Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1063-553/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-07-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2A-1063-553/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00545-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas
Čekijos Respublikoje registruotų juridinių asmenų ŠKODA TRANSPORTATION
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė LTG Link
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1063-553/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00545-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Čekijos Respublikoje registruotų juridinių asmenų ŠKODA TRANSPORTATION a.s. ir ŠKODA VAGONKA a.s. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Čekijos Respublikoje registruotų juridinių asmenų ŠKODA TRANSPORTATION a.s. ir ŠKODA VAGONKA a.s. atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė LTG Link, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas kilo dėl viešojo pirkimo transporto srityje sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti neteisėtais skelbiamų derybų būdu vykdomo viešojo pirkimo „1520 mm vėžės keleivinių savaeigių sąstatų su ilgalaikiu atsarginių dalių tiekimu“ Nr. 526767 (toliau – Pirkimas) sąlygų reikalavimus, įtvirtintus Pirkimo techninės specifikacijos (toliau – Techninė specifikacija) 15.8 ir 15.2.6. punktuose, Pirkimo metodikos (toliau – Metodika) 3.2–3.3 punktuose bei 3.6 punkte, ir juos pakeisti.

3. Ieškovų vertinimu, ginčijamos Pirkimo sąlygomis yra neaiškios (netikslios), diskriminuojančios ir užkerta kelią ieškovams parengti pasiūlymą, kuris galėtų atitikti perkančiojo subjekto poreikius, bei sąžiningai dalyvauti Pirkime. 2021 m. balandžio 26 d. ieškovai pateikė pretenziją, kuria ginčijo Pirkimo specialiųjų sąlygų (toliau – Specialiosios sąlygos) 8.1.1 punkto, 11 priedo 8 punkto, Techninės specifikacijos 2.28 punkto, 15.8 punkto, 15.2.6 punkto reikalavimus bei Metodikos 3.2–3.3 punktuose bei 3.6 punkte įtvirtintus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir prašė neteisėtas Pirkimo sąlygas panaikinti ar pakeisti taip, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus.

4. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovė iš dalies patenkino pretenzijos reikalavimus ir priėmė sprendimą pakeisti Specialiųjų sąlygų 8.1.1 punkto, Techninės specifikacijos 2.28 punkto, Specialiųjų sąlygų priedo Nr. 11 8 punkto reikalavimus, kitose dalyse reikalavimus dėl Techninės specifikacijos 15.2.6 ir 15.8 punktų bei Metodikos 3.2–3.3 punktų, 3.6 punkto neteisėtumo atmetė kaip nepagrįstus.

Šalies argumentai

5. Ieškovai nurodė, kad Techninės specifikacijos 15.2.6 punkto reikalavimas, susijęs su sėdynių išdėstymu (sėdynių išdėliojimas turi būti nedaugiau nei 2+2 (2 sėdynės šalia)), pažeidė proporcingumo principą ir apribojo konkurenciją Pirkime, kadangi tiekėjas, galintis pasiūlyti sėdynių išdėstymą 2+3, kuris visiškai atitiktų perkančiojo subjekto poreikius, negali pateikti pasiūlymo Pirkime.

6. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad tik sėdynių išdėstymas 2+2 galėtų užtikrinti keleivių komfortą. Atkreipė dėmesį į tai, kad keleivių komfortą užtikrina ne sėdynių salone išdėstymas, o salono dydis, pačių sėdynių gabaritai, minkštumas, ergonomiškumas ir kt. savybės.

7. Ieškovų vertinimu, Techninės specifikacijos 2.3 ir 2.7 punktų reikalavimai leistų BEMU (angl. Battery electric multiple unit; liet. Baterinis elektrinis riedmuo) ir EMU (angl. Electrical Motor Units; liet. elektriniai traukiniai) traukiniams pasiūlyti 2+3 sėdynių išdėstymą. Toks sėdynių išdėstymas ne tik užtikrintų keleivių komfortą, tačiau taip pat padidintų transporto priemonės keleivių skaičių bei sudarytų sąlygas Perkančiajam subjektui surinkti daugiau pajamų. Be to, Keleivių sėdimų vietų skaičius yra vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (Metodikos 3.4 punkte įtvirtintas kriterijus T4), todėl šis dydis (sėdimų vietų skaičius) objektyviai yra reikšmingas perkančiajam subjektui. Techninės specifikacijos 15.2.6 punktas turėjo nustatyti, kad tiekėjai gali pasiūlyti produktą, kurio sėdynių išdėstymas būtų 2+2 arba 2+3. Kitaip tariant, nurodyta sąlyga turėjo būti alternatyvi, neuždraudžianti ir neeliminuojanti nei vieno iš rinkos dalyvių, galinčių pasiūlyti produktą, kuris atitiktų Perkančioji subjekto poreikius.

Šalies argumentai

8. Ieškovai teigė, kad Techninės specifikacijos 15.8 punkte numatyti reikalavimai, susiję su rampomis ir/ar pakopomis (laiptais) yra neaiškūs, netikslūs, dviprasmiški ir nepagrįsti, dėl to neteisėti. Ieškovai, kaip ir dauguma kitų gamintojų, negali atitikti Techninės specifikacijos 15.8 punkto reikalavimų, nes siūlomas traukinys gaminamas naudojant kitus technologinius sprendinius. Atitinkamai, šį Techninės specifikacijos 15.8 punkte numatytą draudimą tarp vagonų įrengti pakopas, gali tenkinti tik „Stadler“ gamintojo gaminamas traukinys „Flirt“, „Bombardier“ gamintojo gaminamas traukinys „Talent“ ar „Corradia“ traukinys, gaminamas „Alstom“. Taigi, akivaizdu, kad tokiu reikalavimu absoliučiai nepagrįstai dirbtinai apribota tiekėjų sąžininga konkurencija Pirkime.

9. Ieškovai nesutiko su atsakove, kad vagonų jungimas rampomis yra reikalingas siekiant vagonus pritaikyti neįgaliųjų asmenų judėjimui, nes neįgaliems asmenims privalo būti skirti atskiri, tik jiems pritaikyti vagonai, kuriems yra keliami savarankiški komforto, vagonų dydžio, išdėstymo, maršruto be kliūčių ir kt. reikalavimai. Taigi, žmonės su judėjimo negalia net neturi judėti per visą traukinių kompleksą, nes jiems turi būti skirtas specialiai jų poreikiams pritaikytas vagonas.

Šalies argumentai

10. Ieškovai nurodė, kad Metodikos 3.2 punkte yra įtvirtintas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3, kuris apima didžiausią triukšmo lygį EMU IC keleivių II klasės sėdimosiose vietose, o Metodikos 3.3 punkte įtvirtintas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3, kuris apima „Komforto lygį EMU IC traukinyje pagal EN 12299“. Šie kriterijai yra įvertinti atitinkamai 4 ir 7 balais (t. y. turi atitinkamai 4 ir 7 % įtaką Pirkimo laimėtojo nustatymui). Ieškovų vertinimu, šie reikalavimai yra neproporcingi, bereikšmiai, nesuteikia jokio pranašumo bei iškreipia visą ekonominio naudingumo vertinimą, dėl to yra neteisėti.

11. Ieškovų vertinimu, net tiekėjas, kuris nesistengs surinkti papildomų balų už šiuos kriterijus, turės pasiūlyti kokybišką traukinį, kuris atitiktų tiek nustatytus triukšmo lygio, tiek komforto reikalavimus. Priešingu atveju toks traukinys neatitiktų nei Pirkimo sąlygų, nei Europos Sąjungos techninių normų (pavyzdžiui, TS EN 12299 geležinkelio programos. Kelionės patogumas keleiviams. Matavimas ir vertinimas), be to, tokio traukinio net nebūtų galima homologuoti. Atitinkamai, atsakovė visiškai nepagrįstai už nurodytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus iš viso skyrė net 11 balų įvertinimą visoje balų sistemoje.

Šalies argumentai

12. Ieškovai nurodė, kad Metodikos 3.6 punkto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuje T6 įtvirtinta, jog balai už šį kriterijų nustatomi įvertinus siūlomos BEMU technologijos išbaigtumo lygį. Atsakovė numato suteikti 5 balus, jei BEMU technologija yra „pilnai paruošta“, 3 balus – jei technologija yra „vystymo stadijoje“ bei 0 balų – jei technologija yra „pradinėje stadijoje“. BEMU technologija traukiniuose, kuriuos šiuo Pirkimu siekia įsigyti atsakovė, skirtingų gamintojų šiuo metu vis dar yra vystoma ir nėra užbaigta. Dėl to atsakovė pagal Metodikos 3.6 punktą nepagrįstai vertina BEMU technologijos išvystymą sunkiasvorių traukinių segmente bei draudžia naudotis pilnai išvystyta BEMU technologija kitose bėginėse transporto priemonėse (tramvajuose). Pirkimo vykdymo metu (2021 m. II ketv.) joks gamintojas nėra jos realizavęs sunkiasvorių traukinių segmente – sukūręs ir pagaminęs serijinio BEMU traukinio, kuris yra perduotas standartiniam naudojimui (t. y. su keleiviais). Ieškovams žinomi tik du rinkos dalyviai, turintys šią technologiją pažangiame vystymosi etape, tačiau nė vienas iš jų nėra visiškai paruoštas pardavimui, kaip to tikisi atsakovė. Todėl patenkinti Metodikos 3.6 punkto reikalavimo ir pateikti pasiūlymą, kuriame BEMU technologija traukinyje yra „pilnai paruošta“, objektyviai yra neįmanoma (atitinkamai, objektyviai yra neįmanoma gauti maksimalų nustatytą balų skaičių).

13. Ieškovai taip pat nurodė, kad traukinio „prototipo“ turėjimas nesukuria ir neužtikrina jokios naudos perkančiajam subjektui, nes neįrodo pakankamos tiekėjo patirties, susijusios su didžiausiu BEMU technologijos kūrimo iššūkiu – baterijų sistemos kūrimo, valdymo procesais. Be to, kai kurie dalyviai galėtų turėti šį „prototipą“, tačiau tai yra techniškai ankstyva, neoptimizuota transporto priemonė su kol kas blogais prieinamumo parametrais, sukibimo parametrais, techninės priežiūros sąnaudomis ir kt. Ji yra nepalyginama su galutiniu produktu, ypač, kai nėra realios veikimo patirties su įdiegta akumuliatorių sistema ir visa transporto priemone.

14. Ieškovų vertinimu, Metodikos 3.6 punktas turi būti panaikintas arba pakoreguotas, leidžiant ieškovams ir kitiems Pirkimo dalyviams remtis įvykdytų projektų patirtimi, kurių pagrindu sukurtos baterijų technologija veikiančios bėginės transporto priemonės (t. y. pagaminti ne prototipai, o serijiniai gaminiai). Be to, Metodikos 3.6 punkte įtvirtintas ekonominio naudingumo kriterijus taip pat yra įvertintas neproporcingai dideliu balų skaičiumi ekonominio naudingumo vertinimo sistemoje, todėl, jei ir bus taikomas, jis taip pat privalo būti sumažintas.

Atsiliepimas

15. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Paaiškino, kad visi Pirkimo dokumentai, įskaitant, bet nepasiribojant ir ginčijamas sąlygas, buvo parengti konsultuojantis su tarptautinio lygio nepriklausomais ekspertais, maksimaliai atsižvelgiant į trečiojo asmens strateginius tikslus; trečiojo asmens klientų – keleivių – poreikius ir lūkesčius; Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 1371/2007 reikalavimus dėl vienodų geležinkelio teisių užtikrinimo, kuriuos įgyvendinti Lietuva privalo iki 2024 m. pabaigos; Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo reikalavimus; Europos Sąjungos bei Lietuvos valstybės politiką aplinkosaugos bei transporto srityse.

16. Atsakovė nurodė, kad Pirkimu trečiojo asmens poreikiams bei valstybės priskirtoms funkcijoms užtikrinti siekiama nupirkti dviejų tipų traukinius – BEMU traukinius (14 vnt. su galimybe esant poreikiui įsigyti dar 18 vnt.) ir EMU traukinius (12 vnt. su galimybe esant poreikiui įsigyti dar 10 vnt.). BEMU traukiniai yra bateriniai elektriniai traukiniai, kurie gali važiuoti varomi ir baterijomis, ir elektra kaip įprastiniai elektriniai traukiniai. EMU traukiniai – yra elektriniai traukiniai, kuriuos galima eksploatuoti tik elektrifikuotuose geležinkelio keliuose. Todėl įsigijus EMU traukinius, trečiasis asmuo juos ketina eksploatuoti dviem tolimiems maršrutams Vilnius-Klaipėda-Vilnius ir Vilnius-Minskas-Vilnius, kurių kelionės trukmė iki 4 val. Naujai įsigyti BEMU traukiniai bus skirti vežti keleivius trumpesniais, regioniniais maršrutais, kurių trukmė apie 2 valandas, tokiais kaip Vilnius-Varėna-Marcinkonys. Šiuo metu iš viso numatyti 7 vidutinio atstumo maršrutai.

17. Pirkimu įsigyti traukiniai bus eksploatuojami 30 metų, todėl trečiasis asmuo, formuodamas reikalavimus Pirkimo objektui, privalėjo atsižvelgti į visas ateities tendencijas bei perspektyvas keleivių vežimo traukiniais bei taršos mažinimo srityse, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką keleivių pervežimo paslaugų kokybę kelioms dešimtims metų į priekį, taip užtikrinant racionaliausią lėšų panaudojimą ilgalaikėje perspektyvoje. Rengiant Pirkimo sąlygas bei formuojant reikalavimus ketinamiems įsigyti traukiniams, visų pirma, dėmesys buvo skiriamas komfortui bei patogumui tam, kad apskritai keleiviai pradėtų daugiau naudotis traukiniais, kadangi Lietuvos situacija lyginant su visa Europa, yra radikaliai kitokia ir šiuo metu kai kuriais maršrutais apskritai neužpildoma net 20 proc. sėdimųjų vietų traukiniuose.

18. Siekiant užtikrinti maksimalias, vienodai patogias galimybes keliauti visiems keleiviams, atsakovė periodiškai bendradarbiauja su Lietuvos Negalios organizacijų forumu, kuris vienija net 15 nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų. Šių organizacijų atstovai vienareikšmiškai išsakė savo lūkesčius dėl esamų kliūčių bei nepatogumų keliaujant šiuo metu eksploatuojamais traukiniais, t. y. laipteliai tarp vagonų, kurie trukdo judėti asmenims, turintiems regėjimo negalią, riboto judumo asmenims (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenims, asmenims, naudojantiems vaikštynes). Dėl triukšmo traukiniuose gyvų susitikimų metu, tiek elektroniniu paštu išsakytų skundų taip pat buvo ne kartą akcentuota, kad reikėtų gerinti traukiniuose garso izoliaciją (sumažinti pašalinio triukšmo lygį), kadangi asmenims, turintiems regos negalią, sėdint ties vagonų sandūra arba ties riedmenų ratais girdisi didesnis triukšmas, o tai apsunkina galimybę orientuotis aplinkoje, sunku išgirsti traukinio informacinės sistemos garsinius pranešimus.

19. Traukiniuose esantys laipteliai (lyginant su rampa), apsunkina judėjimą ne tik asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų ar turintiems judėjimo sutrikimų dėl amžiaus, laikinos ar nuolatinės ligos, bet ir asmenims, keliaujantiems su mažais vaikais bei jų vežimėliais, asmenims, keliaujantiems su lagaminais, dviračiais ar tiesiog turintiems daugiau bagažo.

20. Ieškovų siūlomas Pirkimo sąlygų pakeitimas arba panaikinimas neužtikrintų visų keleivių poreikių bei lūkesčių patogiam, komfortiškam, saugiam ir visiems vienodai pritaikytam geležinkelio transportui. Ieškovų siūlomų parametrų traukiniai nepadėtų pasiekti aplinkosauginių reikalavimų ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. neprisidėtų dėl jų siūlomų traukinių žemo komforto lygio prie papildomų keleivių srautų pritraukimo iš kelių transporto į mažiau taršias transporto priemones – traukinius; neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo ir kokybės santykio maksimumo, kadangi yra prastesnių techninių ir kokybinių parametrų nei šiuo metu trečiojo asmens eksploatuojami traukiniai.

21. Dėl Techninės specifikacijos 15.2.6 punkto reikalavimų nurodė, kad EMU traukiniai bus skirti tolimojo maršruto kelionėms, todėl jiems ypatingai svarbus didesnis patogumo bei komforto rodiklis. BEMU traukiniais keliaus keleiviai trumpesniais atstumais, todėl šis reikalavimas kaip privalomas yra numatytas tik EMU tipo traukiniuose. Tai reiškia, kad BEMU tipo traukiniuose visi tiekėjai, įskaitant ir ieškovus, galės dalyvauti derybose bei kartu su pirminiais pasiūlymais pateikti argumentus ir skaičiavimus atsakovei siūlydami ir 2+3 tipo sėdynes. Tokiu atveju, visiems tiekėjams derybų metu suteikiamos vienodos galimybės siūlyti savo sprendimą, grįstą konkrečiais paskaičiavimais ir atsakovė po derybų su visais tiekėjais, svarstys galimybę dėl Pirkimo dokumentų pakeitimo, po kurio, visi pasiūlymus teiksiantys tiekėjai privalės siūlyti tik pilnai pakeistuose Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus (kaip tai numatyta Specialiųjų sąlygų 8.2 punkte).

22. Patys ieškovai rinkos konsultacijoje nurodė, kad gali pasiūlyti tiek jų gaminamus traukinius su 2+2 sėdynių tipo išdėstymu arba 2+3 sėdynių tipo išdėstymu. Be to, atsakovės žiniomis, būtent 2+2 tipo traukinius, skirtus tolimojo, tarpmiestinio susisiekimo maršrutams ieškovų grupėje esanti įmonė yra pagaminusi ir pardavusi Suomijos vežėjui VR plačiojoje 1520/1524 mm vėžėje. Tai, kad ieškovai gali pagaminti bei gamina traukinius su 2+2 sėdynių išdėstymu, patvirtina ir faktas, jog ieškovai per paskutiniuosius 15 metų tiekė atsakovei elektrinius traukinius 1520 mm vėžei būtent su sėdynių išdėstymu 2+2 (I klase 2+1), nors visi pastarieji traukiniai buvo įsigyti regioniniam susisiekimui trumpuoju Vilnius-Kaunas maršrutu.

23. Komforto apibrėžimą traukinyje sudaro ne tik sėdynių išdėstymas, bet ir daugiau rodiklių: sėdynės forma, matmenys ir patogumas, komforto pojūtis (važiavimo komforto rodiklis), triukšmas salone, temperatūra salone bei erdvė klientui sėdimojoje vietoje ir pačiame traukinyje. Tolimojo susisiekimo kelionėms, kurių trukmė 2 val. ar ilgesnės, šie aukščiau įvardinti aspektai turi ypatingos reikšmės bendram komforto pojūčiui. 2+3 formatas lyginant su 2+2 formatu nusileidžia tiek asmenine erdve, tiek patogumu keleiviui atsistoti ir išeiti, tiek praėjimu tarp sėdinių. Trečiasis asmuo šiuo metu eksploatuoja traukinius ir su 2+2, ir su 2+3 formato sėdynėmis, todėl puikiai žino, kad tai yra nepalygintina komforto atžvilgiu su 2+2 išdėstymu.

24. Trečiojo asmens šiuo metu eksploatuojami traukiniai su 2+3 išdėstymu turi daugiau sėdynių, tačiau jų užimtumas yra tik 17,2 proc. (2019 metų duomenys). Keleiviai ypatingai mato, kad tokiomis sąlygomis (2+3 tipo sėdynių išdėstymu) vežimo paslauga visiškai nekonkurencinga su autobusų transportu ar juo labiau automobiliais. Traukinių maršrutuose su 2+2 sėdynių išdėstymu keleivių užimtumas siekė 47,64 proc., todėl atmestini ieškovų argumentai, kad didesnis kiekis sėdynių, padėtų trečiajam asmeniui parduoti daugiau bilietų, kadangi kaip minėta, pagrindinis siekis yra apskritai įtikinti žmones rinktis traukinius vietoje autobusų ar automobilių.

25. Atsakovės žiniomis (tiek iš rinkos konsultacijos metu gautos informacijos, tiek iš viešai prieinamos informacijos – gamintojų tinklapių) matyti, kad žemagrindžius traukinius su „Jacobs boogie“ vežimėlių sistema, kuri, kaip teigia ir patys ieškovai, iš esmės palengvina rampų įrengimą, gamina visi pirkime dalyvaujantys gamintojai, bei kiti didžiausi ES gamintojai.

26. Ieškovų argumentas, kad viso traukinio nebūtina pritaikyti neįgaliesiems, o užtenka pritaikyti tik vieną vagoną yra nekorektiškas ir diskriminuojantis. Ieškovai ieškinyje argumentus grindžia tik pateikdami pavyzdžius asmenų, esančių neįgaliojo vežimėliuose, tačiau riboto judumo asmenys yra ir asmenys, kurie juda vaikštynių pagalba, silpno regėjimo asmenys ar aklieji, fizines traumas patyrę asmenys, senyvo amžiaus žmonės, judantys lazdelių pagalba, tėveliai su mažais vaikais ir kiti. Trečiasis asmuo šiuo metu eksploatuoja traukinius su laipteliais tarp vagonų, todėl iš patirties žino, kad daugeliui keleivių laipteliai sukelia nepatogumų judant tarp vagonų, ypač stabdant traukinį, o stabdymas visuomet vyksta prieš keleivių išlaipinimą, kuomet didžiausias judesys ir būna traukiniuose, nes keleiviai ruošiasi išlipti bei dažniausiai nesilaiko už ranktūrių, nes rankose neša lagaminus. Laipteliai tarp vagonų apsunkina judėjimą, sukelia nepatogumus ne tik riboto judumo žmonėms, bet ir trečiojo asmens darbuotojams, skubantiems keleiviams, žiūrintiems į telefonų ekranus ar keleiviams su mažais vaikais. Norėdami pagerinti keleivių patirtį ir sumažinti traumų tikimybę, atsakovė ir trečiasis asmuo, atsižvelgdami į visų klientų pageidavimus, Techninės specifikacijos 15.8 punkte būtent ir numatė rampų, o ne laiptelių (pakopų) reikalavimą. Pažymėjo, kad net 81 proc. keleivių norėtų tarp vagonų turėti rampas, o ne laiptelius. Ieškovai nepateikė nė vieno argumento, kodėl jų manymu, laipteliai būtų naudingiau nei rampos.

27. Ieškovai ginčija tris ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus – Metodikos 3.2, 3.3 ir 3.6 punktus, iš kurių du (3.2 ir 3.3 p.) yra susiję su fizikiniais dydžiais bei yra pamatuojami, už tai, atitinkamai skiriamas konkretus balų dydis, numatytas Metodikoje. Komfortas geležinkelių paslaugų sektoriuje apibrėžiamas tokiais kriterijais: vibracijos, triukšmas, temperatūra, sėdimosios vietos patogumas ir k.t. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyti minimalūs reikalavimai šiems kriterijams (minimalūs reikalavimai, jeigu jie užtikrina minimalius teisės aktų reikalavimus, yra derybų objektas), o tie, kurie turi esminės įtakos traukinio gamybos kainai (važiavimo komforto rodiklis ir triukšmas), buvo įtraukti į Metodiką.

28. Pažymėjo, kad traukinio salone jaučiamas triukšmas yra vienas svarbiausių kriterijų, kuris stipriai įtakoja traukinio gamybos kainą. Žemas triukšmo lygis ne tik parodo, kad traukinyje sudėta gera garso izoliacija nuo išorės triukšmo, tačiau taip pat parinkti kokybiški agregatai, kurie skleidžia mažai triukšmo, parinktos kokybiškos bei kokybiškai surinktos apdailos detalės, kurios net esant vibracijoms nuo kelio nelygumų neskleidžia pašalinio čaižaus garso, atsakingai suprojektuotas salono išplanavimas ir paviršiai, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis triukšmas traukinio salone.

29. Triukšmo lygis traukiniuose yra be galo svarbus asmenims, turintiems regėjimo negalią, kadangi jie erdvėje orientuojasi klausos pagalba ir pašalinis triukšmas traukinyje jiems trukdo susiorientuoti bei išgirsti tinkamai traukinio sistemų pranešimus apie stoteles bei kitą reikšmingą informaciją.

30. Atsakovė, siekdama pritraukti kuo daugiau tiekėjų bei sudarydama sąlygas konkuruoti tiek aukšto komforto lygio traukinius siūlantiems tiekėjams, tiek žemesnio komforto lygio siūlantiems tiekėjams, Pirkimą vykdo derybų būdu ir nustato lanksčias derybų sąlygas. Todėl Pirkimo dokumentuose yra numatytas atvejis, kad esant akivaizdžiai naudingam poreikiui po derybų, minimalios ribos gali būti šiek tiek pažemintos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai, tiekėjas, pasiūlęs žemesnius rodiklius nei nurodyta esamoje Techninėje specifikacijoje, visiškai negautų balų, tačiau galėtų konkuruoti ypač žema kaina.

31. Tiekėjui, kuris pateiks galutinį pasiūlymą atitinkantį minimalius pirminės Techninės specifikacijos reikalavimus, skirtumas lyginant su geriausiu įmanomu pasiūlymu, bus ne 4 + 7 (viso 11 balų), o 2,5 + 5, (t. y. iš viso 7,5 balo). 11 balų skirtumas tarp geriausio ir blogiausio pasiūlymo galimas tik teoriniu atveju, jei po derybų būtų pažeminti minimalūs pirminėje Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai. Be to, tai, kokio dydžio balus skirti vienam ar kitam ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui, sprendžia perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į savo, klientų poreikius bei į siekį įsigyti kaip įmanoma kokybiškesnius traukinius, kurie bus eksploatuojami ir veš keleivius iki 2055 m.

32. BEMU traukiniai yra naujovė geležinkelių sektoriuje ir tik didelės, ne vienerius metus trukusios keleto pažangiausių bei didžiausių traukinių gamintojų investicijos į BEMU technologijos tobulinimą bei bandymų programos, leido įtikinti vakarų Europos vežėjus, jog ši technologija jau gali būti eksploatuojama geležinkelių sektoriuje ne tik priemiesčio maršrutuose, bet ir tolimesnėms kelionėms. Todėl BEMU traukinius pradėjo pirkti pirmieji ES keleivių vežėjai. Tačiau šiuo metu tai nėra standartizuota technologija, todėl gamintojų pažangos lygis šios technologijos srityje stipriai skiriasi. Atsakovė, siekdama užtikrinti galimybę dalyvauti platesniam ratui gamintojų, sudarė sąlygas dalyvauti visiems norintiems pasiūlyti BEMU technologijos traukinius, tačiau į Metodiką įtraukė BEMU technologijos išbaigtumo kriterijų, skiriant daugiau balų labiau išbaigtai ir ištestuotai technologijai.

33. Metodikos 3.6 punkte nustatytas kriterijus yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu – BEMU traukiniu. BEMU traukinius atsakovė tikisi turėti po maždaug 4 metų, o šie traukiniai bus eksploatuojami iki 2055 m. Todėl būtent šio kriterijaus parinkimas ir numatymas Metodikoje yra vienas esminių kriterijų, siekiant įsigyti naujausios kartos traukinius bei taip užtikrinti ne tik keleivių komfortą ir lūkesčius, bet ir maksimaliai prisidėti prie CO₂ mažinimo ateinančius 30 metų. Šis kriterijus suteikia galimybę perkančiajam subjektui įvertinti tiekėjo siūlomos BEMU technologijos lygį. Vieni tiekėjai šią technologiją tobulina, vykdo nuolatinius bandymus tiek laboratorijose, tiek naudojant pilotinį traukinį geležinkelių tinkle ir stebint kaip tai veikia realioje geležinkelių sistemoje. Taigi, tokie tiekėjai turi neabejotiną pranašumą prieš kitus tiekėjus, kurie BEMU technologiją sunkiasvorių traukinių segmente išvystę tik popieriuje, tačiau net nėra pabandę, ar ši technologija veikia realybėje.

34. Atsakovės žiniomis, 4 didžiausi ES traukinių gamintojai (kartu jie yra vieni didžiausių ir pasaulyje) vysto šias technologijas su siekiu įveikti 100 ar daugiau kilometrų. Dalis jų jau turi pasirašę sutartis dėl BEMU traukinių gamybos ir tiekimo, taip pat visi šie gamintojai jau ne vienerius metus atlieka sudėtingus ir brangiai kainuojančius bandymus su BEMU technologijomis, siekiant ištobulinti naujos kartos ypač didelių baterijų patikimumą ir galimybę jas pakrauti per keliolika minučių, todėl atsakovė pagrįstai daro prielaidą, kad jie visi jau yra stipriai pažengę šioje srityje (konkretus pažangos lygis paaiškės atsakovei gavus ir įvertinus pasiūlymus). Iki pasiūlymų vertinimo dar yra likę daugiau kaip pusė metų, todėl objektyviai negalima įvertinti, koks pažangos lygis bus pasiektas, vystant šias technologijas pasiūlymų vertinimo metu. Be to, šis ginčijamas vertinimo kriterijus bei skiriami balai pagal BEMU technologijos išvystymo lygį, niekaip nepažeidžia ieškovų ar kitų gamintojų teisių ir niekaip neriboja dalyvavimo šiame pirkime. Jeigu ieškovai ar kiti gamintojai neturės arba turės mažiau išvystytą BEMU technologiją traukiniuose, jiems atitinkamai bus skiriamas nulis balų arba 3 balai. Jeigu nė vienas iš pirkime dalyvaujančių tiekėjų nepateiks dokumentų, patvirtinančių, kad BEMU technologija yra „pilnai paruošta“, nė vienas iš jų ir negaus galimo maksimalaus 5 balų įvertinimo. Taip pat pažymėjo, kad tai yra vienas iš 8 Metodikos techninių parametrų, be jų dar yra ir kiti vertinimo kriterijai, todėl pasiūlymai bus vertinami ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal visus Metodikoje numatytus ekonominio vertinimo kriterijus.

Atsiliepimas

35. Trečiasis asmuo palaikė atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus visa apimtimi ir jiems pritarė, todėl dėl procesinio ekonomiškumo ir koncentruotumo jų nekartojo ir prašė jais vadovautis.

36. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad perkančioji organizacija, geriausiai žinodama Pirkimo objektą, jo pobūdį, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į Pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama imperatyvių teisės aktų nuostatų, įskaitant ir viešųjų pirkimų principų, turi nurodyti tokias Techninės specifikacijos sąlygas, kokios dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingos ir kurias, esant reikalui, perkančioji organizacija galėtų pagrįsti.

37. Pirkime siekiama įsigyti ganėtinai specifinius objektus, todėl vertinimas, ar atsakovės Techninėje specifikacijoje numatyti reikalavimai yra objektyviai būtini atsakovės norimam rezultatui pasiekti bei ar jie yra pagrįsti, yra fakto klausimas.

38. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad Pirkimo objektas įsigyjamas ne pačių ieškovų, o visuomenės (keleivių) poreikiams tenkinti, į tai, kad Pirkimo objektui keliamais reikalavimais siekiama konkrečių tikslų. Negalima teigti, kad nustatytas reikalavimas dėl 2+2 sėdynių išdėstymo yra dirbtinai ribojantis konkurenciją ir neleidžiantis ieškovams pateikti pasiūlymo šiame Pirkime, kadangi, kaip matyti iš procesinių dokumentų, tai yra labiau „nepatogus“ reikalavimas ieškovams, kadangi, nors ieškovai ir gali pateikti tokį Pirkimo objektą, koks šiuo atveju dėl objektyvių tikslų yra reikalaujamas, tačiau tam tą objektą reikia pritaikyti.

39. Dėl Techninės specifikacijos 15.8 punkto reikalavimo perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės, kad traukiniuose siekiant užtikrinti patogų asmenų, turinčių regėjimo sutrikimų ar turinčių judėjimo sutrikimų dėl amžiaus, laikinos ar nuolatinės ligos, asmenų, keliaujančių su mažais vaikais bei jų vežimėliais, asmenų, keliaujančių su lagaminais, dviračiais ar tiesiog turinčių daugiau bagažo judėjimą, būtų įrengtos ne pakopos, o rampos, taip pat yra reikšmingos.

40. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, Metodikos 3.2–3.3 punktuose nustatyti reikalavimai nėra savitiksliai. Jei ieškovai negali pasiūlyti geresnio triukšmo ir komforto lygio siūlomuose traukiniuose tiek, kad surinktų maksimalų balų skaičių, vien tai neužkerta galimybės jiems pateikti pasiūlymą Pirkime ir konkuruoti kitais parametrais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

41. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

42. Pirmosios instancijos teismas dėl Techninės specifikacijos 15.2.6 punkte nustatyto reikalavimo nurodė, kad jis pagrįstas, atitinka atsakovės ir trečiojo asmens poreikius, užtikrina maksimalią tiekėjų konkurenciją, yra numatytas tam, kad trečiasis asmuo įsigytų tokius traukinius, kurie padėtų pasiekti jo strateginius tikslus, patenkintų keleivių poreikius ir lūkesčius, todėl yra teisėtas. Teismas atsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, kad traukiniai, skirti tolimiesiems maršrutams, perkami turint tikslą suteikti keleiviams patogesnį ir komfortiškesnį keliavimą traukiniais tam, kad keleiviai pajustų kokybinį šuolį ir ateityje Lietuvoje bei už jos ribų rinktųsi būtent traukinius kaip transporto priemonę, o ne autobusus ar automobilius. Keleiviai (apie 82 proc. apklaustųjų) teikia pirmenybę komfortui, rinktųsi 2+2 sėdynių išdėstymą kaip patogesnį ir yra pasirengę mokėti brangiau už bilietą, keliaujant komfortiškesniu traukiniu. Pasiūlyti žemagrindžius traukinius su 2+2 išdėstymu gali 9 pagrindiniai (su ieškovais – 10) ES gamintojai, iš kurių net 7 (įskaitant ieškovus) dalyvauja Pirkime. Iš ieškovų atsakovei rinkos konsultacijai pateiktų pavyzdinių traukinių nuotraukų matyti, kad ieškovai gali pasiūlyti tiek traukinius su 2+2 sėdynių tipo išdėstymu, tiek su 2+3 sėdynių tipo išdėstymu. Teismas pažymėjo, kad atsakovei netrūksta sėdimųjų vietų skaičiaus, bet trūksta klientų.

43. Pirmosios instancijos teismas dėl Techninės specifikacijos 15.8 punkte nustatyto reikalavimo nurodė, kad perkančioji organizacija, suformuluodama tokį reikalavimą, dirbtinai neapribojo tiekėjų konkurencijos ir neužkirto kelio ieškovams pateikti konkurencingą pasiūlymą Pirkime, kadangi viešai prieinama informacija patvirtina, jog tokius reikalavimus atitinkančius traukinius gamina mažiausiai devyni gamintojai. Teismas atsižvelgė į atsakovės pateiktus duomenis, kad pakopos traukiniuose negali maksimaliai užtikrinti keleivių saugumo, todėl būtina užtikrinti visų keleivių, ypatingai riboto judumo žmonių, saugų judėjimą traukiniuose. Teisės aktai nenumato jokio ribojimo, kurį sprendimą pasirinkti, ar laiptelius ar rampas. Teismas pažymėjo, kad Pirkimu siekiama leisti visiems asmenims patiems laisvai pasirinkti sėdėjimo vietą, kuri nepriklausytų nuo asmens fizinių galimybių.

44. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Metodikos 3.2-3.3 punktuose nustatyta ginčijama balų skyrimo ir vertinimo tvarka yra aiški, objektyviai paskaičiuojama, nes numatyta aiški gradacija, kiek ir už kokį parametrą bus skiriama balų, ji yra vienoda visiems Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, todėl užtikrina visų tiekėjų lygiateisiškumą bei sąžiningą konkurenciją. Perkančioji organizacija Metodikos 3.2-3.3 punktuose įtvirtintus ekonominio naudingumo kriterijus nustatė atsižvelgdama į vykdytus tyrimus, keleivių apklausas, skundus, kurių metu išskyrė nustatytų kriterijų svarbą keleiviams kelionėse traukiniais. Atsakovė pateikė mokslinius tyrimus, atliktus dėl jaučiamo triukšmo lygio ir jautrumo, kuriais nustatyta, kad bendrai pripažįstamas triukšmo jautrumo slenkstis yra 1 dBA. Ir kuo didesnis triukšmo lygis, tuo labiau žmogus jį jaučia. Todėl teismas sutiko su atsakove, kad vertinant triukšmo lygį traukinyje, yra labai svarbus net ir 1 ar 0,5 dBA triukšmo pokytis, kadangi žmogaus klausa, kuomet triukšmo lygis kyla, tampa jautresnė triukšmui. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų teiginius, kad paprasto žmogaus ausis negirdi ir nejaučia triukšmo traukinyje.

45. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirkimo objektą, jo tikslus, į BEMU technologijos išvystymo svarbą, ketinamų įsigyti traukinių eksploatavimo trukmę, konstatavo, kad Metodikos 3.6 punkte numatytas vertinimo kriterijus 5, 3, 0 balais yra teisingas, pagrįstas bei teisėtas, o skiriama balų suma atitinka šio kriterijaus svarbą. Tai, kad BEMU technologija yra vystoma nuo 2015 m. ir šiai dienai nėra pagaminto serijinio BEMU traukinio, patvirtina faktą, jog ieškovai, neturėdami patirties BEMU traukinių kūrimo procese, turi mažai galimybių pagaminti BEMU traukinį, kaip serijinį produktą, panaudodami patirtį ir technologijas iš tramvajų. Tai patvirtina ir atsakovės su tripliku pateikta „TÜV Rheinland Global Rail“ nepriklausomų ekspertų išvada „Techninė nuomonė: Tramvajaus tipo ir elektrinių sudėtinių riedmenų (EMU)/baterinių elektrinių riedmenų (BEMU) konstrukcijos palyginimas, kurioje tarptautiniai ekspertai pateikė pagrindinius skirtumus bei priežastis, kodėl baterijomis varomas tramvajus negali būti lyginamas su BEMU traukiniais. Ši išvada paneigia ieškovių į bylą pateiktą Čekijos mechanikos inžinerijos fakulteto katedros vedėjo I. Gurnak išvadą dėl galimybės tramvajuose naudojamą BEMU technologiją pritaikyti traukiniuose. Teismo vertinimu, suprojektuotas ir išbandytas BEMU traukinys suteikia pranašumą, rengiant riedmenis serijinei gamybai ir tai atsispindi šio pirkimo vertinimo kriterijuose. BEMU technologijos išvystymo lygio vertinimas užtikrina visų tiekėjų galimybes dalyvauti šiame pirkime bei sąžiningai konkuruoti su visais gamintojais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

46. Apeliaciniame skunde ieškovai Čekijos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ŠKODA TRANSPORTATION a.s. ir ŠKODA VAGONKA a.s. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1. Traukiniai, kurių sėdimų vietų išdėstymas yra 2+3 ir kuriuose naudojami laiptai (ir kuriuos ieškovai gali pagaminti) atitiktų visus teisinius keleiviniams traukiniams keliamus reikalavimus, kitus Pirkimo dokumentų reikalavimus, būtų saugūs ir atsakovė galėtų juos naudoti pagal paskirtį. Perkantieji subjektai privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos jiems įstatymų suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, teisės ir ūkio subjektų konkurencija. Šiuo atveju atsakovė šią pareigą pažeidė.

46.2. Ekonominio naudingumo kriterijai, susiję su triukšmo ir komforto lygiais, neatitinka racionalaus lėšų naudojimo imperatyvo, nes jie įvertinti neproporcingai dideliu taškų skaičiumi. Rinkoje šie kriterijai laikomi menkaverčiais ir jokia kita perkančioji organizacija jų nenaudojo pirkimo procedūrose kaip savarankiškų ekonominio naudingumo kriterijų, jau nekalbant apie 11 proc. galutinio pasiūlymo įvertinimo reikšmės suteikimą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo atsakovės nustatytą ekonominio naudingumo kriterijų dėl triukšmo ir komforto lygių kaip tinkamą ir teisėtą naudojimąsi jo diskrecija nustatyti Pirkimo dokumentų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

46.3. Ginčo ekonominio naudingumo kriterijus yra susijęs su baterijų technologijų, o ne su BEMU traukinių, išvystymu. Neabejotina, kad baterijomis varomi tramvajai ir BEMU traukiniai tarpusavyje skiriasi. Tačiau jie abu naudoja baterijų technologiją, todėl turėtų būti leidžiama panaudoti baterijų technologijos plėtros tramvajuose patirtį. Atsakovės pateikti ir teismo sprendime minėti BEMU traukinių prototipo pavyzdžiai nėra aktualūs, nes nė vienas iš jų neįrodo, kad jų vystymo patirtis gali būti naudojama norint gauti pagal šį ekonominio naudingumo kriterijų taškus. Visi pateikti pavyzdžiai neatitinka arba atstumo reikalavimo, arba sutarties gamybos reikalavimų. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės, o ne ieškovų pateikta ekspertine išvada. Teismas, vertindamas šalių pateiktas dvi prieštaringas mokslines ir praktines pozicijas, negalėjo suprasti tikrojo jų turinio be teismo eksperto ar kito kompetentingo subjekto (institucijos).

46.4. Teismas sprendimu pripažino dalį atsakovės į bylą teiktos medžiagos nevieša bylos dalimi: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos galutinę ataskaitą „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“; keleivės kritimo traukinyje vaizdo įrašą; Pirkime dalyvaujančių tiekėjų sąrašą. Teismo nevieša medžiaga pripažintas keleivės kritimo įrašas yra reikšmingas įrodymas byloje, nes teismas juo tiesiogiai remiasi, atmesdamas ieškovo reikalavimus, tačiau ieškovai neturi galimybės jo įvertinti ir į jį atskirsti. Teismas turėjo nurodyti atsakovei jį nuasmeninti ir pateikti į bylą, kad šalys galėtų su juo susipažinti, įvertini jo pagrįstumą ir pasisakyti dėl jo (ne)pagrįstumo ir ar (ne)aktualumo šio ginčo nagrinėjimo atveju.

Atsiliepimas

47. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

47.1. Atsakovės byloje pateikta įrodymų visuma leido teismui įsitikinti, kad Techninės specifikacijos 15.2.6 ir 15.8 punktų reikalavimai dirbtinai neriboja konkurencijos, yra teisėti ir skirti visuomenės poreikiams tenkinti bei jų saugumui užtikrinti. Techninės specifikacijos 15.2.6 punkto reikalavimas ne tik kad neriboja konkurencijos (tokius traukinius gali pasiūlyti net 9 didieji ES gamintojai), bet priešingai, ją tik didina, kadangi traukinius su 2+3 sėdynių išdėstymu 1 520 mm vėžei be papildomo projektavimo gali pasiūlyti tik 2 gamintojai, iš kurių vienas yra ieškovas. Techninės specifikacijos 15.8 punkto reikalavimas yra skirtas užtikrinti ne tik neįgaliųjų asmenų su vežimėliais, bet ir kitų riboto judumo asmenų (pvz., asmenų, turinčių judėjimo sutrikimus dėl regėjimo sutrikimų ar dėl laikinos ar nuolatinės ligos ar traumų, tėvų su mažais vaikais bei jų vežimėliais, senyvo amžiaus žmonių, asmenų, keliaujančių su didesniu bagažo kiekiu ir kt.) nevaržomą bei saugų judėjimą traukinyje.

47.2. Metodikos 3.2 ir 3.3 punktuose įtvirtinti vertinimo kriterijai yra susiję su Pirkimo objektu, jie atspindi siekiamo įsigyti Pirkimo objekto pranašumus bei įtaką perkančiojo subjekto paslaugų teikimui bei klientų lūkesčiams, suteikiant didesnę balų reikšmę tiems kriterijams, kurie yra tiesiogiai susiję su komforto lygiu bei didesniu pasitenkinimo jausmu keliaujant traukiniais. Kitų Europos perkančiųjų subjektų naudojami vertinimo kriterijai nepadėtų pasiekti trečiajam asmeniui strateginių tikslų, kadangi jie nėra susiję su tikslu pritraukti keleivius bei įsigyti traukinius, pasiūlant komfortiškesnes ir konkurencingesnes keleivių vežimo paslaugas nei kelių transportas, įvertinant 30 metų perspektyvą. Balų skyrimo tvarka yra aiški, objektyviai paskaičiuojama, kadangi numatyta aiški gradacija, kiek ir už kokį parametrą bus skiriami balai, bei vienoda visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, t. y. užtikrina visų tiekėjų lygiateisiškumą bei sąžiningą konkurenciją.

47.3. Yra ne vienas gamintojas, pagaminęs BEMU traukinio prototipą. Kai kurie traukinių gamintojai jau yra pasirašę sutartis su užsakovais dėl serijinių traukinių gamybos ir tai tik patvirtina šio vertinimo kriterijaus pagrįstumą ir būtinybę. Baterijų panaudojimo patirtis tramvajų transporte negali būti panaudojama BEMU traukinių gamyboje, nes tai patvirtina išsami, pagrįsta, argumentuota nepriklausomų ekspertų išvada.

47.4. Teismas pagrįstai pripažino keleivės kritimo vaizdo įrašą nevieša bylos medžiaga, kadangi jos atskleidimas pažeistų teisės aktų reikalavimus. Šis vaizdo įrašas buvo vienas iš daugelio įrodymų, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas sprendimą dėl Techninės specifikacijos 15.8 punkto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl vaizdo įrašo pripažinimas nevieša bylos medžiaga niekaip nesumažino ieškovų galimybių ginti savo teises bei pateikti apeliacinį skundą.

48. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „LTG Link“ palaiko atsakovės argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantės, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl viešojo pirkimo sąlygų transporto srityje.

51. Ginčo Pirkime tiekėjai kviečiami teikti pasiūlymus ir varžytis dėl Pirkimo objekto, 1 520 mm vėžės keleivinių savaeigių sąstatų su ilgalaikiu atsarginių dalių tiekimu. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas yra skirtas užtikrinti visuomenei teikiamų geležinkelio transporto paslaugų prieinamumą, šiam Pirkimui yra taikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – PĮ; šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

52. PĮ nustato, kad vykdant pirkimą turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (PĮ 29 straipsnio 1 dalis). Perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (PĮ 29 straipsnio 3 dalis).

53. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (PĮ 48 straipsnio 1 dalis). Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia (PĮ 48 straipsnio 4 dalis).

54. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises (PĮ 50 straipsnio 1 dalis). Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (PĮ 50 straipsnio 3 dalis).

55. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25), kurią įgyvendina PĮ, 83 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir pasiekti tvarumo tikslus. Tuo tikslu turėtų būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių, standartų ir techninių specifikacijų įvairovė rinkoje, įskaitant sprendinius, standartus ir technines specifikacijas, parengtus remiantis veiksmingumo kriterijais, susijusiais su gyvavimo ciklu ir darbų vykdymo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo gamybos proceso tvarumu. Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Paprastai tas tikslas kuo geriausiai pasiekiamas technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Funkciniai ir veiksmingumo reikalavimai taip pat yra tinkamas būdas remti inovacijas viešuosiuose pirkimuose ir turėtų būti kuo plačiau naudojami.

56. Direktyvos 2014/25 95 konstatuojamoje dalyje pažymėta, kad sutartys turėtų būti skiriamos remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, jog būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad vertinant, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, turėtų būti remiamasi geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris visada turėtų apimti kainos arba išlaidų aspektą. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas taip pat galėtų būti atliekamas remiantis tik kaina arba tik išlaidų efektyvumu. Be to, tikslinga priminti, kad perkantieji subjektai gali techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatyti atitinkamus kokybės standartus.

57. Šiuo aspektu mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl iš esmės analogiškų nuostatų 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24 dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18 (toliau – Direktyva 2014/24). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. spalio 25 d. prejudiciniame sprendime Roche Lietuva byloje Nr. C-413/17 išaiškino, kad sprendžiant, ar techninės specifikacijos sąlygos nepažeidė tiekėjo teisių, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą aktualų teisinį reguliavimą, toliau plačiau pasisako dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 15.8 ir 15.2.6. punktų bei Metodikos 3.2–3.3 punktų ir 3.6 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Techninės specifikacijos 15.2.6 ir 15.8 punktų.

59. Techninės specifikacijos 15.2.6 punktas nustato, kad Sėdynių išdėliojimas turi būti ne daugiau nei 2+2 (2 sėdynės šalia).

60. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovai teigia, kad Techninės specifikacijos 15.2.6 ir 15.8 punktai užkerta jiems kelią dalyvauti Pirkime ir dirbtinai riboja konkurenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo pritarti tokiai pozicijai dėl toliau nurodomų priežasčių.

61. Pirmiausia, ieškovai nei procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde neargumentuoja, kad ginčo dalyku esantys Techninės specifikacijos 15.2.6 ir 15.8 punktai buvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui. Tokios išvados neleidžia daryti ir bylos duomenų viseto analizė.

62. Antra, vien aplinkybė, kad tiekėjas negali pasiūlyti Pirkimo sąlygas atitinkančio pasiūlymo, savaime nereiškia, kad yra neleistinai ribojama tiekėjų konkurencija. Nustačius, kad konkretūs Techninės specifikacijos reikalavimai kliudo tiekėjui pateikti pasiūlymą Pirkime, vadovaujantis anksčiau šioje nutartyje išdėstytais kriterijais spręstina, ar tokie reikalavimai buvo būtini norint pasiekti Pirkimu siekiamus tikslus.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, toliau nurodomų bylos duomenų visetas nagrinėjamu atveju patvirtina, kad Techninės specifikacijos 15.2.6 ir 15.8 punktuose nustatyti reikalavimai yra grindžiami objektyviais duomenimis ir yra būtini norint pasiekti teisėtus Pirkimo tikslus.

64. Vienas iš Pirkimo tikslų nagrinėjamu atveju yra keleivių pritraukimas. Šį tikslą atsakovė ir trečiasis asmuo ketina pasiekti, reikšmingai pagerindami komfortą bei patogumą keliaujant geležinkelio transportu, kadangi šiuo metu kai kuriais maršrutais apskritai neužpildoma net 20 proc. sėdimųjų vietų traukiniuose (atsakovės atsiliepimo 24 punktas). Be to, klientų pritraukimas nagrinėjamu atveju yra itin aktualus ir atsakovės bei trečiojo asmens, kuriam valstybė yra pavedusi teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, siekiui pakeisti esamą situaciją Lietuvoje bei prisidėti prie valstybės tarptautinių įsipareigojimų mažinant automobilių ir didinant ekologiškų traukinių panaudojimą (atsakovės atsiliepimo 20 punktas).

65. Vadinasi, Pirkimas nagrinėjamu atveju turi įgyvendinti du pagrindinius tikslus: 1) įgyti geležinkelio transportą, kuriuo būtų teikiamos viešosios geležinkelių transporto paslaugos; 2) dėl išaugusio komforto naujose geležinkelio transporto priemonėse sudaryti realią alternatyvą kitoms transporto priemonėms ir pritraukti naujų klientų (keleivių). Teisėjų kolegijos vertinimu, visa ieškovų pozicija tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme yra iš esmės nukreipta į Pirkimo sąlygų analizę pagal pirmąjį Pirkimo tikslą, bet šio pirkimo ypatumas būtent ir yra tai, kad turi būti įgyvendinti abu tikslai.

66. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovai nurodo įvarius kitus komforto kelionėje geležinkelio transportu aspektus (pvz., sėdynės dydį ir patogumą), jie iš esmės neginčija, kad 2+2 sėdynių išdėstymo šalia reikalavimas Techninėje specifikacijoje taip pat yra susijęs su komfortu keliaujant. Šiuo aspektu ieškovų argumentai apie tai, kad jų siūloma 2+3 sėdynių išdėstymo schema atitiktų visus teisės aktų reikalavimus, yra teisiškai nereikšmingi. Pirkimo tikslui šiuo atveju nėra aktualus keleivių skaičiaus padidinimas, nes trečiojo asmens traukiniai ir taip nėra užpildomi.

67. Ieškovų pozicija nagrinėjamu klausimu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme yra iš esmės formali ir nutolusi nuo vieno iš Pirkimo tikslų – pritraukti naujus keleivius. Tai, kad ieškovų siūlomas traukinys atitinka teisės aktų reikalavimus dėl vietų skaičiaus ir išdėstymo, neturi jokio tiesioginio ryšio su atsakovės klientų poreikiais ir naujų klientų pritraukimo strategija. Kaip teisingai šiuo atveju akcentuoja atsakovė, teisės aktai nustato tik minimalius techninius reikalavimus ir neužkerta kelio atsakovei taikyti aukštesnius standartus. Galiausiai, ieškovai net ir neįrodinėja, kad atitiktis teisės aktams, apibrėžiantiems technines traukinio savybes, savaime yra pakankama ar adekvati priemonė atsakovės iškeltam tikslui pasiekti – juk ir šiuo metu eksploatuojami traukiniai (preziumuotina) atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau padėtis, kurią siekiama spręsti ginčo Pirkimu, nuo to reikšmingai nesikeičia – Lietuvoje keleivių vežimas geležinkelio transportu (traukiniais) yra bene žemiausiame lygyje pagal pasirinkimą visoje Europos Sąjungoje.

68. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokiais leistinais duomenimis nepaneigta, kad komforto prasme 2+2 sėdynių išdėstymas turi daugiau privalumų, negu sėdynių 2+3 išdėstymas: 2+2 sėdynių išdėstymas suteikia daugiau asmeninės erdvės ir privatumo. Pastarieji privalumai, nors komforto prasme yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau vidutiniam vartotojui yra aktualūs ir juntami. Paralelė šiuo atveju darytina ir su kitomis transporto priemonėmis, t. y. automobiliais. Siekiant mažesnės priklausomybės nuo automobilių tarpmiestinėms ar tarptautinėms kelionėms trečiasis asmuo ir atsakovė pagrįstai orientuojasi į kelionės automobiliu privalumus (t. y. didesnę asmeninę erdvę ir privatumą) ir bando juos kompensuoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2+2 sėdynių išdėstymas traukiniuose dažnai taikomas I klasės keleiviams, o tai kaip savarankiškas ir objektyvus kriterijus pagrindžia atsakovės siekį suteikti visiems atitinkamo traukinio keleiviams tokį patį komforto lygį ir tokiu būdu sulaukti daugiau keleivių.

69. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad Techninės specifikacijos 15.2.6 punkte nustatytas 2+2 sėdynių išdėstymas objektyviai prisideda prie didesnio komforto kelionėje geležinkelio transportu ir tiesiogiai koreliuoja su vienu iš Pirkimo tikslų. Atitinkamai, ieškovų siūlomas sėdynių 2+3 išdėstymas šiuo atveju iš esmės tik padidintų sėdimų vietų skaičių, kurių trečiasis asmuo ir taip neužpildo, nepaisant fakto, kad pagal atliktus rinkos tyrimus keleiviams trūksta ne vietos, o komforto. Dėl šios priežasties ieškovų siūlomas sėdynių 2+3 išdėstymas negali būti laikomas lygiaverčiu sprendiniu 2+2 sėdynių išdėstymui.

70. Šalių ginčas dėl to, ar kiti tiekėjai ir patys ieškovai gali pagaminti traukinius su 2+2 sėdynių išdėstymu 1 520 mm vėžei, šiuo atveju įrodinėjamas tik paviršutiniškais duomenimis – kitų eksploatuojamų traukinių nuotraukomis, specifikacijomis ir kt. Šiuo metu pagal bylos duomenis klausimą dėl galimybės pasiūlyti tokio tipo traukinį iškėlė tik ieškovai. Pagal atsakovės ir trečiojo asmens konsultacijas bei rinkos tyrimus pasiūlyti žemagrindžius traukinius su 2+2 išdėstymu gali visi pagrindiniai ES gamintojai, iš kurių 7 dalyvauja Pirkime. Maža to, jokiais leistinai įrodymais nepaneigta, kad tik du tiekėjai turi paruošę 1 520 mm vėžei traukinių platformas su 2+3 sėdinių išdėstymu – vieni iš šių tiekėjų yra ieškovai.

71. Pagrindo išvadai, kad nė vienas arba tik keli tiekėjai gamina traukinius su 2+2 sėdynių išdėstymu 1 520 mm vėžei, šiuo atveju nėra. Duomenys apie ieškovų galimybes pagaminti Pirkimo sąlygose apibūdintą traukinį yra prieštaringi. Išskyrus pačių ieškovų paaiškinimus, byloje nėra kitų nuoseklių duomenų, kad ieškovai Pirkimo sąlygose apibūdinto traukinio nepagamintų. Pavyzdžiui, nepaneigta, kad galimybę pagaminti traukinį su 2+2 sėdynių išdėstymu ieškovai patys nurodė atsakovei rinkos konsultacijos metu. Šiuo atveju ieškovai nuosekliai taip ir nepagrindė, kad kiti atsakovės nurodyti jų traukiniai 1 520 mm vėžei su 2+2 sėdynių išdėstymu, pagaminti Suomijos ar Estijos rinkoms, taip pat anksčiau pagaminti atsakovei taip reikšmingai skiriasi, jog negali būti palyginami. Ieškovai kiekvienu atveju tik išvardija traukinių skirtumus (pvz. Suomijos atveju, kad tai yra projektas nedidelio, 60 sėdimų vietų turinčio traukinio, skirto važiuoti vietinėse vėžėse su nedideliu keleivių dažniu; žr., ieškovų dubliko 2.5.10 punktą), tačiau neįvardija ir nemotyvuoja, kokiais objektyviais kriterijais remiantis jų nurodyti skirtumai lemia, kad Pirkimo sąlygose apibrėžtame traukiniui ieškovai objektyviai negali pasiūlyti 2+2 sėdynių išdėstymo.

72. Anksčiau nurodytų duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad Techninės specifikacijos 15.2.6 punktas yra teisėtas ir pagįstas, todėl tiekėjo pretenzija dėl šios Techninės specifikacijos sąlygos buvo atmesta pagrįstai (CPK 185 straipsnis).

73. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 15.8 punkto, kuris nustato, kad Tarp vagonų pakopų negali būti, vietoj jų turi būti įrengtos rampos, atitinkančios riboto judėjimo asmenų TSS reikalavimus; Visas vidus (salonas) turi būti be pakopų. Jeigu nėra įmanoma išvengti pakopų įrengimo virš traukos vežimėlių, tuomet jų įrengimas gali būti svarstomas).

74. Kaip anksčiau aptarto punkto atveju, rampų įrengimas nagrinėjamu atveju pirmiausia yra siejamas su komforto kriterijumi. Nors ieškovai pagrįstai akcentuoja, kad pagal 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų gali būti įrengiami ir laiptai, ir rampos, tačiau tai šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Atsakovės atliktas rinkos tyrimas patvirtina, kad 81 proc. keleivių norėtų tarp vagonų turėti rampas, o ne laiptelius. Vadinasi, tam, kad atsakovė galėtų pasiekti tikslą, t. y. pritraukti naujų keleivių keliauti geležinkelio transportu, toks transportas turi atitikti rinkos, kurioje atsakovė ketina pritraukti naujų klientų, poreikius. Vienas iš tokių poreikių, kurį nedviprasmiškai rodo atsakovės atliktas rinkos tyrimas – traukiniuose turi būti įrengtos rampos. Primintina, kad Pirkimo tikslas yra ne tik teikti geležinkelio transporto paslaugas, bet pritraukti naujus klientus, atnaujinus turimas geležinkelio transporto priemones pagal rinkos poreikius, todėl apribotos tiekėjų galimybės pasiūlyti geležinkelių transporto priemones su pakopomis šiuo atveju yra objektyviai ir protingai pateisinamos siekiant pastarojo tikslo.

75. Ieškovai taip pat argumentuoja, kad rampos neužtikrina ir kito jų įrengimo tikslo – didesnio prieinamumo neįgaliesiems. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad visi ieškovų argumentai šiuo aspektu nukreipti tik į neįgaliuosius, kuriems būtinas neįgaliojo vėžimėlis. Šie asmenys sudaro tik dalį neįgaliųjų, į kuriuos orientuotas rampų įrengimas (žr. plačiau atsiliepimo į ieškinį 82–83 punktai; Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8, 10 punktai). Nors ieškovai nurodo, kad visos privalomos neįgaliųjų vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos viename vagone, primintina, kad neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Tik tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Kelionės viešuoju transportu (šiuo atveju – geležinkelio transportu) yra viena iš neįgaliųjų lygių galimybių sferų. Vien tai, kad, anot ieškovų,visuose traukinio vagonuose negali objektyviai būti įrengtos vietos neįgaliesiems su neįgaliojo vėžimėliais, anaiptol nereiškia analogiškos išvados dėl kitų neįgaliųjų ir jų galimybės keliauti pasirinktame vagone su kitais keleiviais. Galiausiai, kaip ne kartą pažymėjo atsakovė, rampos turi objektyvius privalumus ne tik neįgaliesiems, bet ir senyvo amžiaus žmonės, tėvams su mažais vaikais ir kt.

76. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad Techninės specifikacijos 15.8 punktas taip pat yra teisėtas ir pagįstas, todėl tiekėjo pretenzija dėl šios Techninės specifikacijos sąlygos buvo atmesta pagrįstai (CPK 185 straipsnis).

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T6 teisėtumo ir pagrįstumo.

77. Metodikos 3.6 punktas (vertinimo kriterijus T6) numato pasiūlytos BEMU technologijos išbaigtumo lygio vertinimą: 5 balai suteikiami gamintojui, kuris pateiks įrodymus kartu su pasiūlymu, jog: i) siūloma BEMU technologija yra išvystyta ir su šia technologija buvo pagamintas vienas ar daugiau bandomųjų traukinių. Pilotiniai projektai yra užbaigti Europos Sąjungos geležinkelio tinkle ir BEMU technologija paruošta nuvažiuoti ne mažesnį kaip 100 km atstumą tik su baterijų pagalba ir ii) pasirašyta sutartis dėl traukinių su BEMU technologija tiekimo. 3 balai suteikiami tam gamintojui, kuris pateiks įrodymus kartu su pasiūlymu, jog: siūloma BEMU technologija yra vystoma ir su šia technologija buvo pagamintas vienas ar daugiau bandomųjų traukinių. Pilotiniai projektai yra vykdomi Europos Sąjungos geležinkelio tinkle su tikslu išvystyti technologiją, kuri galėtų nuvažiuoti ne mažesnį nei 100 km atstumą.

78. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad Metodikos 3.6 punkte suformuluotas kriterijus dėl BEMU technologijos išvystymo lygmens neturi jokios reikšmės šio Pirkimo vykdymo atveju, nes atsakovė neįrodė, jog nors vienas Pirkime dalyvaujantis gamintojas gali jį atitikti ir pasinaudoti šiuo kriterijumi.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad Metodikos 3.6 punkte suformuluotas kriterijus dėl BEMU technologijos išvystymo lygmens yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu. Kaip paaiškino atsakovė, o tai taip pat nėra ginčo dalykas, BEMU nėra standartizuota technologija, todėl gamintojų pažangos lygis šios technologijos srityje skiriasi: vieni gamintojai yra pažengę ir įgavę patirties bandymų programose, kiti dar tik dabar pradeda šią technologiją kurti.

80. Šiuo atveju Pirkimas yra vykdomas išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Nei PĮ, nei kiti teisės aktai nedraudžia perkančiajai organizacijai įvertinti technologinio išvystymo progresą. Priešingai, techninis pranašumas, kuriuo be jokio abejonės ir laikytinas BEMU technologijos išvystymo lygmuo, gali būti vertinimo kriterijumi (PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien tai, kad perkančioji organizacija apibrėžė pagal jos rinkos tyrimus numanomą technologinį progresą, kuris Pirkimo sąlygų paskelbimo metu dar nebuvo pasiektas, nedaro pastarojo kriterijaus neteisėtu, nepagrįstu ar iškreipiančiu konkurenciją Pirkime. Jeigu prognozuojamas technologinis progresas neįvyktų – tiekėjų padėtis Pirkime nuo to nepakistų, nes nė vienas tiekėjas negautų numatytų balų. Jeigu technologinis progresas vis tik būtų pasiektas – tiekėjas su labiausiai išvystyta BEMU technologija įgytų reikšmingą pranašumą, to ir siekia perkančioji organizacija. Byloje nėra ginčo, kad Pirkimo objektui yra itin aktualus technologinis progresas šioje srityje, todėl perkančiosios organizacijos siekis apimti ir galimo tolesnio progreso atvejus yra teisėtas ir protingai pateisinamas.

81. Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai susiaurino pažangą tik traukinių BEMU technologijų išvystymo srityje, nors tramvajaus baterijų technologijos išvystymas yra iš esmės analogiškas. Ieškovai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovės pateikta ekspertų išvada ir nevertino ieškovų eksperto išvados.

82. Atsakovės 2021 m. birželio 22 d. išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad baterijomis varomas tramvajus negali būti lyginamas su BEMU, nes pačios transporto priemonės skiriasi savo konstrukcija (svoriu ir maždaug ¾ skirtingų komponentų) ir eksploatacijos sąlygomis. Taigi patirtis, įgyta naudojant kitų rūšių transporto priemones, nėra „lengvai pritaikoma“ geležinkeliuose ir reikalauja daug naujų sprendimų. Tą rodo gamintojų sąrašas, kur tik 3 didžiausi pasaulio gamintojai vienu metu sukūrė tramvajaus ir BEMU technologijas. Visi kiti gamintojai dėmesį sutelkia tik į pasirinktas technologijas (transporto priemones).

83. Ieškovų pateiktoje 2021 m. gegužės 12 d. išvadoje nurodyta, kad: Į jūsų klausimą, ar geležinkelio transporto priemonių ir (arba) traukos įrangos gamintojų patirtis, įgyta taikant šiuolaikines baterijų technologijas miesto transporto priemonėse, gali būti perduota bemuitėms transporto priemonėms, atsakau, kad taip, ši patirtis yra labai vertinga ir ją galima pritaikyti sunkiųjų traukinių geležinkeliuose, nes taikomi principai (minėti 1 punkte) yra identiški arba labai panašūs, nepriklausomai nuo to, ar tai miesto transportas ar sunkieji geležinkeliai. Netgi galima teigti, kad pasirinktiems sprendimams, tokiems kaip erdvinis išdėstymas, masės parametrai, greitasis įkrovimas ar galios keitiklių technologija, miesto transporto priemonėse keliami didesni reikalavimai. Todėl, mano nuomone, baterijomis varomoms geležinkelio transporto priemonėms reikalingos rekomendacijos ir (arba) patirtis yra pakankamai pagrįstos miesto transporto priemonių sprendimais.

84. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi atsakovės pateikta ekspertų išvada. Visų pirma, lyginant ekspertinių išvadų pagrindimą (metodų nurodymas ir pagrindimas, literatūra ir kt.), atsakovės ekspertų išvada turi neabejotiną pranašumą, nes ekspertų išvados yra aiškiai išdėstytos, nurodant lyginamuosius objektus, jų savybes bei taikytus metodus. Ieškovų pateiktoje eksperto išvadoje neatskleisti nei vertinimo objektai, nei metodas, nei kiti aktualūs duomenys, kuriais grindžiamos eksperto išvados. Taigi, jau vien šiuo aspektu atsakovės pateikta ekspertų išvada yra laikytina išsamesne bei patikimesne.

85. Antra, ieškovų pateikta eksperto išvada nagrinėjamu atveju yra pernelyg abstrakti, kad turėtų įrodomąją reikšmę. Tai, kad patirtis, įgyta taikant šiuolaikines baterijų technologijas miesto transporto priemonėse, gali būti naudinga gamintojui gaminat geležinkelio transporto priemones, neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi naudos suvokimas yra subjektyvus. Šiuo atveju įrodinėjimo dalyku buvo ne tai, kad baterijų technologijos turi panašumų ar transporto priemonės turi bendrų sprendinių, bet tai, kad BEMU traukinių ir tramvajų technologijos yra analogiškos ir nesudaro pateisinamos priežasties susiaurinti technologinės pažangos vertinimą tik iki BEMU traukinių. Pastarojo įrodinėjimo dalyko ieškovų pateikta eksperto išvada tiesiogiai nepatvirtina, o atsakovės pateikta ekspertų išvada paneigia.

86. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo klausimu ir konstatuoja, kad Metodikos 3.6 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tiekėjo pretenzija dėl šio punkto buvo atmesta pagrįstai (CPK 185 straipsnis).

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 ir T3 teisėtumo ir pagrįstumo

87. Metodikos 3.2 punkte numatyta, kad pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 vertinamas didžiausias triukšmo lygis EMU IC keleivių II klasės sėdimosiose vietose, dB(A). Metodikos 3.3 punkte numatyta, kad pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T3 vertinamas važiavimo komforto lygis EMU IC traukinyje pagal EN 12299 standartą.

88. Ieškovų teigimu, atitiktis šiems kriterijams yra įvertinta neproporcingai dideliu balų skaičiumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų argumentai šiuo aspektu taip pat nėra pagrįsti dėl toliau nurodomų priežasčių.

89. Pirmiausia, ginčo iš esmės nėra, kad abu kriterijai yra tiesiogiai susiję su komfortu kelione ketinamu įsigyti geležinkelio transportu. Ieškovai teigia, kad joks kitas perkantysis subjektas Europoje per pastaruosius 5 metus nesuteikė tokios neproporcingai didelės reikšmės su traukinių garso ir komforto lygio susijusiems parametrams. Anot ieškovų, visi perkantieji subjektai elgiasi racionaliai ir skaidriai, nustatydami pasiūlymų vertinimo kriterijus, susijusius su kaina, siūlomų traukinių talpa, jų pristatymo terminais ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų argumentai šiuo klausimu apsiriboja abstrakcijomis ir akcentuojama, jų nuomone, per didele nurodytų kriterijų reikšme. Vis tik, ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad nors kuris perkantysis objektas susiduria su ta pačia traukinių užpildymo problema, su kuria susiduria trečiasis asmuo. Net jeigu toks perkantysis subjektas ir egzistuotų, tai niekaip neribotų atsakovės pasirinkimo teisės konkuruoti su kitomis transporto priemonėmis būtent komforto elementu.

90. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir ieškovų argumentą, kad tiekėjas, pasiūlęs pirkimo objektą, atitinkantį minimalius Techninės specifikacijos reikalavimus, vis tiek gautų balų. Kaip teisingai pažymi atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, vertinimo kriterijai ir jų svarmuo nustatomi atsižvelgiant į jų svarbą ir nė vienas teisės aktas nenustato, kiek jų turi būti skiriama. Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos 3.2–3.3 punktuose nustatyti vertinimo kriterijai yra proporcingi ir atitinka Pirkimo tikslą.

91. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Metodikos 3.2–3.3 punktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tiekėjo pretenzija dėl jų buvo atmesta pagrįstai (CPK 185 straipsnis).

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

92. Ieškovų vertinimu, atsakovės teismui pateiktas keleivės kritimo vaizdo įrašas nepagrįstai pripažintas nevieša bylos medžiaga, todėl ieškovai neteko galimybės į jį atskirsti, o pirmosios instancijos teismas tiesiogiai juo rėmėsi.

93. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su ieškovais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį įrodymą pripažino nevieša bylos medžiaga.

94. Konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

95. Šiuo atveju teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovės vertinimu, kad keleivės kritimo vaizdo įrašas turi būti saugomas pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Vis tik, tokiu atveju teismas turi įvertinti visų pirma, ar duomenų valdytojas turi teisę perduoti (atskleisti teismui) asmens duomenis bei įvertinti ir kitus (bendruosius) įrodymams keliamus reikalavimus, pvz. įrodymų ryšio su byla (CPK 180 straipsnis).

96. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo ieškovai, teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių, kad atsakovės pateiktas įrodymas būtų prieinamas ieškovams (pvz., įpareigojant atsakovę jį nuasmeninti). Teismas taip pat nesiėmė jokių priemonių, kad atsakovė atskleistų kokiu pagrindu ji disponuoja asmens duomenimis bei kokiu teisiniu pagrindu nedalyvaujančių byloje asmenų duomenis atskleidžia teismui – atsakovės 2021 m. liepos 5 d. lydraštyje tai nėra nurodyta. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą pateiktų duomenų nevertinti ir juos grąžinti atsakovei.

97. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodomoji tokio įrašo reikšmė ir ryšys su byla taip pat yra abejotinas (CPK 180 straipsnis). Be kritimo traukinyje fakto, vaizdo įrašas daugiau nieko nepatvirtina, nors atsakovė šiuo įrodymu siekė pagrįsti, kad keleiviai, lipdami laiptais, neturi galimybės laikytis už turėklų, o tai savaime padidina kritimo tikimybę, stabdant traukinį (tripliko 39 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien keleivės kritimo faktas, nenustačius konkrečių kritimo priežasčių ir priežastinio ryšio su traukinio įranga (atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo turi užtikrinti kiekvieno keleivio saugumą įlipant, išlipant bei esant traukinyje pagal trečiojo asmens bendrąsias keleivių vežimo taisykles), pats savaime apskritai nelaikytinas turintis ryšį su rampų įrengimo traukinyje klausimu.

98. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas neviešos bylos medžiagos dalies klausimą išsprendė neteisingai, tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, nes nevieša pripažintos bylos medžiagos dalis nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės bylai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

99. Apibendrindama aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimas yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

100. Apeliacinį skundą atmetus ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka jiems patiems, o atsakovė bei trečiasis asmuo iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalia KačinskienėVilija MikuckienėAldona Tilindienė