Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-30 · Civilinė byla Nr. e2S-502-368/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
e2S-502-368/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00444-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-502-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00444-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; (S) 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Džeirana“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5837-674/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti žemės ūkio bendrovė (toliau – BŽŪB) ,,Džeirana“ ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovei UAB „Agroservisas LT“, prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Agroservisas LT“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą 6 -ju darbotvarkės klausimu; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Agroservisas LT“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą 7 – ju darbotvarkės klausimu. Pareikštam reikalavimui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Agroservisas LT“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo vykdymą darbotvarkės 6-ju klausimu (UAB ,,Agroservisas LT“ įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais) ir darbotvarkės 7-ju klausimu (dėl įgaliojimo Bendrovės valdybai parengti ir patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją), bei uždrausti UAB ,,Agroservisas LT“ įstatinio kapitalo didinimo registracijos veiksmus, jų pakeitimus registruoti VĮ Registrų centras.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Esminiai teismo argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Įvertinęs ieškovės pateiktą prašymą ir jo priedus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir grėsmės būsimo, galimai palankaus ieškovei, sprendimo įvykdymui. Ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė duomenis, jog nutarimą priėmusi bendrovės akcininkų grupė (J. šeimos nariai) bendrovės valdymą kontroliuoja ne tik turimų 50 proc. balsų akcininkų susirinkime, bet ir tai, kad tuo naudojantis vienas iš šios šeimos narių (V. J.) yra paskirtas ir bendrovės vadovu, teismo vertinimu, nėra pagrindas nustatyti nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

2.2. Teismas pažymi, jog pateiktu ieškiniu ieškovė nereiškia materialinių reikalavimų dėl žalos, t. y. šiuo atveju apskritai žalos atlyginimo klausimas nenagrinėjimas. Vertindamas ieškovės nurodytus motyvus teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis byla negali būti sprendžiama iš esmės. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali daryti išvados, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) BŽŪB „Džeirana“ prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Pateiktu ieškiniu yra prašoma pripažinti negaliojančiais susirinkime priimtus nutarimus, o prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones BŽŪB „Džeirana“ siekia taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės padėties išsaugojimą) - esamų akcijų skaičiaus išsaugojimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-201-241/2021). Taip būtų užkirstas kelias imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių akcininkų susirinkimo sprendimų įgyvendinimui ir nereiškia, kad būtų sprendžiamas ginčo klausimas iš esmės.

3.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti tam tikros pasekmės, kaip antai: bus notariškai patvirtinti ir įregistruoti VĮ Registrų centre nauji UAB „Agroservisas LT“ įstatai, dėl to į bylą trečiaisiais asmenimis trauktini VĮ Registrų centras bei įstatus patvirtinsiantis notaras. Taip pat dėl nurodyto kils poreikis ir tikslinti pradinį ieškinį įtraukiant naujus ieškinio reikalavimus, kas ženkliai užvilkins teisminį procesą bei padidins teisminio ginčo dalyvių sąnaudas esant galimybei to išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

3.3. Šioje byloje apeliantė yra bankrutavusi bendrovė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje reikalauja egzistuojantis viešasis interesas. Tai yra, bankrutavusios apeliantės interesai turi būti apginti per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, tam, kad būtų įmanoma operatyviai vykdyti bankroto procedūras, tame tarpe kaip įmanoma greičiau iš sukaupto bendrovės turto tenkinti kreditorių reikalavimus.

4. Atsiliepimu į apeliantės BŽŪB „Džeirana“ atskirąjį skundą, atsakovė UAB „Agroservisas LT“ prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Nagrinėjamu atveju kyla esminis klausimas – ar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus padaryta daugiau žalos nei naudos, t. y. ar užtikrinus status quo situaciją, kurios pageidauja ieškovė, nebus padaryta nepataisoma ar itin didelė žala UAB ,,Agroservisas LT“ būtent neveikimu, t. y. savalaikiu ir būtinu įstatinio kapitalo padidinimu. Reikšminga, kad šiuo atveju pagrindinė žala ir nuostoliai, o taip pat bendrovės prie bankroto privedamos ne aktyviai veiksmais (pvz. iššvaisčius turtą), bet būtent neveikimu, kai bendrovės organai nesielgia taip kaip būtų atitinkamoje situacijoje elgęsis protingas ir atidus bei rūpestingas verslininkas. Akivaizdu, kad iš apyvartinių lėšų dengti įsiskolinimus tuo metu kai prekybinė rinka smarkiai auga – visiškai neprotinga.

4.2. Jei teismas net ir pripažintų, kad ieškovė buvo teisi – teismo sprendimo įvykdymas visiškai nepasunkėtų ir nepasidarytų negalimu, kadangi ji jokių didesnių padarinių nei paties ieškovės nurodyta atskirajame skunde nepatirtų, tai yra procesiniai arba išskirtinai nedideli materialiniai nuostoliai. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – atsakovė būtų priversta mažinti savo apyvartines lėšas, o tokiu būdu mažinti ir savo veiklos apimtis, prarasti situaciją rinkoje, o tokio pobūdžio nuostoliai gal ir neprivestų atsakovės prie bankroto, tačiau ženkliai pablogintų jos būklę, o per tai didžiausius nuostolius patirtų UAB ,,Agroservisas LT“ akcininkai. Išties, ieškovė yra smulki akcininkė, todėl jai šie netekimai nebūtų ženklūs. Ieškovė supranta, kad jei ji ir padarys bet kokius nuostolius tretiesiems asmenims arba ieškovei – ji šių nuostolių nedengs, kadangi yra bankrutuojanti įmonė, todėl tokie ieškovės reikalavimai ar procesinė elgsena net galėtų būti laikomi piktnaudžiavimu teise.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Agroservisas LT“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo vykdymą darbotvarkės 6-ju klausimu (UAB ,,Agroservisas LT“ įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais) ir darbotvarkės 7-ju klausimu (dėl įgaliojimo Bendrovės valdybai parengti ir patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją), bei uždrausti UAB ,,Agroservisas LT“ įstatinio kapitalo didinimo registracijos veiksmus, jų pakeitimus registruoti VĮ Registrų centras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Agroservisas LT“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo vykdymą darbotvarkės 6-ju klausimu (UAB ,,Agroservisas LT“ įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais) ir darbotvarkės 7-ju klausimu (dėl įgaliojimo Bendrovės valdybai parengti ir patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją), bei uždrausti UAB ,,Agroservisas LT“ įstatinio kapitalo didinimo registracijos veiksmus, jų pakeitimus registruoti VĮ Registrų centras. Teigia, jog teismas nepagrįstai prašymo netenkino. Apeliantė nurodo, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones BŽŪB „Džeirana“ siekia taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės padėties išsaugojimą) - esamų akcijų skaičiaus išsaugojimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-201-241/2021). Taip būtų užkirstas kelias imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių akcininkų susirinkimo sprendimų įgyvendinimui ir nereiškia, kad būtų sprendžiamas ginčo klausimas iš esmės. Apeliantės nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti tam tikros pasekmės, kaip antai: bus notariškai patvirtinti ir įregistruoti VĮ Registrų centre nauji UAB „Agroservisas LT“ įstatai, dėl to į bylą trečiaisiais asmenimis trauktini VĮ Registrų centras bei įstatus patvirtinsiantis notaras. Taip pat dėl nurodyto kils poreikis ir tikslinti pradinį ieškinį įtraukiant naujus ieškinio reikalavimus, kas ženkliai užvilkins teisminį procesą bei padidins teisminio ginčo dalyvių sąnaudas esant galimybei to išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Pažymi, jog apeliantė yra bankrutavusi bendrovė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje reikalauja egzistuojantis viešasis interesas. Tai yra, bankrutavusio apelianto interesai turi būti apginti per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, tam, kad būtų įmanoma operatyviai vykdyti bankroto procedūras, tame tarpe kaip įmanoma greičiau iš sukaupto bendrovės turto tenkinti kreditorių reikalavimus.

8. Pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tiek teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje vertinama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė neturtinius reikalavimus: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Agroservisas LT“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą 6 - ju darbotvarkės klausimu; 2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Agroservisas LT“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą 7 – ju darbotvarkės klausimu. Minėtų reikalavimų užtikrinimui ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti minėtų sprendimų vykdymą bei uždrausti UAB ,,Agroservisas LT“ įstatinio kapitalo didinimo registracijos veiksmus, jų pakeitimus registruoti VĮ Registrų centras. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, prašymo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, padavė atskirąjį skundą.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

11. Minėta, jog teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nenustatė, be to, skundžiamos nutarties dalis dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo nekvestionuojama. Taigi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareikšto ieškinio tikėtinas pagrįstumas – egzistuoja.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

12. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

13. Apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, kad jei bus priimtas teismo sprendimas palankus ieškovei, esant padidintam įstatiniam bendrovės kapitalui, tai turės būti atliekama kapitalo mažinimo procedūra ir sumokėtos piniginės lėšos grąžinamos jas įnešusiems akcininkams, kas reiškia, kad bendrovė taps jos akcininkų skolininke. Taip pat nurodo, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl laikinųjų taikymo reikalauja viešasis interesas. Taigi, ieškovės manymu, šios aplinkybės sudaro grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui ar jo įvykdymo apsunkinimui (CPK 144 str.).

14. Tuo tarpu atsakovė, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galimai bus padaryta daugiau žalos nei naudos, t. y. užtikrinus status quo situaciją, kurios pageidauja ieškovė, gali būti padaryta nepataisoma ar itin didelė žala UAB ,,Agroservisas LT“ būtent neveikimu, t. y. savalaikiu ir būtinu įstatinio kapitalo padidinimu. Teigia, jog šiuo atveju pagrindinė žala ir nuostoliai, o taip pat bendrovės prie bankroto privedamos ne aktyviai veiksmais (pvz. iššvaisčius turtą), bet būtent neveikimu, kai bendrovės organai nesielgia taip kaip būtų atitinkamoje situacijoje elgęsis protingas ir atidus bei rūpestingas verslininkas. Mano, kad iš apyvartinių lėšų dengti įsiskolinimus tuo metu, kai prekybinė rinka smarkiai auga – visiškai neprotinga. Atsakovės nuomone, jei teismas net ir pripažintų, kad ieškovė buvo teisi – teismo sprendimo įvykdymas visiškai nepasunkėtų ir nepasidarytų negalimu, kadangi ji jokių didesnių padarinių nei paties ieškovės nurodyta atskirajame skunde nepatirtų, tai yra procesiniai arba išskirtinai nedideli materialiniai nuostoliai. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – atsakovė būtų priversta mažinti savo apyvartines lėšas, o tokiu būdu mažinti ir savo veiklos apimtis, prarasti situaciją rinkoje, o tokio pobūdžio nuostoliai gal ir neprivestų atsakovės prie bankroto, tačiau ženkliai pablogintų jos būklę, o per tai didžiausius nuostolius patirtų UAB ,,Agroservisas LT“ akcininkai. Pažymi, jog ieškovė yra smulki akcininkė, todėl jai šie netekimai nebūtų ženklūs, juo labiau, jei ieškovė ir padarys bet kokius nuostolius tretiesiems asmenims arba ieškovei – ji šių nuostolių nedengs, kadangi yra bankrutuojanti įmonė, todėl tokie ieškovės reikalavimai ar procesinė elgsena net galėtų būti laikomi piktnaudžiavimu teise.

15. Įvertinęs šalių pozicijas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.). Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

16. Pažymėtina, kad galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nagrinėjamu atveju, apeliantė. Todėl, kaip minėta, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kiekvienu atveju spręstinas individualiai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

17. Iš apeliantės procesinių dokumentų bei argumentų matyti, kad apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tik subjektyviais pasvarstymais. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pateiktu ieškiniu ieškovė nereiškia materialinių reikalavimų dėl žalos, t. y. šioje byloje apskritai žalos atlyginimo klausimas nenagrinėjimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis byla negali būti sprendžiama iš esmės. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju, kai byla dar nėra išnagrinėta būtų iš dalies pasiekiamas tikslas, kurio ieškovė tikisi pareikštu ieškiniu.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovės elgesys, kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visgi neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Šiuo atveju, apeliantės argumentai apeliacinės instancijos teismo neįtikino, kad atsakovė savo veiksmais sieks išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir jo tinkamam įvykdymui kils grėsmė. Nurodytos apeliantės aplinkybės nėra pakankamos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti prielaidą apie atsakovės nesąžiningumą. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų, o taip pat, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali daryti išvados, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas, todėl netenkindamas ieškovės prašymo, nuo procesinių teisės normų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, pirmosios instancijos teismas nenukrypo ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Apeliantės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Džeirana“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ atskirąjį skundą BŽŪB „Džeirana“ atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius