Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291-714/2011 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė su priimto teismo sprendimo dalimi, kuria buvo padalintas turtas tarp šalių bei nustatyta abipusė jos ir ieškovo kaltė, nesutiko, prašė šias sprendimo dalis panaikinti ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visiškai ginčo tarp šalių, kadangi neišspręsti aktualūs ginčo klausimai dėl šalių turto, kompensacijos dydžio, apeliantės asmeninių daiktų. Taip pat nurodo, jog E. D. ieškinyje nurodytas trijų kambarių butas, esantis Klaipėdos g. 21-2/J. Janonio g. 18-2, Gargžduose, nėra šalių bendra jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką neturėjo būti dalijamas. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kompensacijos klausimą tarp šalių. Nurodo, kad jai turėjo būti priteista ½ buto, esančio Pušų g. 41–33, Gargžduose, vertės piniginė kompensacija, taip pat priteisti abu sklypai, esantys Svajonių g. 7, Klaipėdos r., ir Miglos g. Kulių k., Klaipėdos r.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniu skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kompensacijos priteisimą už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį bei nepagrįstai konstatavo, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai.

Dėl kompensacijos priteisimo.

Iš esmės byloje tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio Pušų g. 41–33, Gargžduose, kompensacijos dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ginčo butą, esantį Pušų g. 41–33, Gargžduose, įsigijo 1999-03-06, (b. l. 12), t. y. gyvendami santuokoje. Iš gyvenamojo namo statybos bendrijos „Bangelė“ pažymos matyti, kad butas buvo pirktas už 17 975,10 Lt, skola bendrijai sudarė 10 524 Lt (b. l. 47). Ši skola buvo sumokėta 2002-01-16 (b. l. 69). Šiuo pagrindu buvo išregistruota hipoteka, kadangi šalys už butą atsiskaitė visiškai (b. l. 68). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas šią sumą sumokėjo iš asmeninių lėšų pardavęs jam asmenine nuosavybe priklausiusį sklypą. Dėl to šiuo sumokėtus pinigus pripažino jo asmenine nuosavybe, o kadangi šiais pinigais buvo padengtas įsiskolinimas už ginčo butą, ieškovui sumokėta dalimi pripažino nuosavybės teisę į butą ir atitinkamai sumažino atsakovei tenkančią kompensacijos dalį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ginčo sprendimu būdu nesutinka. Aiškindamas ir taikydamas CK nuostatas reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį rėžimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008). Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas dalį paskolos už butą sumokėjo iš jam nuosavybės teise priklausiusio ir parduoto žemės sklypo, tačiau ieškovas, laikydamasis CK 3.89 str. 2 d. numatytų taisyklių, neįrodė, kad sumokėdamas skolos dalį už ginčo butą, turėjo aiškiai išreikštą valią įsigyti šią buto dalį asmenine nuosavybe. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad ginčo buto įsigijimo metu šalys kito gyvenamojo nekilnojamojo turto neturėjo, ši aplinkybė leidžia teigti, jog šalių valia buvo įsigyti turtą imant paskolą su tikslu sukurti bendrą jungtinę, o ne asmeninę nuosavybę. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto pripažinimą asmenine nuosavybe, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu bei netinkamai apskaičiavo atsakovei tenkančią kompensacijos dalį už ginčo butą. Byloje esanti Registrų centro pažyma, pateikta ieškovo, patvirtina, kad buto, esančio Pušų g. 41–33, Gargžduose, rinkos vertė yra 119 000 Lt. Šios vertės atsakovė neginčijo ir į bylą nepateikė šią vertę paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.) Todėl sprendžiant apie atsakovei tenkančią kompensacijos dalį, taikytina vertė, kurią pateikė ieškovas. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta lygių dalių prezumpcija, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo šių lygių dalių principo. Dėl to atsakovei tenkanti kompensacija už ieškovui realiai atitenkantį butą yra 59 500 Lt. Pagal pirmosios instancijos teismo atliktą kilnojamųjų daiktų įvertinimą bei padalijimą konstatuotina, kad ieškovui tenka kilnojamųjų daiktų, kurių vertė 3 130 Lt, tuo tarpu atsakovei atitekusio pianino ir kompiuterio - 3 500 Lt. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad atsakovei tenkanti kilnojamojo turto vertė 185 Lt didesnė. Dėl to šia suma mažintina jai priklausanti kompensacija iš ieškovui mokėtinos kompensacijos už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį ir priteistina atsakovei iš ieškovo 59 315 Lt.

Taip pat nagrinėjamu atveju atsakovė prašė jai priteisti abu sklypus esančius Svajonių g. 7, Klaipėdos r., ir Miglos g., Kulių k., Klaipėdos r. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši atsakovės apeliacinio skundo dalis atmestina, kadangi pati atsakovė pirmosios instancijos teisme pasiūlė tokį padalijimo būdą, tuo tarpu ieškovas siūlė teismui padalinti turtą taip, kad šie sklypai atitiektų atsakovei. Kitų aplinkybių bei motyvų, dėl ko būtų pagrindas apeliacinės instancijos teismui pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir abu sklypus priteisti atsakovei, apeliantė nepateikė. Be to, tokiu atveju būtų nukrypta nuo lygių dalių principo.

Taip pat laikytinas nepagrįstu atsakovės apeliacinis skundas, kuriame nurodo, kad trijų kambarių butas, esantis Klaipėdos g. 21-2/J. Janonio g. 18-2, Gargžduose, nėra šalių, kaip sutuoktinių, bendra jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką neturėjo būti dalijamas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinių dalių matyti, kad šis turtas tarp šalių ir nebuvo dalijamas.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Aiškindamas ir taikydamas CK normas dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Šiuo atveju ieškovas ieškinyje tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovė savo elgesiu padarė bendrą sutuoktinių gyvenimą neįmanomu. Tuo tarpu atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Vienu iš esminių įrodymų laikytina aplinkybė, kad ieškovas netgi buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-10-13 nuosprendžiu, tačiau jam atsiprašius atsakovės ir su ja susitaikius, baudžiamoji byla buvo nutraukta ir teismo nuosprendis panaikintas. Nepaisant to, kad šis nuosprendis ir buvo panaikintas, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja fakto, kad ieškovas naudojo smurtą prieš atsakovę. Toks ieškovo elgesys negali būti traktuojamas kaip atitinkančiu CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose numatytų principų ir pareigų sutuoktiniui laikymąsi. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), patvirtinančius ieškovo netinkamą elgesį su sutuoktine ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šis bei kiti apeliacinės teismo konstatuoti procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimai lėmė tai, jog pirmosios instancijos teismas dalyje dėl kompensacijos atsakovei priteisimo ir sutuoktinio kaltės priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas šias teismo sprendimo dalis pakeisti, priteisiant atsakovei iš ieškovo 59 315 Lt kompensaciją bei pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, jog atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstą teismo sprendimą panaikina tik tokiu atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos esmę atskleidė tinkamai, tačiau netinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas, ši aplinkybė nesudaro pagrindo bylos grąžinti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei, skirtos apmokėti advokato teisinei pagalbai, tačiau šios išlaidos atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintą rekomendaciją bei į advokato laiko bei darbo sąnaudas gali būti sumažintos (CPK 98 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo turinys nesudaro pagrindo teigti, jog rašant apeliacinį skundą buvo sugaišta daug laiko, apeliacinis skundas neparemtas Aukščiausiojo teismo praktika, apsiribota tik faktinių aplinkybių konstatavimu, nepateikta teisinio ginčo išsami analizė, pati apeliacinio skundo apimtis nėra didelė – tik 3 psl. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į teisinį reguliavimą, šias išlaidas mažina nuo 4 000 Lt iki 1 000 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinio kaltės ir kompensacijos atsakovei A. D. priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

santuoką, įregistruotą 1984-08-25 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 219, tarp E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1962 02 02, ir A. D. (pavardė iki santuokos Petrauskaitė), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1962 08 09, nutraukti dėl ieškovo E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1962 02 02, kaltės.

Priteisti iš ieškovo E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 59 315 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui E. D. tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš ieškovo E. D. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. D. naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.