- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-860-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04503-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „SEB bankas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei pagal atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei J. V., tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“ , akcinė bendrovė „SEB bankas“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei ir nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo ieškovei ir nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Atsakovas J. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo iš dalies patenkintas atsakovo prašymas ir nustatyta atsakovo J. V. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis K. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikina tvarka: atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną šeštadienį, pasiimdamas vaikus iš motinos J. V. jų gyvenamojoje vietoje 10.00 val. ir iki 13.00 val. grąžindamas vaikus motinai jų gyvenamojoje vietoje.
4. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis palikta nepakeista.
5. Atsakovas J. V. pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią jis bendrauja su vaikais kiekvieną šeštadienį, pasiimdamas vaikus iš motinos J. V. jų gyvenamojoje vietoje 10.00 val. ir iki 13.00 val. grąžindamas vaikus motinai jų gyvenamojoje vietoje, ir nustatyti, kad: 1) vaikų motina J. V. įpareigotina kiekvieną penktadienį (pradedant vykdyti nuo pirmojo penktadienio, esančio po teismo nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos) 12.50 val. pristatyti vaikus K. V., ir B. A. V. į Vilniaus miesto Socialinės paramos centrą, adresu Kauno g. 3, Vilniuje, kurio patalpose kiekvieno penktadienio (kai tai yra darbo diena) 13.00 val. vyks pirmi 15 (penkiolika) susitikimų; 2) pirmus 5 (penkis) susitikimus (1-5 susitikimai) nuo 13.00 val. tėvas J. V. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro (adresu Kauno g. 3, Vilniuje) skirtose patalpose bendrauja su vaikais K. V. ir B. A. V. 1 (vieną) valandą, susitikime dalyvaujant motinai J. V. ir centro paskirtai vaikų psichologei; 3) po to dar 5 (penkis) susitikimus (6-10 susitikimai) nuo 13.00 val. tėvas J. V. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro (adresu Kauno g. 3, Vilniuje) skirtose patalpose bendrauja su vaikais K. V. ir B. A. V. 2 (dvi) valandas, pirmąją bendravimo valandą susitikime dalyvaujant motinai J. V. ir esant poreikiui (būtinumui) priskirtai socialinei darbuotojai; 4) po to dar 5 (penkis) susitikimus (11-15 susitikimai) nuo 13.00 val. tėvas J. V. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro (adresu Kauno g. 3, Vilniuje) skirtose patalpose bendrauja su vaikais K. V. ir B. A. V. 2 (dvi) valandas (be kitų asmenų dalyvavimo, bet (tik esant poreikiui, būtinumui) dalyvaujant socialinei darbuotojai; 5) įvykus aukščiau minėtiems 15 (penkiolikai) susitikimų, tėvas J. V. bendrauja su vaikais K. V. ir B. A. V. kiekvieną šeštadienį, 10.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 13.00 val. grąžindamas vaikus motinai jų gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ši bendravimo tvarka nėra įgyvendinama tik dėl ieškovės J. V. kaltės: dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – trukdymo, akivaizdaus nepagrįsto nusistatymo prieš jį, deklaratyviai teigiant, kad jis yra pavojingas vaikams, dėl ko jau ne syki pasisakė Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. e2S-1372-603/2017, Nr. eS2-1141-450/2018, jis neturi galimybės net trumpam pasimatyti su vaikais, su jais pabendrauti bei prisidėti prie jų priežiūros ir ugdymo. Ieškovė piktybiškai vengia vykdyti teismo nutartį dėl jo bendravimo tvarkos su vaikais, ir iki šiol jis nė sykio nematė savo vaikų, nors kiekvieną šeštadienį atvykstą į vaikų gyvenamąją vietą ir bando su jais susitikti, prisidėti prie jų priežiūros. Nurodė, kad ieškovė neleidžia jam su vaikais pabendrauti ir kitais būdais: telefonu, kitomis telekomunikacijos priemonėmis, kas akivaizdžiai prieštarauja ir pažeidžia prioritetinius vaikų interesus. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1141-450/2018 yra pažymėjęs, kad yra būtina kuo skubiau užtikrinti tėvo bei sūnų bendravimą, kad jie pažintų vienas kitą atsirastų emocinis ryšys, kad atėmus atsakovui galimybę bendrauti sus vaikais ir juos auklėti, gali nepataisomai nukentėti vaikų interesai, gali susiklostyti vaiko teisių požiūriu nepataisoma situacija, kai bendravimas su tėvu gali visiškai nutrūkti. Dėl ieškovės kaltės yra susiklosčiusi situacija akivaizdžiai rodo, kad anksčiau teismo nustatyta bendravimo tvarka turi būti keičiama, įtraukiant į bendravimo tvarkos įgyvendinimą trečiuosius asmenis – įgaliotas institucijas.
7. Ieškovė J. V. atsiliepime į atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, prašė prašymą atmesti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį – uždrausti vaikų biologiniam tėvui J. V. šiame bylos nagrinėjimo etape bendrauti su mažamečiais vaikais, lankytis vaikų gyvenamojoje vietoje, būsimose ugdymo įstaigose, dėl tėvo daugkartinio neadekvataus, keliančio grėsmę mažamečių vaikų sveikatai bei gyvybei elgesio ir galimo vaikų dingimo, kol civilinės bylos dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo ir santuokos nutraukimo bus išnagrinėtos teismo iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas dėl tėvo bendravimo su mažamečiais vaikais uždraudimo klausimo.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, daro ypatingą žalą šalių nepilnamečių vaikų vystymuisi, visiškai jais nesirūpina, vengia atlikti pareigas vaikams, žiauriai su vaikais elgiasi, nuo 2016 metų nevykdo pareigos finansiškai išlaikyti vaikus, daro vaikams žalingą įtaką amoraliu elgesiu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra matęs vaiku nuo 2016 m. lapkričio 3 d., vaikai jo nepažįsta, neprisimena, jis vaikams yra kaip svetimas žmogus, iki teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su vaikais, atsakovo ryšys su vaikais jau buvo galutinai nutrūkęs dėl atsakovo kaltės (atsakovui sužalojus sūnų K., jam buvo paskirto kardomosios apsaugos priemonės – nebendrauti su vaikais). Ieškovė nurodė, kad iki bylos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (civ. b. Nr. e2-215-981/2019) ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (civ. b. Nr. e2-3450-981/2019) nėra teismo išnagrinėtos iš esmės, nėra įvertintos visos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, negalima teigti, kad skubus bandymas atkurti dėl tėvo kaltės visiškai nutrūkusį atsakovo ir šalių vaikų tarpusavio ryšį, skubiai užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimą, atitiks vaikų geriausius interesus – teisę į psichinės ir fizinės vaikų sveikatos nežalojančią, saugią aplinką.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinosios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos – pakeitimo nurodoma, kad Tarnyba dėl tėvo J. V. bendravimo su vaikais tvarkos iš esmės pasisakė teismui pateiktoje išvadoje Nr. 1SD-1215-(8.1.27), ir remdamasi minėtoje išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis ir argumentais, palaiko atsakovo prašymą pakeisti laikinąją jo bendravimo su vaikais tvarką bei sutinka, kad tėvo prašoma nustatyti nauja bendravimo su sūnumis tvarka atitinka nepilnamečių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas, o ieškovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
11. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad ieškovė nevykdo teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties dėl atsakovo laikinos bendravimo tvarkos su vaikais, ignoruodama ar nesuvokdama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų ir pateiktų išaiškinimų dėl ieškovės prašymo uždrausti atsakovui bendrauti su vaikais. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų, bendravimo tvarką ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės uždrausti atsakovui bendrauti su vaikais, teismui konstatavus, kad ieškovė iš naujo nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje ištirtas ir įvertintas aplinkybes, kurioje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės buvo įvertintos priimant 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį, taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartyje, kurioje instancine tvarka buvo patikrintas šios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės uždrausti atsakovui matytis su vaikais teismas atmetė kaip nepagrįstą.
12. Iš į bylą pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados, teismas nustatė, kad atsakovas neturi galimybės matytis ir bendrauti su vaikais, todėl Tarnyba nepilnamečių K. ir B. A. padėtį įvertino remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. Al-221 „Dėl grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmes vaikui lygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Remiantis Aprašu, 2019 m. sausio 29 d. užpildyta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 1GL-260 (dėl K. V.) ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 1GL-259 (dėl B. A. V.). Abiem vaikams nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, todėl Tarnyba 2019 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrą (toliau – ir Centras) su prašymu paskirti atvejo vadybininką šiai šeimai. Tarnyba paprašė Centro padėti organizuoti vaikų ir tėvo susitikimus, kurie galėtų vykti Centro patalpose, dalyvaujant jų paskirtam specialistui – psichologui ar šeimos terapeutui, taip pat teikti kitas, specialistų vertinimu, šeimai reikalingas socialines paslaugas.
13. Iš teismui pateikto Centro 2019 m. vasario 7 d. Pagalbos plano nustatė, kad atsakovas buvo atviras ir geranoriškas specialistų pasiūlymams ir rekomendacijoms, patvirtino suprantantis, kad jam ir vaikams yra reikalinga pagalba užmezgant nutrūkusius ryšius ir juos stiprinant, sutiko su pasiūlymu, jog pasimatymai su K. ir B. A. vyktų kartą per savaitę, nustatytu laiku Centro patalpose, dalyvaujant psichologui. Atsakovas išreiškė norą tinkamai pasirengti pasimatymams su berniukais, žinoti kaip elgtis su vaikais, kaip jų neišgąsdinti ir padėti jiems santykių kūrimo procese, todėl įsipareigojo konsultuotis su Centro psichologu, gilinti žinias, ugdyti ir stiprinti tėvystės įgūdžius. Atsakovui buvo paaiškinta, jog suderinus galimą pasimatymų su vaikais laiką Centre, jis gali (turėtų) kreiptis į teismą, jog atitinkamai būtų pakeistos ir laikinosios apsaugos priemonės – laikinoji bendravimo su vaikais tvarka.
14. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaikų interesams prieštaraujanti situacija, kad šalių mažamečiai vaikai visiškai negali bendrauti su tėvu, todėl šiuo metu maksimalus laikinas atsakovo bendravimas su vaikais, kurie nėra matę tėvo nuo 2016 metų pabaigos, nėra galimas. Atsižvelgdamas į esamą situaciją, teismas nustatė pereinamąją laikotarpį, kuris, Tarnybos siūlymu, apibrėžtinas ne laiko tarpu, o tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas atsakovo bendravimo su vaikais susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas atsakovo ryšys su vaikais. Teismas visiškai pritarė Tarnybos išvadai, jog pereinamuoju laikotarpiu dėl ieškovės priešiškumo atsakovui ir atsisakymo bendradarbiauti yra būtina neutrali pasimatymų aplinka ir psichologo dalyvavimas, kurią suteikti sutinka Centras, organizuojantis socialinių paslaugų šalių šeimai teikimą.
15. Dėl to, teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti pereinamojo laikotarpio bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl tenkino atsakovo prašymą ir nustatė atsakovo laikiną minimalią (pereinamojo laikotarpio) atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Apeliantė J. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti - atsakovo prašymą atmesti bei uždrausti vaikų biologiniam tėvui J. V. šiame bylos nagrinėjimo etape, bendrauti su mažamečiais vaikais, taip pat lankytis vaikų gyvenamojoje vietoje, būsimose ugdymo įstaigose dėl tėvo daugkartinio neadekvataus, keliančio grėsmę mažamečių vaikų sveikatai, bei gyvybei elgesio ir galimo vaikų dingimo, kol civilinės bylos dėl tėvo valdžios apribojimo ir skyrybų, dėl kito sutuoktinio kaltės, tėvo bendravimo su mažamečiais vaikais uždraudimo, bus išnagrinėtos teismo iš esmės ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl tėvo bendravimo su mažamečiais vaikais uždraudimo klausimo.
16.1. Nurodo, kad priimta nutartis pažeidžia ieškovės mažamečių vaikų ir pačios ieškovės teises ir teisėtus interesus, bei sudaro sąlygas socialiai atsakingą ieškovę vaikų motiną J. V. dirbtinai padaryti įstatymų pažeidėja, dirbtinai sukurti situaciją, kad būtų ieškovės mažamečiams vaikams dirbtinai tyčia, pateikus melagingus parodymus nustatyti 1-as ir 2-as grėsmės lygiai ir, kad būtų galima iš ieškovės- socialiai atsakingos vaikų motinos atimti vaikus bei netenkinti ieškovės pagrįstų reikalavimų ieškiniuose.
16.2. Pažymi, kad atsakovas J. V. tam kad patenkintų savo sadistinius polinkius elgiasi taip, kad ieškovė negalėtų ramiai gyventi ir auginti savo mažamečių vaikų. Atsakovas imasi visų įmanomų (galimai ir nelegalių, nusikalstamų) priemonių, kad ieškovė su vaikais gyventų nuolatinėje įtampoje ir baimėje, dėl savo mažamečių vaikų ir savo fizinio, psichologinio ir ekonominio saugumo. Taip elgdamasis atsakovas priverčia ieškovę atiduoti savo fizines ir psichines jėgas, labai brangų laiką įvairių biurokratinių dokumentų rašymui, tam, kad ieškovė apsaugotų savo mažamečius vaikus ir save nuo atsakovo fizinio, psichologinio ir ekonominio smurto. Tokiu būdu atsakovas stengiasi palaužti ieškovę fiziškai, psichologiškai ir finansiškai. Skyrybų bylai besitęsiant trečius metus ir nepavykus palaužti- sužlugdyti yra imamasi kraštutinių priemonių- dirbtinai ieškovę bandant padaryti psichine ligone- neveiksnia.
16.3. Nurodo, kad 2019-01-23 teismo posėdžio metu atsakovas J. V. pripažino ir teigė, kad jau 10 metų bendrauja su LR Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontroliere E. Ž.. Draugavo šeimomis gyvendamas santuokoje su buvusia antrąja žmona G. B.. Taip pat atsakovas J. V. pripažino ir pasakė, kad po to, kai 2016-05-17 J. V. sužalojo mažametį sūnų K. V. ir vaiko mama J. V. kreipėsi į policiją. Jis buvo susitikęs su kontroliere E. Ž.. 2016-06-04 J. V. su savo draugu Š. N., kuris vedė Vilniuje Plytinėje vykusį „Kartingo turnyrą vaikų globos namų auklėtiniams”, šiame renginyje buvo susitikęs su kontroliere E. Ž..
16.4. Atsakovas nuolat grasindavo, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba skyrybų metu palaikys jį, kad jis iš ieškovės atims vaikus, kad jos vaikai kentės, kad jos vaikus augins svetimi žmonės, kad ji verks per visus vaikų gimtadienius ir motinos dienas. Taip pat, kad ieškovė bus uždaryta į psichiatrijos ligoninę ir prišerta vaistais, kad iš jos bus atimtas butas, atimta slaugytojos licencija, ji bus išvaryta iš Vilniaus.
16.5. Atsakovas yra priklausęs religinei bendruomenei (sektai) „Tikėjimo žodis“. Iki šios dienos atsakovas J. V. bendrauja su Š. N., kurį laiko savo broliu ir su kuriuo susipažino sektoje. Š. N. 2018 metais balandžio mėnesį taip pat, kaip ir atsakovas buvo sulaikytas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM. Jo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata. Šios atsakovo J. V. gyvenamosios vietos Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai negalėjo ištirti ir pateikti teismui išvados dėl atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų.
16.6. Pažymi, kad byloje yra priimta 201-03-07 nutartis, kuria nutarta kreiptis į Prokuratūrą su prašymu ar nėra pagrindo inicijuoti ieškovei J. V. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą, tačiau apeliantei išsiuntus į Prokuratūrą savo paaiškinimus, paaiškėjo, kad tokia nutartis nebuvo gauta. Nurodė, kad kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų. Taip pat, kad skundžia Vaikų teisių apsaugos skyriaus priimtas išvadas, nes jos yra nepagrįstos.
16.7. Nurodo, kad 15 metų dirba Santariškių klinikose licencijuota profesionalia slaugytoja ir reguliariai tikrinasi savo psichinę sveikatą, yra atsakinga dviejų mažamečių vaikų mama ir užtikrindama jiems saugumą, neįsileidžia į savo namus svetimų, nepažįstamų, galimai nusikalstamą veiką galinčių atlikti asmenų.
16.8. Apeliantės teigimu, atsakovas nurodo teismui melagingą informaciją. Net penkis kartus nurodė skirtingus faktinės gyvenamosios vietos adresus skirtinguose dokumentuose. Atsakovas taip pat melavo, kad vaikų sveikatos priežiūrą vykdo VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų poliklinikoje bei nurodė kitą klaidinančią informaciją.
16.9. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovas iki šiol bendrauja su savo buvusia sutuoktine ir jos dabartiniu sutuoktiniu, kad juos sieja kažkokie verslo ryšiai, taip pat, kad jie yra susitarę ir veikia prieš apeliantę. Pažymi, kad atsakovas provokuoja konfliktus, šmeižia, įžeidinėja ją.
16.10. Atsakovui tyčia piktybiškai neteikiant priteisto, net neadekvačiai mažo, tik simbolinio išlaikymo vaikams ir vaikų motinai šiandien yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Antstolė I. K. pateikė pažymą, kurioje nurodo, kad skolininko J. V. įsiskolinimas vaikų ir vaikų motinos J. V. išlaikymui 2018-12-01 yra 4 013, 12 EUR. Teismui yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas yra pajėgus uždirbti ir uždirbdavo pakankamas pinigų sumas, kad galėtų teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį tiek vaikams, tiek ir pačiai ieškovei, kuris yra skirtas tik būtiniausiems poreikiams patenkinti.
16.11. Ieškovė, kaip ir visi sveiko proto tėvai, kurie myli savo vaikus ir kuriems vaikai yra didelis ir neįkainojamas turtas saugo savo mažamečius vaikus nuo asmenų, galinčių pakenkti jos vaikams. Vaikai yra mokomi nebendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė J. V. netinkamai vykdo motinos pareigas savo mažamečiams vaikams.
16.12. Atsakovas savo dokumentuose ir 2019-03-04 teisme gautame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo deklaratyviai teigia, kad aukščiau nurodyta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių- tėvo bendravimo su vaikais nėra vykdoma dėl ieškovės J. V. kaltės. Iki 2019-03-26 atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad dėl ieškovės kaltės būtų buvusi nevykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai, visi teismui civilinėse bylose pateikti įrodymai rodo, kad būtent dėl atsakovo kaltės ši nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti vykdoma.
16.13. Po to, kai atsakovas 2016-11-03 paliko šeimą, vaikais nesirūpino, nebendravo, nesidomėjo ar nereikia kokios pagalbos, neskambino ir jam vaikų nereikėjo. Per metus laiko iki 2017-11-20 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių- tėvo bendravimo su vaikais, tėvo ryšys, dėl tėvo kaltės, su vaikais jau buvo galutinai nutrūkęs, o ir gyvenant kartu su vaikais atsakovas nespėjo užmegzti stiprių ryšių. Kai tėvas paliko vaikus ir visiškai nustojo jais domėtis, bei teikti išlaikymą ir išsikraustė iš vaikų motinai priklausančio buto K. buvo vos 2 metai ir 6 mėnesiai, o B. A. buvo vos 8 mėnesiai.
16.14. Mažamečiai vaikai tėvo nėra matę nuo 2016 metų lapkričio mėnesio t .y. du metus ir keturis mėnesius. Vaikai tėvo nepažįsta, neprisimena ir jis vaikams yra kaip svetimas asmuo. Atsakovas pripažįsta pateiktuose savo teismui ir vaikų teisių tarnybai dokumentuose, kad jam reikalinga pagalba atnaujinant visiškai nutrūkusius santykius su vaikais ir jam reikalingas laikas pasiruošimui- psichologo konsultacijos, kad jis neišgąsdintų vaikų. Būtent šis faktas ir įrodo, kad 2017-11-20 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti vykdoma, dėl atsakovo J. V. kaltės.
16.15. Atsakovas teismui pateikė pažymėjimą, kad išklausė „Pozityvios tėvystės“ paskaitas. Žinojimas kaip reikia elgtis su vaikais, negarantuoja, atsakovo J. V. tinkamo elgesio su vaikais. Išklausymas „Pozityvios tėvystės“ paskaitų, nepašalina atsakovo psichinių problemų, ar piktybiško nusiteikimo prieš vaikus ir vaikų motiną.
16.16. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23241-16 medžiagoje , pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje „Fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas“, dėl atsakovo J. V. 2016 05 17 sužaloto mažamečio sūnaus K. V. gim. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad atsakovas J. V. pripažino, kad išsiliejo susikaupusį pyktį- įtampą ant mažamečio sūnaus, nes turi versle problemų. Šiuo metu atsakovui J. V. vis dar kelia didžiulę įtampą 2014 metais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie LR VR ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas tyrimas Nr. 06-1-00055-14 pagal LR BK 182 str. 2d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. 300 str. 3 d. Įtariamasis atsakovas J. V.. Šis ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14 tebevyksta iki šiol, kas atsakovui kelia didžiulę įtampą, kuri gali pasireikšti fizinio smurto protrūkiu prieš silpnesnius, negalinčius savęs apsiginti- mažamečius mūsų vaikus. Apeliantės manymu, kol nėra išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-215-981/2019 dėl skyrybų dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų išlaikymo, dėl tėvo bendravimo su mažamečiais vaikais uždraudimo bei civilinė byla Nr. e2-3450-981/2019 dėl tėvo valdžios apribojimo neterminuotam laikui, negalima teigti, kad mažamečių vaikų skubus bandymas atkurti visiškai nutrūkusį tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį (dėl tėvo kaltės), skubiai užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimą, atitiks vaikų geriausius interesus- teisę į saugią aplinką, nežalojančią psichinės ir fizinės vaikų sveikatos.
17. Atsakovas J. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
18. Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
20. Atsakovas J. V. pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė faktiškai neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais, kliudo atsakovui įgyvendinti bei atlikti įstatymo nustatytas jo teises ir pareigas šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti. Pirmosios instancijos teismas prašymą patenkino, konstatuodamas, jog būtinybė užtikrinti atsakovui bendravimą su vaikais egzistuoja, ypač ieškovei neįrodžius, kad atsakovo matymasis su mažamečiais vaikais prieštarauja jų interesams.
21. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje buvusią situaciją, išnagrinėjęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, nesutinka su ieškovės skunde dėstomais argumentais, jog tėvui negyvenančiam kartu su vaikais, turi būti daromi apribojimai bendrauti su vaikais, kadangi jis turi teisę dalyvauti jų auklėjime, bendrauti su jais laisvai ir nevaržomai.
22. Ieškovė skunde nurodo, ką iš esmės pripažįsta ir atsakovas, kad ryšys tarp mažamečių šalių vaikų ir atsakovo yra nutrūkęs, kadangi atsakovas tikėtinai jų nematė nuo 2016 m, todėl vaikai patirs stresą ir tokiu būdu jiems bus padaryta žala. Teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, jog atsakovas prašydamas pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suprasdamas ir norėdamas, kad vaikai patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų bei ryšys tarp tėvo ir vaikų būtų atkurtas, siekia su jais matytis neutralioje vietoje- pagalbos centro patalpose, kurios buvo jiems suteiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymu, dalyvaujant specialistui, o pirmus 10 susitikimų dalyvaujant ir vaikų motinai- apeliantei. Šiuo konkrečiu atveju, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nors atsakovas ir nesimatė ganėtinai ilgą laiko tarpą su vaikais, tačiau imasi priemonių, siekdamas sužinoti, kaip galima ši ryšį atkurti, t. y. išklausė specializuotus kursus, noriai bendradarbiauja su tarnyba, vykdo jos nurodymus. Teismo vertinimu, nenustačius grėsmės vaikų interesams bei atsižvelgus į tai, jog vaikai turi bendrauti su savo biologiniu tėvu, o jis turi teisę dalyvauti tiek jų auklėjime, tiek leisti su jais laiką, atsakovo prašymas laikytinas pagrįstu.
23. Apeliantė prašydama uždrausti atsakovui matytis su vaikais, tvirtina, kad atsakovas yra pažįstamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotoja E. Ž. ir jie siekia iš jos atimti vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad galimai atsakovas yra pažįstamas su tarnybos darbuotoja, nedaro jokios įtakos nustatant vaikų bendravimo tvarką su tėvu. Pažymėtina, jog apeliantės skunde nurodomi argumentai, yra niekuo nepagrįsti, o į skundo turinį įtrauktos internetiniuose portaluose skelbtų straipsnių ištraukos, apie vykdytą išvyką įvaikintiems vaikams, kurioje dalyvavo E. Ž., nepatvirtina fakto, kad atsakovas yra sukūręs kažkokį planą, tikslu atimti iš apeliantės vaikus. Manytina, jog tik pačios apeliantės veiksmai, gali daryti įtaką, tarnyboms atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei pradėti tyrimus ar vaikai yra prižiūrimi ir, ar apeliantė neturi kokių problemų. Be to, pažymėtina tai, jog ieškovės netinkamą elgesį byloje jau pastebėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, ko pasekoje priėmė 2019 m. kovo 7 d. nutartį, kuria nutarė kreiptis į prokuratūrą tikslu išsiaiškinti ar nereikia imtis atitinkamų veiksmų apeliantės atžvilgiu. Remiantis teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenis, ši nutartis prokuratūrai buvo įteikta 2019 m. kovo 27 d. Taip pat, apeliantei yra paskirta bauda už piktnaudžiavimą bei netinkamą naudojimąsi jai įstatymo suteiktomis teisėmis.
24. Pastebėtina tai, jog apeliantės skundą sudaro 94 lapai, kuriame yra nurodomos aplinkybės visiškai nesusijusios su sprendžiamu klausimu, kadangi sprendžiant ar nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinybė pakeisti byloje nustatytą su mažamečiais vaikais tvarką, byla nėra nagrinėjama iš esmės. Be to, yra nurodomos aplinkybės (pvz. dėl vaiko sužalojimo, dėl atsakovo atžvilgių pradėtų ikiteisminių tyrimų ir kt.), kurių pagrįstumas jau buvo įvertintas teismų apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. e2S-171-852/2019, Nr. e2S-1372-603/2017, Nr. e2S-1141-450/2018), dėl to, teismas kitų skunde išdėstytų argumentų nevertina bei dėl jų išsamiau nepasisako.
25. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovės J. V. atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.