apšvietimo, temperatūros ir drėgmės, darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jau anksčiau sprendimo motyvuose nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad pareiškėjas nėra kreipęsis nei į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nei į VD dėl laikymo sąlygų (b. l. 32), nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 1 900,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 26 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo kalėjimo-izoliatoriaus, pareiškėjui R. S. 1 900,00 Eur (tūkstantį devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą