- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- TS-68-957/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- V. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 42-12(2), kuriuo, atsisakyta nuteistąjį V. V. pristatyti Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 19 d. sprendimo ir V. V. asmens bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo-suėmimo terminas nuo 2008 m. balandžio 10 iki 2009 m. kovo 6 d.
Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi V. V. apeliacinis skundas atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi V. V. kasacinis skundas taip pat atmestas.
Šalies argumentai
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai V. V. 2014 m. sausio 19 d. pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią iki 2012 m. liepos 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V. 2014 m. kovo 31 d. skundu prašo Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 42-12(2) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 23-1010 panaikinti kaip neteisėtus, įpareigoti Komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
V. V. nurodo, kad jis Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės laikas skaičiuojamas nuo 2008 m. balandžio 10 d. Administracijos 2012 m. balandžio 15 d. sprendimu jis buvo perkeltas į lengvąją grupę. Pagal įstatymą, numatomas lygtinis paleidimas iš pataisos namų priklauso atlikus pusę skirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 3 dalis 2 punktas). Faktiškai pusę laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2013 m. spalio 10 d. Nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojanti BVK 157 straipsnio redakcija nebenumato lygtinio paleidimo galimybės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atlikus pusę bausmės, taip apsunkindama V. V. teisinę padėtį, nes senoji įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d. numatė tokią galimybę. Be to, V. V. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuteistas, perkeltas į nuteistųjų grupę, atliekančių bausmę lengvosios grupės sąlygomis dar iki 2012 m. liepos 1 d. galiojant senajai įstatymo redakcijai.
Pasak V. V., BK 3 straipsnis reglamentuoja įstatymo galiojimą laike, jame numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. V. V. nuomone, BVK yra baudžiamasis įstatymas. Iki 2012 m. liepos 1 d. galiojo BVK 157 straipsnio redakcija, kurioje buvo numatyta lygtinio paleidimo galimybė atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, pagal kurią ši galimybė panaikinta. Taigi naujoji BVK 157 straipsnio redakcija sunkina nuteistojo teisinę padėtį. Taigi, jam negalima taikyti naujojo įstatymo, kuris sunkina jo teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios. Toks teisės normų aiškinimas, anot V. V., atitinka ir teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-1533-238/2012, 2011 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 1S-342-290/2011, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. TS-149-870/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 1S-1971-238/2013), todėl remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsniu, minėti precedentai yra teisės šaltiniai teismams. Be to, V. V. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BVK 3 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. Jam paskirtos bausmės vykdymo metu galiojo tiek senoji, tiek naujoji BVK 157 straipsnio redakcijos. Pagal BVK 3 straipsnio 3 dalį, įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, nes šiuo atveju švelnesnę nuteistojo padėtį numato iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusi 157 straipsnio redakcija, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija šiuo atveju turėjo taikyti iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusią BVK 157 straipsnio redakciją ir pristatyti jį svarstymui dėl lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.
Nuteistasis V. V. jam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose. 2012 balandžio 19 d. Vilniaus pataisos namų Skirstymo komisijos į lengvąją, paprastąją ir drausminę grupes sprendimu nuteistasis V. V. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d., sprendžiant klausimą dėl galimybės jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, būtų taikytas BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Faktiškai pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės V. V. atliko 2013 m. spalio 10 d., tačiau 2012 m. liepos 1 d. buvo pakeistas BVK 157 straipsnis. Pagal šiuo metu galiojančia BVK 157 straipsnio redakciją, sprendžiant dėl V. V. galimybės būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, taikomas BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numatantis, jog gali būti paleisti iš pataisos įstaigų, faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis šio straipsnio naująja redakcija, du trečdaliai V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės faktiškai bus atlikta 2015 m. rugpjūčio 10 d. Matyti, jog nuteistajam V. V. yra palankesnė BVK 157 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.
Nuteistasis V. V. teismui pateiktame skunde remiasi BK 3 straipsniu, numatančiu kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t .y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Anot V. V., BVK yra baudžiamasis įstatymas, todėl jam negalimai taikyti naujojo įstatymo, kuris sunkina jo teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios, skunde vadovaujasi teismų praktikos pavyzdžiais. Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog BK 3 straipsnio nuostatos dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike, taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms. Tokia teismų praktika formuojama Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-1628-348/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-261-92/2014. Teismas pažymi ir tai, kad BVK 157 straipsnis yra iš esmės procesinė teisės norma, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-163/2014 yra išaiškinęs, kad net ir kai kurioms BK normoms, kurios yra procesinio pobūdžio, BK 3 straipsnyje nustatyta taisyklė netaikoma. Bausmių vykdymo įstatymo taikymą reglamentuoja BVK 3 straipsnis, kurio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Apibendrinant konstatuotina, kad nuteistajam V. V. taikytinos šiuo metu lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos nuteistajam yra mažiau palankesnės už BVK normas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d.
Be to, nuteistojo V. V. manymu, jam paskirtos bausmės vykdymo metu galiojo tiek senoji, tiek naujoji BVK 157 straipsnio redakcijos, todėl susidarė įstatymo kolizija. Pažymėtina, jog nuteistasis klaidingai suvokia įstatymo kolizijos sampratą. Kolizija egzistuoja tuomet, kai vienu metu galioja kelios teisės normos, prieštaringai reglamentuojančios tuos pačius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju iki 2012 m. liepos 1 d. galiojo viena, o po 2012 m. liepos 1 d. – kita įstatymo redakcija, tačiau nėra pagrindo teigti jog susidarė įstatymo kolizija. Šiuo atveju svarbus pirmiau aptartas klausimas – kuri įstatymo redakcija turi būti taikoma nuteistajam, bausmę pradėjusiam atlikti dar iki 2012 m. liepos 1 d., todėl vadovautis nuteistojo nurodyta BVK 3 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju įstatymo kolizijos problema neiškilo.
Vadovaujantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Komisijos 2014 m. sausio 23 d. atsakymas bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 19 d. sprendimas, yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti bei įpareigoti Komisiją svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų, nėra pagrindo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 42-12(2) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 2S-1010, atmesti.
Nutartis per 5 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.