Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-24 · Byla Nr. 2SA-257-340/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
2SA-257-340/2012
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00303-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Suinteresuotas asmuo
D. M., I. M.
Pareiškėjas
V. M.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-257-340/2012Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00303-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės S. K. ir suinteresuoto asmens D. M. atskiruosius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolės S. K. veiksmų tenkintas iš dalies, suinteresuoti asmenys D. M., I. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje nagrinėjamas antstolio patvarkymų dėl turto ir piniginių lėšų arešto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl patvarkymo Nr. (BDR 12736) (S11781), 2012.03.05. Pareiškėjas nesutiko su jo turtui uždėto arešto pagrindu; su pačiu areštu ir areštuoto turto suma bei areštuotomis banko sąskaitomis ir išlaikymo įsiskolinimo suma. Pareiškėjo teigimu, areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė nei jo įsiskolinimas; žemės sklypų vertė yra žymiai pakilusi, nes iš suteiktos Europos Sąjungos paramos buvo pasodinti medžiai. Piniginių lėšų, sąskaitų areštas sukelia nepagrįstų sunkumų, pagal CPK 668 str. 3 d. į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas. Prašė atsižvelgti į tai, kad gyveno ir dirbo Norvegijos karalystėje, t. y. užsienio valstybėje, kurioje labai brangus pragyvenimo lygis ir 130 tūkst. Lt jis tikrai neuždirbo, tokia suma galėjo būti tik ant popieriaus.

Antstolė S. K. su skundu nesutiko. Nurodė, jog susidarius išlaikymo įsiskolinimui buvo areštuotas skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas, turto arešto akte nurodytas įkainojimas remiantis vidutinėmis rinkos kainomis, skolininkas jokio didesnės vertės pagrindimo nepateikė. Vykdoma projektinė veikla neatleidžia nuo prievolės mokėti išlaikymą, ar esant įsiskolinimui išieškojimą nukreipti į veikloje naudojamą turtą. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas pagal išieškotojos pateiktą darbdavio išduotą pažymą. Skolininkas nepateikė iš Europos Sąjungos lėšų vykdomų projektų įrodymų, tai pat duomenų, kokios lėšos pervedamos į sąskaitas.

Suinteresuotas asmuo D. M. su skundu nesutiko. Nurodė, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros pažymoje Nr. 3 nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2008 m. iki 2012-04-18 gavo pajamas, kurios yra ne tik kompensacinio pobūdžio, bet yra tiesioginių išmokų lėšos. Iš jų turėtų būti išskaitoma tam tikra dalis kaip papildomos pajamos, gaunamos į pareiškėjo sąskaitą. Antstolio nustatyta skolos suma yra gerokai mažesnė, nes į ta sumą nėra paskaičiuotos tiesioginių išmokų pajamos, gaunamos į pareiškėjo sąskaitą šiuo laikotarpiu. Išieškotojos teigimu, skolininkas yra praleidęs CPK 512 str. nustatytą 90 d. naikinamąjį terminą skundui dėl antstolio veiksmų – dėl arešto nekilnojamajam turtui panaikinimo. Posėdžio metu prašė atlyginti kelionės į teismo posėdį išlaidas – 61 Lt, skirti pareiškėjui baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012-06-08 nutartimi pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų tenkino iš dalies; panaikino antstolės S. K. 2012-03-06 patvarkymą (vykd. byloje Nr.0056/09/00490-BDR-12805) (S-11848) dėl skolininko lėšų, esančių Swedbank, AB jam priklausančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) arešto ir antstolės 2011-11-15 turto arešto aktą (vykd. byloje Nr.0056/09/00490) dalyje 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) arešto.

Teismas nustatė, kad vykdydama Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-09-26 vykdomąjį raštą, dėl V. M. nepilnamečio sūnaus išlaikymo, 2011-11-08 išieškotojos D. M. prašymu 2011-11-15 antstolė vykdomojoje byloje surašė turto arešto aktą, kuriuo areštuotas skolininkui V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas 47 390 Lt vertės. 2012-03-05 patvarkymu antstolė, nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011m. gegužės mėn. iki 2011 gruodžio mėn. yra 12 341,42 Lt bei pradėjo priverstinio išieškojimo procesą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. 2012-03-06 antstolė S. K. priėmė du patvarkymus dėl arešto 12 341,42 Lt skolos, „Swedbank“, AB dvejose sąskaitose bei AB DnB NORD banko sąskaitoje, o 2012-03-13 patvarkymą dėl tos pačios skolos sąskaitoje AB SEB banke. Teismas konstatavo, kad antstolė, nustatydama skolininko V. M. skolos dydį (patikrindama jai pateiktą išieškotojos), pagrįstai vadovavosi jai išieškotojos pateiktais duomenimis apie skolininko uždarbį bei išskaitas mokesčiams iš jo. Teismas pažymėjo, kad antstolė iš esmės vadovavosi CPK 742 str. nustatytų išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, išieškojimo tvarkos (ypatumų), tačiau spręsdamas, ar antstolio areštuoto turto mastas atitinka įsiskolinimo dydį konstatavo, kad V. M. ir jo sutuoktinei I. M. priklausančio areštuoto turto vertė yra kelis kartus didesnė už V. M. įsiskolinimą išieškotojai: pvz. areštuoto 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 42 300 Lt, o V. M. įsiskolinimas išieškotojai nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. buvo 12 341,42 Lt. Antra vertus skolininko gyvenamasis būstas, kuriame jis gyvena (bei du nepilnamečiai M. vaikai) yra paskutinis eilėje skolininko (fizinio asmens) turto iš kurio išieškoma skola (CPK 664 str.), juolab, kad V. M. turi jam priklausančių žemės sklypų, kurių registro duomenyse nurodyta vidutinė vertė yra mažesnė už jų realią rinkos vertę (vienas sklypas yra prie ežero, kituose už Europos paramą pasodinti medžiai, t. y. padidinta reali sklypo vertė). Teismas sprendė, jog skolos išieškojimo iš skolininko gaunamos Europos Sąjungos paramos pagrįstumo klausimas nėra šio skundo dalykas, nes iš šių pinigų antstolė skolos neišieškojo, nors ir areštavo skolininkui priklausančias sąskaitas bankuose. Teismo įsitikinimu, visų skolininkui priklausančių sąskaitų areštas yra perteklinis, juolab, kad Europos Sąjungos projektuose dalyvaujančiam skolininkui, turi būti sudaryta galimybė tęsti savo veiklą įgyvendinant šiuos projektus, gauti paramą bei iš šios veiklos išlaikyti savo vaikus, dėl šios priežasties teismas panaikino 2012-03-06 antstolės patvarkymą dėl skolininko lėšų, esančių Swedbank“, AB arešto jam priklausančiose sąskaitose. Teismas konstatavo, kad išieškotojos ir antstolės paskaičiavimus dėl V. M. įsiskolinimo vaikui išlaikyti, nurodytus antstolės S. K. 2012-03-05 patvarkyme (BDR 12736) (S11781) bei 2012-03-27 patvarkyme Nr.0056/09/00490(S-12904)(BDR-13859), keisti nėra pagrindo. Tačiau antstolės areštuoto skolininkui priklausančio turto mastas žymiai (kelis kartus) viršija įsiskolinimo sumą, todėl teismas tai laikė pagrindu panaikinant antstolės 2011-11-15 turto arešto aktą dalyje arešto 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Spręsdamas dėl suinteresuoto asmens D. M. prašymo priteisti jai iš pareiškėjo skolininko V. M. kelionės į jo skundo nagrinėjimą išlaidas – 60,45 Lt teismas vadovavosi LR CPK 442 str. 1 d., 443 str. 6 d. nuostatomis, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir šio prašymo netenkino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė S. K. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nutartį dalyje dėl skolininkui priklausančių sąskaitų arešto panaikinimo bei palikti areštą skolininko banko sąskaitoms. Nurodo, jog CPK 662 str. numatyta eilė, iš kokio skolininko turto ar pajamų antstolis išieško pirmiausia. Patvarkymuose areštuoti lėšas yra nurodyta, kad jeigu areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi teisę pateikti antstoliui lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tokios lėšos grąžinamos skolininkui. Kadangi išieškojimas negalimas tik iš lėšų remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, gautų kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, tačiau išieškojimas galimas iš tiesioginių išmokų. Nurodo, jog nuo areštuotų sąskaitų lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervestos, o skolininkas jokių duomenų, kad į sąskaitas pervedamos lėšos, į kurias negali būti kreipiamas išieškojimas, nepateikė. Pagal CPK 749 str. 2 d. reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms, todėl atsižvelgiant į tai, kad į sąskaitas gali patekti lėšos, į kurias galimas išieškojimo nukreipimas, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pakeitė CPK 662 ir 664 str. taikymą.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo išieškotoja D. M. prašo panaikinti Švenčionių r. apylinkės teismo 2012-06-08 nutartį dalyje, kurioje iš dalies patenkintas pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolės S. K. veiksmų, panaikintas antstolės S. K. 2012-03-06 patvarkymas (vykd. byloje Nr.0056/09/00490-BDR-12805) (S-11848) dėl skolininko lėšų, esančių Swedbank, AB jam priklausančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), arešto ir antstolės 2011-11-15 turto arešto aktas (vykd. byloje Nr.0056/09/00490) dalyje 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) arešto, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti visiškai; priteisti iš pareiškėjo išieškotojos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 60,45 Lt kuro išlaidas, patirtas vykstant iš nuolatinės gyvenamosios vietos Vilniaus mieste į Švenčionių r. apylinkės teismo posėdį 2012-05-28. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Panaikindamas areštą pareiškėjo sąskaitoms banke, teismas pažeidė CPK 664 str. nustatytas išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės taisykles. Pažymi, kad byloje sprendžiamas skolos išieškojimo vykdymo klausimas pagal teismo sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nukreipimas į pareiškėjo pinigines lėšas atitinka tiek CPK 662, 664 str. reikalavimus, tiek nepilnamečio vaiko interesus.

2. Teismas, panaikindamas areštą pareiškėjo sąskaitoms banke, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas, nes į bylą nesurinkta jokių įrodymų apie tai, kokia bendra piniginių lėšų suma nutarties priėmimo metu areštuota pareiškėjo sąskaitose, kai išieškoma suma yra konkretaus dydžio – 12 341,42 Lt; kad areštuotos piniginės lėšos buvo gautos būtent kaip Europos Sąjungos parama pareiškėjui pagal paramos sutartis; į bylą pateikta Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012-04-19 pažyma patvirtina, kad iki 2009-08-27 pareiškėjui buvo išmokėta didžioji dalis kompensacinių išmokų – 31 946,59 Lt, likusi dalis – 8 084,75 Lt turi būti išmokėta iki 2013 m., paskutinė dalis iki 2024 m. Pagal šią pažymą pareiškėjui taip pat buvo išmokėtos 12 123,92 Lt tiesioginės išmokos ir išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves; tiesioginės išmokos nepatenka į CPK 668 str. 3 d. reguliavimo dalyką ir galimas jų areštas ir priverstinis išieškojimas iš jų, tokią išvadą leidžia daryti kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011. Teismas, naikindamas areštą piniginėms lėšoms banko sąskaitose, nepagrįstai iškėlė pareiškėjo nepilnamečio vaiko iš antros santuokos interesus į išlaikymą, lyginant su nepilnamečio vaiko iš pirmos santuokos teise atgauti išlaikymo įsiskolinimą.

3. Nurodo, jog nėra pagrindo išvadai, kad turto arešto mastas, įskaitant skolininko buto, esančio (duomenys neskelbtini) areštą, viršija išieškomos skolos dydį. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl skolininko žemės sklypų vertės, kadangi teismas nėra turto vertintojas, o skolininkas nepateikė duomenų apie padidėjusią turto vertę, lyginant su VĮ Registrų centro nustatyta verte. Be to, skolininkas nustatytais terminais nereiškė antstolei prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo.

4. Teismas nepasisakė, dėl V. M. praleisto CPK 512 str. nustatyto bendro 20 d. ir 90 d. naikinamojo termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti dėl 2011-11-15 arešto jo nekilnojamajam turtui panaikinimo.

5. Nurodo, jog CPK 443 str. 6 d. imperatyviai nedraudžia atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų; V. M. ir apeliantės suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, V. M. skundas dėl antstolio veiksmų iš dalies atmestas, todėl apeliantės patirtos išlaidos priteistinos.

Atsiliepimu į antstolės S. K. atskirąjį skundą pareiškėjas V. M. prašo antstolės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog panaikintas tik Swedbank, AB esančių sąskaitų areštas; nesutinka, kad nepateikė duomenų, jog į sąskaitas pervedamos lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, kadangi pateiktos paramos paraiškos, Nacionalinės mokėjimo agentūros informacija; pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad lėšos pervedamos į pareiškėjo sąskaitą banke. Antstolės argumentas, kad iš tiesioginių išmokų galimas išieškojimas, prieštarauja CPK 668 str. 3 d. Nurodo, jog sąskaitų areštas nepagrįstai trukdo vykdyti įsipareigojimus remiamiems projektams, bet ir vaikų išlaikymui, kredito įstaigoms.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą pareiškėjas V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pagal išieškotojos 2011-11-08 prašymą 2011-11-15 antstolė areštavo visą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal CPK 664 str. 4 ir 5 d., o turtas pagal šio straipsnio 2 ir 3 d. areštuotas nebuvo. Pagal CPK 662 str., jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Išieškotoja nepagrįstai teigia, kad į bylą nesurinkta įrodymų apie areštuotą piniginių lėšų sumą, jų kilmę; pažymi, kad apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2011-02-07 nutartimi, kadangi 2011-06-21 CPK 668 str. papildytas 3 dalimi, todėl argumentas, kad iš tiesioginių išmokų galimas išieškojimas – atmestinas. Nurodo, kad areštuoto turto vertė ženkliai viršija nustatytą įsiskolinimo sumą. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl vaikų išlaikymo neproporcingumo bei Swedbank, AB esančių sąskaitų arešto panaikinimo. Nurodo, jog įvertinus gautą kompensaciją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, žemės sklypų vertė padidėjo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad areštuoto turto vertė didesnė už įsiskolinimą. Nepagrįstas apeliantės teiginys dėl CPK 512 str., numatyto termino praleidimo, kadangi skundas pateiktas dėl 2012-03-05 patvarkymo, kuriuo pradėtas priverstinis išieškojimas iš turto, kuriam pagal 2011-11-15 turto arešto aktą apribota disponavimo teisė. Nesutinka su prašymu priteisti patirtas kelionės išlaidas, kadangi išieškotoja turėjo galimybę kreiptis į Vilniuje veikiantį antstolį ir šių išlaidų nebūtų patyrusi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirųjų skundo medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų iš dalies ne visiškai teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą iš dalies panaikinti skundžiamą nutartį, kitoje dalyje paliekant nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė S. K. vykdo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-09-26 vykdomąjį raštą, kuriuo nuspręsta priteisti iš V. M. jo nepilnamečio sūnaus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį ¼ dalį visų jo darbo užmokesčio (pajamų) rūšių, bet ne mažiau kaip 1 (vieno) MGL dydžio išmokas iki jo pilnametystės (vykd. b. l. 3-5). 2011-11-08 išieškotojos D. M. prašymu 2011-11-15 antstolė vykdomojoje byloje surašė turto arešto aktą, kuriuo areštuotas skolininkui V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, nurodyta viso areštuoto turto vertė 47 390 Lt (vykd. b.l. 42-45). 2012-01-12 išieškotoja antstolei pateikė prašymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo informuodama antstolę, kad skolininko skola padidėjo nuo 13 595,63 Lt iki 15 328,95 Lt. 2012-02-22 išieškotoja antstolei pateikė dar vieną prašymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo informuodama antstolę, kad skolininko skola (2012-02-22) yra 12 407,65 Lt bei prašė areštuoti skolininko pinigines lėšas kredito įstaigose bei visą jo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą. 2012-03-05 patvarkymu antstolė patvirtino, kad išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011m. gegužės mėn. iki 2011 gruodžio mėn. yra 12 341,42 Lt bei pradėjo priverstinio išieškojimo procesą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (vykd. b.l. 74-76). 2012-03-06 antstolė S. K. priėmė du patvarkymus areštuoti lėšas (12 341,42 Lt skolos), „Swedbank“, AB sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) bei AB DnB NORD banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 79, 80), o 2012-03-13 patvarkymą dėl tos pačios skolos sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB banke (vykd. b.l. 81).

Pareiškėjas, skolininkas V. M. pateikė skundą, kaip nurodo, dėl patvarkymo Nr. (BDR 12736) (S11781), 2012.03.05., tačiau kaip matyti iš skundo turinio pareiškėjas iš esmės nesutiko su 2011-11-15 turto areštu, išlaikymo įsiskolinimo suma (2012-03-05 patvarkymas) bei piniginių lėšų areštu (2012-03-06 ir 2012-03-13 patvarkymai). CPK 512 str. įtvirtintas skundo padavimo terminas suponuoja būtinumą konkrečiai ir tiksliai įvardinti, skundžiamą veiksmą – atlikimą ar atsisakymą jį atlikti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens išieškotojos D. M. atskirojo skundo argumentais dėl to, jog teismas nepasisakė, dėl V. M. praleisto CPK 512 str. nustatyto bendro 20 d. ir 90 d. naikinamojo termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti dėl 2011-11-15 arešto jo nekilnojamajam turtui panaikinimo.

Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminus ir sąlygas reglamentuojantis CPK 512 str. nustato 20 dienų terminą skundams dėl antstolių veiksmų paduoti, jis skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Minėta norma numato ir maksimalų 90 dienų tokiam skundui paduoti terminą. Darytina išvada, kad 20 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, tačiau bet kuriuo atveju jis negali būti ilgesnis nei 90 dienų. Taigi asmens sužinojimas apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti yra svarbus tik jei nuo tokio sužinojimo nepraėjo 90 dienų. Suėjus šiam terminui minėta aplinkybė tampa nereikšminga, nes naikinamojo termino atnaujinimo galimybės įstatymas nenumato. Tai reiškia, kad praleidus nustatytą 90 dienų terminą, nebegalima paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK137 str. 2 d 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Nagrinėjamu atveju turto arešto aktas, su kuriuo nesutinka pareiškėjas V. M., priimtas 2011-11-15, todėl naikinamasis terminas skundui dėl šio akto paduoti baigėsi 2012-02-13, o skundas antstolės kontorai išsiųstas tik 2012-03-18 (vykd. b.l. 82). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundo dalį dėl minėto patvarkymo (turto arešto akto) priėmimo, o po bylos iškėlimo nutraukti šią bylos dalį. Kadangi ši aplinkybė nustatyta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo 2012-06-08 nutarties dalis, kuria panaikintas antstolės 2011-11-15 turto arešto aktas dalyje 3 kambarių buto, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) arešto, naikintina ir bylos dalis dėl 2011-11-15 turto arešto akto panaikinimo nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl kitų D. M. atskirojo skundo argumentų susijusių su šiuo 2011-11-15 turto arešto aktu.

Atskiraisiais skundais apeliantės nesitinka su teismo nutarties dalimi, kuria panaikintas areštas dvejoms skolininko sąskaitoms banke. Nurodo, jog teismas pažeidė CPK 662 bei 664 str. nustatytas išieškojimo ir skolininko fizinio asmens turto eilės taisykles.

CPK 662 str. 1 d. nustatyta, jog išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios gali nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausiai. Šis nurodymas antstoliui yra privalomas (CPK 662 str. 2 d.). CPK 664 str. reglamentuota išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2011-11-08 pateikdama prašymą dėl skolos dydžio nustatyto ir priverstinio skolos išieškojimo pradėjimo išieškotoja prašė areštuoti skolininko kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bei pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą (vykd. b.l. 40-41). Kaip minėta, 2011-11-15 turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2012-01-09 išieškotoja pateikė dar vieną prašymą antstolei (vykd. b.l. 53-54), bei 2012-02-22 dar vieną (vykd. b.l. 71-73). 2012-03-05 patvarkymu antstolė patvirtino, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 12 341,42 Lt bei pradėjo priverstinio išieškojimo procesą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Tačiau vėlesniais patvarkymais įsiskolinimo sumai areštavo pinigines lėšas bankų sąskaitose.

Esant tokiai faktinei situacijai, kai areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas 47 390 Lt sumai, išlaikymo įsiskolinimas nustatytas 12 341,42 Lt bei nutarta pradėti priverstinio išieškojimo procesą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad visų skolininkui priklausančių sąskaitų areštas yra perteklinis, todėl pagrįstai panaikintas skolininko lėšų, esančių Swedbank, AB jam priklausančiose sąskaitose areštas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skolos išieškojimo iš skolininko gaunamos Europos Sąjungos paramos pagrįstumo klausimas nėra šio skundo dalykas, nes iš šių pinigų antstolė skolos neišieškojo, nors ir areštavo skolininkui priklausančias sąskaitas bankuose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl su CPK 668 str. 3 d. susijusių atskirųjų skundų argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant tokioms aplinkybėms, antstolės S. K. atskirasis skundas atmestinas, išieškotojos D. M. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 443 str. 6 d. nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Tačiau ši norma numato ir bendros taisyklės išimtį – atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo, teikusio skundą dėl antstolės veiksmų ir išieškotojos D. M. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl bylinėjimosi išlaidos, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje gali būti priteistos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išieškotojos atskirąjį skundą tenkino iš dalies bei į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas tik iš dalies, D. M. patyrė 60,45 Lt išlaidų (b.l. 108-110), susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog D. M. atlygintina 30 Lt patirtų išlaidų, jas priteisiant iš skolininko V. M..

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 ir 2 p., 339 str.

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria panaikintas antstolės 2011-11-15 turto arešto aktas dalyje 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) arešto, panaikinti ir bylos dalį dėl 2011-11-15 turto arešto akto panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje, kuria panaikintas antstolės S. K. 2012-03-06 patvarkymas (vykd. byloje Nr.0056/09/00490-BDR-12805) (S-11848) dėl skolininko lėšų, esančių Swedbank, AB jam priklausančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) arešto, nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. M. naudai 30 Lt (trisdešimt litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėja Tatjana Žukauskienė