- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- 1-3074-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43655-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. 2020 m. lapkričio 1 d. apie 05.40 val. Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 27A, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,77 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamoji S. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiama tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 str.).
Kaltinamoji S. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti mamos, nes ketino aplankyti močiutės kapą. Su tėvais šventė sesės gimtadienį, grįžo vėlai. Tada gan stipriai susipyko su mama. Kadangi buvo ir alkoholio poveikis, susinervino, ketino grįžti namo į (duomenys neskelbtini), bet sustojusi prie „Sodra“ suprato, kad nėra pakankamai blaivi ir nusprendė grįžti namo pas tėvus, tada ir buvo sustabdyta. Buvo išgėrusi 4 bokalus 0,5 l talpos nefiltruoto alaus. Alkoholį buvo pavartojusi prieš kokias 4 valandas iki išvažiavimo. Nuo namų buvo nuvažiavusi gal kelis kilometrus. Tuo metu atrodė, kad yra pakankamai blaivi, bet sustojo, kai suprato, kad taip nėra, nes pradėjo pykinti, todėl nusprendė sugrįžti į tėvų namus. Vairavimo patirtis yra (duomenys neskelbtini) metų, yra pilietiška ir visada informuodavo pareigūnus apie pamatytus neblaivius vairuotojus. Savo poelgį labai smerkia, alkoholio vartojimo problemų neturi. Automobilis registruotas jos vardu, skirtas susisiekimui, kadangi gyvena užmiestyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorei ir jos gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 1 d. įtariamąja apklausta S. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir yra registruotas jos vardu. 2020 m. spalio 31 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti mamos, bei nuvažiuoti į kapines. Vakare, apie 19.00 val., susitiko su draugėmis šalia mamos namų esančioje picerijoje. Į piceriją atėjo pėsčia, automobilį paliko stovėti Sausio 13-osios gatvėje, picerijoje išgėrė 4 bokalus alaus. 2020 m. lapkričio 1 d., apie 24.30 val., grįžo į tėvų namus, ruošėsi miegoti, bet susipyko su mama ir nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Tuomet, būdama neblaivi, jai priklausančiu automobiliu išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Pavažiavusi iki „Sodra“ pastato, nusprendė toliau nebevažiuoti ir grįžti atgal. Apsisuko ir važiavo link tėvų namų, kai apie 05.40 val. sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paprašė pateikti dokumentus. Dokumentų su savimi neturėjo. Buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu, antru pūtimu nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, su tuo sutinka, po to buvo pristatyta į areštinę. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. 2020 m. lapkričio 11 d. papildomai parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, lieka prie anksčiau duotų parodymų (1 t., b. l. 87–89, 92–93).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 1 d. liudytoju apklaustas T. V. parodė, kad 2020 m. spalio 31 d. liko nakvoti pas draugę ((duomenys neskelbtini)), kai 2020 m. lapkričio 1 d. apie 04.30 val. pabudo nuo triukšmo laiptinėje. Po kelių minučių išgirdo triukšmą ir lauke. Kartu su drauge išėjo į balkoną ir pamatė aplink namą vaikščiojančią nepažįstamą merginą, kuri garsiai kalbėjo telefonu. Po kelių minučių mergina atsisėdo į automobilį Škoda. Kadangi mergina atrodė akivaizdžiai neblaivi, paskambino 112 ir išėjo į lauką pasižiūrėti automobilio valstybinius numerius. Išėjęs į kiemą pamatė, kaip minėtas automobilis išvažiavo iš kiemo link televizijos bokšto. Aiškiai matė, kad automobilį vairuoja mergina. Tuo momentu pamatė tarnybiniu automobiliu atvažiuojančius policijos pareigūnus. Pamojavo policijos pareigūnams ir nurodė, kur nuvažiavo merginos vairuotas automobilis (1 t., b. l. 66–68).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 4 d. liudytoja apklausta I. M. parodė, kad 2020 m. spalio 31 d. 18 val. – 2020 m. lapkričio 1 d. 6 val. pamainoje dirbo su vyriausiaisias patruliais A. D. ir A. S., kai 2020 m. lapkričio 1 d. apie 05.21 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Sausio 13-osios g. 5, į kiemą ką tik atvažiavo neblaivi vairuotoja automobiliu Škoda (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užsirakino ir sėdi automobilio viduje. Apie 05.32 val. atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad minėta moteris automobiliu nuvažiavo link televizijos bokšto. Tuomet su kolegomis nuvažiavo Laisvės prospektu. Per duomenų bazę nustatė, kad automobilio savininkės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl važiavo į tą pusę. Važiuojant L. Asanavičiūtės gatve, buvo pastebėtas minėtas automobilis Škoda, kuris įjungus švyturėlius ir garsinį signalą, buvo sustabdytas L. Asanavičiūtės g. 27A. Minėto automobilio ieškojo apie 15 min. Priėjus prie automobilio ir prisistačius, prašė vairuotojos pateikti visus reikiamus dokumentus. Kaip vėliau paaiškėjo, už vairo sėdėjo S. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi (bendraujant su ja nuo jos sklido alkoholio kvapas). Vairuotoja paaiškino, kad alkoholį gėrė maždaug prieš 4 valandas. S. S. alkotesteriu 05.45 val. buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, pakartotinai 06.03 val. – 1,77 promilių neblaivumas. Nors S. S. iš pradžių atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau vėliau sutiko, taip pat sutiko su parodymų rezultatais juos pasirašydama neblaivumo nustatymo akte. S. S. aiškino, kad važiuoja iš mamos, susipyko su draugu, kalba buvo nerišli, sunku buvo kažką suprasti. Ji buvo sulaikyta ir, o automobilis priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę. Viso įvykio metu buvo filmuota BC1713 (1 t., b. l. 70–73).
Iš policijos įvykių registracijos kortelės duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 1 d. 05.21 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad į kiemą ką tik atvažiavo neblaivi vairuotoja su automobiliu Škoda (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri užsirakinus sėdi viduje. Prieš tai vaikščiojo ir rėkavo kieme. Pranešė gyventojas, mato per langą (1 t., b. l. 7–10).
I. M. 2020 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias ji nurodė apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 11).
Iš 2020 m. lapkričio 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio apgadinimų nepastebėta. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 12–19).
Iš 2020 m. lapkričio 1 d. priverstinio transporto priemonė nuvežimo akto matyti, jog vyriausiasis patrulis A. S. priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (1 t., b. l. 20).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra S. S. (1 t., b. l. 21).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų matyti, kad automobilis Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. buvo saugomas Vilniuje, Eišiškių pl. 127, o nuo 2020 m. lapkričio 9 d. saugomas Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 30–33).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 9 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 14.30 val. buvo apžiūrėtas automobilis Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad kėbulas turi smulkių įbrėžimų, apibrozdintas priekinis ir galinis bamperiai, galinio bamperio kairė pusė įlenkta, ant galinio stiklo valytuvo nėra plastmasinio dangtelio, apibrozdinti dviejų priekinių ratų plastikiniai gaubtai, kėbulas vietomis aprūdijęs (bagažinės dangtis). Išvardijami apžiūros metu iš automobilio paimti asmeniniai daiktai. Pridėtos fotonuotraukos. Pakvitavimai patvirtina, kad S. S. buvo grąžinti asmeniniai daiktai iš automobilio Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50–60, 117, 124, 143).
Iš 2020 m. lapkričio 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. S. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, įvertinus bendrą būklę, negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs). Alkotesterio (Alcotest 7510 Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 1296948, patikra galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d.) pagalba S. S. pirmo patikrinimo metu 05.45 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu 06.03 val. – 1,77 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai (1 t., b. l. 76–79).
Kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo įrašais iš Bodycam kamerų, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 141).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad S. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiau nurodyti kaltinamosios S. S. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnės tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog S. S. 2020 m. lapkričio 1 d. apie 05.40 val. L. Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, pažeisdama KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,77 promilių neblaivumas.
Taigi, tokia S. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pareikštas prašymas atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirti laiduotoju jos sužadėtinį A. K..
A. K. 2020 m. lapkričio 13 d. sutikime-prašyme nurodė, kad pageidauja ir sutinka būti savo sužadėtinės S. S. laiduotoju. Neigiamai žvelgia į jos padarytą veiką, auklėja ją laikytis įstatymų ateityje, būti atidžia ir nepažeisti KET. Supranta, kad padaryta veika yra neatsargi, todėl mano, jog S. S. yra verta pasitikėjimo, skaudžiai išgyveno patirtą įvykį ir padarė reikiamas išvadas. Mano, kad pats yra vertas pasitikėjimo, kadangi nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, tarnauja (duomenys neskelbtini) štabo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriuje. Yra atsakingas, gerai atliekantis užduotis. Tarnauja (duomenys neskelbtini) metus ir šiuo laikotarpiu pasižymėjo kaip pareigingas, iniciatyvus, siekiantis tobulėti specialistas, niekada neturėjo jokių problemų dėl alkoholio vartojimo. Su S. S. bendrauja ilgą laiką, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, planuoja šeimą ir vaikus. Mano, kad savo teigiamu pavyzdžiu gali daryti jai teigiamą įtaką (2 t., b. l. 24).
Prie prašymo teisiamojo posėdžio metu buvo pridėtos pažymos iš Administracinių nusižengimų registro, kad A. K. per trejų metų laikotarpį nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 25), iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kad A. K. nėra teistas (2 t., b. l. 48), (duomenys neskelbtini) funkcionavimo įvertinimas (charakteristika), kurioje A. K. teigiamai charakterizuojamas (2 t., b. l. 28–29). Taip pat pateikti dokumentai apie gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus (2 t., b. l. 30–47).
A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadangi yra su S. S. susižadėjęs, gyvena kartu, todėl tikrai gali daryti teigiamą įtaką, juolab, kad S. S. neturi problemų su alkoholiu, mano, kad visiems pasitaiko sunkus metas. (duomenys neskelbtini) bendrauja (duomenys neskelbtini) metus. S. S. tarnybos metu problemų su alkoholiu neturėjo, žino tai, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje ir mato tam tikrus duomenis. S. S. yra pozityvi, linkusi keistis. Su S. S. daug kalbėjosi apie įvykį, ji tikrai nuoširdžiai gailisi ir save labai graužia, jis stengiasi jos labai nespausti, nes jai buvo didelis šokas. Vėliau, susigulėjus situacijai, daug apie tai diskutavo. Mano, kad S. S. nieko sakyti nereikėjo, nes pati suprato, jog padarė labai negerai, anksčiau nieko panašaus nėra buvę, apie vairavimą neblaiviam atsiliepdavo tik neigiamai ir puikiai supranta, kad to daryti negalima. Tikrai gali daryti teigiamą įtaką S. S., kad ji ateityje nedarytų klaidų, nepažeidinėtų teisės aktų, nes pasitiki juo besąlygiškai. Jei teismas nuspręstų taikyti užstatą, jo pozicija dėl laidavimo nepasikeistų. Tačiau nori papildyti, kad S. S. šiuo metu bedarbė, jis vienas dirba, todėl užstato paskyrimas labai apsunkintų jų finansinę padėtį. Atskaičiavus visas išlaidas per mėnesį jiems lieka ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur.
Apibūdindama galimą laiduotoją pati S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su A. K. bendrauja nuo (duomenys neskelbtini) m., o nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena kartu. Sužadėtinis jai yra autoritetas, tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir gyvenime. Apie šį įvykį labai daug kalbėjo su sužadėtiniu. Kadangi dėl įvykio labai graužėsi, sužadėtinis stengėsi labai stipriai jos nesmerkti ir nespausti, sakė, kad taip negalima elgtis, gerai, kad neatsitiko nelaimė, abu netoleruoja tokių dalykų. Anksčiau, prieš 2 metus, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą, tačiau su mama kartu negyveno. Niekada neturėjo problemų dėl vairavimo neblaivi. Yra (duomenys neskelbtini), siekianti (duomenys neskelbtini) laipsnio. Užimti šias pareigas (duomenys neskelbtini) kol kas sutarta tik žodžiu, tarnybos vieta bus (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, atsisveikintų su (duomenys neskelbtini), nes ten griežtai nepriimami teisti asmenys. Visa jos darbinė patirtis yra įgyta (duomenys neskelbtini), neįsivaizduoja, ką galėtų dirbti civiliniame darbe. Šiuo metu finansinė padėtis sunki, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna (duomenys neskelbtini) Eur pajamas. Numatyti vizitai į Užimtumo tarnybą, kur turi pasirodyti. Turi ganėtinai aukštą laipsnį, jei dirbtų (duomenys neskelbtini), gautų gerokai didesnį atlyginimą, negu šiuo metu gaunama pašalpa. Kol (duomenys neskelbtini) karantinas, bando ieškotis bent laikino darbo. Į (duomenys neskelbtini) miestą važiuoja jei ne kiekvieną dieną, tai bent kas antrą.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad kaltinamoji savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, žala nepadaryta. Pabrėžė, kad kaltinamoji 2018 m. spalio 31 d. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pagal laidavimą perduodant ją jos mamai 1 metų laikotarpiui be užstato. Praėjo tik 2 metai ir padaryta nauja tyčinė veika. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką S. S. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. S. S. asmenybė suteikia pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojo asmenybė abejonių nekelia ir yra verta teismo pasitikėjimo.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1, 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji S. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. S. S. neteista, nors 2018 m. spalio 31 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir S. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją mamai D. K. 1 metams be užstato, laidavimo terminas pasibaigęs (1 t., 135, 152–160), taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta.
Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, teisę vairuoti turi nuo (duomenys neskelbtini) m., penkerių metų laikotarpiu bausta 3 kartus administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 137–139). Teigiamai charakterizuojama galimo laiduotojo. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis ir tikėtina vienkartinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiau, (duomenys neskelbtini), turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu nedirbanti dėl objektyvių priežasčių, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir gauna išmokas, taip pat į kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad S. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, A. K., kuris prašė perduoti S. S. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra bendraamžis (duomenys neskelbtini), neteistas ir nebaustas administracine tvarka, štabo viršininko charakterizuojamas teigiamai, yra kaltinamosios sužadėtinis, su kuriuo kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kaltinamajai yra teigiamas pavyzdys. Teismo vertinimu, A. K. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, rodomą teigiamą pavyzdį bei ryšį su kaltinamąja sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai S. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji S. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur dydžio užstatu. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jo pasiryžimas laiduoti už sužadėtinę dėl užstato nepasikeistų, tačiau jo sužadėtinė šiuo metu nedirba ir gauna nedideles pajamas, o jo gaunamos pajamos yra vidutinės, be to, tiek sužadėtinė, tiek jis pats turi finansinių įsipareigojimų, kurie mokami kas mėnesį, lieka labai nedidelės laisvos pajamos. Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos veikos aplinkybes, jos bei laiduotojo asmenybes, gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus, sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą šiuo atveju, teismas pirmiausia pažymi, kad S. S. naudodamasi šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jos poelgio padarinių. Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamoji S. S. automobilį vairavo neblaivi po kelių valandų pavartojusi alkoholį (nors ir paryčiais, nesant intensyviam eismui), net ir supratusi, kad alkoholis organizme dar neišsisklaidė, tokiu būdu kaltinamoji negalėjo sąžiningai klysti vertindama savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį, nes turėdama didelį vairavimo stažą (virš 10 metų) gerai žinojo KET, taip pat, kaip pati teigė, pati pilietiškai informuodavo pareigūnus, matydama neblaivius vairuotojus. Teismas įvertina tai, kad kaltinamoji iki tol neteista, administracine tvarka nėra bausta už šiurkščius KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai galisi dėl savo veiksmų, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybes, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nustatytą 1,74 promilių vidutinį girtumo laipsnį (pritaikius prietaiso paklaidą ± 1,7 proc.), kuris artimesnis ribai, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybės (1,5 promilės). Taigi S. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. 2020 m. lapkričio 1 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l 94), tokiu būdu S. S. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, S. S. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. lapkričio 1 d.
Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 str. 6 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, kaltinamosios ir jos gynėjo prašymas skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą yra nepagrįstas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.).
Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Šiuo atveju automobilis Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto S. S. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minimo automobilio valdytojas-savininkas yra pati S. S. (1 t., b. l. 21), t. y. kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Pagal S. S. ir jos gynėjo pateiktus duomenis šio automobilio vertė (įsigyjant) – 5 500 Eur (2 t., b. l. 5). Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad S. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. S. S. asmenybę apibūdinančios ir šioje byloje nustatytos aplinkybės, kaip – pretenduojanti dirbti (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka bausta, tačiau už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ? prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, veikos atsitiktinumas – nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). Be to, aplinkybės, kad šiam automobiliui įsigyti buvo imta vartojimo paskola (kreditas), automobilis naudojamas susisiekimui su miestu, nes gyvenama užmiestyje, vykti pas gydytojus, į darbą (nors kaltinamoji šiuo metu nedirba), taip pat nėra išskirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumą, be to, tai S. S. buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji vis vien panaudojo turimą transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Kaip pati teigė, suprato, kad yra neblaivi, tačiau nepaisydama to, vis tiek nusprendė savo automobiliu grįžti į mamos namus. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui ir jo šeimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).
Taigi, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad S. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio Škoda Superb konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriama bausmė, ji neturi teistumo. Neskyrus baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios S. S. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. vasario 4 d., turto saugotojas – Policijos departamento prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsvimo skyrius (1 t., b. l. 23–29), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
S. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 94–102) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke (1 t., b. l. 142), perduodant VĮ „Regitra“.
Byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 27 Eur proceso išlaidas už automobilio Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą (1 t., b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad S. S. 2020 m. lapkričio 11 d. šias išlaidas apmokėjo (2 t., b. l. 2), todėl šis klausimas nenagrinėtinas.
Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo įrašais iš Bodycam kamerų, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, saugomas byloje voke (1 t., b. l. 141), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą S. S. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu skirtą nuosavybės teisių apribojimą į S. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Škoda Superb (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą ir dokumento paėmimą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
S. S. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie S. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.
Išaiškinti S. S. ir A. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.