- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1-208-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38045-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2015-07-07, apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš buvusią sutuoktinę J. M., tai yra abipusio konflikto artimoje aplinkoje metu tyčia, ne mažiau du kartus sudavė kumščiu jai į veidą ir taip padarė poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į žandą, kairiame žande, pereinant į smakrą, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, tokiu būdu nukentėjusiajai J. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad jis tą dieną buvo atėjęs pas nukentėjusiąją į namus, kad sutvarkyti sūnui dviratį. Pats sūnus to prašė. Buvo atėjęs dienos metu. Neišėjus sutvarkyti dviračio, dar kurį laiką pabuvo su mergaitėmis, pažaidė. Pabuvo iš viso pora valandų ir išėjo, jokio smurto nebuvo. Konfliktų su tuo metu dar sutuoktine buvusia J. M. nebuvo. Prieš užeidamas tą dieną remontuoti dviračio dar buvo užėjęs pas draugą H. R. Iš jo paėmė pompą, reples ir tik tada ėjo tvarkyti sūnaus dviračio. Po to, kai išėjo iš vaikų ir sutuoktinės, nuvažiavo pas tėvus. Tai galėjo būti apie 19.00 - 20.00 val. Parke dukrų susitikęs tą dieną nebuvo. Vaikus tą dieną matė vienintelį kartą namuose. Paaiškino, kad buvusi sutuoktinė jam kerštauja, nes buvo anksčiau teista už smurto prieš jį naudojimą. Ji jam telefonu sakydavo, kad susidoros su juo, kad jį pasodins.
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu 2014 vasario mėnesį santuoka buvo nutraukta. Daugiau kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, o santykiai buvo blogi. Nuolatiniai konfliktai vyko jau kuris laikas. Konfliktai vykdavo dėl vaikų, dėl bendravimo tvarkos. 2015-07-07 buvęs sutuoktinis sūnaus prašymu taisė jam dviratį. Tuo tikslu ji įsileido jį į namus, nesikišo į jo bendravimą su vaikais, jie nekonfliktavo. Jis pabuvęs išėjo, o sūnus išvažiavo pas draugą. Tada ji sulaukė buvusio sutuoktinio skambučio, jis sakė, kad yra netoliese, kad jam pasidarė blogai su sveikata. Ji jam atsakė, kad nebus jokios pagalbos, ir su mergaitėmis išėjo pasivaikščioti. Einant link parko sutiko R. M.. Po to nuėjo toliau, jautė, kad dėl to kažkas gali įvykti, nes nuolat yra persekiojama R. M.. Jis tą vakarą bevaikštant dar skambino jai, bet ji nekėlė ragelio. Kai grįžo po pasivaikščiojimo namo, tai bute buvo užsirakinęs R. M., durų jis neatidarė. Į butą jis pateko, nes nuo anksčiau turėjo raktus nuo vienos iš spynų. Kita neveikė, nes buvo sugadinta. Kai jis galų gale atidarė duris, įvyko konfliktas dėl to, kad jis neleido įeiti į butą. Tą konfliktą telefonu girdėjo ir jos mama, nes ji jai skambino. Jie su R. M. pradėjo stumdytis. Buvo baimė, nes jis ne pirmą kartą smurtauja. To susistumdymo metu ir gavo nuo jo smūgius, nesuprato už ką. Prašė jo nekonfliktuoti, neprovokuoti jos prie vaikų. Prašė, kad išeitų. Jis neklausė, kodėl taip elgėsi nežino, gali būti, kad dėl to, jog buvo neblaivus. Po antro jo suduoto smūgio ji trenkėsi į sieną. Buvo suduoti du smūgiai, vienas į kairę veido pusę, antras smūgis į galvą Iš pradžių jis sugriebė ją už rankų, sakė kad čia jo butas ir jis gali daryti ką nori. Smurtas jos atžvilgiu prasidėjo dar koridoriuje, kur kilo triukšmas. Dėl to visą tai išgirdo ir kaimynas iš apačios, kurio vardas D., su kuriuo artimai nebendrauja. Mergaitės visą tai matė ir labai išsigando. Konflikto metu dukra stovėjo šalia, netyčia pasimaišė, nes prašė tėtės nemušti mamos. Tada ir gavo netyčia nuo jo su alkūne į akį. Kitą dieną ji dėl konflikto metu patirtų sužalojimų kreipėsi į polikliniką pas medikus. Iki šiol jaučia baimę, be raminamųjų negali miegoti. Gėrė dėl to vaistus. Pas psichiatrą išsirašė tuos vaistus, kurie išvardinti ieškinį. Dar pirko tepalų, akių lašelių. Neturtinę žalą vertina 1000€, nors reikėtų vertinti daugiau, nes R. M. jai sukelia baimę.
Liudytoja L. D. parodė, kad prieš 22.00 val. jai paskambino dukra J., sakė, kad grįžo namo ir negali įteiti, nes R. M. sėdi bute. Per telefoną girdėjo kaip anūkė P. prašė tėtės, kad įleistų ir tada jis įleido. Dar girdėjo, kaip R. sakė, kad trenks J.. Ji atsakė, kad „tik pabandyk“. Po kokių 10-15 min. Vėl paskambino, tai anūkė jau jai pasakė, kad tėtis primušė mamą, kad ir ją dar užgavo. Kadangi ji pati buvo išvažiavusi ir nebuvo Kaune, tai paskambino kitai dukrai, kad važiuotų pažiūrėti. Kai grįžo, tai dukra J. buvo su mėlynu veidu, negalėjo eiti į darbą. Mergaitėms tėtis kalbėjo kitą, jis sakė, kad nieko nepadarė, o mergaitė sakė, kad jis melagis.
Liudytojas D. P. parodė, kad šeštadienio dieną, kiek pamena, išgirdo J. rėkimą. Ji gyvena antrame aukšte. Išėjęs pamatė J. ir R. laiptinėje. Sakė jai, kad nerėkautų, kad jis svečių turi. R. sakė, kad jo neįleido pas vaikus. J. stovėjo tarp durų ir R. neįleido į butą. J. sužalota nebuvo, kai jis ją matė. Grumtynių nebuvo. Čia ne pirmą kartą toks rėkimas. Ne kartą jau sakyta buvo jai dėl triukšmo. Po to, kai tą kartą grįžo, daugiau šaukimo, rėkimo nebuvo. Būdamas laiptinėje dar matė vaiką tarp durų. R. buvo laiptinėje, ne viduje, jis sakė, kad neįleidžia į namus. Jis J. sakė, kad įleistų tėvą pas vaikų. Kai jis pirmą kartą išgirdo tą kartą riksmą, J. rėkė, kad gelbėtų. Tada jis iš karto ir išbėgo. Kokiu tai laiku vyko tiksliai neatsimena.
Liudytojas H. R. parodė, kad viskas buvo po pietų, kai atėjo R., sakė, kad eis vaikui dviratį taisyti. Pasiėmė pompą, reples ir išėjo, grįžo po valandos. Tada dar kartu išgėrė arbatos. Jis pats apie 18.00 val. išėjo į rajoną, o jį palydėjo į stotelę. Kai atnešė pompą, buvo visas išsipurvinęs. Sakė, kad išsipurvino, o dviračio nėjo suremontuoti. Atėjo prieš 16.00 val., o išėjo apie 18.00 val.. Išsiskyrė Kovo 11-osios gatvėje prie žiedo. R. sakė, kad važiuos namo. Nežino, ar R. smurtavo prieš žmoną. Paskutinį kartą, kai buvo atėjęs, tai pasakojo, kad žmona pati smurtauja. Kol turėjo pinigų, viskas buvo gerai. Kai baigėsi pinigai ir prasidėjo konfliktai. Nesutaria dėl turtų, butų. Kiek žino, tai žmona neduoda jam su vaikais pašnekėti. Konfliktiški santykiai yra tik iš žmonos pusė. R. smurtauti negalėtų. Tą dieną jis buvo blaivus.
Liudytoja P. M. parodė, kad su mama ir sese išėjo į parką, tada tėtį sutiko. Mamos vardas J., o tėčio R.. Mama ir ji su sese nenorėjo būti su tėčiu. Jos nuėjo tada į kitą parką. Pabuvo valandą ir ėjo namo ir vėl sutiko tėtį. Jis buvo užsirakinęs bute duris ir jų neįleido. Mama prašė įleisti. Jis neatidarė durų, tada ji priprašė tėčio, nes jis jos visada gaili. Tada įleido ir tada tėtis užsipuolė mamą. Jie mušėsi ir tada atėjo kaimynai, ir sakė netriukšmauti. Tėtis davė mamai į lūpą su kumščiu, jai pačiai taip pat davė tėtis, bet ne specialiai, su alkūne į akį. Sesė tada išsigando ir labai apsiverkė, o mama įėjo į vidų. Tuo metu jai dar skambino močiute iš Vilniaus, ji močiutei sakč, kad mamą užsipuolė tėtis. Tada močiutė paskambino jos brolio krikšto mamai ir ji atvažiavo pas juos. Kai mamai paskutinį kartą dėjo į akį, tai tada tėtis išėjo, nes išsigando, kad mama paskambins policijai. Tėtis mamai sudavė iš viso du kartus, vieną kartą į lūpą, o kitą kartą prie akies. Iš lūpos bėgo kraujas. Mamai sudavė pirmą smūgį laiptinėje, o paskui viduje tėtis davė į sieną. Kai sudavė pirmą smūgį, atėjo kaimynai iš pirmo aukšto ir sakė netriukšmauti. Tie kaimynai gynė tėtį. Kaimynai smūgio nematė, tik išgirdo triukšmą. Tada su mama važiavo į ligoninę ir gydėsi, o sesę paėmė brolio krikšto mama. Po to, kai atėjo namo, rado po dekiu alkoholio, nes tėtis gėrė, kai jų neįleido. Tėtis davė mamai į akį prie žando. Mamos buvo baisus veidas.
Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio K. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-07-09 apie 21.22 val. patruliuojant kartu su patruliu D. B. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra smurtaujama artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad policiją kvietė J. M., kuri paaiškino, kad ją sumušė buvęs vyras R. M., trenkė jai ranka vieną kartą į smakrą, kitą kartą į veido sritį. Taip pat grumtynių metu trenkė vaikui P. M. alkūne į kaktos sritį ir pasišalino iš namų. Ant J. M. veido buvo matomas kraujosruvos po akimis. Smurtautojas į policijos komisariatą nebuvo pristatytas, nes iš įvykio vietos pasišalino (b.l 21-23).
Objekto apžiūros protokole nurodyta, kad atžiūrėta tyrimui pateikta, 2015-07-07 21 val. 18 min. bendrosios pagalbos tarnyboje įrašyto telefoninio pokalbio skaitmeninė garso įrašo kopija. Iš padarytos garso įrašo stenogramos matyti, kad J. M. į bendrosios pagalbos telefonu atsiliepusios moters klausimą: „Prieš kiek laiko mušė jus“, atsako: „ ką tik, ką tik trenkė, neįleido mūsų su vaikais į butą ir trankosi , ir daužės vienu žodžiu“(b.l.25-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1842/15(02) nurodyta, kad J. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į žandą, kairiame žande pereinant į smakrą, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l 29).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su savo buvusia sutuoktine J. M. tyčia smurtavo jos atžvilgiu ir ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė jai į veidą. Nors pats R. M. neprisipažino smurtavęs J. M. atžvilgiu ir neigė sudavęs jai smūgius, tokius jo parodymus ir jais paremtą gynybinę versiją paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. M., liudytojos P. M., kurios betarpiškai buvo įvykio vietoje ir dalyvavo visame tarp R. M. ir J. M. kilusiame konflikte, būtent pats kaltinamasis išprovokavo konfliktą, kai užsirakinęs bute iš vidaus neįsileido ten grįžusios J. M. su vaikais. Jų parodymais, kuriuos tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytoja P. M. kategoriškai patvirtino teisme, neginčytinai nustatyta, kad smurtaudamas J. M. atžvilgiu R. M. sudavė ne mažiau du smūgius kumščiu į veidą J. M., tuo padarydamas jai aiškiai matomus sužalojimus, ką patvirtina tiek ir byloje esanti specialisto išvada, tiek ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.
Kaip nustatyta specialisto išvada, J. M. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje išvadoje nurodyta sužalojimų lokalizacija ir pobūdis atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos P. M. parodymus apie šias aplinkybes, tiek ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį bei lokalizaciją.
Įvertinus dar ir liudytojos L. D. parodymus, kuri netiesiogiai (telefonu) girdėjo dalį konflikto, tą patvirtino ir teisme parodydama, kad girdėjo kaip R. M. grasino trenkti J. M., o jos anūkė P. M. tiek paties įvykio metu, tiek ir iš karto po konflikto jai telefonu papasakojo kaip tėtis sumušė mamą, nekyla abejonių, jos ne kas kitas, o tik kaltinamasis R. M. 2015-07-07, apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš buvusią sutuoktinę J. M..
Pažymėtina, kad nukentėjusiosios J. M. bei liudytojų P. M., L. D. parodymai, duoti teisme atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus netrukus praėjus nedaug laiko po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl teismas netikėti tokiais parodymais ir jais nesivadovauti neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad veikos kvalifikacijai iš viso reikšmės neturi nei tai, kokiu tiksliai paros laiku, nei tai kokiu tiksliai būdu ar keliais poveikiais kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, svarbu yra tai, kad smurtiniais veiksmais yra nustatytos pasekmės – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Analizuodamas byloje ištirtus įrodymus teismas pažymi ir tai, kad išvados, jos J. M. atžvilgiu nusikalstamai veikė ir smurtiniais veiksmais sužalojimus padarė ne kas kitas, o R. M., nepaneigia ir liudytojų H. R. bei D. P. parodymai. Pats H. R. konflikto iš viso nematė, apie jį tik fragmentiškai žino iš paties kaltinamojo, o liudytojas D. P., kaip galima spręsti sugretinus jo parodymus su nukentėjusiosios bei liudytojos P. M. parodymais, matė tik labai nedidelę dalį kilusio konflikto ir tai matė labai trumpai, kadangi nematė jokių grumtynių ar suduotų smūgių, taip pat nepastebėjo ir sužalojimų, kas rodo, kad tuo metu R. M. dar galėjo būti ir nesudavęs smūgių. O tai, kad smūgiai suduoti visgi buvo tą kartą kilusio konflikto metu, dėl ko liudytojas ir buvo išbėgęs į laiptinę nuraminti kaimynų, o sužalojimai buvo padaryti taip pat tą vakarą nukentėjusiosios namuose vykusio konflikto metu, o ne kitur ir kitu laiku, be byloje esančių specialisto išvados, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, patvirtina dar ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios J. M. telefoninis pokalbis kviečiantis policijos pagalbos, iš kurio nedviprasmiškai yra aišku, kad ji šaukiasi pagalbos iš karto po įvykio dėl to, kad po to, kai ji su vaikais nebuvo įleista į butą, jos atžvilgiu buvos smurtaujama.
Taigi, šių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo parodymus ir patvirtina, kad jo veika, kuri pasireiškė kumščiu suduotais ne mažiau dviem smūgiais, J. M. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į žandą, kairiame žande pereinant į smakrą, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tai, kad R. M. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš J. M. smurtavo po to, kai tyčia jos neįleido į butą, tokiu būdu išprovokuodamas konfliktą. Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad smūgiai buvo suduoti pakankamai stipriai, taikyta ir pataikyta į galvą, veido sritį, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą sužaloti ar bent sukelti fizinį skausmą. Be to kaltinamasis smurtavo suduodamas ne vieną, o ne mažiau dviejų smūgių, kas reiškia, kad smurtinių veiksmų buvo ne vienas, o keli, smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs ir objektyviai pavojingi. Tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš J. M. ir smurtaudamas jos atžvilgiu turėjo aiškų tikslą ją sužaloti, kas ir yra nustatyta, nukentėjusiajai (nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai J. M. ją mušdamas ir suduodamas ne mažiau du smūgius į galvą, veido sritį, jos atžvilgiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnyje.
Atiduodant bylą į teismą kaltinamojo tokia nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 104 str. 2 d.
Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 140 str. 2 d. buvo grindžiama tuo požymiu, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinime nukentėjusioji J. M. buvo nurodoma buvusi sutuoktinė.
Iš tiesų, pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Tuo tarpu BK 140 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika padaroma mušant ar kitaip smurtaujant ir tokiu būdu sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant.
Pagal BK 248 str. 1 d. artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai(įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o pagal to paties straipsnio 2 d., šeimos nariai yra kartu su nusikaltimą padariusius asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai(įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Taigi, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikacija pagal BK 104 str. 2 d. būtų teisinga tik tuomet, jeigu nukentėjusioji nusikaltimo padarymo metu, tai yra 2015-07-07 būtų buvusi kaltinamojo artima giminaitė ar šeimos narys pagal BK 248 str. 1 d. prasmę.
Tačiau tiriant byloje surinktus įrodymus nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu judviejų santuoka jau buvo nutraukta, po santuokos nutraukimo jie jokio bendro ūkio nevedė, santykiai buvo konfliktiški. Kaltinamasis šias aplinkybes paaiškino iš esmės analogiškai.
Byloje esantys pateikti kaltinamojo asmens duomenys (b.l. 37) taip pat pateikia informaciją, kad nukentėjusiosios šioje byloje J. M. ir kaltinamojo R. M. santuoka nutraukta dar 2014-03-28. Jokių duomenų, tiek žodžiu, tiek raštu apie tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu butų gyvenę kartu neįregistravę santuokos, byloje nėra. Yra neginčytinai nustatyta tik tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kurį laiką gyveno santuokoje iki 2014-03-28, kur susilaukė bendrų vaikų. Tačiau, kaip minėta, pagal BK 248 str. 1 d. šeimos nariais yra laikomi tik kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai(įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravę santuokos, taip pat ir sutuoktinio tėvai. Ši nuostata, kaip matyti, apima tik nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena kartu neįregistravęs santuokos, tačiau ji neapima nusikaltimą padariusio asmens buvusio sutuoktinio, kuris po santuokos nutraukimo gyvena atskirai, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta. J. M., nežiūrint to, kad ji yra buvusi R. M. sutuoktinė, nei įvykio metu, nei šiuo metu nėra siejama su juo partnerystės ryšiais.
Todėl teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis R. M. ir nukentėjusioji įvykio metu buvo ir šiuo metu yra susieti tik artimais ryšiais dėl to, kad yra buvę sutuoktiniai, gyvenę santuokoje pakankamai ilgai (daugiau nei 10 metų), susilaukę bendrų trijų vaikų, tačiau jie nei įvykio metu, nei dabar vienas kito atžvilgiu nėra nei artimi giminaičiai, nei šeimos nariai. Dėl šios priežasties yra tik pagrindas pripažinti, kad nustatytais artimais ryšiais susiję kaltinamasis R. M. ir nukentėjusioji J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu sudarė artimą aplinką (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Žin., 2011, Nr. 72-3475).2 str. 1 d.)
Pažymėtina, kad nustačius tik smurto artimoje aplinkoje požymį, baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 str. 1 d. ir ji kyla nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusiosios pareiškimas ar ne, o baudžiamasis procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o bendra tvarka (BPK 409 str. 3 d.)..
Taigi, susidariusioje situacijoje teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinime nurodytas tiek faktinės aplinkybės, tiek ir nusikalstamos veikos kvalifikaciją pakeisti. Faktinės aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su artimojo giminaičio ar šeimos požymiu, pakeistinos kitomis aplinkybėmis, rodančiomis tik kaltinamojo ir nukentėjusiosios artimus ryšius, kas reiškia, kad papildomai turi būti nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta artimoje aplinkoje. Tai savo ruoštu yra pagrindas kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. M. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
R. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, yra išsituokęs, nors yra dirbantis, tačiau ieško darbo registruodamasis Darbo biržoje, kas rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti asmuo, yra teisiamas pirmą kartą. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima minimaliai.
Nukentėjusioji J. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, reikalaudama iš R. M. priteisti 25,06 Eurų nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios yra grindžiamas tuo, kad ji patirtų sužalojimų gydymui patyrė išlaidas dėl to, kad pirko reikalingus medikamentus. Tai patvirtina ir jos pateikti vaistinių kasos kvitai apie medikamentų pirkimą (b.l. 101). Kaip nustatyta iš šių kvitų, visi medikamentai pirkti po įvykio, įsigytų medikamentų rūšys (vaistai nuo skausmo, tepalai nuo sumušimo, raminantys vaistai, akių lašai ir t.t.) rodo, kad medikamentai, pagal tai, kokie sužalojimai buvo konstatuoti specialisto, buvo skirti būtent nukentėjusiosios šioje byloje tiriamo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas visiškai ir turi būti patenkintas.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant R. M. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios J. M. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuotos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į žandą, kairiame žande pereinant į smakrą, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko šiek tiek buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės, taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo, byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pati nukentėjusioji.
Todėl įvertinus ir tai, kad nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko sklandžiai ir nebuvo komplikuotas, įvertintas sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį (yra nedirbantis), yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 600 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl R. M. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams, uždraudžiant jam bausmės atlikimo laikotarpiu bet kokiu būdu bendrauti su J. M., lankytis jos gyvenamojoje, darbo ir kitose buvimo vietose.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant jį iki nuosprendžiu paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios:
nebendrauti, neieškoti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja J. M..nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamosiose, darbo ir kitose jos galimo buvimo vietose.Nesiartinti prie nukentėjusiosios J. M. arčiau nei 30 metrų atstumu.
Įspėti R. M., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nesilaikymą jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.
Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš R. M. 25,06 (dvidešimt penki ir 6 ct) Eurų, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš R. M. 600 (šeši šimtai) Eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kompaktinį diską su liudytojos P. M. apklausos teisiamajame posėdyje vaizdo ir garso įrašu (b.l. 143) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 91 str., 94 str. 1 d. 3 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.