Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) atstovei Julijai Ženilo,

teismo posėdyje išnagrinėjęs probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistajam R. M. 2016-02-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Teismo posėdžio metu Kauno probacijos skyriaus atstovė palaikė teikimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog prieš posėdį J. M. informavo, kad buvo dar vienas artinimasis prie jos.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus (BK 48 str. 3 d. 2 p.). Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 47 str. 1 d. taip pat numato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus.

Paskirta bausmė gali būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Kaip nustatyta BVK 49 str. 4 d., vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles (BK 48 str. 10 d.).

Teismo posėdžio metu J. M. parodė, kad prie jos durų susitiko su nuteistuoju. Jis gali pasiimti vaikus tik susitarus su ja, 2 savaites prieš paimant. Bet jie nesitarė. Vaikų jis jau senai nematęs. Čia tik jo pasiteisinimas. Sūnus pats nenori su juo bendrauti. Jis dėl pasimatymo su sūnumi jai neskambino. Nuteistasis buvo atėjęs, kai vaikai dar miegojo. 16 dieną buvo namuose. Po nuosprendžio pas ją namuose nuteistasis nėra buvęs. Prie darbovietės jo neteko sutikti.

Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6634-896/2015 be viso kito buvo nutarta patvirtinti civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, tarp ieškovės J. M. ir atsakovo R. M. 2015-12-03 sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

R. M. sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsižvelgdamos į tai šalys susitaria, kad R. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais P. M., S. M. ir D. M. tvarka: R. M. turi teisę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį, adresu, kuriuo gyvena vaikai, ar kitu sutartu su J. M. adresu, šeštadienį nuo 10.00 val. ryto ir grąžinti šeštadienį iki 20.00 val., ir sekmadienį nuo 10.00 val. ryto ir grąžinti sekmadienį iki 20.00 val., prieš tai iš vakaro paskambinęs motinai J. M.; Religinių švenčių metu pasiimti vaikus tokia tvarka: pasiimti vaikus ne poriniais metais Šv. Kalėdų švenčių metu – gruodžio 24 d. nuo 14.00 val. ir grąžinti tą pačia dieną iki 20.00 val., o neporiniais metais – gruodžio 25 d. nuo 12.00 val. ir grąžinti iki 20.00 val., prieš dvi dienas pranešus motinai J. M.; R. M. turi teisę pasiimti vaikus poriniais metais Šv. Velykų švenčių metu – pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ryto ir grąžinant iki 20.00 val., o neporiniais metais – antrą Šv. Velykų dieną vaikus paimant ryte nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val. prieš dvi dienas pranešus motinai J. M.; vaikų gimtadienio dieną R. M. turi teisę paimti vaikus kitą dieną po gimtadienio vaikus paimant ryte nuo 10.00 val. ir grąžinti tą pačią dieną iki 20.00 val., prieš dvi dienas pranešus motinai J. M.; Motinos arba Tėvo dieną J. M. ar R. M. bendrauja su vaikais nepriklausomai nuo pirmiau išdėstyto grafiko, vaikus paimant ryte nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val., prieš dvi dienas pranešus motinai J. M.; moksleivių atostogų metu su vaikais tėvai bendrauja bendru tarpusavio sutarimu. Apie planuojamas atostogas vienas kitam praneša prieš dvi savaites. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2015-12-03 nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, buvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Pažymėtina, kad CK 3.156 str. nustato, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Kaip jau buvo nustatyta, teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo uždrausta bausmės atlikimo laikotarpiu bet kokiu būdu bendrauti su J. M., lankytis jos gyvenamojoje, darbo ir kitose buvimo vietose, tačiau tai nėra pagrindas riboti vaikų bendravimą su tėvu.

Kaip nurodė posėdžio metu liudytoja J. M., vaikai gyvena jos namuose, tačiau vaikų interesai yra turėti abu tėvus, todėl vaikai negali būti atskirti nuo tėvo. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi ne teisę, o pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar motina.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2016-05-11 J. M. pranešė, jog 2016-05-10 prie buto durų pamatė R. M., jį sutiko prie namo laiptinės 2016-05-11. 2016-06-16 pranešime J. M. nurodė, kad R. M. 2016-06-16 apie 10 val. pamatė prie buto durų. Pagal nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nuteistasis J. M. pranešimuose nurodytomis dienomis neturėjo teisės jų pasiimti, todėl negalėjo lankytis jos namuose.

Taigi, nustatytos aplinkybės rodo, kad R. M. 2016-05-10 ir 2016-06-16 lankėsi jos gyvenamojoje vietoje, kas yra uždraustateismo nuosprendžiu, tačiau siekdamas tų tikslų, kurių siekė šalis (pats R. M. ir J. M.) civiliniame procese, tai yra bendravimo su vaikais, dėl ko ir buvo susitarta teismo patvirtintoje taikos sutartyje. Tačiau šių tikslų nuteistasis siekė nesilaikydamas minėtoje sutartyje nustatytos tvarkos, tai yra ne tomis dienomis ir nesant išankstinio pranešimo J. M.. Iš esmės tai sudaro formalų pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis ne tik nesilaikė jo su J. M. pasirašytos sutarties, patvirtintos teismo, dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau ir nevykdė jam teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų bei draudimų. Tačiau šių pažeidimų skaičius, nustatytos aplinkybės apie tai, kad jie buvo padaryti siekiant pasimatyti su vaikais, dėl ko buvo susitarta civilinėje byloje, teismui nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuteistasis turi aiškiai neigiamą požiūrį į bausmę ir ją nustatytų įpareigojimų bei draudimų vykdymą. Teismas pažymi ir tai, kad laisvės apribojimo laikotarpiu duomenų apie R. M. administracinius teisės pažeidimus, naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra gauta. Be to, nuteistasis, kaip matyti iš su teikimu kartu pateiktos medžiagos, bendradarbiavo su probacijos tarnyba – buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, draudimų pažeidimą, jis teikė paaiškinimus, kaip atsaką į nukentėjusiosios pranešimus. Nuteistasis elgesį keičiančioje programoje dalyvauja. Be to, liudytoja apklausta J. M. patvirtino, kad po nuosprendžio pas ją namuose nuteistasis nėra buvęs, į prie darbovietės jo neteko sutikti.

Tačiau teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad ateityje jis turi savo teises pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl bendravimo su vaikais visomis įmanomomis priemonėmis įgyvendinti taip, kad jų įgyvendinimas derėtų su teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytais draudimais ir įpareigojimais. Tai reiškia, kad išimtys iš šių draudimų bei įpareigojimų yra galimos ir gali būti pateisinamas tik tuomet, kai nuo jų nukrypstama veikiant taikos sutarties civilinėje byloje tikslais bei sutartomis sąlygomis, o tai reiškia ir pasimatymų laiką bei išankstinį J. M. informavimą. Jeigu nuteistasis ir toliau pažeidinėtų nustatytą tvarką, tai būtų pagrindas iš naujo įvertinti šias aplinkybes, ar tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuosprendžiu paskirta bausmė nėra vykdoma ir nuspręsti visiškai priešingai, nei yrašiuo metu.

Taigi, šiuo metu nesant pakankamo pagrindo manyti, jog R. M. vengia atlikti jam Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje paskirtą laisvės apribojimo bausmę, teismas sprendžia, jog nuteistasis neturi aiškiai neigiamo požiūrio į jam nustatytas pareigas, dėl ko jam būtų būtina keisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą. Todėl Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 353 str. 2 ir 3 d., 362 str. 1, 6 ir 7 d., 364 str. 2 ir 3 d.,

nutaria:

Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl nuteistajam Raimundui M. K. apylinkės teismo 2016-02-19 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos prokuroro ir nuteistojo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.