Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-201-755/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
2S-201-755/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01233-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Pareiškėjas
E. V.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-201-755/2017

Teisėja Loreta Kukelkienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01233-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-620/2016 dėl antstolės I. B. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. V. pateikė teismui skundą dėl areštuotų sąskaitų įkalinimo įstaigoje, kuriame nurodė, kad antstolė I. B. priėmė patvarkymą areštuoti įkalinimo įstaigoje esančią jo sąskaitą, kuriuo apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) – 350 Eur. Nuteistieji patys moka už siunčiamus laiškus ir telefoninius pokalbius, o priimtas patvarkymas jam šią galimybę riboja. Jis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje iš artimųjų jam pervedamų piniginių lėšų į šią sąskaitą. Priimtu patvarkymu išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant, viršija jos vieną MMA, ar ne, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms. Prašė panaikinti antstolės I. B. patvarkymą dėl jo laisvės atėmimo vietoje esančiai sąskaitai taikyto arešto, sugrąžinti pagal patvarkymą nurašytas lėšas ir panaikinti patvarkymą tai daliai, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų.

2. Antstolė I. B. 2016-09-07 patvarkymu Nr. S-4924, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad jos kontoroje vykdomas išieškojimas iš E. V. pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-01-02 vykdomąjį raštą Nr. 1-38-337/2011 dėl 1510,95 Eur skolos išieškotojos Valstybinės ligonių kasos naudai, kurį vykdant priimti patvarkymai Nr. S-1203, Nr. S-1460 ir Nr. S-2043 atlikti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė nurodė, kad skundą asmuo pateikė praleidęs tiek bendrąjį 20 dienų, tiek naikinamąjį 90 dienų terminus. Atnaujinti skundo padavimo terminą pagrindo nėra. Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje. E. V. nepateikė duomenų, kad į nurodytą sąskaitą patenka lėšos, į kurias negalima būtų nukreipti išieškojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis), todėl nėra pagrindo naikinti sąskaitai arešto. Pareiškėjas teigia, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, tačiau šis ribojimas taikomas turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. Nurodė, kad vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo pradėta 2012-01-31.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016-10-19 nutartimi pareiškėjo E. V. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors antstolės priimti patvarkymai CPK 604 straipsnio tvarka formaliai žiūrint buvo įteikti skolininkui, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad dokumentai buvo siunčiami ne skolininko gyvenamosios vietos adresu, o įkalinimo (sulaikymo) įstaigos adresu, kurios skolininkui buvo nuolat keičiamos, todėl, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), sprendė, kad CPK 512 straipsnyje numatyto termino skundui dėl antstolės veiksmų paduoti E. V. nepraleido. Esant nustatyoms aplinkybėms, sprendė, kad antstolės patvarkymas Nr. S-4924 atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo, dalyje dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą, nepagrįstas.

5. Tačiau teismas, vertindamas skolininko skundą, nurodė, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos( toliau tekste-SVI) nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, dėl ko antstolės taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota (CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 688 straipsnio 1 dalis, SVI 4 punktas).

6. Teismo vertinimu, skolininkui į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą (išplėstinis sąrašas numatytas ir SVI 93 punkte), iš kurio negali būti išieškoma, nes minėtame straipsnyje nustatytas ribojimas, palikti asmeniui Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos sumą, taikomas tam turtui, kurį skolininkas jau turi, pradėjus išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Išieškojimas pagal 2012-01-02 Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą pradėtas dar 2012-01-31 d. Į CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą artimųjų pervedamos lėšos nepatenka.

7. Be to, teismas nurodė, kad CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). 2016-02-29 patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-1202, 2016-03-07 patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-1458, antstolė nurodė išskaityti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, t. y. nepažeidžiant nustatytų reikalavimų.

8. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad pagrindų tenkinti pareiškėjo skundą nėra, antstolės atlikti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0115/12/00365 yra tinkami, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu E. V. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-19 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir tenkinti jo 2016-08-31 pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų.

10. Nurodo, kad visus savo argumentus išdėstė 2016-08-31 skunde. Su teismo nutartimi nesutinka, nes neturi galimybės užsitikrinti daiktų higienai ir švarai, būtiniausių reikmenų, kurias neaprūpina pataisos namai. Mano, kad teismo nutartis priimta šališkai.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepaduota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas sprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų. Skolininkas skundu prašė panaikinti antstolės taikomą areštą sąskaitai, esančiai skolininko įkalinimo įstaigoje, ta apimtimi, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti būtiniausių reikmenų bei grąžinti nurašytas lėšas, pagrįstumo klausimas. Atskiruoju skundu skolininkas teigia, kad palaiko savo skundą dėl antstolio veiksmų, iš kurio matyti, kad skolininkas teigia, jog antstolė nukreipė išieškojimą į visas jo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nepaisant to ar jos viršija 1 MMA ar ne. Atskiruoju skundu skolininkas su teismo nutartimi nesutinka, pažymėdamas, kad jis dėl taikyto arešto neturi galimybės užsitikrint būtiniausių daiktų.

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas spręsti, jog pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CPK 668 str. 1 d. ribojimus, pakitusią teismų praktiką, todėl be pagrindo vertino, jog antstolės patvarkymai, kuriais taikytas areštas skolininko sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje, nepažeidžia įstatymų reikalavimų, teisėtų pareiškėjo interesų, ir lėšų areštas tokiu būdu galimas pilna apimtimi.

15. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, jis negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių.

17. Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste - BVK) 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą ir besikeičiančią kitų aukštesnių teismų praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vieno MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (pvz., Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).

18. Paminėta kasacinio teismo nutartis pakeitė iki jos priėmimo dominavusią teismų praktikos nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vieno MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

20. Pastebima, jog BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų, jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

21. Pastebima, jog antstolės patvarkymuose vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priimtuose vykdomojoje byloje Nr. 0115/12/00365, nurodyta, jog antstolės patvarkymai priimti vadovaujantis CPK 688 straipsniu, tačiau nėra nurodyta, jog sumos, iš kurių turi būti išieškota yra kaip nors ribojamos (nustatomos). Taigi, teismo vertinimu, tokia lakoniška nuoroda į CPK 668 straipsnį neleidžia tiksliai įvertinti, ar vykdant išieškojimą antstolė nustatė ribojimus, ar to nepadarė. Todėl atsižvelgtina į CPK 689 str. nuostatą, numatančia, jog išieškant iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, nurodyme dėl disponavimo ribojimo ar nurašymo turi būti nurodyta lėšų, kurių disponavimas ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jos nesant nurodyta, laikoma, jog ribojamas disponavimas visomis sąskaitoje esančiomis lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

22. Įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, teismo vertinimu, atsižvelgiant, jog kitokiais legaliais būdais skolininkas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip šiuo metu objektyviai neprieinamos, CPK 689 straipsnio nuostatos, nesant specialaus reglamentavimo, pagal analogiją taikytinos ir įkalinimo įstaigos atidarytoje sąskaitoje tvarkomoms skolininko lėšoms (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi, teismo vertinimu, minėtas antstolės nurodymas paminėtuose patvarkymuose, reiškia visų piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą, todėl toks skolininko skundo teiginys teismo vertinimas kaip pagrįstas.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolės patvarkymai (2016-02-29 Nr. S-1203, 2016-03-07 Nr. S-1460 ir 2016-04-05 Nr. S-2043) be išlygų nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, pripažintini nepagrįstais . Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA.

24. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.

25. Konstatuotina, jog antstolė, priimdama patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos paminėtuose patvarkymuose nurodytos konkrečios išieškotinos sumos, ir tokiu būdu nukreipdama išieškojimą ir į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios algos, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje, remiantis aukščiau minėtu, atsižvelgiant į bylos pobūdį (ypatingos teisenos byla), į tai, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir siekiant užkirsti kelią naujiems teismo procesams, antstolės patvarkymai, priimti vykdomojoje byloje Nr. 0115/12/00365, o būtent: 2016-02-29 Nr. S-1203, 2016-03-07 Nr. S-1460 ir 2016-04-05 Nr. S-2043 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigų sąskaitose bei tardymo izoliatoriuje, keistini, nurodant, kad areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) pataisos namų, (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos bei (duomenys neskelbtini) sąskaitose, bendrai viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir į šią lėšų dalį nukreipiamas išieškojimas.

26. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad pardavus skolininko turtą iš varžytinių, taikius areštą skolininko sąskaitoms, buvo išieškotos pinigų sumos. Pareiškėjas E. V. 2016-09-30 skundu be kita ko prašo jam grąžinti antstolės teigia nepagrįstai (taikant piniginių lėšų areštą visoms lėšoms) išieškotas lėšas, bet jų dydžio nenurodo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad toks pareiškėjo prašymas faktiškai prilygsta reikalavimui atlyginti žalą.

28. Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo – pareigūnas, vykdantis valstybės jam perduotų dalį valdžios funkcijų: vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas ( Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 16 straipsnis numato, kad už padarytą žalą antstolis atsako asmeniškai. Antstolės atsakomybė turi būti nustatyta pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.263 straipsnis).

29. Kaip prieš tai minėta, šiuo atveju byloje antstolės veiksmuose nustatyti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai – taikytas areštas visa apimtimi skolininko sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje. Nagrinėjamu atveju E. V. 2016-09-30 skundu faktiškai teigia, kad jis patyrė žalą dėl neteisėtų antstolės veiksmų vykdymo procese, t. y. antstolei vykdant išieškojimą iš visų jam priklausančių lėšų sąskaitoje, dėl ko galimai buvo apribotos jo galimybės įsigyti būtiniausių reikmenų.

30. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo( lėšų sugrąžinimo). Šiuo atveju, nors ir nusprendus dėl kai kurių antstolės atliktų vykdymo veiksmų nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pats išspręsti tokio pobūdžio reikalavimo negali. Toks ginčas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme pareiškiant ieškinį nustatyta tvarka, įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygų visumą.

30. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo( lėšų sugrąžinimo) nesuformuluotas ieškinio forma, nenurodyta konkreti reikalaujama sugrąžinti suma. Todėl pirmosios instancijos teismas turi pareigą įvertinti pareiškėjo pareikštą tokį reikalavimą, įvertinti ar jis atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus ir nustačius tokio pareiškimo trūkumus, nurodyti pareiškėjui, kad jie būtų pašalinti ir pareiškėjas pateiktų CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį. Jo pateikimo bei priėmimo atveju, ginčo teisenos tvarka turėtų būti sprendžiama dėl reikalavimo pagrįstumo.

30. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. V. skundo dalis dėl taikomo arešto lėšoms, neviršijančioms 1 MMA, tenkinama, kita skundo dalis dėl reikalavimo grąžinti išieškotas lėšas perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio, 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-620/2016 panaikinti. Antstolės I. B. patvarkymus: 2016-02-29 Nr. S-1203, 2016-03-07 Nr. S-1460 ir 2016-04-05 Nr. S-2043 pakeisti, nurodant, jog šiuose patvarkymuose nurodytos sumos išieškotinos nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą.

Klausimą dėl pareiškėjo E. V. reikalavimo sugrąžinti jam antstolės I. B. iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigose, išieškotas lėšas, neviršijančias 1 MMA, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Teisėjas Eigirdas Činka