Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 12 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-11441 (toliau – Nurodymas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:

2.1. Nurodymu atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodė kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoms nurašyti mokestinę nepriemoką, t. y. 117 090,60 Eur iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo (šiuo atveju – pareiškėjo) sąskaitų.

Nesutikdamas su Nurodymu, pareiškėjas teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

2.2. Pareiškėjo teigimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 37 143,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda, t. y. iš viso: 108 526,20 Eur. Tokia pati suma buvo nurodyta ir VMI 2020 m. lapkričio 20 d. raginime Nr. (23.31-08)464-1281 susimokėti minėtas sumas. Tuo tarpu skundžiamame Nurodyme atsakovė jau reikalauja nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) 117 090,60 Eur sumai. Mano, kad toks reikalavimas nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) 117 090,60 Eur apskritai yra naujas reikalavimas.

2.3. Taip pat teigia, kad VMI, surašydama 2020 m. lapkričio 20 d. raginimą Nr. (23.31-08)464-1281, rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kas, pasak pareiškėjo, reiškia, kad raginimas yra privalomas procesinis dokumentas. Tačiau pareiškėjas yra apskundęs VMI surašytą jam Raginimą ir ginčas dėl šio jo panaikinimo dar nėra išspręstas (galutinis teismo sprendimas dar nepriimtas).

3. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjo iškelti mokestiniai ginčai yra pasibaigę. Priimta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. A-1923-556/2020, pagal kurią pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S-217(7-195/2018) ir VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-320 yra atmestas. Dėl šios priežasties atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. parengė raginimą Nr. (23.31-08)464-1281 (toliau – Raginimas), kuriame nurodyta sumokėti 108 526,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką. Raginimas pareiškėjui 2020 m. lapkričio 20 d. susipažinti įkeltas VMI internetinės svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI ir pareiškėjas su juo susipažino.

3.2. Taip pat paaiškina, kad pareiškėjas nesumokėjo įsiskolinimo biudžetui, taip pat nepateikė prašymo leisti įsiskolinimą biudžetui sumokėti dalimis. Dėl to VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2021 m. balandžio 12 d. priėmė Nurodymą nurašyti 117 090,60 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pareiškėjas su šiuo Nurodymu taip pat susipažinęs.

3.3. Atsakovės teigimu, pareiškėjas mokestinės nepriemokos per jam siųstame Raginime nurodytą terminą nesumokėjo, dėl ko VMI įgijo teisę priverstinai ją išieškoti, taikydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Vienas iš jų – duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).

3.4. Pabrėžia, kad VMI, realizuodama priverstinio išieškojimo teisę, priėmė ginčijamą Nurodymą. Ginčo situacijoje VMI turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo išpildytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos. VMI laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų, todėl Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad

4.1. VMI 2018 m. liepos 5 d. P. K. atžvilgiu atliko mokestinį patikrinimą. 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 37 143,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda.

4.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su atliktu mokestiniu patikrinimu ir VMI priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. A-1923-556/2020, kuria P. K. apeliacinis skundas dėl Komisijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S-217(7-195/2018) ir VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-320 buvo atmestas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. I-1665-816/2019 paliktas nepakeistas.

4.3. VMI, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. A-1923-556/2020 bei vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. lapkričio 20 d. parengė Raginimą, kuriame nurodyta sumokėti 108 526,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką. Raginimas mokėtojui 2020 m. lapkričio 20 d. susipažinti įkeltas VMI internetinės svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI. Raginime pareiškėjui nurodoma priskaičiuotas sumas sumokėti per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos, taip pat paaiškinta, kad laiku nesumokėjus Raginime nurodytų sumų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skaičiuojami delspinigiai.

4.4. Pareiškėjui, neįvykdžius Raginimo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (33 straipsnio 8 punktas, 105 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas) vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2021 m. balandžio 12 d. buvo priimtas skundžiamas Nurodymas nurašyti 117 090,60 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), kuriame nurodyta 260,00 Eur per mėnesį laisvai disponuojama suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių banke, ir perduotas vykdyti kredito institucijoms, o Nurodymo priede „Prievolių ataskaita“ detalizuota mokestinė prievolė.

4.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Nurodymu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis.

Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 3 dalis numato, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino.

Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (105 straipsnio 2 dalis).

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktas nurodo, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nesumokėjus mokestinių prievolių jos yra priverstinai išieškomos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnį, kuriame numatytos mokesčių administratoriaus teisės, nustatyta, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, be kita ko, taip pat turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (8 punktas).

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka (106 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (2014 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).

Teismas, įvertinęs ginčo įstatyminį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis bei pareiškėjo ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, nesutinka su pareiškėju, jog skundžiamas Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsniu, pareiškėjui pateikė Raginimą, kuriuo pareiškėjas per 20 dienų nuo jo įteikimo buvo įpareigotas apmokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Raginimas buvo patalpintas Mano VMI elektroninių paslaugų portale, pareiškėjas su juo susipažino 2020 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjui nesumokėjus mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą, VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir priėmė ginčijamą Nurodymą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė, priimdama Nurodymą, veikė nepažeisdama Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų, teisėtai ir pagrįstai, neviršydama savo kompetencijos ribų.

8. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamas Nurodymas yra neteisėtas dėl to, kad jame yra pateikta visai kita piniginė suma, t. y. skundžiamame Nurodyme atsakovė reikalauja nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) 117 090,60 Eur sumą, tuo tarpu VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 37 143,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda, t. y. iš viso: 108 526,20 Eur. Tokia pati suma, pasak pareiškėjo, buvo nurodyta ir Raginime. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad prie skundžiamo Nurodymo yra pateikta detali prievolių ataskaita. Joje pareiškėjui nurodyta, kad privalu sumokėti 54 909,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio, paskirta gyventojų pajamų mokesčio bauda – 16 472,98 Eur, tačiau gyventojų pajamų mokesčio delspinigių suma yra ne 37 143,30 Eur, kaip buvo nurodyta VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Raginime, o 45 707,70 Eur. Tokia suma susidarė, nes pareiškėjui nesumokėjus mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą, skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir suprantama, kad nevykdant prievolės, ta suma kinta. Taip pat teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčijamas sprendimo, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė, teisėtumas ir pagrįstumas. Kaip jau minėta, sprendimas, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė, yra įsiteisėjęs, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 4 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020. Tokiu atveju teismas pareiškėjo argumentą, kad reikalavimas nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) 117 090,60 Eur yra naujas reikalavimas, atmeta kaip nepagrįstą.

9. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad jis apskundė VMI surašytą jam Raginimą ir ginčas dėl jo panaikinimo dar nėra išspręstas. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu taip pat nesutinka. Pasakytina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I3-1855-484/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00124-2021-5) skundė VMI jam surašytą Raginimą, prašydamas jį panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VMI Raginimą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi teisminis ginčas, kilęs dėl Raginimo panaikinimo, iš esmės yra baigtas įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu. Tokiu atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ginčas šiai dienai nėra išspręstas, todėl šis jo argumentas taip pat atmestinas, kas reiškia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti Nurodymo neteisėtumo. Be to, raginimo apskundimas nesustabdo mokesčių ir su juo susijusių sumų išieškojimo (tai nenumatyta nei Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje, nei kitur), o aptartoje teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad apskritai raginimas negali būti ginčo objektu administracinėse bylose.

10. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Nurodymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Nurodymas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka. Taigi vien tik pareiškėjo nesutikimas su Nurodymu nedaro jo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu.

11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog būtų atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo (mokesčio mokėtojo) teises. Tokiu būdu ginčijamas atsakovės Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas bei pakankamai motyvuotas, jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais, teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

12. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

13. Dėl pareiškėjo prašymo teismo sprendimą gauti išverstą į rusų kalbą teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę ir proceso dalyvis nemoka lietuvių kalbos, teismas juos išverčia. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, taigi nėra pagrindo priimto teismo procesinio sprendimo pareiškėjui išversti į užsienio (rusų) kalbą, todėl toks pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.