Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį, sutrumpinant jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė ir nepasisakė dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. kad jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys.

3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 41–42 punktai).

4. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis M. P. atvykęs į (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį pas (duomenys neskelbtini) D. P. ir išėjo į (duomenys neskelbtini), kur sutiko nuteistąjį E. K. Tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo konfliktas, nes M. P. nuteistąjį E. K. žodžiais išvarė iš (duomenys neskelbtini), o nuteistasis, pasiėmęs metalinį laužtuvą, nukentėjusiajam sudavė tris kartus į dešinį šoną. Nukentėjusysis neneigė, kad pirmas pradėjo konfliktą (1 t., b. l. 10-11, 56-57, 107, 212). Tai, kad nukentėjusysis varė nuteistąjį iš (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas pripažinti tokius nukentėjusiojo M. P. veiksmus rizikingais ar provokuojančiais. Duomenų, kad nukentėjusysis, nuteistojo atžvilgiu, būtų atlikęs smurtinius veiksmus, vartojęs necenzūrinius žodžius (priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, nukentėjusysis nenurodė, kad jo atžvilgiu būtų vartojęs necenzūrinius žodžius), kurie skatino jį panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, byloje nebuvo nustatyta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

6. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, taip pat su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016).

7. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad E. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, konstatuoja, jog atitinkamos bausmės ar kitos teisinės sankcijos parinkimas turi būti pateisinamas tuo, kad tokia intervencija pagrindžiama būtinumu ir proporcingumu.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, į tai, kad nustatytos viena nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į E. K. asmenybę: augina (duomenys neskelbtini) vaikus: N. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vaikų ir nuteistojo bendravimo tvarka (nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)) (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Šiuo metu Lietuvoje teisiamas (duomenys neskelbtini) kartą, iš jų (duomenys neskelbtini) kartą teisiamas už (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136-146), naują nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės metu (Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini), pažeidimų nefiksuota) (1 t., b. l. 151-154, 171), (duomenys neskelbtini) kartus teistas užsienyje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Karalystėje) už (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146-149), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 155-156). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos informacijos matyti, kad E. K. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167). Nuteistasis (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai bankiniu pavedimu atlygino (duomenys neskelbtini) eurų išlaidas už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 84-85, 88, 182-183). Visumos šių aplinkybių pagrindu už E. K. padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas paskyrė griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą jos dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Taip pat pirmosios instancijos teismas E. K. pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo vidutinės trukmės terminui – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei paskyrė pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8, 10 punktuose. Taigi, nuteistajam nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko ankstesniu apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, į tai, kad jam (duomenys neskelbtini) skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. K. nesutinka su jam skirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminu ir prašo jį sutrumpinti. Šis nuteistojo prašymas atmetamas. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinęs E. K. padarytą nusikalstamą veiką, kilusias pasekmes, jam paskirtos bausmės dydį bei aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas E. K. pagrįstai nustatė artimą vidutinei trukmei – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Jis nėra laikytinas per ilgu ir suvaržančiu apelianto teises labiau, nei tai yra būtina bausmės tikslams pasiekti.

10. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad jis dirba pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bei kitose (duomenys neskelbtini) vietovėse, bausmės vykdymo atidėjimo terminas apsunkina jo judėjimo laisvę, vykstant į įvairius (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nes kiekvieną išvykimą į (duomenys neskelbtini) jis turi derinti su Probacijos tarnyba, nepaneigia jam nustatyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pagrįstumo ir nėra pagrindas jį sutrumpinti. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog šis nepatogumas (nustatytas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminas) netrukdys nuteistajam dirbti (nuteistasis, norėdamas dėl darbo išvykti, privalės informuoti Probacijos tarnybą). Be to, nuteistajam nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra proporcingas siekiamam tikslui – E. K. resocializacijai, nusikalstamų veikų recidyvo išvengimui, visuomenės interesui būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, bausmės tikslų pasiekimas E. K. neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei nuteistajam nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2, 4 dalyse, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra protingas ir proporcingas, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

12. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

13. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 80 (aštuoniasdešimt) eurų (2 t., b. l. 9-11). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi nuteistojo E. K. gynėja paskirta advokatė Vida Povilaitienė (2 t., b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vykdo (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo blogą materialinę padėtį nebuvo gauta, bei į tai, kad išieškoma proceso išlaidų suma nėra didelė, įvertinus bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo turi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. K. valstybės naudai 80 (aštuoniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.