Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ Kauno klinikinė ligoninė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Kauno klinikinė ligoninė ieškinį atsakovei UAB ,,Lietuvos ryto“ televizija dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ieškinio teismingumui taikytina specialioji Visuomenės informavimo įstatymo norma, ar bendrosios teismingumo taisyklės, numatytos CPK IV skyriuje.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, nurodė, kad taikytina bendroji teismingumo taisyklė pagal atsakovo buveinės registracijos vietą, t. y. atsakovės registracijos vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).

Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio nuostatos numato ikiteisminę tokių ginčų sprendimo tvarką. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų (Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 2 d.). Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus (Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 4 d.). Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3-5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą (Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 6 d.). CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemones, asmuo, apie kurį šie duomenys paskleisti turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė to nepadaro, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą reikalaudamas šias žinias paneigti ir atlyginti jam padarytą žalą (CK 2.24 str. 4 d.). Taigi minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, jei prieš tai kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę dėl paneigimo paskelbimo, o visuomenės informavimo priemonė atsisakė tokį paneigimą paskelbti arba šito nepadarė per nustatytą terminą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė kreipėsi į ,,Lietuvos ryto“ televiziją, prašydama televizijos siužete (ne vėliau nei per 2 savaites) paskelbti tokio turinio paneigimą ,,Lietuvos ryto“ televizijos laidoje ,,Reporteris“ ir lrytas.lt: „PANEIGIMAS. 2015-04-16 „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“ ir portalo lrytas.lt skiltyje „Lrytas.tv“(www.lrytas.lt) paskleisti teiginiai „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės. UAB ,,Lietuvos ryto“ televizija 2015-04-28 rašte Nr. 30 nurodė, kad paskelbta informacija atitinka tikrovę ir paskelbti informacijos paneigimą atsisakė, todėl VĮ Kauno klinikinė ligoninė kreipėsi į teismą su prašymu – pripažinti, kad 2015-04-16 „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“ parodyto, o vėliau ir portalo lrytas.lt skiltyje „Lrytas.tv“ aktyvuoto reportažo „(duomenys neskelbtini)“ paskleisti teiginiai „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės, įpareigoti atsakovą tokia pačia forma, t. y. televizijos siužete per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“ ir portale lrytas.lt“: „PANEIGIMAS. 2015-04-16 „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“ ir portalo lrytas.lt skiltyje „Lrytas.tv“ (www.lrytas.lt) paskleisti teiginiai apie VšĮ Kauno klinikinę ligoninę „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia VšĮ Kauno klinikinės ligoninės dalykinę reputaciją.“.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytas ginčo atvejis atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje reglamentuotą ginčo pobūdį, kadangi ieškovės reikalavimas atsakovei buvo paneigti atsakovės per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.) paskelbtą galimai tikrovės neatitinkančią informaciją, ginčo teisiniai santykiai yra susiję su ieškovės dalykine reputacija, nes paskleista žinia apie galimai netinkamą ieškovės elgesį yra žeminančio pobūdžio ir ją vaizduoja neigiamu aspektu. Atsakovė paskelbti informaciją, paneigiančią Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“ ir portalo lrytas.lt skiltyje „Lrytas.tv“(www.lrytas.lt) paskleistus teiginius apie VšĮ Kauno klinikinę ligoninę „(duomenys neskelbtini)“, atsisakė, kas leidžia daryti išvadą, kad tai yra skundas dėl atsisakymo paskelbti paneigimą Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies prasme.

Vadovaujantis aukščiau nurodyta įstatymo norma, ieškovė, pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, atsižvelgdama į juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą, t. y. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės registruota buveinės vieta adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagrįstai ieškinį reiškė Kauno apylinkės teismui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ieškinio priėmimo klausimui spręsti.