Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ar jo atstovas ir atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui A. S. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Dėl patalpų gyvenamojo ploto.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina ir dėl gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę - suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes (Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. l.R-65 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1R-148 redakcija) 1 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškina, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 vai. 30 min. iki 22 vai. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Reikalavimus dėl minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose asmeniui nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Žin., 2003, Nr. 76-3498), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija 2017-03-01). Minėtų taisyklių 111 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos ištaigu bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Iš Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų matyti, kad vienam asmeniui teko 3,14 kv. m. ploto.

Pažymėtina, jog pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, tai patvirtina Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016-06-17 įsakymas Nr, V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“. Nuteistieji, pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir kt.. Gyvenamosios patalpos - bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Dėl nuteistųjų prievolės tvarkytis patalpas.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą. Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems šias priemones iš sandėlio paima ir išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis ir sanitarinius įrengimus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punkto nuostatos numato, kad „nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus“. Minėti teises aktai numato, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji.

Pažymėtina, kad higienos normos nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Švarios aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2419-624/2017).

Jei patalpos buvo netvarkingos ar matėsi pelėsis, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko kitas budėtojas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Dėl parazitų ir nariuotakojų.

Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl to aplinka buvo nesaugi sveikatai, higienai ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 35-38), pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Uodai ir musės specialiai nėra naikinami.

Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo rasta kenkėjų. Iš 2018-12-13 medicininio pažymėjimo (b. l. 19) matyti, kad pareiškėjas dėl kraujasiurbių parazitų sukandžiojimo ir alerginių reakcijų nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjo argumentai dėl tarakonų ir blakių ginčui aktualiu laikotarpiu yra nepagrįsti.

Dėl sanitarinių mazgų įrengimo ir dušų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato: „Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.“ Iš 2018-12-19 Pažymos Nr. 77-1858 (b. l. 22-23) matyti, kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). Nuteistieji turi galimybę kiekvieną dieną nusiprausti po dušu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad nepagrįstas pareiškėjo nusiskundimas dėl dušo nebuvimo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau –Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog III būryje yra 3 klozetai, 3 pisuarai ir 3 praustuvės (b . l. 22-23). III būryje gyveno 47 nuteistieji (b. l. 39). Iš šių duomenų matyti, kad iš 47 asmenų tik 2 asmenims trūko praustuvės ir klozeto šis pažeidimas tęsėsi 23 paras (nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.).

Pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju tai pareiškėjui sukėlė konkrečius neigiamus padarinius, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, intensyvumą, pobūdį, konstatuojama, kad toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į šiuo metu aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose ir analogiškose bylose ir taikant ją nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šioje skundo dalyje laikytinas teisinga ir pagrįsta satisfakcija pareiškėjui, todėl pareiškėjui jo prašomas neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Dėl apšvietimo ir ventiliacijos.

Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia ir tuo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas buvo vėdinamos per langus ir kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, jog „Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“.

Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių.

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą kildina taip pat iš to, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, vienam nuteistajam teko mažiau nei 8 kv. m. Atsakovės atstovas nurodė, jog III sektoriuje 3-io būrio pasivaikščiojimo kiemo plotas - 2460 m².

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio dydžių, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelio mažo ploto, laikytini nepagrįstais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018).

Dėl reikalavimo priteisti 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad prastas patalpų apšvietimas sugadino jo regėjimą, dėl kraujasiurbių parazitų sukandžiojimo ir alerginių reakcijų jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą. Dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nėra duomenų, kad jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl suprastėjusio regėjimo, blakių ir kraujasiurbių parazitų sukandžiojimo ar kitų sveikatos sutrikimų (b. l. 19). Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl gilių dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 20). Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar į atitinkamas kontrolę ir priežiūrą vykdančias institucijas, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl sveikatos sutrikimų laikytini nepagrįstais ir pareiškėjo reikalavimas priteisti 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. S. (A. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas (trūko praustuvės ir klozeto).

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. S. (A. S.) reikalavimą dėl 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.