- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2-15157-490/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00978-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- K. V.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu – kontaktiniu ir vaizdo konferencijos – būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui K. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama padidinti 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15633-713/2015 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam ir priteisti išlaikymą iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ( toliau – atsakovas) nepilnamečio sūnaus, D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise, palikti N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas bylinėjimosi išlaidas Valstybei už advokato padėjėjos suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15633-713/2015 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pagal Teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur iki vaikų pilnametystės, Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją . Atsakovas priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemoka nuo 2015 m. liepos 2 d. Už atsakovą ieškinio padavimo dieną nepilnamečiams vaikams išlaikymą teikia Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos po 75,60 eurų. Po minėto sprendimo priėmimo praėjus beveik septyneriems metams, didėjant infliacijai bei vaikams augant, pasikeitė jų poreikiai bei išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškinio padavimo dieną minimali mėnesinė alga yra 730 eurų (2021-10-14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 834). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistas nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis, t.y. po 100 eurų kiekvienam, kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis, yra nepatenkinantis net minimalių nepilnamečių vaikų poreikių, atkreiptinas dėmesys, kad nustatyto išlaikymo atsakovas apskritai neteikia. Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t.y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kt. įgyvendinimą. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, LR CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 punktas). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Vaikai sparčiai auga ir bręsta, todėl reikalinga jiems pirkti vitaminus, taip pat įvairius vaistus peršalimo ar kitų ligų metu. Vaikų materialiniai poreikiai taip pat būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikui atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, vykti į mokyklos organizuojamas ekskursijas, susitikti su draugais. Kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 500 Eur. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, todėl ieškovė mano, jog po 250 eurų išlaikymą kiekvienam savo nepilnamečiam vaikui jis turi visas galimybes teikti.
Ieškovė ir jos atstovė posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir argumentais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo vaikais ji rūpinosi viena. Šiuo metu šeimos pajamas sudaro : jos gaunamas uždarbis 1 200 Eur, iš Vaikų fondo gauna po 82 Eur, už tris vaikus gauna 350 Eur „vaikų pinigų“. D. E. sportuoja, todėl jai papildomai reikia lėšų sportinei aprangai, varžyboms, pirko dviratį, riedlentę. S. D. turi specialių poreikių : nuo trejų metų jam nustatytas raidos sutrikimas, todėl papildomai jam būtinos medicininės paslaugos, masažai, baseinas. Jis pradėjo lankyti mokyklą, todėl papildomai pirko įvairių mokymosi priemonių, kad lavint jo mokymosi įgūdžius.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė nepriteisti tokio didelio išlaikymo dviem vaikams, nes jis neturi pastovaus darbo ir pajamų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini). Bausmę atlikęs ir išėjęs į laisvę, jis rūpinsis savo vaikais. Prašo į tai atsižvelgti ir priimti palankų sprendimą visiems. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėjama iš esmės, jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės N. B. šeima Tarnybos Skyriui yra žinoma dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. N. B. šeimai nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos (paslaugų teikimas užbaigtas įvertinus, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus). I. N. B. prašomas išlaikymo iš atsakovo K. V. dydis (po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) neprieštarauja vaikų interesams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. V. nustatytas vidutinis neįgalumas, vaikas turi sveikatos problemų, kas savaime reikalauja didesnių, papildomų vaiko tinkamos priežiūros išlaidų. Tarnybos Skyriaus nuomone, nors atsakovas (ieškovės teigimu) yra laisvės atėmimo vietoje, tai nepaneigia jo pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikiams, atitinkantį jų interesus. Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškove, būtent ieškovei tenka didesnioji vaikų išlaikymo našta, kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnamečius vaikus, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas (motina) dažniausiai neprisideda. Siekiant jog vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o vaikams augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai didėja.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu palaikė duotą išvadą ir prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovas K. V. ir ieškovė N. B. yra nepilnamečių vaikų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai, jų santuoka nutraukta 2015 m. liepos 2 d., pagal Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą, atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur iki vaikų pilnametystės, Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Neįgalumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. balandžio 7 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Sodros pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodyta, kad ieškovė 2019–2022 metais kiekvienam vaikui gavo po 68,4 – 75,6 Eur vaiko išlaikymo išmoką. Nekilnojamojo turto registro išrašu ir nuomos sutartimi nustatoma, kad ieškovė iš A. G. nuomojasi būstą adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis 115 Eur, kuris visiškai kompensuojamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos. VĮ Regitra informacija nustatoma, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių neturi. Darbo sutartimis su nustatoma, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir bendrai gauna apie 1 200 Eur darbo užmokestį. Pažyma nustatoma, kad E. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pranešimais nustatoma, kad D. V. lankė darželį (duomenys neskelbtini), mėnesinis mokestis 48-50 Eur. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaikų poreikiams per mėnesį yra reikalinga 998,00 Eur suma per mėnesį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Ieškovė kaip pagrindinį motyvą išlaikymo padidinimui nurodo, kad pasikeitė vaikų poreikiai natūraliai vaikams augant.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur arba maždaug 550 Eur atskaičius mokesčius , o nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sieks 840 Eur arba maždaug 609 Eur atskaičius mokesčius.
Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyti bendri 998 Eur vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių, be to nepilnametis D. V. turi ir specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų, todėl jam reikalingos medicininės paslaugos ir papildomos lėšos. Vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos yra minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti.
Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.
Pažymėtina, kad, ieškovės teigimu, atsakovas niekada nemokėjo vaikams išlaikymo. Nuo priimto sprendimo dėl vaikų išlaikymų priteisimo praėjo daugiau nei 7 metai. Pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokius faktorius, kaip vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Darytina išvada, kad priteistas 100 Eur kiekvienam vaikui išlaikymas neatitinka vaikų poreikių, nes vaikai paaugo, jų poreikiai išaugo, pasikeitė ekonominė situacija šalyje.
Atsakovas, atsiliepime nesutikdamas su ieškiniu, iš esmės remiasi aplinkybe, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, laisvai disponuoti savo galimybėmis ieškotis darbo neturi. Sutiktina su atsakovu, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra bloga, tačiau dabartinė atsakovo finansinė padėtis susiklostė išimtinai dėl jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio (yra padaręs tyčinius nusikaltimus). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nusikalstamo elgesio, nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Kartu pažymėtina, kad tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (taip pat ir valstybei). Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą nėra, nors atsakovas šiuo metu turi ribotas galimybes tinkamai dirbti ir užsidirbti, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovo prašymas netenkinti ieškinio dėl to, kad jis šiuo metu neturi pastovių pajamų, yra nesuderinamas su prioritetiniais vaikų interesais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, tą aplinkybę, kad į sunkią turtinę padėtį atsakovas pateko dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas prieina išvados, kad atsakovo vaikams kas mėnesį teiktinas išlaikymas iki jie sulauks pilnametystės po 250,00 Eur kas mėnesį kiekvienam, atitiks proporcingumo vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).
Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 81,00 Eur (300 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ją 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei priteisiama 191,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( CPK 96, 99 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 16,25 Eur todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15633-713/2015 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam, jį padidinant ir priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus, D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. birželio 13 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise, palikti N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,25 Eur (šešiolika eurų 25 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 191,29 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 29 centų) išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, išaiškinant, kad ši suma turėtų būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.