- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- 2YT-1515-920/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00064-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog B. K. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. K. mirties.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinė A. R. Sutuoktinės mama A. K. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas – B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės A. R. mirties, paveldėjimo byla buvo užvesta laiku, per nustatytą CK 5.50 str. trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Sutuoktinės tėvai A. K. ir B. K., santuokoje susilaukė dukters A. R. ir dukters D. K., kuri yra neįgali ir šiuo metu randasi Valstybinėje biundžetinėje įstaigoje ,,(duomenys neskelbtini)“. Po sutuoktinės mamos mirties liko palikimas – nekilnojamasis turtas – butas/patalpa-butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas sutuoktinės tėvų buvo įgytas santuokoje ir valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, nors turtas registruotas pareiškėjo sutuoktinės mamos A. K. vardu. Mirusioji A. K., jai priklausantį turtą testamentu, patvirtintu Vilniaus m. 4-tojo notarų biuro notarės A. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paliko sutuoktiniui B. K. Po pareiškėjo sutuoktinės mamos A. K. mirties, paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo. B. K. iki A. K. mirties ir jai mirus, gyveno bute/patalpoje-bute su rūsiu, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi bei mokėjo visus priklausančius mokesčius. Mirus A. K., B. K. faktiškai pradėjo turtą valdyti, tačiau kadangi sunkiai sirgo, nespėjo įforminti reikiamų dokumentų – negavo paveldėjimo teisės liudijimo praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, paduodant pareiškimą notarui pagal mirusiosios deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl pareiškėjas esantis vienas iš paveldėtojų po sutuoktinės A. R. mirties, buvo priverstas kreiptis į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo sutuoktinės tėvas B. K. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė A. R. buvo A. K. ir B. K. dukra. Pareiškėjo sutuoktinės mama A. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir testamentu paliko jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą/patalpą-butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) B. K. A. K. mirties dieną, B. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - butą/patalpą-butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgytas A. K. ir B. K. santuokos metu, nors turtas buvo registruotas A. K. vardu. B. K. mirė taip ir nespėjęs įforminti reikiamų dokumentų, dėl buvusios silpnos sveikatos.
Po A. K. mirties, kaip nurodoma pareiškime, sutuoktinis B. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti – po palikėjos mirties bute gyvendamas vienas, jį prižiūrėjo kaip savo, mokėjo visus mokesčius už šildymą, elektrą, šiukšles ir pan. Po A. K. mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.
Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad pareiškėjo sutuoktinės A. R. tėvas B. K., po savo sutuoktinės A. K. mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. K. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini)), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.