- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- e2-2273-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00545-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- ŠKODA Transportation
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovų ŠKODA Transportation a.s. ir Škoda Vagonka ieškinį atsakovui akcinei bendrovei (toliau – AB) Lietuvos geležinkeliai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau- UAB) LTG Link, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovai ŠKODA Transportation a.s. ir Škoda Vagonka (toliau ieškovas, ieškovės) prašo pripažinti neteisėtais skelbiamų derybų būdu vykdomo viešojo pirkimo „1520 mm vėžės keleivinių savaeigių sąstatų su ilgalaikiu atsarginių dalių tiekimu“ Nr. 526767 sąlygų reikalavimus, konkrečiai - Techninės specifikacijos 15.8 p., 15.2.6. p. bei Metodikos 3.2 p., 3.3 p., 3.6 p. reikalavimus bei juos pakeisti.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad AB Lietuvos geležinkeliai (toliau - Perkantysis subjektas arba atsakovas) skelbiamų derybų būdu vykdo viešąjį pirkimą „1520 mm vėžės keleivinių savaeigių sąstatų su ilgalaikiu atsarginių dalių tiekimu“ Nr. 526767.
3. Ieškovės nurodė, jog 2021 m. balandžio 26 d. CVP IS priemonėmis gavo pranešimą, kad Perkantysis subjektas kviečia tiekėjus pateikti pasiūlymus pagal pridedamas Pirkimo sąlygas.
4. Susipažinus su Pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis (reikalavimais, įtvirtintais Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų priede Nr. 1 (toliau - Techninė specifikacija), priede Nr. 7 (Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika, toliau - Metodika), ieškovės nustatė, kad jos yra neaiškios (netikslios), diskriminuojančios ir užkerta kelią ieškovėms parengti pasiūlymą, kuris galėtų atitikti Perkančiojo subjekto poreikius, bei sąžiningai dalyvauti Pirkime.
5. 2021 m. balandžio 26 d. ieškovės pateikė Perkančiajam subjektui pretenziją, kuria ginčijo Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 8.1.1 p., Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 11 priedo 8 p., Techninės specifikacijos 2.28 p., 15.8 p., 15.2.6 p. reikalavimus bei Metodikos 3.2 p., 3.3 p., 3.6 p. įtvirtintus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir prašė neteisėtas Pirkimo sąlygas panaikinti ar pakeisti taip, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus.
6. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovas raštu „Dėl pretenzijos“ (toliau - Sprendimas dėl Pretenzijos) iš dalies tenkino Pretenzijos reikalavimus ir priėmė sprendimą pakeisti Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 8.1.1 p., Techninės specifikacijos 2.28 p., Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų priedo Nr. 11 8 p. reikalavimus, tačiau Tiekėjo Pretenzijos reikalavimus kitose dalyse dėl Techninės specifikacijos 15.8 p., 15.2.6. p. bei Metodikos 3.2 p., 3.3 p., 3.6 p. neteisėtumo atmetė kaip nepagrįstus.
7. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) suformuluotos Pirkimo sąlygos yra akivaizdžiai ribojančios konkurenciją (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau - Pirkimų įstatymas) 29 str. 3 d.) bei užkertančios kelią ieškovėms pateikti pasiūlymą Pirkime; 2) Techninės specifikacijos 15.8 p., 15.2.6. p. bei Metodikos 3.2 p., 3.3 p., 3.6 p. yra neteisėti, neatitinkantys pirkimų principų (Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d.), neproporcingi, taip pat neaiškūs, netikslūs, kas neatitinka Pirkimų įstatymo 48 str. 4 d.
8. Perkantysis subjektas, nustatydamas Techninės specifikacijos 15.2.6 p. reikalavimą, susijusį su sėdynių išdėstymu, kad: „Sėdynių išdėliojimas turi būti nedaugiau nei 2+2 (2 sėdynės šalia)", neužtikrino proporcingumo principo laikymosi ir apribojo konkurenciją Pirkime, kadangi Tiekėjas, galintis pasiūlyti sėdynių išdėstymą 2+3, kuris visiškai atitiktų Perkančiojo subjekto poreikius, negali pateikti pasiūlymo Pirkime.
9. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad tik sėdynių išdėstymas 2+2 galėtų užtikrinti keleivių komfortą. Atkreipė dėmesį į tai, kad keleivių komfortą užtikrina ne sėdynių salone išdėstymas, o salono dydis, pačių sėdynių gabaritai, minkštumas, ergonomiškumas ir kt. savybės.
10. Su aukščiau nurodytu Techninės specifikacijos 15.2.6. p. reikalavimu yra susiję (i) Techninės specifikacijos 2.3 p. įtvirtintas vėžės plotis, kuriam turi būti pritaikomas Pirkime siūlomas traukinys, t. y. 1520 mm, ir (ii) Techninės specifikacijos 2.7 p. - reikalavimai kinematiniam ir statiniam gabaritui, kurie turi būti lyginami su GOST 9238-83 T reikalavimais ir bet kuriuo atveju juos atitikti.
11. Taigi, Techninės specifikacijos 2.3 ir 2.7 p. reikalavimai leistų BEMU regio ir EMU traukiniams pasiūlyti 2 + 3 sėdynių išdėliojimą. Toks sėdynių išdėstymas ne tik užtikrintų keleivių komfortą, tačiau taip pat padidintų transporto priemonės keleivių skaičių bei sudarytų sąlygas Perkančiajam subjektui surinkti daugiau pajamų.
12. Be to, keleivių sėdimų vietų skaičius yra vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (Metodikos 3.4 p. įtvirtintas kriterijus T4), todėl tai tiesiogiai suponuoja, kad šis dydis (sėdimų vietų skaičius) objektyviai yra reikšmingas Perkančiajam subjektui.
13. Tuo tarpu Techninės specifikacijos 15.2.6 p. reikalavimas sėdynių išdėstymui 2+2 atima iš ieškovo galimybę pasiūlyti Perkančiojo subjekto poreikius labiausiai atitinkantį produktą, t. y. daugiau keleivių sėdimų vietų turintį traukinį bei gauti didesnį įvertinimą pagal Metodikos 3.4 p. įtvirtintą kriterijų T4, kadangi ieškovas gali pasiūlyti produktą, kurio sėdynių išdėstymas yra 2+3.
Motyvuojamoji dalis
14. Atsižvelgiant į tai, kad sėdynių plotis yra privalomais teisės aktais aiškiai apibrėžtas dydis, Techninės specifikacijos 15.2.6 p. reikalavimas privalomam 2 + 2 sėdynių išdėstymui (kai Techninės specifikacijos 2.3 ir 2.7 p. reikalavimai pagal traukinio vėžės plotį ir reikalavimus kinematiniam ir statiniam gabaritui iš esmės leistų pasiūlyti ir 2+3 sėdynių išdėstymą) yra konkurenciją nepagrįstai ribojantis reikalavimas.
15. Ieškovo įsitikinimu, Perkantysis subjektas Techninės specifikacijos 15.2.6 p. turėjo nustatyti, kad tiekėjai gali pasiūlyti produktą, kurio sėdynių išdėstymas būtų 2+2 arba 2+3. Kitaip tariant, nurodyta sąlyga turėjo būti alternatyvi, neuždraudžianti ir neeliminuojanti nei vieno iš rinkos dalyvių, galinčių pasiūlyti produktą, kuris atitiktų Perkančioji subjekto poreikius. Be to, Perkančiojo subjekto reikalavimai dėl sėdynių išdėstymo būtent 2+2, neabejotinai lemia neracionalų lėšų naudojimą, kadangi ieškovas ir kiti tiekėjai būtų priversti siūlyti didesnes pasiūlymų kainas dėl sėdynių perdėstymo, nors tam nėra jokio pagrindo.
16. Techninės specifikacijos 15.8 punkte numatyti reikalavimai, susiję su rampomis ir/ar pakopomis (laiptais) yra neaiškus, netikslus, dviprasmiškas, nepagrįstas, dėl to neteisėtas.
17. Pagal suformuluotas Pirkimo sąlygas - Techninės specifikacijos 15.8 p., Perkantysis subjektas draudžia tarp vagonų bei vagonų viduje įrengti pakopas. Vis dėlto, nepaisant šių reikalavimų, pagal tolesnę šio punkto specifikaciją Perkantysis subjektas siūlomame traukinyje tikisi pakopų, nes nustatė jiems konkrečius reikalavimus: „Pakopų ir grindų paviršius prie įėjimo turi užtikrinti gerą sukibimą, būti neslidus"; „Pakopos turi užtikrinti patogų praėjimą keleiviams. Pakopų skaičius, plotis ir aukščio skirtumas turi atitikti judėjimo negalią turinčių asmenų TSS reikalavimus“. Tai reiškia, kad nurodytu aspektu Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos, dėl ko Perkantysis subjektas negali įsigyti to, ko jam reikia, o ieškovas negali pasiūlyti Pirkimo objekto, kuris atitiktų nustatytas sąlygas.
18. Be to, Techninės specifikacijos 15.8 p. numatytas draudimas tarp vagonų įrengti pakopas yra diskriminacinis. Siekiant patenkinti Perkančiojo subjekto poreikius šio Pirkimo atveju, galimos būtų dvi techniškai lygiavertės EMU ir BEMU traukinių alternatyvos: (i) Traukiniai, sudaryti iš atskirų vagonų, kurių kiekviename yra po du atskirus dviašius vežimėlius, kuriuose perėjimas tarp vagonėlio išspręstas pakopomis, atitinkančiomis PRM TSS reikalavimus; (ii) Traukiniai, kai atskiruose vagonuose / elementuose naudojama bendra dviašė ašis (angl. vadinamas „Jacobs boogie“) ir, kai perėjimas tarp visų ar kai kurių vagonų yra išspręstas vadinamuoju rampu pagal techninį traukos sprendimą.
19. Ieškovas, kaip ir dauguma kitų gamintojų, negali atitikti Techninės specifikacijos 15.8 p., pagal kurį draudžiama tarp vagonų įrengti pakopas, nes ieškovo siūlomas traukinys gaminamas naudojant kitus technologinius sprendinius, t. y. pagal pateiktą (i) punkto pavyzdį. Atitinkamai, šį Techninės specifikacijos 15.8 p. numatytą draudimą tarp vagonų įrengti pakopas, gali tenkinti tik „Stadler“ gamintojo gaminamas traukinys „Flirt“, „Bombardier“ gamintojo gaminamas traukinys „Talent“ ar „Corradia“ traukinys, gaminamas „Alstom“. Taigi, akivaizdu, kad tokiu reikalavimu absoliučiai nepagrįstai dirbtinai apribota tiekėjų sąžininga konkurencija Pirkime.
20. Nurodė, jog ieškovas yra ilgametis traukinių gamintojas, įvykdęs daugybę projektų visoje Europoje, sudaręs pirkimo sutartį dėl 32 vnt. elektrinių traukinių pristatymo priemiesčio transportui su „Pasažieru Vilciens“ (Latvija) 2019 m., taip pat sudaręs pirkimo sutartį dėl 6 vnt. elektrinių traukinių pristatymo tarpregioniniam naudojimui su galimybe įsigyti papildomus 10 vienetų Estijos klientui „Eesti Liinirongid“. Taigi, ieškovas sėkmingai įgyvendino traukinių su pakopomis techninius sprendimus, nurodytus (i) pavyzdyje, kurie yra itin naudingi traukinių valdytojams.
21. Ieškovas pažymėjo, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus perkančiojo subjekto nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.
22. Vienintelis argumentas, kuriuo atsakovas bando grįsti šį Techninės specifikacijos 15.8 p. reikalavimą yra tai, kad, anot atsakovo, vagonų jungimas rampomis yra reikalingas, siekiant vagonus pritaikyti neįgaliųjų asmenų judėjimui. Tokia atsakovo argumentacija yra absoliučiai nepagrįsta.
23. Pagal Žmonių su judėjimo negalia TSS 1300/2014 neįgaliesiems asmenims privalo būti skirti atskiri, tik jiems pritaikyti vagonai, kuriems yra keliami savarankiški komfortabilumo, vagonų dydžio, išdėstymo, maršruto be kliūčių ir kt. reikalavimai. Taigi, žmonės su judėjimo negalia net neturi judėti per visą traukinių kompleksą, nes jiems turi būti skirtas specialiai jų poreikiams pritaikytas vagonas.
24. Ieškovas pažymėjo, kad Techninės specifikacijos 15.13. p. nustatyta, jog vietos neįgaliesiems turi būti įrengtos arti tualetų ir arti vagono įėjimo. Tai dar kartą patvirtina, kad neįgaliesiems turi būti pritaikomi atskiri vagonai ir jiems nėra reikalinga judėti iš vieno vagono į kitą. Be to, Pirkimo sąlygose nėra nei vieno reikalavimo, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai sakytų, jog turi būti užtikrinamas neįgaliųjų judėjimas tarp skirtingų traukinio vagonų.
25. Be to, Žmonių su judėjimo negalia TSS 1300/2014 4.2.2.8 skyriuje yra apibrėžti transporto priemonių grindų aukščio pokyčiai. Šiame skyriuje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kaip galima įgyvendinti geležinkelio transporto priemonės grindų aukščio pakeitimą. Toks pakeitimas gali būti atliekamas pakopomis (laiptais) ar rampa, tuo tarpu pirmenybė nėra teikiama nei vienam iš nurodytų variantų.
26. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, Techninės specifikacijos 15.8 p. numatytas draudimas tarp vagonų įrengti pakopas yra diskriminacinis ir objektyviai užkerta galimybę ieškovui dalyvauti šiame Pirkime, dėl to turi būti panaikintas.
27. Metodikos 3.6 p. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuje T įtvirtinta, kad balai už šį kriterijų nustatomi, įvertinus siūlomos BEMU technologijos išbaigtumo lygį. Perkantysis subjektas numato suteikti 5 balus, jei BEMU technologija yra „pilnai paruošta“, 3 balus - jei technologija yra „vystymo stadijoje“ bei 0 balų - jei technologija yra „pradinėje stadijoje“.
28. Nurodė, kad Metodikos 3.6 p. yra nepagrįstas, neatitinkantis Pirkimo objekto, neproporcingas, nesuteikiantis jokio pranašumo, dėl to neteisėtas.
29. Pati BEMU technologija traukiniuose, kuriuos šiuo Pirkimu siekia įsigyti Perkantysis subjektas, skirtingų gamintojų šiuo metu vis dar yra vystoma ir nėra užbaigta. Dėl to Perkantysis subjektas pagal Metodikos 3.6 p. visiškai nepagrįstai vertina BEMU technologijos išvystymą sunkiasvorių traukinių segmente bei draudžia naudotis pilnai išvystyta BEMU technologija kitose bėginėse transporto priemonėse. Tokiu būdu Perkantysis subjektas nepagrįstai apribojo konkurenciją Pirkime bei eliminavo ieškovo galimybes gauti papildomus ekonominio naudingumo balus už šios technologijos išvystymą kitose transporto priemonėse, pavyzdžiui, tramvajuose.
30. Šio Pirkimo vykdymo metu (2021 m. II ketv.) joks gamintojas nėra jos realizavęs sunkiasvorių traukinių segmente - sukūręs ir pagaminęs serijinio BEMU traukinio, kuris yra perduotas standartiniam naudojimui (t. y. su keleiviais). Todėl patenkinti Metodikos 3.6 p. reikalavimo ir pateikti pasiūlymą, kuriame BEMU technologija traukinyje yra „pilnai paruošta“, objektyviai yra neįmanoma (atitinkamai, objektyviai yra neįmanoma gauti maksimalų nustatytą balų skaičių).
31. Ieškovo žiniomis, visi gamintojai, vystantys traukinius su BEMU technologija, yra ankstyvose traukinių kūrimo stadijose ir nei vienas gaminys pagrįstai negali būti laikomas net „prototipu“, jau nekalbant apie traukinio su BEMU technologija „pilną paruošimą“, kaip reikalaujama Metodikos 3.6 p. ar kaip teigia atsakovas Sprendime dėl Pretenzijos „paruoštą pardavimui technologiją“.
32. Ieškovas pažymėjo, kad traukinio „prototipo“ turėjimas nesukuria ir neužtikrina jokios naudos Perkančiajam subjektui, nes neįrodo pakankamos tiekėjo patirties, susijusios su didžiausiu BEMU technologijos kūrimo iššūkiu - baterijų sistemos kūrimo, valdymo procesais. Be to, kai kurie dalyviai galėtų turėti šį ,„prototipą“, tačiau tai yra techniškai ankstyva, neoptimizuota transporto priemonė su kol kas blogais prieinamumo parametrais, sukibimo parametrais, techninės priežiūros sąnaudomis ir kt. Ji yra nepalyginama su galutiniu produktu, ypač, kai nėra realios veikimo patirties su įdiegta akumuliatorių sistema ir visa transporto priemone.
33. Šiuo aspektu pabrėžė, kad baterijų technologija, kuri galėtų būti pritaikyta traukiniuose ir atitiktų Perkančiojo subjekto poreikius, yra realizuota kituose viešojo transporto srityse (tramvajuose, troleibusuose, e-autobusuose). Tačiau pagal ydingą Metodikos 3.6 p. reikalavimą, ieškovas, kuris turi realios BEMU technologijos pritaikymo patirties jau veikiančiuose produktuose, jos negali panaudoti ir įrodyti savo pranašumo prieš kitus Pirkimo dalyvius bei už šį pranašumą gauti atitinkamą ekonominio naudingumo balą.
34. Atsakovas Sprendime dėl Pretenzijos visiškai nepagrįstai nurodo, kad tiekėjo patirtis, įgyta miesto bėginėse ar kelių transporto priemonėse, tariamai, negali būti tapatinama su Pirkimo objektu - realiomis sąlygomis veikiančių traukiniu geležinkelio sistemoje. Atsakovas nurodytą argumentą grindžia tuo, kad transporto priemonės veikia skirtingomis sąlygomis, taip pat skiriasi kontaktinio tinklo technologijomis. Su tokiais atsakovo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti, kadangi visi šie Perkančiojo subjekto paminėti skirtumai tarp traukinio ir tramvajaus nėra BEMU technologijos dalis, kurią Perkantysis subjektas vertina.
35. Ieškovas pažymėjo, kad baterijų technologijos taikymas miesto transportui daugeliu atžvilgiu yra dar techniškai sudėtingesnis nei geležinkelių atžvilgiu, nes labiausiai yra susijęs su greito įkrovimo keitikliais, akumuliatoriais, jų valdymu ir programinės įrangos algoritmais. Taigi, išvystęs ir pritaikęs baterijų technologiją miesto bėginiam transportui, ieškovas objektyviai yra „pilnai paruošęs“ baterijų technologiją ir ją įgyvendinęs kituose projektuose nei traukiniai, tačiau dėl ydingai suformuluoto Metodikos 3.6 p. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T6, negali būti įvertintas aukščiausiu balu.
36. Tokiu būdu, Metodikos 3.6 p. įtvirtintas kriterijaus T6 įvertinimas balais yra neteisėtas, nes 2 iš Perkančiojo subjekto numatytų 5 taškų nėra įmanoma surinkti, o turimos realios baterijų technologijos taikymo patirties kitose bėginėse transporto priemonėse nėra įmanoma panaudoti.
37. Todėl Metodikos 3.6 p. turi būti panaikintas arba pakoreguotas, leidžiant ieškovui ir kitiems Pirkimo dalyviams remtis įvykdytų projektų patirtimi, kurių pagrindu visiškai pilnai sukurtos baterijų technologija veikiančios bėginės transporto priemonės (t. y. pagaminti ne prototipai, o serijiniai gaminiai). Be to, Metodikos 3.6 p. įtvirtintas ekonominio naudingumo kriterijus taip pat yra įvertintas neproporcingai dideliu balų skaičiumi ekonominio naudingumo vertinimo sistemoje, todėl, jei ir bus taikomas, jis taip pat privalo būti sumažintas.
38. Metodikos 3.6 p. reikalavime įtvirtinta ,pilno paruošimo“ sąlyga BEMU technologijai „BEMU technologija paruošta nuvažiuoti ne mažesni kaip 100 km atstumą tik su baterijų pagalba“ yra neproporcinga Pirkimo objektui ir diskriminacinė.
39. Reikalavimas su baterijų technologija nuvažiuoti 100 km atstumą, yra neproporcingas Pirkimo objektui. Nuvažiuojamas atstumas nėra problema, tiesiogiai susijusi su baterijų technologijos vystymu. Nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo parenkamų baterijų dydžio ir vystomos BEMU technologiją naudojančios transporto priemonės rūšies - traukinio, tramvajaus, autobuso ar pan. Todėl tiekėjai gali būti objektyviai išvystę BEMU technologiją, tačiau ji tiesiog buvo pritaikyta nuvažiuoti trumpesnį atstumą dėl objektyviai skirtingų kliento poreikių.
40. Nors atsakovas Sprendime dėl Pretenzijos teigia, kad jam, tariamai, yra žinomi mažiausiai keturi tiekėjai, kurių technologijos kuriamos, siekiant įveikti 100 km atstumus, tačiau ieškovas kategoriškai nesutinka su tokiais nepagrįstais teiginiais. Ieškovui žinomi tik du rinkos dalyviai, turintys šią technologiją pažangiame vystymosi etape, t. y. „Siemens“ ir „Stadler“, tačiau nei vienas iš jų nėra visiškai paruoštas pardavimui, kaip to tikisi atsakovas.
41. Net jei pirmiau nurodytas „Stadler“ siūlomas traukinys su BEMU technologija ir būtų pilnai paruoštas pardavimui, tai iš esmės reikštų, kad Perkančiojo subjekto Metodikos 3.6 p. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T6, pagal kurį tiekėjams skiriami ekonominio naudingumo balai už pilną tokio traukinio paruošimą, yra pritaikytas išimtinai vienam gamintojui, dėl to neabejotinai yra neteisėtas, diskriminacinis ir dirbtinai ribojantis konkurenciją Pirkime bei nepagrįstai suteikiantis pranašumą vienam rinkos dalyviui.
42. Dėl nurodytų priežasčių Metodikos 3.6 p. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T6 akivaizdžiai pažeidžia Pirkimų įstatymo 48 str. 4 d., 29 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, todėl turi būti panaikintas arba patikslintas, įtraukiant galimybę remtis patirtimi, įgyta BEMU technologiją pritaikant bėginiame transporte, taip pat sumažinant už šiuos kriterijus skiriamus balus.
43. Metodikos 3.2 p. yra įtvirtintas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3, kuris apima Didžiausią triukšmo lygį EMU IC keleivių II klasės sėdimosiose vietose“, o Metodikos 3.3 p. įtvirtintas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3, kuris apima „Komforto lygį EMU IC traukinyje pagal EN 12299“. Šie kriterijai yra įvertinti atitinkamai 4 ir 7 balais (t. y. turi atitinkamai 4 ir 7 % įtaką Pirkimo laimėtojo nustatymui).
44. Nurodė, kad Metodikos 3.2, 3.3 p. reikalavimai yra neproporcingi, bereikšmiai, nesuteikia jokio pranašumo bei iškreipia visą ekonominio naudingumo vertinimą, dėl to yra neteisėti.
45. Ieškovas nurodė, kad atitiktis šiems kriterijams yra įvertinta per dideliu balų skaičiumi, lyginant su kitais ekonominio naudingumo vertinimo parametrais.
46. Ieškovas pažymėjo, kad didžiausias 2 klasės EMS keleivių sėdimų vietų triukšmo lygis yra apibrėžtas Techninės specifikacijos 2.24 p., kuriame nustatyta, kad važiuojant maksimaliu greičiu, vidaus garso lygis turi būti: EMU IC - matuojant bet kuriame taške, ne daugiau kaip: 70 db(A), matuojant sėdimosiose vietose, ne daugiau kaip: I klasė - 62 db(A), II klasė - 65 db(A); BEMU regio - matuojant bet kuriame taške, ne daugiau kaip: 70 db(A), matuojant sėdimosiose vietose, ne daugiau kaip: I klasė - 65 db(A), II klasė - 68 db(A). Tuo tarpu mažiausias komforto lygis yra apibrėžtas Techninės specifikacijos 15.3 p., kuriame nustatyta, kad keleivių važiavimo komforto koeficientas pagal EN 12299 arba lygiaverčio dokumento reikalavimus turi būti EMU IC - ne daugiau negu 2,5; BEMU regio - ne daugiau negu 2,5.
47. Taigi, net tiekėjas, kuris nesistengs surinkti papildomų balų už šiuos kriterijus, turės pasiūlyti kokybišką traukinį, kuris atitiktų tiek nustatytus triukšmo lygio, tiek komforto reikalavimus. Priešingu atveju toks traukinys neatitiktų nei Pirkimo sąlygų, nei Europos Sąjungos techninių normų (pavyzdžiui, TS EN 12299 geležinkelio programos. Kelionės patogumas keleiviams. Matavimas ir vertinimas), be to, tokio traukinio net nebūtų galima homologuoti. Atitinkamai, Perkantysis subjektas visiškai nepagrįstai už nurodytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus iš viso skyrė net 11 balų įvertinimą visoje balų sistemoje.
48. Perkantysis subjektas absoliučiai nepagrįstai skiria papildomus ekonominio naudingumo vertinimo balus už kriterijus, kurie paprastam keleiviui yra sunkiai pastebimi, vadinasi, neturi jokios vertės ir reikšmės.
49. Pagal nustatytus Metodikos 3.2 ir 3.3 p. atsakovas Pirkime vertina pasiūlymus ir skiria tiekėjams papildomus ekonominio naudingumo balus pagal standartinį triukšmo ir komforto lygį. Pavyzdžiui, dėl triukšmo jis yra maždaug 5 decibelai (nuo 65,01 iki 60,00), tuo tarpu dėl komforto - tai yra 1 taško diapazonas pagal TS EN 12299 (Geležinkelio programos. Kelionės patogumas keleiviams. Matavimas ir vertinimas) (nuo 2,50 iki 1,50). Šie skirtumai gali būti pastebimi tik atlikus matavimus su matavimo prietaisu, tačiau vidutiniam keleiviui, neturinčiam specialių matavimo prietaisų, šie skirtumai yra sunkiai pastebimi.
50. Atsižvelgiant į tai, Perkančiojo subjekto nustatyti kriterijai už kuriuos tiekėjams skiriami papildomi ekonominio naudingumo balai pagal Metodikos 3.2 ir 3.3 p., yra bereikšmiai ir nesuteikiantys jokio ekonominio pranašumo. Dėl to jie nepagrįstai iškreipia visą vertinimo sistemą ir apriboja ieškovo galimybes sąžiningai varžytis Pirkime bei gauti maksimalius ekonominio naudingumo balus.
51. Be to, Metodikos 3.2. p. ir 3.3 p. nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo sistema yra iš esmės ydinga, kadangi tiekėjas, pasiūlęs Pirkimo objektą, atitinkantį minimalius Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus triukšmo lygiui bei komfortui, gautų ne 0, o net 20-30 % pagal šiuos vertinimo kriterijus skiriamų balų vertės.
52. Ieškovas pažymėjo, kad pagal šiuo metu suformuotą Metodikos 3.2. p. ir 3.3 p. vertinimo sistemą nei vienas triukšmo ir komforto lygio reikalavimus atitinkantis tiekėjas niekada negaus nulio taškų.
53. Triukšmo ir komforto lygis pagal Metodikos 3.2. p. ir 3.3 p. vertinamas tik EMU IC traukiniuose, tačiau nėra vertinamas BEMU traukiniuose. Tai reiškia, kad Perkantysis subjektas visiškai nepagrįstai skiria net 11 ekonominio naudingumo vertinimo balų (4 plius 7), t. y. 11% viso įvertinimo, kriterijams, kurie susiję tik su mažesne dalimi (±46 %) Pirkimo objekto, nes Pirkimu atsakovas siekia įsigyti 12 EMU traukinių ir 14 BEMU traukinių. Kitaip tariant, Pirkime tiekėjams yra skiriama net 11% balų visoje vertinimo sistemoje, nepaisant to, kad nurodyti parametrai tik šiek tiek padidins tik pusės Pirkimo objekto kokybę.
54. Ieškovas atliko Europos Sąjungos perkančiųjų subjektų vykdytų traukinių pirkimų vertinimo kriterijų analizę, kuri pagrindžia, kad joks kitas perkantysis subjektas Europoje per pastaruosius 5 metus nesuteikė tokios neproporcingai didelės reikšmės su traukiniu garso ir komforto lygio susijusiems parametrams (kaip įtvirtinti Metodikos 3.2. p. ir 3.3 p.).
55. Ieškovo įsitikinimu, Metodikos 3.2 ir 3.3 p. įtvirtinti ekonominio naudingumo kriterijai T2 ir T3 turi būti panaikinti arba pakoreguoti, jiems numatant 1 balo maksimalų įvertinimą.
56. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, kadangi ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, ribojantis kitų rinkos dalyvių galimybes dalyvauti pirkime, yra nukreiptas išimtinai ieškovų poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti atmestas.
57. Atsakovas nurodė, kad vykdo tarptautinį pirkimą skelbiamų derybų būdu ir numato įgyti 1520 mm vėžės keleivinius savaeigius sąstatus su ilgalaikiu atsarginių dalių tiekimu pagal trečiojo asmens UAB „LTG Link“ suteiktą įgaliojimą pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki sutarties sudarymo atlikti taip, kaip nustatyta pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose.
58. Prieš pradėdamas Pirkimą, atsakovas 2020-07-14 paskelbė rinkos konsultaciją „Keleivinių riedmenų pirkimas (angl. Passenger rolling stock procurement)“ (CVP IS Nr. 496691). Rinkos konsultacijos pabaiga 2020-08-31. Rinkos konsultacijoje dalyvavo bei savo įžvalgas teikė 7 rinkos dalyviai, įskaitant ir ieškovą Škoda Vagonka a.s.
59. Atsakovas 2021-01-16 pradėjo kvalifikacinės vertinimo sistemos (toliau – KVS) procedūrą (TED: 2020/S 255-643020; CVP IS Nr. 526767), kurios pagrindu atrinkti kvalifikuoti tiekėjai yra kviečiami teikti pasiūlymus ir varžytis dėl Pirkimo objekto. KVS procedūrai (kvalifikacijai) pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai. Visi 7 tiekėjai praėjo kvalifikaciją, įskaitant ir ieškovus.
60. Atsakovas 2021-04-16 išsiuntė visiems 7 tiekėjams kvietimą teikti pirminius pasiūlymus. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2021-07-15. Šiuo metu Pirkimo procedūros yra sustabdytos, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
61. Ieškovai 2021-04-26 pateikė atsakovui pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Atsakovas 2021-05-05 priėmė sprendimą tenkinti Pretenziją iš dalies, t. y. iš ieškovų 8 ginčijamų Pirkimo dokumentų, TS bei Metodikos reikalavimų, atsakovas, dalį argumentų laikė pagrįstais ir juos tenkino, t. y: 1) patikslino Pirkimo specialiųjų derybų sąlygų 8.1.1 punktą, nurodydamas pagrindinius reikalavimus, dėl kurių nebus deramasi, įskaitant ir TS 15.2.6 p. EMU tipo traukiniuose. Apie priimtą sprendimą (atitinkamai sukonkretintas derybų objekto sąlygas) tiekėjai bus informuoti nedelsiant Pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais. Šioje dalyje Tiekėjo Pretenzija buvo tenkinama; 2) panaikino TS 2.28 p. reikalavimą; 3) panaikino Pirkimo specialiųjų derybų sąlygų ir jų 11 priedo 8 punktą. Nepaisant to, ieškovai pateikė teismui ieškinį.
62. Atsakovas nurodė, jog visi Pirkimo dokumentai, įskaitant, bet nepasiribojant pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 8.1.1 p., TS 15.2.6 ir 15.8 punktais bei Metodikos 3.2, 3.3 ir 3.6 punktais, buvo parengti konsultuojantis su tarptautinio lygio nepriklausomais ekspertais, maksimaliai atsižvelgiant į: trečiojo asmens strateginius tikslus; trečiojo asmens klientų – keleivių – poreikius ir lūkesčius; Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 1371/2007 reikalavimus dėl vienodų geležinkelio teisių užtikrinimo, kuriuos įgyvendinti Lietuva privalo iki 2024 m. pabaigos; Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo reikalavimus; Europos Sąjungos bei Lietuvos valstybės politiką aplinkosaugos bei transporto srityse.
63. Ginčijami TS reikalavimai bei Metodikoje parinkti vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, buvo parinkti atlikus rinkos konsultaciją su gamintojais, atitinka PĮ 48, 50 str. bei 64 str. reikalavimus ir visiškai užtikrina viešųjų pirkimų tikslus, yra pagrįsti ir teisėti, maksimaliai užtikrinantys sąžiningą bei skaidrią tiekėjų konkurenciją.
64. Nurodė, kad trečiajam asmeniui, kuriam pagal įgaliojimą atsakovas vykdo ginčo pirkimą, nacionaliniu lygmeniu yra priskirta viešųjų keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo funkcija, numatyta Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 12 straipsnyje. Paaiškino, kad Lietuvoje keleivių vežimas geležinkelio transportu yra pačiame žemiausiame lygyje pagal pasirinkimą visoje Europos Sąjungoje. Trečiojo asmens, kuriam valstybė yra pavedusi teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, pagrindinis tikslas yra pakeisti esamą situaciją Lietuvoje bei tokiu būdu prisidėti prie valstybės tarptautinių įsipareigojimų, mažinant automobilių ir didinant ekologiškų traukinių panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens vizija yra tapti pirmu keleivių pasirinkimu, vertinamu dėl aukšto lygio paslaugų, veiklos efektyvumo ir valdymo. Tam, kad ši vizija būtų įgyvendinta, trečiasis asmuo yra išsikėlęs strateginius tikslus, gerinant kelionių paslaugų kokybę, dvigubai padidinti keleivių srautus iki 2030 m. Pažymėjo, kad būtent tokie trečiojo asmens suformuoti bei išsikelti strateginiai tikslai sąlygoja atitinkamus lūkesčius Pirkimo objektui.
65. Šiuo pirkimu trečiojo asmens poreikiams bei valstybės priskirtoms funkcijoms užtikrinti, siekiama nupirkti dviejų tipų traukinius – BEMU traukinius (14 vnt. su galimybe esant poreikiui įsigyti dar 18 vnt.) ir EMU traukinius (12 vnt. su galimybe esant poreikiui įsigyti dar 10 vnt.). BEMU traukiniai yra bateriniai elektriniai traukiniai, kurie gali važiuoti varomi ir baterijomis, ir elektra kaip įprastiniai elektriniai traukiniai. EMU traukiniai – yra elektriniai traukiniai, kuriuos galima eksploatuoti tik elektrifikuotuose geležinkelio keliuose. Todėl įsigijus EMU traukinius, trečiasis asmuo juos ketina eksploatuoti dviem tolimiems maršrutams Vilnius-Klaipėda-Vilnius ir Vilnius-Minskas-Vilnius, kurių kelionės trukmė iki 4 val. Tuo tarpu naujai įsigyti BEMU traukiniai bus skirti vežti keleivius trumpesniais, regioniniais maršrutais, kurių trukmė apie 2 valandas, tokiais kaip pvz. Vilnius-Varėna-Marcinkonys ir pan. Šiai dienai pagal TS iš viso numatyti 7 vidutinio atstumo maršrutai.
66. Šiuo ginčo pirkimu įsigyti traukiniai bus eksploatuojami 30 metų, todėl trečiasis asmuo, formuodamas reikalavimus Pirkimo objektui, privalėjo atsižvelgti į visas ateities tendencijas bei perspektyvas keleivių vežimo traukiniais bei taršos mažinimo srityse, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką keleivių pervežimo paslaugų kokybę kelioms dešimtims metų į priekį, taip užtikrinant racionaliausią lėšų panaudojimą ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl rengiant TS bei formuojant reikalavimus ketinamiems įsigyti traukiniams, visų pirma, dėmesys buvo skiriamas komfortui bei patogumui tam, kad apskritai keleiviai pradėtų daugiau naudotis traukiniais, kadangi Lietuvos situacija lyginant su visa Europa, yra radikaliai kitokia ir šiuo metu kai kuriais maršrutais apskritai neužpildoma net 20 proc. sėdimųjų vietų traukiniuose.
67. Siekiant užtikrinti maksimalias, vienodai patogias galimybes keliauti visiems keleiviams, atsakovas periodiškai bendradarbiauja su Lietuvos Negalios organizacijų forumu, kuris vienija net 15 nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų. Šių organizacijų atstovai vienareikšmiškai išsakė savo lūkesčius dėl esamų kliūčių bei nepatogumų keliaujant šiuo metu eksploatuojamais traukiniais, t. y. laipteliai tarp vagonų, kurie trukdo judėti asmenims, turintiems regėjimo negalią, riboto judumo asmenims (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenims, asmenims, naudojantiems vaikštynes). Dėl triukšmo traukiniuose gyvų susitikimų metu, tiek elektroniniu paštu išsakytų skundų taip pat buvo ne kartą akcentuota, jog reikėtų gerinti traukiniuose garso izoliaciją (sumažinti pašalinio triukšmo lygį), kadangi asmenims, turintiems regos negalią, sėdint ties vagonų sandūra arba ties riedmenų ratais girdisi didesnis triukšmas, o tai apsunkina galimybę orientuotis aplinkoje, sunku išgirsti traukinio informacinės sistemos garsinius pranešimus.
68. Papildomai pažymėjo, kad traukiniuose esantys laipteliai (lyginant su rampa), apsunkina judėjimą ne tik asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų ar turintiems judėjimo sutrikimų dėl amžiaus, laikinos ar nuolatinės ligos, bet ir asmenims, keliaujantiems su mažais vaikais bei jų vežimėliais, asmenims, keliaujantiems su lagaminais, dviračiais ar tiesiog turintiems daugiau bagažo.
69. Formuojant Pirkimo objekto reikalavimus, buvo atsižvelgta ir į 2019-2020 m. gautus keleivių skundus dėl nepatogių kėdžių, triukšmo traukiniuose, laiptelių. Be to, vis labiau yra akcentuojama ne atskirtis dėl žmonių su negalia dėl riboto traukinių prieinamumo, o universalaus dizaino principas, kuris užtikrintų visų norinčiųjų keliauti vienodas galimybes bei teises. Tai padaryti Lietuvą įpareigoja dar 2010 m. ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – Konvencija).
70. Atsižvelgiant į Konvencijoje numatytą valstybių narių pareigą užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems judumo ribojimus turintiems asmenims, Europos Komisija 2014-11-18 priėmė reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (toliau – Reglamentas Nr. 1300/2014).
71. Bendrąsias prievoles ES lygmeniu dėl keleivių teisių ir pareigų užtikrinimo keliaujant geležinkelių transportu, nustato tiesiogiai taikomas 2007-10-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (toliau – Reglamentas Nr. 1371/2007). Lietuva yra įsipareigojusi šio reglamento nuostatas dėl traukinių pritaikymo neįgaliesiems ir kitokio riboto judumo asmenų poreikiams įgyvendinti iki 2024-12-02.
72. Vykdydama Reglamento Nr. 1300/2014 bei Konvencijos pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2017 m. yra parengusi Europos Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninio sąveikumo specifikacijos įgyvendinimo planą, kuriame pateikiama tuo metu buvusi (esama) situacijos analizė ir nustatomi prioritetai ir planuojami atnaujinimai, susiję su traukinių ir geležinkelių infrastruktūros pritaikymo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
73. Pažymėjo, kad 2015-12-12 Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje šalys susitarė užtikrinti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą per laikotarpį nuo 2021 iki 2030 metų sumažinti 9 procentais. Viena iš priemonių, padėsiančių Lietuvai pasiekti tarptautinius įsipareigojimus, yra būtent dyzelinių traukinių parko keitimas į aplinkai draugiškus traukinius – baterinius bei elektrinius, kuriuos atsakovas siekia nupirkti šiuo ginčo pirkimu. Šie traukiniai laikomi nulinės emisijos transporto priemone.
74. Ieškovai ieškinyje ne kartą akcentuoja, kad jie siūlo Perkančiojo subjekto strategiją, tikslus ir poreikius visiškai atitinkančius traukinius. Tačiau su tokiais ieškovų teiginiais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti, kadangi: pirma, ieškovų siūlomas TS reikalavimų pakeitimas arba panaikinimas neužtikrintų visų keleivių poreikių bei lūkesčių patogiam, komfortiškam, saugiam ir visiems vienodai pritaikytam geležinkelio transportui; antra, ieškovo siūlomų parametrų traukiniai nepadėtų pasiekti aplinkosauginių reikalavimų ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. neprisidėtų dėl jų siūlomų traukinių žemo komforto lygio prie papildomų keleivių srautų pritraukimo iš kelių transporto į mažiau taršias transporto priemones – traukinius; trečia, ieškovo siūlomų parametrų traukiniai neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo ir kokybės santykio maksimumo, kadangi yra prastesnių techninių ir kokybinių parametrų nei šiuo metu trečiojo asmens eksploatuojami traukiniai.
75. Ieškovai, skųsdami šio Pirkimo sąlygas, siekia, visų pirma, išimtinai sau palankių pirkimo sąlygų, kurias atitiktų tik jų siūlomi traukiniai. Antra, ieškovai neturi tikslo sąžiningai dalyvauti šiame pirkime bei pasiūlyti atsakovo (trečiojo asmens) poreikius atitinkančius traukinius, o tik siekia parduoti tai, kuo prekiauja (standartinį gaminį), nors ta prekė neatitinka pirkėjo poreikių, lūkesčių ir ateities perspektyvų. Trečia, nė vieni iš 7 tiekėjų, atitikusių kvalifikaciją, neskundė šio pirkimo sąlygų, išskyrus ieškovus.
76. Dėl Techninės specifikacijos 15.2.6 p. reikalavimų nurodė, kad pirkimo objektu ketinama įsigyti dviejų tipų traukinius: BEMU ir EMU traukinius. EMU traukiniai bus skirti tolimojo maršruto kelionėms, todėl jiems ypatingai svarbus didesnis patogumo bei komforto rodiklis. Tuo tarpu BEMU traukiniais keliaus keleiviai trumpesniais atstumais, todėl šis TS reikalavimas kaip privalomas yra numatytas tik EMU tipo traukiniuose. Tai reiškia, kad BEMU tipo traukiniuose visi tiekėjai, įskaitant ir ieškovus, galės dalyvauti derybose bei kartu su pirminiais pasiūlymais pateikti argumentus ir skaičiavimus atsakovui siūlydami ir 2+3 tipo sėdynes. Tokiu atveju, visiems tiekėjams derybų metu suteikiamos vienodos galimybės siūlyti savo sprendimą, grįstą konkrečiais paskaičiavimais ir atsakovas po derybų su visais tiekėjais, svarstys galimybę dėl Pirkimo dokumentų pakeitimo, po kurio, visi pasiūlymus teiksiantys tiekėjai privalės siūlyti tik pilnai pakeistuose Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus (kaip tai numatyta Pirkimo dokumentų Specialiųjų sąlygų 8.2 punkte).
77. Galimybė numatyti TS alternatyvą iš karto siūlyti arba vieno, arba kito sėdynių išdėstymo tipo traukinius yra draudžiama, kadangi vadovaujantis Skelbiamų derybų bendrųjų sąlygų 7.10 punktu, tiekėjams nėra leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.
78. Pabrėžė, kad ieškovai ieškinyje pateikia iškreiptą, klaidinančią informaciją, teigdami, kad tokia TS sąlyga jiems užkerta teisę dalyvauti pirkime bei sąžiningai varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Tai patvirtina pačių ieškovų atsakovo bei trečiojo asmens organizuotoje rinkos konsultacijoje, kurioje ieškovas Škoda Vagonka a.s. nurodė, kad gali pasiūlyti tiek jų gaminamus traukinius su 2+2 sėdynių tipo išdėstymu arba 2+3 sėdynių tipo išdėstymu. Be to, atsakovo žiniomis, būtent 2+2 tipo traukinius, skirtus tolimojo, tarpmiestinio susisiekimo maršrutams, ieškovas (ieškovo grupėje esanti įmonė) yra pagaminęs ir pardavęs Suomijos vežėjui VR plačiojoje 1520/1524 mm vėžėje. Tai, kad ieškovai gali pagaminti bei gamina traukinius su 2+2 sėdynių išdėstymu, patvirtina ir faktas, jog ieškovai per paskutiniuosius 15 metų tiekė atsakovui elektrinius traukinius 1520 mm vėžei būtent su sėdynių išdėstymu 2+2 (I klase 2+1), nors visi pastarieji traukiniai buvo įsigyti regioniniam susisiekimui trumpuoju Vilnius-Kaunas maršrutu.
79. Ieškovai ieškinyje kaip vieną iš argumentų nurodo, kad Perkantysis subjektas neva nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad tik sėdynių išdėstymas 2+2 gali užtikrinti keleivių komfortą. Su šiuo vertinimu nesutiko, kadangi tiek atsakyme į Pretenziją, tiek ir atsiliepime atsakovas akcentuoja, jog traukiniai, skirti tolimiesiems maršrutams (2-4 val. trukmės), perkami su tikslu suteikti keleiviams patogesnį ir komfortiškesnį keliavimą traukiniais tam, kad keleiviai pajustų kokybinį šuolį ir ateityje Lietuvoje bei už jos ribų rinktųsi būtent traukinius kaip transporto priemonę, o ne autobusus ar automobilius.
80. Tai, kad keleiviai teikia pirmenybę komfortui, patvirtino ir ne viena trečiojo asmens atlikta apklausa, kurios duomenys tik įrodo, kad keleiviai yra pasirengę mokėti brangiau už bilietą, keliaujant komfortiškesniu traukiniu.
81. Atsakovas pažymėjo, kad komforto apibrėžimą traukinyje sudaro ne tik sėdynių išdėstymas, bet ir daugiau rodiklių: sėdynės forma, matmenys ir patogumas, komforto pojūtis (važiavimo komforto rodiklis), triukšmas salone, temperatūra salone bei erdvė klientui sėdimojoje vietoje ir pačiame traukinyje. Tolimojo susisiekimo kelionėms, kurių trukmė 2 val. ar ilgesnės, šie aukščiau įvardinti aspektai turi ypatingos reikšmės bendram komforto pojūčiui. 2+3 formatas lyginant su 2+2 formatu nusileidžia tiek asmenine erdve, tiek patogumui keleiviui atsistoti ir išeiti, tiek praėjimu tarp sėdinių. Trečiasis asmuo šiuo metu eksploatuoja traukinius 2+2 ir su 2+3 formato sėdynėmis, todėl puikiai žino, kad tai yra nepalygintina komforto atžvilgiu su 2+2 išdėstymu.
82. Kitas svarbus aspektas tas, jog trečiojo asmens šiuo metu eksploatuojami traukiniai su 2+3 išdėstymu turi daugiau sėdynių, tačiau jų užimtumas yra tik 17,2 proc. (2019 metų duomenys). Keleiviai ypatingai mato, jog tokiomis sąlygomis (2+3 tipo sėdynių išdėstymu) vežimo paslauga visiškai nekonkurencinga su autobusų transportu ar juo labiau automobiliais. Traukinių maršrutuose su 2+2 sėdynių išdėstymu keleivių užimtumas siekė 47,64 proc., todėl atmestini ieškovų argumentai, jog didesnis kiekis sėdynių, padėtų trečiajam asmeniui parduoti daugiau bilietų, kadangi kaip minėta, pagrindinis siekis yra apskritai įtikinti žmones rinktis traukinius vietoje autobusų ar automobilių.
83. 2+3 sėdynių išdėstymas buvo išvystytas dar Sovietų Sąjungos laikais, kuomet projektuojant traukinius, nebuvo kreipiamas dėmesys į keleivių poreikius, asmeninę erdvę, o pažengusiose valstybėse jis vyrauja tik miesto ar priemiesčio transporte.
84. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tolimojo susisiekimo maršrutuose trečiasis asmuo naudoja 2+2 sėdynių formatą, todėl perėjimas į mažiau komfortiškus traukinius su 2+3 sėdynių formatu neigiamai įtakotų keleivių srautų augimą, nes nebūtų vadinamo paslaugų kokybinio šuolio, kuris sudaro apie 27% viso planuojamo augimo.
85. Ieškovai ieškinyje teigia, kad traukinių, skirtų 1520 mm vėžei, gabaritai leidžia pasiūlyti 2+3 sėdynių išdėstymą ir toks sėdynių išdėstymas ne tik užtikrintų keleivių komfortą, tačiau padidintų ir keleivių skaičių bei leistų atsakovui uždirbti daugiau pajamų. Su tokiais teiginiais nesutiko, kadangi: pirma, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neturi tikslo kuo daugiau „prigrūsti“ keleivių į traukinius; tikslas yra „pervilioti“ keleivius, o tai gali užtikrinti tik maksimaliai patogūs, komfortiški ir tylūs traukiniai, vykstantys tolimaisiais maršrutais; antra, ieškovams, kaip savo srities ekspertams, turėtų būti puikiai suprantama, jog nors UIC rekomendacijos ir nenumato privalomų reikalavimų sėdynių dydžiams BEMU ar EMU tipo traukiniuose, tačiau sutalpinti (duomenys neskelbtini) I ir/ar II klasės rekomendacijas atitinkančias sėdynes (su porankiais) į T gabarito 3,5 m pločio traukinius, turinčius 2+3 sėdynių formatą, yra praktiškai nepatogu, kadangi būtų palikta labai mažai erdvės keleiviams judėti traukinio viduje. Toks 2+3 sėdynių išdėliojimas būtų galimas nebent sėdynių gabaritų sąskaita, t. y. sėdynės turėtų būti siauresnės nei rekomenduoja UIC. Be to, erdvus praėjimas traukiniuose, skirtuose tolimosioms kelionėms, yra būtinas, kadangi keleiviai keliauja su lagaminais bei didesniu kiekiu bagažo; trečia, nors keleivių teisių Reglamentas Nr. 1371/2077 nustato teisę vežėjams patiems pasitvirtinti paslaugų kokybės ir komforto vertes, UIC (Tarptautinė geležinkelių sąjunga) yra nustačiusi rekomendacijas, kaip turėtų atrodyti I ir II klasės sėdimosios vietos. (duomenys neskelbtini) rekomendacijos II klasei – sėdynės plotis tarp porankių 48 cm, porankio plotis 6 cm. I klasei -sėdynės plotis 50 cm, porankio plotis 8 cm. Formuojant II klasės sėdynės 2+3 formatu vien sėdynėms reikalinga erdvė (cm) yra: trijų sėdynių blokui, kuomet naudojamas bendras porankis tarp dviejų sėdynių 6+48+6+48+6+48+6=168 cm; dviejų sėdynių blokui 6+48+6+48+6 = 114 cm; viso 2+3 sėdynėms skiriama 168+114=282 cm. Tuo tarpu salono erdvė yra apie 320 cm, ieškovo atveju 318 cm. Atitinkamai praėjimui lieka vos 38 cm, o tai visiškai neatitinka net minimalių ES reikalavimų, kurie turi būti bent 45cm (matuojant kojų lygyje) ir bent 55 cm (matuojant aukščiau kaip metro aukštyje), o vietose kur juda žmonės su vežimėliais - bent 80 cm. Jei butų naudojami 6 cm porankiai kiekvienai sėdynei individualiai, tuomet praėjimui liktų dar mažiau vietos. Taip pat neliktų vietos ir I klasės sėdynėms įrengti, kurios turi būti dar platesnės.
86. Ieškovai ieškinyje daro prielaidą, jog tai, kad vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų yra keleivių sėdimų vietų skaičius, reiškia, jog sėdimų vietų skaičius atsakovui yra objektyviai reikšmingas. Toks ieškovo subjektyvus Pirkimo sąlygų interpretavimas yra ne kas kita, kaip siekis suklaidinti. Nurodė, kad sėdynių skaičius yra nustatytas TS (BEMU traukiniams – apie 100 vietų; EMU trakiniams – apie 200 vietų). Tuo tarpu papildomas sėdynių skaičius, kuris bus vertinamas ekonominio naudingumo metu ir jam suteikiami balai, bus galimi tik TS nustatytose ribose, t. y. BEMU traukiniams – 100-120 vietų, EMU traukiniams – 200-220 vietų. Metodikoje sėdynių kiekio svoris yra nežymus ir skirtas tik tam, kad paskatintų tiekėjus optimaliai išnaudoti traukinio vagonus, nebloginant kitų komforto charakteristikų. Pabrėžė, kad tiekėjai (EMU traukiniuose) gaus didesnį balų skaičių pagal Metodikos 3.4 p. įtvirtintą kriterijų T4 tik tuo atveju, jeigu pasiūlys TS 15.2.6 punkte numatytą sėdynių išdėstymą, t. y. 2+2 sėdynių formatą.
87. Ieškovų teigimu, sėdynių išdėstymas 2+3 tarpregioniniuose ir tarpmiestiniuose traukiniuose yra naudojamas daugelio gamintojų daugelyje šalių. Toks ieškovų vertinimas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas ir trečiasis asmuo, vykdydamas rinkos konsultaciją bei tyrimus, nustatė, kad pasiūlyti žemagrindžius traukinius su 2+2 išdėstymu, gali visi pagrindiniai ES gamintojai, iš kurių net 7 dalyvauja šiame pirkime.
88. Būtent TS reikalavimas leisti siūlyti tiekėjams 2+3 sėdynių išdėstymo formatą ribotų konkurenciją, nes šį reikalavimą be papildomų investicijų į jau turimų vagonų perprojektavimą ir gamybos modifikavimą, galėtų atitikti tik 2 gamintojai, kai tuo tarpu reikalavimą 2+2 gali išpildyti visi didieji ES gamintojai, kurių yra daugiau kaip 9. Be to, toks TS reikalavimas numatytas, siekiant didesnio komforto keleiviams, kas nebūtų įmanoma pasiekti, nemažinant sėdynių bei keleivių asmeninės erdvės.
89. Dėl TS 15.8 punkto nurodė, kad šio pirkimo tikslas yra įsigyti būtent tokius traukinius, kurie kiek įmanoma labiau pagerintų sąlygas judėti traukinyje iš vieno vagono į kitą visiems keliaujantiems. Tiek atsakovas, kuris vykdo pirkimą, tiek trečiasis asmuo, kuris naudos įsigytus traukinius, TS aiškiai numatė savo poreikius bei siekius, kad traukinyje nebūtų įrengiami laipteliai (pakopos), išskyrus tas traukinio dalis (galinius vagonus), kuriose techniškai galimai nebūtų galima įrengti rampų. Būtent tai ir paaiškinta TS 15.8 p. šioje dalyje: „Jeigu nėra įmanoma išvengti pakopų įrengimo virš traukos vežimėlių, tuomet jų įrengimas gali būti svarstomas“, t. y. pakopų (laiptelių) įrengimas būtų svarstomas tik virš traukos vežimėlių (į mašinisto kabiną).
90. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad negali atitikti TS 15.8 punkto reikalavimo, nes naudoja kitą technologinį sprendimą, t. y. pakopas. Anot ieškovų, šį reikalavimą gali tenkinti tik trijų gamintojų keli traukiniai. Pabrėžė, kad ieškovai pateikia dalį informacijos, kuri neatitinka faktinės situacijos ir yra klaidinanti. Atsakovo žiniomis (tiek iš rinkos konsultacijos metu gautos informacijos, tiek iš viešai prieinamos informacijos – gamintojų tinklapių) matyti, kad žemagrindžius traukinius su „Jacobs boogie“ vežimėlių sistema, kuri, kaip teigia ir patys ieškovai, iš esmės palengvina rampų įrengimą, gamina visi pirkime dalyvaujantys gamintojai, bei kiti didžiausi ES gamintojai.
91. Ieškovų argumentas, jog viso traukinio nebūtina pritaikyti neįgaliesiems, o užtenka pritaikyti tik vieną vagoną yra, visų pirma, nekorektiškas, diskriminuojantis ir, antra, neatitinkantis PĮ 50 str. 2 d. reikalavimų.
92. Pažymėjo, kad ieškovai ieškinyje argumentus grindžia tik pateikdami pavyzdžius asmenų, esančių neįgaliojo vežimėliuose, tačiau riboto judumo asmenys yra ir asmenys, kurie juda vaikštynių pagalba, silpno regėjimo asmenys ar aklieji, fizines traumas patyrę asmenys, senyvo amžiaus žmonės, judantys lazdelių pagalba, tėveliai su mažais vaikais ir kiti.
93. Nurodė, jog trečiasis asmuo šiuo metu eksploatuoja traukinius su laipteliais tarp vagonų, todėl iš patirties žino, kad daugeliui keleivių laipteliai sukelia nepatogumų judant tarp vagonų, ypač stabdant traukinį, o stabdymas visuomet vyksta prieš keleivių išlaipinimą, kuomet didžiausias judesys ir būna traukiniuose, nes keleiviai ruošiasi išlipti bei dažniausiai nesilaiko už ranktūrių, nes rankose neša lagaminus. Laipteliai tarp vagonų apsunkina judėjimą, sukelia nepatogumus ne tik riboto judumo žmonėms, bet ir trečiojo asmens darbuotojams, skubantiems keleiviams, žiūrintiems į telefonų ekranus ar keleiviams su mažais vaikais.
94. Norėdami pagerinti keleivių patirtį ir sumažinti traumų tikimybę, atsakovas ir trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į visų klientų pageidavimus, TS 15.8 p. būtent ir numatė rampų, o ne laiptelių (pakopų) reikalavimą. Pažymėjo, kad net 81 proc. keleivių norėtų tarp vagonų turėti rampas, o ne laiptelius. Ieškovai nepateikė nė vieno argumento, kodėl jų manymu, laipteliai būtų naudingiau nei rampos.
95. Ieškovai ginčija tris ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus – Metodikos 3.2, 3.3 ir 3.6 punktus, iš kurių du (3.2 ir 3.3 p.) yra susiję su fizikiniais dydžiais bei yra pamatuojami ir už tai, atitinkamai skiriamas konkretus balų dydis, numatytas Metodikoje.
96. PĮ reglamentavimas, ENVP gairės bei teismų praktika numato pareigą būtent perkantiesiems subjektams (o ne tiekėjams), atsižvelgiant į perkančiojo subjekto poreikius, pirkimo objekto ypatybes bei prioritetinius funkcionalumus (charakteristikas), parinkti tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie labiausiai atspindėtų siekiamo įsigyti pirkimo objekto pranašumus bei įtaką perkančiojo subjekto paslaugų teikimui bei klientų lūkesčiams. Būtent tai ir buvo padaryta šio ginčo pirkime, suteikiant didesnę balų reikšmę tiems kriterijams, kurie yra tiesiogiai susiję su komforto lygiu bei didesniu pasitenkinimo jausmu keliaujant traukiniais. Abu šie kriterijai yra kiekybiniai, išreikšti aiškiais fizikiniais dydžiais, numatant konkrečius balus, skiriamus pagal konkrečias, tiekėjų pateiktas bei dokumentais pagrįstas reikšmes.
97. Komfortas geležinkelių paslaugų sektoriuje apibrėžiamas tokiais kriterijais: vibracijos, triukšmas, temperatūra, sėdimosios vietos patogumas ir k.t. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyti minimalūs reikalavimai šiems kriterijams (minimalūs reikalavimai, jeigu jie užtikrina minimalius teisės aktų reikalavimus, yra derybų objektas), o tuos, kurie turi esminės įtakos traukinio gamybos kainai (važiavimo komforto rodiklis ir triukšmas) buvo įtraukti į Metodiką.
98. Pažymėjo, kad traukinio salone jaučiamas triukšmas yra vienas svarbiausių kriterijų, kuris stipriai įtakoja traukinio gamybos kainą. Žemas triukšmo lygis ne tik parodo, kad traukinyje sudėta gera garso izoliacija nuo išorės triukšmo, tačiau taip pat parinkti kokybiški agregatai, kurie skleidžia mažai triukšmo, parinktos kokybiškos bei kokybiškai surinktos apdailos detalės, kurios net esant vibracijoms nuo kelio nelygumų neskleidžia pašalinio čaižaus garso, atsakingai suprojektuotas salono išplanavimas ir paviršiai, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis triukšmas traukinio salone.
99. Gerais triukšmo ir važiavimo komforto parametrais dažniausiai pasižymi greitųjų traukinių arba tolimojo susisiekimo traukiniai, kurie lyginant su regioninio/priemiestinio tipo traukiniais 15-30 proc. ar net daugiau brangesni. Kitaip tariant, traukiniai su važiavimo komforto rodikliu siekiančiu ~1,6-1,5 ar net mažiau yra iš esmės brangesni, nei traukiniai, kurių rodikliai yra 2,5 ar didesni.
100. Pagal Lietuvos Respublikos galiojančias higienos normas leistina maksimali riba yra 70 dB(A) ir 65 dB(A), kuomet traukinys su miegamosiomis vietomis. Pagal (duomenys neskelbtini) rekomendacijų 2.1.2.3 p. leistina maksimali riba neturi viršyti - 68 db(A) II klasei, 65 db(A) I klasei. Tačiau perkami aukštesnio komforto lygio traukiniai, o ne tik atitinkantys teisės aktų reikalavimus, todėl techniniuose reikalavimuose EMU traukiniams nustatyta 65 dB(A) II klasei ir 62 dB(A) I klasei (derybų objektas);
101. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, atliktus dėl jaučiamo triukšmo lygio ir jautrumo, yra nustatyta, kad bendrai pripažįstamas triukšmo jautrumo slenkstis yra 1 dB (A). Tuo tarpu kuo didesnis triukšmo lygis, tuo labiau žmogus jį jaučia, o tai reiškia, kad 60-70 dB (A) triukšmo lygyje žmogus labiau jaučia triukšmą, t. y. netgi apie 0,6-0,4 dB (A).
102. Vertinant triukšmo lygį traukinyje, yra be galo svarbus net ir 1 ar 0,5 dB(A) triukšmo pokytis, kadangi žmogaus klausa, kuomet triukšmo lygis kyla (60-70 dB(A)), tampa jautresnė triukšmui. Priminė, kad triukšmo lygis traukiniuose yra be galo svarbus asmenims, turintiems regėjimo negalią, kadangi jie erdvėje orientuojasi klausos pagalba ir pašalinis triukšmas traukinyje jiems trukdo susiorientuoti bei išgirsti tinkamai traukinio sistemų pranešimus apie stoteles bei kitą reikšmingą informaciją.
103. Keleivių važiavimo komfortas (komforto rodiklis) nustatomas ir apibrėžiamas pagal Europinį standartą EN 12299. Komforto rodiklis apibrėžia keleivių pojūčius, dėl traukinio kėbulo judesių ir virpesių. Kuo mažiau jaučia keleiviai judesių ir virpesių, tuo geresnis važiavimo komforto rodiklio balas suteikiamas. Šis rodiklis iš esmės parodo traukinio projektavimo ir gamybos kokybę (kiek vibruoja traukinys nuo savo agregatų, bei kaip sugeba „sugerti“ kelio nelygumus, kad jų nejaustų keleivis). Rodiklis nustatomas bandant traukinius pagal griežtai reglamentuotą metodiką su specialia įranga. Techninėje specifikacijoje nustatytas minimalus komforto rodiklis 2,5, o tiekėjai, teikdami pasiūlymus bei siekdami gauti daugiau balų pagal Metodikos 3.3 p., gali siūlyti ir geresnius rodiklius 2,5-1,5 ribose (diapazone „komfortiška“ pagal EN12299). Atsakovo įsitikinimu, tokių ribų ir kriterijaus svorio nustatymas turėtų paskatinti tiekėjus pasiūlyti didesnio komforto traukinius ir taip varžytis, užtikrinant didesnę konkurenciją.
104. Atkreipė dėmesį, kad tiek komforto rodiklis, tiek triukšmo rodikliai iš dalies priklauso ir nuo geležinkelio bėgių (kelio) kokybės. Aukšto komforto lygio traukiniai geba sugerti nuo kelio kylantį triukšmą ir vibracijas tiek, kad keleiviai jų nejaustų. Lietuvos Respublikoje eksploatuojama 1520 mm (dar vadinama rusiška) vežė, kuri kokybiniais projektiniais parametrais stipriai nusileidžia ES šalyse esantiems geležinkelio keliams. Aukštą kokybę Lietuvoje sunku ir brangu užtikrinti, nes tais pačiais bėgiais iš NVS šalių į Klaipėdos uostą labai dideliu intensyvumu keliauja prekiniai NVS šalių vagonai, kuriems nereikalingas kokybiškas kelio paviršius. Esant labai kokybiškiems keliams, nėra didelio poreikio turėti labai aukštos kokybės važiuoklės ir triukšmo izoliacijos, nes yra mažiau vibracijų ir triukšmo, kylančio nuo pačių bėgių. Tuo tarpu Lietuvoje visiškai kitokia situacija ir keleivis, važiuojantis traukiniu su tais pačiais kokybiniais parametrais Lietuvoje, jaustų nepalyginamai daugiau vibracijų ir triukšmo, nei vakarų ES valstybėse. Atitinkamai siekiant įsigyti Lietuvos rinkai ir Lietuvos klientų poreikius atitinkančius traukinius, siekiant užtikrinti didesnį komfortą dėl esamų bėgių būklės ir bendros situacijos, būtina įsigyti aukštesnių parametrų traukinius. Būtent dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti didesnę konkurenciją, dalis parametrų, turinčių tiesioginę įtaką keleivių komfortui, yra vertinami ekonominio naudingumo būdu.
105. Ieškovai teigia, kad šie reikalavimai yra neproporcingi ir bereikšmiai, nesuteikia jokio pranašumo bei iškreipia ekonominio naudingumo vertinimą, todėl turėtų būti pakeisti, suteikiant jiems ženkliai mažiau balų. Su tokia argumentacija atsakovas nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nurodo netikslius duomenis, teigdami, kad geresni triukšmo ir važiavimo komforto rodiklio parametrai paprastam keleiviui yra sunkiai pastebimi.
106. Dėl skiriamų balų vertės pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas pritraukti kuo daugiau tiekėjų bei sudarydamas sąlygas konkuruoti tiek aukšto komforto lygio traukinius siūlantiems tiekėjams, tiek žemesnio komforto lygio siūlantiems tiekėjams, pirkimą vykdo derybų būdu ir nustato lanksčias derybų sąlygas. Todėl pirkimo dokumentuose yra numatytas atvejis, jog esant akivaizdžiai naudingam poreikiui po derybų, minimalios ribos gali būti šiek tiek pažemintos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai, tiekėjas, pasiūlęs žemesnius rodiklius nei nurodyta esamoje TS, visiškai negautų balų, tačiau galėtų konkuruoti ypač žema kaina.
107. Dėl neva nepagrįstai galimų skirti 11 balų pažymėjo, kad ieškovai pateikia klaidinančius skaičiavimus, t. y. tiekėjui, kuris pateiks galutinį pasiūlymą atitinkantį minimalius pirminės TS reikalavimus, skirtumas lyginant su geriausiu įmanomu pasiūlymu, bus ne 4 + 7 (viso 11 balų), o 2,5 + 5, (t. y. iš viso 7,5 balo). Pabrėžė, kad 11 balų skirtumas tarp geriausio ir blogiausio pasiūlymo galimas tik teoriniu atveju, jei po derybų būtų pažeminti minimalūs pirminėje TS nustatyti reikalavimai. Be to, tai, kokio dydžio balus skirti vienam ar kitam ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui, sprendžia perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į savo, klientų poreikius bei į siekį įsigyti kaip įmanoma kokybiškesnius traukinius, kurie bus eksploatuojami ir veš keleivius iki 2055 m.
108. Dėl teiginio, kad atsakovas nepagrįstai skiria net 11 balų, kurie yra susiję su mažesne (46 proc.) Pirkimo objekto apimtimi, nurodė, kad ieškovai ir vėl bando suklaidinti, pateikdami klaidinančią informaciją. Ieškovui, kaip patyrusiam gamintojui, turėtų būti žinoma, kad 200 vietų EMU traukinys su bistro yra daugiau nei dvigubai didesnis nei 100 vietų BEMU traukinys, taip pat jam taikomi aukštesni komforto reikalavimai, todėl atitinkamai EMU traukinys yra dvigubai brangesnis, nei BEMU traukinys ir jų vertė gali sudaryti netgi apie 63 proc. nuo viso pirkimo vertės.
109. Dėl metodikos 3.9 punkto paaiškino, kad BEMU traukinys (angl. Battery electric multiple unit, liet: Baterinis elektrinis riedmuo/traukinys) – tai elektrinis traukinys, kuris be įprasto srovės emiklio, tiekiančio elektros energiją iš elektros tinklo esančio virš elektrifikuoto kelio, papildomai turi galingas, ne vieną toną sveriančias baterijas. BEMU technologija – tai elektrinio traukinio posistemė, kuri yra valdoma išmanios energijos valdymo sistemos, užtikrinančios efektyvų ir tausojantį baterijų naudojimą, užtikrina galimybę traukiniui važiuoti ilgus atstumus neelektrifikuotu keliu bei įkrauti baterijas tiek judant, tiek stovint nuo standartinio sunkiųjų geležinkelių elektros tinklo arba panaudojant stabdymo energiją. BEMU traukiniai yra naujovė geležinkelių sektoriuje ir tik didelės, ne vienerius metus trukusios keletos pažangiausių bei didžiausių traukinių gamintojų investicijos į BEMU technologijos tobulinimą bei bandymų programos, leido įtikinti vakarų Europos vežėjus, jog ši technologija jau gali būti eksploatuojama geležinkelių sektoriuje ne tik priemiesčio maršrutuose, bet ir tolimesnėms kelionėms. Todėl BEMU traukinius pradėjo pirkti pirmieji ES keleivių vežėjai. Tačiau šiai dienai tai nėra standartizuota technologija, todėl gamintojų pažangos lygis šios technologijos srityje stipriai skiriasi. Atsakovas, siekdamas užtikrinti galimybę dalyvauti platesniam ratui gamintojų, sudarė sąlygas dalyvauti visiems norintiems pasiūlyti BEMU technologijos traukinius, tačiau į pasiūlymų vertinimo metodiką įtraukė BEMU technologijos išbaigtumo kriterijų, skiriant daugiau balų labiau išbaigtai ir ištestuotai technologijai.
110. Atsakovas trečiojo asmens poreikiams bei funkcijoms užtikrinti siekia nupirkti BEMU traukinius, kurių konstrukcija didinant ar mažinant baterijų modulių kiekį, leistų nuvažiuoti ne mažesnį nei 100 km atstumą tik su baterijų pagalba. Toks atstumas trečiajam asmeniui yra optimalus, įvertinus esamus ir perspektyvinius maršrutus. Kuo ilgesnis nuvažiuojamas atstumas vien baterijų pagalba, tuo mažiau reikia baterijų įkrovimo infrastruktūros, nes daugėja maršrutų, kuriuose gali važinėti BEMU traukiniai be papildomos baterijų įkrovimo infrastruktūros.
111. Atsakovo žiniomis, trečiasis asmuo pirminiame etape yra numatęs BEMU traukinius eksploatuoti Vilnius-Varėna-Marcinkonys; Vilnius-Stasylos; Kaunas – Kėdainiai; Kaunas – Šiauliai; Klaipėda -Šilutė; Šiauliai-Radviliškis-Panevėžys; Radviliškis – Šiauliai-Mažeikiai maršrutuose, tačiau keičiantis poreikiui, senstant esamam traukiniui parkui, šia sutartimi perkami traukiniai galimai bus naudojami ir kituose maršrutuose.
112. Nurodė, jog šio vertinimo kriterijaus reikšmė ir svarba yra labai didelė dar ir dėl to, kad Perkantysis subjektas turi labai ribotą laiką įsigyti naujus traukinius, kurie pakeis standartų neatitinkančius ir techniškai nudėvėtus senuosius traukinius. Todėl šio vertinimo kriterijaus tikslas yra įsitikinti, kad tiekėjas, kuris laimės konkursą, sugebės laiku pagaminti ir pristatyti BEMU traukinius, kadangi jis jau bus: a) pilnai išvystęs ir išbandęs BEMU technologiją traukiniuose arba b) bus ženkliai pažengęs šioje srityje lyginant su tais, kurie net nėra pradėję šios technologijos vystyti traukinių srityje arba tai atlieka tik „popieriuje“. Pažymėjo, kad jei BEMU traukiniai nebūtų paruošti keleivių vežimo paslaugoms pagal pasirašytoje sutartyje su laimėtoju nustatytus terminus, reiktų nutraukti arba iš esmės apriboti geležinkelių eismą maršrutuose Klaipėda-Šilutė, Kaunas-Šiauliai, Kaunas-Kėdainiai, Šiauliai-Mažeikiai, Šiauliai-Panevėžys, Vilnius-Varėna-Marcinkonys, Vilnius-Jašiūnai-Stasylos. Toks 12 mėnesių vėluojantis pristatymas trečiajam asmeniui (ir valstybei) sudarytų apie 7,5 mln. Eur nuostolių, neskaitant trečiojo asmens reputacijos ir ekonominės žalos dėl sutrikdytų viešųjų paslaugų teikimo valstybei.
113. Metodikos 3.6 p. nustatytas kriterijus yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu – BEMU traukiniu. BEMU traukinius atsakovas tikisi turėti po maždaug 4 metų, o šie traukiniai bus eksploatuojami iki 2055 m. Todėl būtent šio kriterijaus parinkimas ir numatymas Metodikoje yra vienas esminių kriterijų, siekiant įsigyti naujausios kartos traukinius bei taip užtikrinti ne tik keleivių komfortą ir lūkesčius, bet ir maksimaliai prisidėti prie CO2 mažinimo ateinančius 30 metų.
114. Pažymėjo, kad Metodikos 3.6 punktas suteikia galimybę Perkančiajam subjektui įvertinti tiekėjo siūlomos BEMU technologijos lygį. Vieni tiekėjai šią technologiją tobulina, vykdo nuolatinius bandymus tiek laboratorijose, tiek naudojant pilotinį traukinį geležinkelių tinkle ir stebint kaip tai veikia realioje geležinkelių sistemoje. Taigi, tokie tiekėjai turi neabejotiną pranašumą prieš kitus tiekėjus, kurie BEMU technologiją sunkiasvorių traukinių segmente išvystę tik popieriuje, tačiau net nėra pabandę, ar ši technologija veikia realybėje.
115. Atsakovo žiniomis, 4 didžiausi ES traukinių gamintojai (kartu jie yra vieni didžiausių ir pasaulyje) vysto šias technologijas su siekiu įveikti 100 ar daugiau kilometrų. Dalis jų jau turi pasirašę sutartis dėl BEMU traukinių gamybos ir tiekimo, taip pat visi šie gamintojai jau ne vienerius metus atlieka sudėtingus ir brangiai kainuojančius bandymus su BEMU technologijomis, siekiant ištobulinti naujos kartos ypač didelių baterijų patikimumą ir galimybę jas pakrauti per keliolika minučių, todėl atsakovas pagrįstai daro prielaidą, kad jie visi jau yra stipriai pažengę šioje srityje (konkretus pažangos lygis paaiškės atsakovui gavus ir įvertinus pasiūlymus).
116. Taip pat yra žinoma, kad didžiausi ES gamintojai jau yra pasirašę pirkimo pardavimo sutartis dėl traukinių tiekimo su jų vystoma technologija.
117. Pažymėjo, kad pagal Metodikos 3.6 p., jei pasiūlymų vertinimo metu technologija, kaip teigia ieškovai, neatitiks apibrėžimo „pilnai paruošta“, atsakovas tiesiog neskirs numatytų balų. Iki pasiūlymų vertinimo dar yra likę daugiau kaip pusė metų, todėl šiandien objektyviai negalima įvertinti, koks pažangos lygis bus pasiektas, vystant šias technologijas pasiūlymų vertinimo metu. Be to, šis ginčijamas vertinimo kriterijus bei skiriami balai pagal BEMU technologijos išvystymo lygį, niekaip nepažeidžia ieškovų ar kitų gamintojų teisių ir niekaip neriboja dalyvavimo šiame pirkime. Jeigu ieškovai ar kiti gamintojai, kurie neturi arba turi mažiau išvystytą BEMU technologiją traukiniuose, jiems atitinkamai bus skiriamas nulis balų arba 3 balai. Jeigu nė vienas iš pirkime dalyvaujančių tiekėjų nepateiks dokumentų, patvirtinančių, kad BEMU technologija yra „pilnai paruošta“, nė vienas iš jų ir negaus galimo maksimalaus 5 balų įvertinimo. Taip pat pažymėjo, kad tai yra vienas iš 8 Metodikos techninių parametrų, be jų dar yra ir kiti vertinimo kriterijai, todėl pasiūlymai bus vertinami ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal visus Metodikoje numatytus ekonominio vertinimo kriterijus.
118. Papildomai pažymėjo, kad pakeitus Metodikos 3.6 p. taip, kaip siekia ieškovai, galimai būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas, kadangi ieškovai įgytų didesnį pranašumą, lyginant su tais gamintojais, kurie orientuojasi į BEMU traukinių technologiją ir neturi šios technologijos realizavę kitose transporto rūšyse (pvz. tramvajuose, e-autobusuose ir pan.).
119. Atsakovo manymu, BEMU technologijos išbaigtumo vertinimas 5,3,0 balais yra teisingas, nes kai kurie tiekėjai BEMU technologiją vysto jau nuo 2015 metų ir yra įdėję labai daug laiko ir pastangų į bandymus, išsprendę daugelį susidariusių problemų ir juos įvertinti tik ieškovo siūlomais 2,1,0 balais būtų neteisinga, nes tai nesuteiktų jiems objektyviai pagrįsto pranašumo.
120. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „LTG Link“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, kad: atsakovas ir trečiasis asmuo turi vienodus procesinius tikslus; trečiasis asmuo visus įrodymus (keleivių apklausų duomenis, bilietų pardavimo statistiką, ekspertų įžvalgas ir kt.) pateikė atsakovui; o atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė išsamius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, trečiasis asmuo palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus visa apimtimi ir jiems pritaria, todėl dėl procesinio ekonomiškumo ir koncentruotumo jų nekartoja ir prašo jais vadovautis nagrinėjant šią bylą.
121. Ieškovas dublike nurodė, kad su atsakovo pozicija nesutinka. Ieškovas pabrėžė, kad Techninės specifikacijos 15.2.6 p. nustatytas reikalavimas dėl sėdynių išdėstymo 2+2 riboja ne tik ieškovo, bet ir daugelio kitų tiekėjų, kurie gali pasiūlyti traukinius su išdėstymu 2+3, galimybes pateikti pasiūlymą Pirkime ir sąžiningai jame varžytis.
122. Teigė, jog aplinkybė, kad ankstesniuose kitų pirkėjų ar paties atsakovo vykdytuose jo minimuose pirkimuose ieškovas galėjo pasiūlyti traukinius su sėdynių išdėstymų 2+2, jokiu būdu nepagrindžia, kad ieškovas gali pasiūlyti traukinius, atitinkančius šio konkretaus Pirkimo sąlygas su sėdynių išdėstymu 2+2.
123. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad galimybė numatyti Techninėje specifikacijoje alternatyvą iš karto siūlyti arba vieno, arba kito sėdynių išdėstymo tipo traukinius yra draudžiama.
124. Atsakovo teiginys, kad tik sėdynių išdėstymas 2+2 gali užtikrinti traukinių komfortą, yra absoliučiai nepagrįstas. Atsakovas nepateikė kokių įrodymų, kad traukiniai su 2+2 sėdynių išdėstymu ir mažiausiu riedmens kėbulo pločiu, atitinkančiu visus reikalaujamus parametrus, suteiks daugiau komforto, nei traukiniai su 2+3 sėdynių išdėstymu ir su platesniu transporto priemonės kėbulo pločiu. Nors atsakovas teigia, jog komforto lygis su sėdynių išdėstymu 2+2 yra didesnis dėl tariamai platesnių tarpų tarp sėdynių, didesnio praėjimo tarp sėdynių pločio, tačiau tokie argumentai yra absoliučiai nepagrįsti, kadangi šiems parametrams nėra nustatyti jokie reikalavimai Pirkimo sąlygose.
125. Atsakovas kaip vieną iš argumentų taip pat nurodo, jog sėdynių išdėstymas 2+2 galimai yra komfortiškesnis ir dėl to, kad keleiviams suteikiama daugiau privačios erdvės. Tačiau su tokiu atsakovo teiginiu nesutiko. Nurodė, kad nesant nustatytų objektyvių reikalavimų „komfortui“, komforto įvertinimas, atsižvelgiant vien į sėdynių išdėstymą, yra itin subjektyvus. Atsakovas tokiu būdu ignoruoja aplinkybę, kad traukiniu keliauja žmonės ne tik po vieną, tačiau taip pat ir šeimomis, tarp jų gali būti ir šeimos, susidedančios iš trijų arba penkių asmenų. Tokiu būdu daug didesnis privalumas ir komfortas tokioms šeimoms būtų keliavimas, susėdus vienoje traukinio vietų eilėje.
126. Keleivių sėdimų vietų skaičius yra vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (Metodikos 3.4 p. įtvirtintas kriterijus T4), todėl tai tiesiogiai suponuoja, kad šis dydis (sėdimų vietų skaičius) objektyviai yra reikšmingas Perkančiajam subjektui. Atitinkamai, atsakovas visiškai nepagrįstai klaidina, sakydamas, kad vietų skaičius traukinyje jam nėra reikšmingas.
127. Atsakovas niekaip nepagrindė Techninės specifikacijos 15.8 p. draudimo įrengti pakopas pagrįstumo. Nurodė, kad tiek traukiniai su pakopomis, tiek su rampomis visiškai užtikrina jų pritaikomumą visiems klientams, įskaitant ir bet kokią negalią turinčius asmenis. Jokie teisės aktai nedraudžia naudoti pakopų (laiptelių) vagonuose. Ieškovo siūlomi traukiniai, kurie būtų įrengti su pakopomis, visiškai atitiktų reikalavimus dėl traukinių pritaikomumo visiems klientams, įskaitant neįgaliuosius.
128. Pažymėjo, kad dizaino pritaikomumas neįgaliesiems nėra niekaip susijęs su pakopomis ar rampomis tarp vagonų, kadangi neįgaliesiems turi būti pritaikyti atskiri vagonai.
129. Atsakovo argumentai dėl būtinybės užtikrinti nepertraukiamą visų asmenų judėjimą tarp vagonų yra apskritai sunkiai suprantamas ir nelogiškas. Skaitmenizavus traukinių bilietų elektroninę pardavimo sistemą, praktiškai visi bilietai į traukinius yra parduodami iš anksto elektroniniu būdu. Kiekvienas traukinio bilietas yra su asmens vardu, pavarde bei jam iš anksto priskirtu vagonu ir sėdimos vietos numeriu jame. Pradedant kelionę traukiniu yra patikrinami keleivių bilietai, taigi, kiekvienas keleivis visą kelionės traukiniu laiką turi sėdėti jam priskirtoje kelionės vietoje. Praktikoje keleivių judėjimas tarp vagonų iš esmės yra daugiau išimtis iš taisyklės, o atsakovo teiginys, neva būtent tarp vagonų dažniausiai juda keleiviai, yra iš esmės nepagrįstas ir klaidinantis.
130. Ieškovas pažymėjo, kad jis, kaip ir dauguma kitų gamintojų, negali atitikti Techninės specifikacijos 15.8 p., pagal kurį draudžiama tarp vagonų įrengti pakopas, nes ieškovo siūlomas traukinys gaminamas, naudojant kitus technologinius sprendinius.
131. Atsakovas aplinkybę, jog Techninės specifikacijos 15.8 p. įtvirtinti reikalavimai neva diskriminuoja tik ieškovą iš esmės grindžia tik tuo, kad be ieškovo daugiau nebuvo tiekėjų, ginčijančių šias Pirkimo sąlygas. Su nurodytu argumentu nesutiko, nes tai, kad kiti tiekėjai neginčijo Pirkimo sąlygų reikalavimų, nereiškia, kad jie yra teisėti, taip pat nereiškia, kad šie tiekėjai tokias sąlygas atitinka.
132. Atsakovas nepagrindė Metodikos 3.2, 3.3 p. reikalavimų teisėtumo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Metodikos 3.2 o. ir 3.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pagal triukšmo ir komforto lygį galėtų pritraukti didesnį keleivių skaičių. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovo pozicija dėl nustatytų triukšmo ir komforto lygio kriterijų yra absoliučiai nepagrįsta ir paremta tik paties atsakovo subjektyvia nuomone. Pagal Metodikos 3.2 p., 3.3 p. ekonominio naudingumo vertinimo balai yra skiriami už kriterijus, kurie paprastam keleiviui yra sunkiai pastebimi, vadinasi, neturi jokios vertės ir reikšmės.
133. Nurodė, jog Metodikos 3.2 p. ir 3.3 p. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra faktiškai nepamatuojami. Ieškovo žiniomis, nėra sertifikuoto triukšmo matavimo kelio pagal Triukšmo TSS 1520 mm pločio vėžėje. Atsižvelgiant į tai, visiškai nėra aišku, kokiu būdu bus atliekama tiekėjo pasiūlymo parametrų vertinimo procedūra dėl Metodikos 3.2 p.
134. Be to, triukšmo ir komforto lygis pagal Metodikos 3.2. p. ir 3.3 p. vertinamas tik EMU IC traukiniuose, tačiau nėra vertinamas BEMU traukiniuose. Tai reiškia, kad Perkantysis subjektas visiškai nepagrįstai skiria net 11 ekonominio naudingumo vertinimo balų (4 plius 7), t. y. 11% viso įvertinimo, kriterijams, kurie susiję tik su mažesne dalimi (±46 %) Pirkimo objekto, nes Pirkimu atsakovas siekia įsigyti 12 EMU traukinių ir 14 BEMU traukinių. Kitaip tariant, Pirkime tiekėjams yra skiriama net 11% balų visoje vertinimo sistemoje, nepaisant to, kad nurodyti parametrai tik šiek tiek padidins tik pusės Pirkimo objekto kokybę.
135. Metodikos 3.2 p. ir 3.3 p. nustatyta balų disproporcija, kadangi jie nėra proporcingi ir aktualūs visam Pirkimo objektui, o tik jo daliai (t. y. net 37 proc. Pirkimo objekto vertės šie ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra absoliučiai neaktualūs).
136. Atsakovas nepagrindė Metodikos 3.6 p. teisėtumo.
137. Šio Pirkimo vykdymo metu (2021 m. II ketv.) joks gamintojas nėra jos realizavęs sunkiasvorių traukinių segmente - sukūręs ir pagaminęs serijinio BEMU traukinio, kuris yra perduotas standartiniam naudojimui (t. y. su keleiviais). Todėl patenkinti Metodikos 3.6 p. reikalavimo ir pateikti pasiūlymą, kuriame BEMU technologija traukinyje yra „pilnai paruošta“, objektyviai yra neįmanoma (atitinkamai, objektyviai yra neįmanoma gauti maksimalų nustatytą balų skaičių).
138. Metodikos 3.6 p. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus turi būti pakeistas taip, kad papildomi balai būtų skiriami tiek tiekėjams, kurie yra išvystę BEMU technologiją traukiniuose, tiek tiekėjams, kurie šią technologiją yra išvystę kitose giminingose transporto priemonėse. Būtent tokiu būdu būtų užtikrinama sąžininga tiekėjų konkurencija Pirkime ir nebūtų nepagrįstai ribojama tiekėjų, kurie turi išvystę šią technologiją kitose transporto priemonėse, galimybės dalyvauti Pirkime ir gauti papildomus balus, kadangi BEMU technologijos išvystymas traukiniuose ar kitose transporto priemonėse neturi esminių skirtumų, kurie galėtų įtakoti tiekėjų pasiūlymų vertinimą skirtingais balais.
139. Akcentavo, kad rinkoje šiai dienai nėra nei vieno gamintojo traukinio su BEMU technologija, paruošto pardavimui.
140. Trečiasis asmuo triplike nurodė palaikantis atsakovo poziciją.
141. Atsakovas triplike nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovų pozicija dėl tariamo pirkimo sąlygų neteisėtumo.
142. Dėl TS 15.2.6 p. nurodė, jog ieškovų teiginiai yra nepagrįsti, kadangi naujai įsigyti EMU traukiniai bus skirti eksploatuoti tolimuosiuose maršrutuose (kelionės trukmė iki 4 val.), todėl 2+2 sėdynių išdėstymas leistų užtikrinti ženkliai didesnį keleivių komfortą bei išpildytų keleivių lūkesčius, išreikštus ne vienoje apklausoje (82 proc. apklaustųjų rinktųsi 2+2 sėdynių išdėstymą).
143. Nurodė, kad yra tik du tiekėjai – ieškovas (Škoda) ir Stadler, kurie jau dabar turi paruošę 1520 mm vėžei žemagrindes šiuolaikines elektrinių traukinių platformas su ~3,5 m pločio vagonais ir gali pasiūlyti mažiau komfortišką 2+3 sėdynių formatą, nes 2+3 formato traukinių vienos sėdimosios vietos savikaina yra pigesnė nei 2+2.
144. Teigė, kad konkretaus sėdynių išdėstymo tipo nurodymas TS leidžia užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą vertinant pasiūlymus, nes traukinių su 2+3 ir traukinių 2+2 sėdynių išdėstymu skiriasi komforto lygis, savikaina bei kiti parametrai, todėl objektyviai palyginti šiuos pasiūlymus būtų neįmanoma, o tai pažeistų viešųjų pirkimų principus.
145. Nurodė, kad ieškovų dublike pateikti traukinių pavyzdžiai su sėdynių išdėstymu yra pateikti nesąžiningai, kadangi ieškovai 2+2 sėdynių išdėstymą atvaizduoja žymiai siauresnio kėbulo traukinyje nei 2+3 sėdynių išdėstymą, taip pateikdami siauresnius praėjimo matmenis; be to, ieškovai klaidinančiai pateikia informaciją apie UIC rekomendacijų normas sėdynių bei porankių pločiams.
146. Teigė, jog atsakovui (trečiajam asmeniui) netrūksta sėdimųjų vietų skaičiaus, bet trūksta klientų, todėl ieškovo argumentai dėl sėdimų vietų skaičiaus svarbos yra niekiniai.
147. Dėl TS 15.8 p. nurodė, jog ieškovų teiginiai yra nepagrįsti, kadangi reikalavimas traukiniuose įrengti rampas yra grįstas neįgaliųjų bei kitų riboto judumo asmenų interesus atstovaujančių organizacijų išsakytomis pastabomis, kurios vienareikšmiškai pageidavo, kad traukiniai būtų be laiptelių.
148. Šis reikalavimas taip pat yra grįstas keleivių lūkesčiais bei apklausų metu gauta informacija, jog net 82 proc. keleivių teikia pirmenybę rampai ir tik 18 proc. laipteliams.
149. Nurodė, jog Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo reikalavimus skatina naudoti rampas, o ne laiptelius taip reglamente vartodamas sąvoką „maršrutas be laiptelių“.
150. Tiek direktyvoje 2014/25/ES, tiek PĮ 50 str. 2 dalyje numatyta, kad įgyvendinant šią direktyvą bei rengiant TS, reikėtų atsižvelgti į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją dėl universalaus dizaino principo įgyvendinimo tam, kad vis keliaujantieji galėtų nevaržomai naudotis judėjimo laisve.
151. Gamintojų, naudojančių „Jacobs boogie“ vežimėlių sistemą žemagrindžiuose traukiniuose bei galinčių įrengti rampas traukiniuose, yra net 9, t. y. pagrindiniai Europos gamintojai, iš kurių didžioji dalis dalyvauja šiame viešajame pirkime.
152. Nurodė, jog ieškovų teiginiai dėl Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos 3.2 ir 3.3 p., yra nepagrįsti, kadangi ginčijami vertinimo kriterijai buvo parinkti, atsižvelgiant į Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires (toliau – ENPV gairės) bei PĮ reikalavimus.
153. Nurodė, kad kuo didesnis triukšmas, tuo labiau žmogaus klausa jį skiria. Tiek triukšmo lygio, tiek komforto koeficiento žmogaus jautrumo slenkstis atitinka Metodiką, o ieškovai nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų (mokslinių tyrimų skaičiavimų ar pan.).
154. Siekiami įsigyti traukiniai yra orientuoti į aukštesnio komforto (o tai reiškia tylesnius, mažiau vibruojančius) traukinius tam, kad trečiasis asmuo galėtų pritraukti keleivių bei taip pasiekti savo strateginius tikslus bei pateisinti keleivių lūkesčius ir poreikius.
155. Priešingai nei teigia ieškovai, ne vienas gamintojas turi pagaminęs BEMU traukinio prototipą ir tai patvirtina pateikiamos nuorodos į viešai prieinamą informaciją.
156. Nurodė, jog ieškovo pateikiama pozicija jog visi be išimties keleiviai, ypatingai riboto judumo asmenys privalo visą kelionę būti viename vagone, draudžiant jiems judėti traukinyje tarp vagonų, yra nesuderinami su žmonių teisėmis bei elementariais jų poreikiais, judėjimo laisve, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – Konvencija) bei teisės aktų reikalavimais.
157. Atkreipė dėmesį, kad kaip akcentavo atsiliepime į ieškinį, reikalavimas siūlyti 2+2 sėdynių išdėstymą nors ir yra numatytas tiek BEMU, tiek EMU traukiniams, tačiau BEMU traukinių atveju dėl šio TS reikalavimo bus galima derėtis ir siūlyti 2+3 sėdynių išdėstymą, tuo tarpu EMU traukinių atveju (12 vnt. su galimybe esant poreikiui įsigyti dar 10 vnt.) dėl šio reikalavimo derybos nebus galimos. Taigi, ieškovas, neišskirdamas reikalavimų BEMU ir EMU traukiniams, klaidina teismą ir bando sudaryti neteisingą nuomonę apie pirkimo sąlygas, kurios akivaizdžiai skirtingos, remiantis objektyviais motyvais.
158. Ieškovai dublike pateikia sėdynių 2+2 bei 2+3 išdėstymo vizualizacijas, teigdami, kad 2+2 sėdynių išdėstymo atveju praėjimui skirta erdvė netgi yra ženkliai mažesnė (tik 515 mm) nei 2+3 išdėstymo atveju (570 mm), tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovai pavyzdžiuose pateikia skirtingo pločio traukinių kėbulus, t. y. 2+2 variante pateiktas traukinio kėbulo vidinis plotis yra tik 2620 mm, kai tuo tarpu 2+3 pavyzdyje – 3190 mm. Naudodamas 570 mm platesnį kėbulą, ieškovas gauna tik 55 mm platesnį praėjimą (570 prieš 515 mm). Tačiau toks ieškovų elgesys, atsakovo vertinimu, yra ne tik nesuderinamas su sąžiningu rungimosi principu civiliniame procese, bet ir yra neatitinkantis tarptautinių rekomendacijų, kadangi pagal standartą (duomenys neskelbtini) (toliau –(duomenys neskelbtini)) reikalavimus, minimalus praėjimo plotis tarp sėdynių turi būti nemažiau nei 520 mm.
159. Ieškovai dublike pateikia informaciją, kad sėdynių plotį nustato (duomenys neskelbtini) ir Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijos (toliau – TSS). Nurodo, kad abiejuose standartuose nustatytas mažiausias 2 klasės sėdynės plotis – 450 mm, o mažiausias porankio plotis – 50 mm ir prideda ištrauką iš (duomenys neskelbtini) dokumento. Atitinkamai 2+3 sėdynių išdėstymo pavyzdžius pateikia su siauriausiomis įmanomomis 450 mm sėdynėmis ir 50 mm porankiais. Atsakovas akcentavo, kad ieškovai elgiasi nesąžiningai, nes pateikdami teismui iškarpą iš (duomenys neskelbtini), „nukirpo“ dalį esminės informacijos, kurioje paminėta, kad II klasėje rekomenduojamas sėdynių plotis 480 mm ((duomenys neskelbtini), punktas D.2.3.2), o rekomenduojamas porankių plotis 60 mm. Atsakovas Techninėje specifikacijoje (15.11.1 p.) punkte yra nurodęs, kad sėdynių parametrai turi atitikti (duomenys neskelbtini) rekomenduojamus ir privalomus ribinius dydžius (jei rekomenduojami dydžiai nėra nustatyti). Todėl, net naudojant 3500 mm pločio kėbulą, techniškai sudėtinga arba net neįmanoma sutalpinti UIC rekomendacijas atitinkančias sėdynes 2+3 formatu. Ieškovai šio teiginio niekaip nepaneigė.
160. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovų siūlomi keistini traukinio parametrai atitinka tik minimalius reikalavimus ir ženkliai nusileidžia šiuo metu maršrute Vilnius-Klaipėda eksploatuojamiems traukiniams, kurių sėdynės pilnai atitinka UIC rekomendacijas. Ieškovų ketinamas siūlyti produktas šiam pirkimui 2021 metais yra netgi prastesnių techninių specifikacijų negu atsakovo 2014 metais įsigyti traukiniai. Todėl tai jokiu būdu negali užtikrinti trečiojo asmens klientų lūkesčių ir poreikių bei pasiekti strateginių tikslų.
161. Dėl alternatyvių pasiūlymų pateikimo ir vertinimo bei ieškovo pasiūlymo palikti tiekėjams galimybę rinktis ir siūlyti abu variantus, nurodė, kad tokia galimybė yra numatyta BEMU traukinių pirkimo objekte ir tai bus derybų objektas, po kurio TS vis tiek liks vienas iš variantų, t. y. 2+2 arba 2+3 sėdynių išdėstymas, kadangi tik tokiu būdu perkantysis subjektas galės tinkamai užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą vertinant pasiūlymus, nes traukinių su 2+3 ir traukinių 2+2 sėdynių išdėstymu skirsis komforto lygis, savikaina bei kiti parametrai, todėl objektyviai palyginti šiuos pasiūlymus taps neįmanoma, o tai pažeistų viešųjų pirkimų principus.
162. Tuo tarpu EMU tipo traukiniuose atsakovo bei trečiojo asmens poreikis ir tikslas yra turėti 2+2 sėdynių išdėstymą, siekiant, kad tiekėjai siūlytų komfortiškesnius traukinius tam, kad būtų pasiekti visi šiuo pirkimu užsibrėžti tikslai, keleivių poreikiai ir lūkesčiai. Todėl atsakovas pagrįstai nenumato galimybės leisti siūlyti tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, kurie yra draudžiami pagal pirkimo sąlygas.
163. Pažymėjo, kad visi ieškovų pateikti traukinių pavyzdžiai yra pagaminti seniau, tuo tarpu sprendimas traukiniuose įrengti rampas, o ne pakopas (laiptelius) yra pastarųjų metų tendencija.
164. Ieškovų pateikta informacija apie tai, kad tik 3 gamintojai gamina traukinius su „Jacobs boogie“ sistema, yra prieštaraujanti atsakovo pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems, kad gamintojų, gaminančių traukinius su rampomis, yra devyni.
165. Nurodė, kad ne atsakovas privalo paneigti Metodikos punktų nepagrįstumą, bet ieškovas įrodymų pagrindu grįstais argumentais turi įrodyti, kad ginčijami Metodikos vertinimo kriterijai yra neteisėti, nepagrįsti ar neproporcingi.
166. Pažymėjo, kad ieškovų argumentai, jog nė vienas triukšmo ir komforto lygio reikalavimus atitinkantis tiekėjas niekada negaus nulio taškų, yra nepagrįsti, kadangi ginčo pirkimas yra vykdomas skelbiamų derybų būdu, o tai reiškia, kad vadovaujantis Pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1 punktu, yra numatyta, jog derybų metu su visais tiekėjais bus deramasi dėl techninės specifikacijos reikalavimų, išskyrus tam tikrus pačioje TS nurodytus atvejus (kaip pavyzdžiui, dėl 2+2 sėdynių išdėstymo EMU traukiniuose). Tai, kad pirkimo metu bus deramasi dėl TS reikalavimų, reiškia, kad tiekėjai, teikdami pirminius pasiūlymus, galės derėtis dėl TS 2.24 p. („Garso lygis) ir TS 15.3 („Komfortas“), t. y. derėtis ir siūlyti žemesnius nei numatyta TS 2.24 p. ir 15.3 punktuose parametrus, pateikdami argumentus bei paskaičiavimus bendrame traukinio gamybos kaštų kontekste.
167. Pažymėjo, kad ieškovai, kaip riedmenų gamintojai, turėtų žinoti ir neklaidinti teismo, jog Triukšmo TSS nustato keleivių salono triukšmo parametrus (Triukšmo TSS nustato tik minimalius traukinio išorės triukšmo ir triukšmo mašinisto kabinose parametrus), todėl traukinio keleivio salono triukšmo matavimai atliekami ne pagal TSS Triukšmas, o pagal visuotinai pripažintą ISO3381 (tai yra aiškiai nurodyta TS 2.24 p.). Šiame ISO3381 standarte yra aprašyti reikalavimai keliui, nurodyta įvairių kelio komponentų įtaka triukšmo rezultatams, bei aiškiai aprašyta pati bandymų metodika.
168. Pažymėjo, kad kaip teigia ieškovai dublike, važiavimo komforto matavimai, bandymai ir jų apskaičiavimas atliekamas pagal EN 12299. Tai yra nurodyta ir TS 15.3 p. Taip pat ieškovams turėtų būti žinotina, kad EN12299 standarte yra išsamiai aprašyta bandymo metodika ir visos procedūros, tame tarpe EN 12299 6.4.2 p. bei prieduose aprašyta bandymų kelio parinkimo procedūra ir kita tam būtina informacija. Atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad parinkto bandymų kelio kokybė bandymų metu atitiks Europoje taikomą standartą (kaip kad nurodyta TS 15.3 punkte).
169. Atsakovas pažymėjo, kad pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis ir tiekėjai turi pasiūlyti visą kiekį, t. y. ir BEMU, ir EMU traukinius. Todėl ieškovo teiginys, kad neva balų skyrimas pirkimo objekto daliai yra nepagrįstas, neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių ir yra klaidinantis.
170. Nurodė, kad ieškovai ginčija Metodikos 3.6 punktą dėl BEMU technologijos išbaigtumo lygio bei siekia, kad būtų galimybė vertinti ieškovo baterijų naudojimo patirtį tramvajų srityje. Atsakovas kategoriškai nesutinka su išskirtinai subjektyviu ieškovo vertinimu, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
171. Dėl ieškovų teiginių, kad už BEMU technologijos išvystymo lygį suteikiami balai niekaip negali užtikrinti, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas sugebės pagaminti ir pristatyti BEMU traukinius laiku atsakovas nurodė, jog nė viename procesiniame dokumente neteigė, kad šis vertinimo kriterijus yra skirtas užtikrinti BEMU traukinių pagaminimą laiku. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip papildomą argumentą, atsiliepimo 120 p. nurodė, kodėl jam yra svarbus ir reikšmingas šio vertinimo kriterijaus ir būtent tokios balų gradacijos (5, 3 ir 0 balų) įtraukimas į pasiūlymų vertinimo metodiką. Atsakovo įsitikinimu, suprojektuotas ir jau išbandytas BEMU traukinys suteikia ženkliai didesnį pranašumą, rengiant riedmenis serijinei gamybai ir tai pagrįstai atsispindi šio pirkimo vertinimo kriterijuose. BEMU technologijos išvystymo lygio vertinimas kaip vieno iš daugelio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, maksimaliai užtikrina visų tiekėjų (net ir mažiau pažengusių) galimybes dalyvauti šiame pirkime bei sąžiningai konkuruoti su visais gamintojais.
172. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad Perkančioji organizacija geriausiai žinodama Pirkimo objektą, jo pobūdį, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į Pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama imperatyvių PĮ nuostatų, tame tarpe ir viešųjų pirkimų principų, turi nurodyti tokias Techninės specifikacijos sąlygas, kokios dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingos ir kurias, esant reikalui, Perkančioji organizacija galėtų pagrįsti.
173. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Pirkime siekiama įsigyti ganėtinai specifinius objektus, todėl vertinimas, ar atsakovo Techninėje specifikacijoje numatyti reikalavimai yra objektyviai būtini atsakovo norimam rezultatui pasiekti bei ar jie yra pagrįsti, yra fakto klausimas.
174. Tarnybos nuomone, šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad Pirkimo objektas įsigyjamas ne pačių ieškovų, o visuomenės (keleivių) poreikiams tenkinti, į tai, kad Pirkimo objektui keliamais reikalavimais siekiama konkrečių tikslų. Tarnybos nuomone, negalima teigti, kad nustatytas reikalavimas dėl 2+2 sėdynių išdėstymo yra dirbtinai ribojantis konkurenciją ir neleidžiantis ieškovams pateikti pasiūlymo šiame Pirkime, kadangi, kaip matyti iš procesinių dokumentų, tai yra labiau „nepatogus“ reikalavimas ieškovams, kadangi, nors ieškovai ir gali pateikti tokį Pirkimo objektą, koks šiuo atveju dėl objektyvių tikslų yra reikalaujamas, tačiau tam tą objektą reikia pritaikyti.
175. Dėl Techninės specifikacijos 15.8 punkto reikalavimo, Tarnybos nuomone, Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės, kad traukiniuose siekiant užtikrinti patogų asmenų, turinčių regėjimo sutrikimų ar turinčių judėjimo sutrikimų dėl amžiaus, laikinos ar nuolatinės ligos, asmenų, keliaujančių su mažais vaikais bei jų vežimėliais, asmenų, keliaujančių su lagaminais, dviračiais ar tiesiog turinčių daugiau bagažo judėjimą, būtų įrengtos ne pakopos, o rampos, taip pat yra reikšmingos.
176. Nurodė, kad Tarnybos parengtose Ekonominio naudingumo vertinimo gairėse pažymima, kad Perkančioji organizacija turi tinkamai įvertinti savo poreikius, nustatyti tikslius reikalavimus: kas yra perkama ir kodėl, kokios perkamo objekto charakteristikos yra būtinos, o kokios – neprivalomos, kokio rezultato yra siekiama. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, ar rinkoje apskritai galima gauti tai, ką pirkimo vykdytojas siekia įsigyti, ar pirkimo objektui planuojami kelti reikalavimai pagrįsti ir reikalingi, ir ar pamatuojami (įvertinami). Tarnybos nuomone, Metodikos 3.2-3.3 punktuose nustatyti reikalavimai nėra savitiksliai.
177. Tarnybos nuomone, net jei ieškovai negali pasiūlyti geresnio triukšmo ir komforto lygio siūlomuose traukiniuose tiek, kad surinktų maksimalų balų skaičių, vien tai neužkerta galimybės jiems pateikti pasiūlymą Pirkime ir galimai konkuruoti kitais parametrais.
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
178. Atsakovas vykdo tarptautinį pirkimą skelbiamų derybų būdu ir numato įgyti 1520 mm vėžės keleivinius savaeigius sąstatus su ilgalaikiu atsarginių dalių tiekimu pagal trečiojo asmens UAB „LTG Link“ atsakovui suteiktą įgaliojimą pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki sutarties sudarymo atlikti.
179. Prieš pradėdamas Pirkimą, atsakovas 2020-07-14 paskelbė rinkos konsultaciją „Keleivinių riedmenų pirkimas (CVP IS Nr. 496691). Rinkos konsultacijoje dalyvavo bei savo įžvalgas teikė septyni rinkos dalyviai, įskaitant ir ieškovą Škoda Vagonka a.s. 2021-01-16 atsakovas pradėjo kvalifikacinės vertinimo sistemos (toliau – KVS) procedūrą (TED: 2020/S 255-643020; CVP IS Nr. 526767). KVS procedūrai pasiūlymus pateikė septyni tiekėjai, įskaitant ieškovą, kurie praėjo kvalifikaciją. 2021-04-16 atsakovas išsiuntė visiems septyniems tiekėjams kvietimą teikti pirminius pasiūlymus. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2021-07-15. Šiuo metu Pirkimo procedūros yra sustabdytos, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
180. 2021-04-26 ieškovai pateikė atsakovui pretenziją, kuria ginčijo Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 8.1.1 p., Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 11 priedo 8 p., Techninės specifikacijos 2.28 p., 15.8 p., 15.2.6 p. reikalavimus bei Metodikos 3.2 p., 3.3 p., 3.6 p. įtvirtintus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir prašė neteisėtas Pirkimo sąlygas panaikinti ar pakeisti taip, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus.
181. 2021-05-05 atsakovas iš dalies tenkino ieškovo Pretenzijos reikalavimus ir priėmė sprendimą pakeisti Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 8.1.1 p., Techninės specifikacijos 2.28 p., Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų priedo Nr. 11 8 p. reikalavimus. Tiekėjo Pretenzijos reikalavimus kitose dalyse dėl Techninės specifikacijos 15.8 p., 15.2.6. p. bei Metodikos 3.2 p., 3.3 p., 3.6 p. neteisėtumo atmetė kaip nepagrįstus.
182. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu dėl Pretenzijos toje dalyje, kurioje Pretenzija buvo atmesta dėl reikalavimų, susijusių su Techninės specifikacijos 15.8 p., 15.2.6. p. bei Metodikos 3.2 p., 3.3 p., 3.6 p. neteisėtumu, pateikė teismui ieškinį.
183. Ieškovai nurodo, kad TS 15.2.6 ir 15.8 punktuose bei Metodikos 3.2, 3.3 ir 3.6 punktuose nustatytos sąlygos yra neteisėtos, neatitinkančios PĮ 29 str. 1 d. įtvirtintų principų bei racionalaus lėšų naudojimo tikslo, dirbtinai ribojančios konkurenciją, diskriminacinės.
Dėl Techninės specifikacijos 15.2.6 punkte įtvirtinto reikalavimo
184. Ieškovai prašo pripažinti neteisėtais techninės specifikacijos 15.2.6 punkte nustatytus reikalavimus, nes Techninės specifikacijos 15.2.6 punktas „Sėdynių išdėliojimas turi būti ne daugiau nei 2+2 (2 sėdynės šalia)“ yra nepagrįstas, neproporcingas, dirbtinai ribojantis konkurenciją, diskriminacinis, neatitinkantis pirkimų principų bei racionalaus lėšų naudojimo tikslo. Ieškovai teigia, kad jie negali dalyvauti Pirkime ir pateikti jame savo pasiūlymo, nors jų siūlomas Pirkimo objektas, kurio išdėstymas 2+3, visiškai atitiktų Perkančiosios organizacijos poreikius.
185. Atsakovas nurodė, kad visi Pirkimo dokumentai buvo parengti konsultuojantis su tarptautinio lygio nepriklausomais ekspertais, atsižvelgiant į: 1) trečiojo asmens strateginius tikslus; 2) trečiojo asmens klientų – keleivių – poreikius ir lūkesčius; 3) Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 1371/2007 reikalavimus dėl vienodų geležinkelio teisių užtikrinimo, kuriuos įgyvendinti Lietuva privalo iki 2024 m. pabaigos; 4) Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo reikalavimus; 5) Europos Sąjungos bei Lietuvos valstybės politiką aplinkosaugos bei transporto srityse.
186. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo pirkimu trečiojo asmens poreikiams bei valstybės priskirtoms funkcijoms užtikrinti, siekiama nupirkti dviejų tipų traukinius – BEMU traukinius (14 vnt. su galimybe esant poreikiui įsigyti dar 18 vnt.) ir EMU traukinius (12 vnt. su galimybe esant poreikiui įsigyti dar 10 vnt.). EMU traukinius trečiasis asmuo ketina eksploatuoti tolimiems maršrutams, kurių kelionės trukmė iki 4 val., todėl, kaip akcentavo atsakovas, jiems ypatingai svarbus didesnis patogumo bei komforto rodiklis. BEMU traukiniai bus skirti vežti keleivius trumpesniais, regioniniais maršrutais, kurių trukmė apie 2 valandas. Reikalavimas dėl sėdynių išdėstymo 2+2 pagal pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 8.1.1 punkto pakeitimus, kaip privalomas, numatytas tik EMU tipo traukiniuose. BEMU tipo traukiniuose visi tiekėjai galės dalyvauti derybose bei kartu su pirminiais pasiūlymais pateikti argumentus ir skaičiavimus, siūlydami ir 2+3 tipo sėdynes.
Žemesnės instancijos teismas
187. Teismas sutinka su atsakovo ir išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad Perkančioji organizacija, geriausiai žinodama Pirkimo objektą, jo pobūdį, svarbą, specifiką ir kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į Pirkimo objekto ypatybes, turi nurodyti tokias Techninės specifikacijos sąlygas, kokios dėl objektyvių priežasčių yra reikalingos ir kurias Perkančioji organizacija galėtų pagrįsti.
188. Vertinant, ar TS 15.2.6 punkto reikalavimas yra objektyviai būtinas atsakovo norimam rezultatui pasiekti, ar jis yra pagrįstas, atsižvelgtina į šiuos atsakovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. O būtent: pirma, į atsakovo paaiškinimus, kad traukiniai, skirti tolimiesiems maršrutams, perkami su tikslu suteikti keleiviams patogesnį ir komfortiškesnį keliavimą traukiniais tam, kad keleiviai pajustų kokybinį šuolį ir ateityje Lietuvoje bei už jos ribų rinktųsi būtent traukinius kaip transporto priemonę, o ne autobusus ar automobilius. Antra, į trečiojo asmens atliktos apklausos duomenis, kurie patvirtina, kad keleiviai (apie 82 proc. apklaustųjų) teikia pirmenybę komfortui, rinktųsi 2+2 sėdynių išdėstymą kaip patogesnį ir yra pasirengę mokėti brangiau už bilietą, keliaujant komfortiškesniu traukiniu. Tai reiškia, kad tiek keleiviai, tiek atsakovas sąvoką komfortas supranta, ne kaip didesnį sėdimų vietų skaičių, o kaip sėdynių išsidėstymą, sėdynių formą, matmenis, patogumą, asmeninę erdvę. Trečia, į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos galutinės ataskaitos „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“ 1.4.3 punkte nurodytą transporto sektoriui iškeltų tikslų vertinimą, nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. numatytas politikos priemones. Ketvirta, į tai, kad pasiūlyti žemagrindžius traukinius su 2+2 išdėstymu gali 9 pagrindiniai (su ieškovu – 10) ES gamintojai, iš kurių net 7 (įskaitant ieškovą) dalyvauja šiame viešajame pirkime (tripliko priedas Nr. 6). Penkta, į tai, kad iš ieškovo Škoda Vagonka a.s. atsakovui rinkos konsultacijai pateiktų pavyzdinių traukinių nuotraukų matyti, jog ieškovas atsakovo bei trečiojo asmens organizuotoje rinkos konsultacijoje nurodė galintis pasiūlyti tiek jų gaminamus traukinius su 2+2 sėdynių tipo išdėstymu, tiek su 2+3 sėdynių tipo išdėstymu. Be to, ieškovai viešai prieinamoje informacijoje - savo interneto svetainėje skelbia, kad gamina traukinius su 2+2 sėdynių išdėstymu ir pateikia traukinių salono nuotraukas su 2+2 sėdynių išdėstymu: https://www.skoda.cz/en/references/single-deck-electric-unit-interpanter/?from=prod. Taip pat ieškovai yra pardavę ne vieną EMU traukinį atsakovui su 2+2 sėdynių išdėstymu, ką patvirtina trečiojo asmens šiuo metu eksploatuojamų traukinių sąrašas, pateiktas tripliko 1 priede. Todėl ieškovų teiginiai, jog atsakovas neįrodė, jog ir šiam pirkimui ieškovai gali pasiūlyti traukinius su 2+2 sėdynių išdėstymu, atmetami kaip prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Šešta, į tai, kad šiuo pirkimu yra orientuojamasi ne į keleivių kiekį viename traukinyje, o į kelionės kokybę, į tai, kad siekiama įsigyti komfortiškesnius, negu šiuo metu trečiojo asmens eksploatuojami, traukinius, į tai, kad ieškovų siūlomi keistini traukinio parametrai, kaip juos detaliai techniškai išanalizavo atsakovas procesiniuose dokumentuose, atitinka tik minimalius reikalavimus. Septinta, į tai, kad atsakovo pateikta statistika įrodo, kad atsakovui netrūksta sėdimųjų vietų skaičiaus, bet trūksta klientų. Aštunta, į tai, kad 2+2 sėdynių išdėstymas turi daugiau privalumų, nei sėdynių 2+3 (asmeninė erdvė, daugiau vietos (sėdėjimui ir praėjimui), platesnės patogesnės sėdynės, daugiau privatumo; klientų lūkesčių išpildymas, naujų klientų pritraukimas ir kt.)
189. Teismo vertinimu, TS 15.2.6 punktas, numatantis EMU traukiniuose siūlyti 2+2 sėdynių išdėstymą, yra visiškai pagrįstas, atitinka atsakovo ir trečiojo asmens poreikius, užtikrina maksimalią tiekėjų konkurenciją, yra numatytas tam, kad trečiasis asmuo įsigytų tokius traukinius, kurie padėtų pasiekti jo strateginius tikslus, patenkintų keleivių poreikius ir lūkesčius, todėl yra teisėtas.
190. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė, kad toks reikalavimas riboja ieškovų galimybes dalyvauti šiame Pirkime, juolab, kad pats ieškovas gali pasiūlyti 2+2 sėdynių tipo išdėstymą EMU traukiniuose.
191. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovų siūlymas papildyti TS, numatant galimybę siūlyti ir 2+2, ir 2+3 sėdynių išdėstymą bei leisti pateikti alternatyvius pasiūlymus yra negalimas, kadangi, priešingai nei nurodo ieškovas, pirkimo sąlygų 7.10 punktas draudžia siūlyti alternatyvius pasiūlymus.
Dėl Techninės specifikacijos 15.8 punkto reikalavimo
192. Ieškovai nurodo, kad Techninės specifikacijos 15.8 punktas „1) Tarp vagonų pakopų negali būti, vietoj jų turi būti įrengtos rampos, atitinkančios riboto judėjimo asmenų TSS reikalavimus; 2) Visas vidus (salonas) turi būti be pakopų. Jeigu nėra įmanoma išvengti pakopų įrengimo virš traukos vežimėlių, tuomet jų įrengimas gali būti svarstomas“ yra neaiškus, netikslus, dviprasmiškas, nepagrįstas, dėl to neteisėtas. Ieškovai teigia, kad jie negali atitikti Techninės specifikacijos 15.8 punkto reikalavimų, pagal kurį draudžiama tarp vagonų įrengti pakopas, nes ieškovų siūlomas traukinys gaminamas, naudojant pakopas.
193. Vertinant, ar Perkančioji organizacija, suformuluodama tokį reikalavimą, dirbtinai neapriboja tiekėjų konkurencijos, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, į Lietuvos negalios organizacijos forumo ir Susisiekimo ministerijos bei atsakovo 2019-11-26 pasirašytą Ketinimų protokolą dėl 2007-10-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisų ir pareigų, ir 2014-11-18 Komisijos reglamento Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judrumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo; į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių asociacijos nuomonę (atsiliepimo priedas Nr. 6), į asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nuomonę (atsiliepimo priedas Nr. 7) dėl rampų įrengimo, kas yra būtina, siekiant užtikrinti visų keleivių, ypatingai riboto judumo žmonių, saugų judėjimą traukiniuose. Antra, į atsakovo su tripliku pateiktą filmuotą medžiagą dėl keleivės kritimo traukinyje, kuri pagrindžia, kad pakopos traukiniuose negali maksimaliai užtikrinti keleivių saugumo. Trečia, į tai, kad teisės aktai nenumato jokio ribojimo, kurį sprendimą pasirinkti, ar laiptelius, ar rampas. Ketvirta, į atsakovo pateiktus statistinius duomenis, pagal kuriuos 81 proc. keleivių teikia pirmenybę rampai ir tik 19 proc. laipteliams. Penkta, į tai, kad šiuo Pirkimu siekiama leisti visiems asmenims patiems laisvai pasirinkti sėdėjimo vietą, kuri nepriklausytų nuo asmens fizinių galimybių. Priešingai nei teigia ieškovas, joks teisės aktas nenumato draudimo, esant poreikiui, laisvai judėti tarp vagonų. Šešta, į tai, kad, priešingai nei teigia ieškovas, visuose maršrutuose, apart maršruto Vilnius-Klaipėda-Vilnius vietos nėra rezervuojamos (išskyrus 1 klasę), taip suteikiant galimybę keleiviui laisvai judėti, ieškant patogesnės vietos kelionei traukinio viduje, pereinant iš vieno vagono į kitą ir pan. Septinta, į tai, kad mažiausiai devyni gamintojai gamina traukinius su rampomis ( Alstom traukiniai „Coradia“, „Lint“, TGV: https://www.alstom.com/press-releases-news/2020/2/alstom-signs-first-contract-battery-electric-regional-trains-germany; Bombardier traukinys „Talent“: https://rail.bombardier.com/en/solutions-and-technologies/mainline/intercity.html#TALENT_single-deck_train; Hitachi traukinys Masaccio: https://www.hitachirail.com/products-and-solutions/rolling-stock/commuter/; CAF traukinys Civity: https://www.caf.net/en/productos-servicios/familia/civity/index.php; Siemens traukinys „Mireo“: https://www.mobility.siemens.com/global/en/portfolio/rail/rolling-stock/commuter-and-regional-trains/mireo.html; Stadler traukinys „Flirt“, „EC250“: https://www.stadlerrail.com/en/products/detail-all/flirt200/55/; Talgo traukinys „Vittal“: https://www.talgo.com/vittal; Newag traukinys „Impuls“): https://www.newag.pl/oferta/impuls/
194. Pesa traukiniai „Elf“, „Dart“: http://pesa.pl/please-translate-in-en_us-produkty/electric-multiple-units/elf/ ; iš kurių net šeši dalyvauja šiame pirkime. Aštunta, į tai, kad atsakovas perka traukinius 30-čiai metų ir nori įsigyti produktą, kuris užtikrins saugumą bei patogumą visą traukinių eksploatacijos laiką, todėl nesiorientuoja į vien tik minimalius reikalavimus traukiniui.
195. Šie argumentai patvirtina faktą, kad TS 15.8 p. dalis dėl reikalavimų, susijusių su pageidaujamu rampos tarp vagonų įrengimu, yra pagrįsta, aiški ir teisėta, orientuota į didesnį keliavimo traukiniais komfortą bei saugumą, atspindinti klientų lūkesčius ir poreikius, atitinka Reglamento Nr. 1300/2014 tikslus bei užtikrina PĮ 50 str. 2 d. vykdymą. Ieškovas savo teiginių dėl Pirkimo sąlygomis ribojančios konkurencijos, kelio pateikti pasiūlymą Pirkime užkirtimo, jokiais įrodymais nepagrindė.
196. Be to, teismo vertinimu, Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės, kad traukiniuose siekiant užtikrinti patogų asmenų, turinčių regėjimo sutrikimų ar turinčių judėjimo sutrikimų dėl amžiaus, laikinos ar nuolatinės ligos, asmenų, keliaujančių su mažais vaikais bei jų vežimėliais, asmenų, turinčių daugiau bagažo, judėjimą, būtų įrengtos ne pakopos, o rampos, yra itin reikšmingos.
Žemesnės instancijos teismas
197. Teismo įsitikinimu, Perkančioji organizacija, suformuluodama tokį reikalavimą, dirbtinai neapribojo tiekėjų konkurencijos ir neužkirto kelio ieškovams pateikti konkurencingą pasiūlymą Pirkime, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, viešai prieinama informacija patvirtina, jog tokius reikalavimus atitinkančius traukinius gamina mažiausiai devynios bendrovės.
Dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos 3.2 ir 3.3punktuose įtvirtintų reikalavimų
198. Ieškovai nurodo, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos 3.2 punkto „Didžiausias triukšmo lygis EMU IC keleivių II klasės sėdimosiose vietose“ ir 3.3 punkto „Komforto lygis EMU IC traukinyje pagal EN 12299“ reikalavimai yra neproporcingi, bereikšmiai, nesuteikia jokio pranašumo bei iškreipia visą ekonominio naudingumo vertinimą, dėl to yra neteisėti.
199. PĮ 64 str. 1 d. 1 punktas numato, kad Perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išrinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant, atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus bei kitas, turinčias reikšmės objekto savybes ar pranašumus.
200. Pagal Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires (toliau – ENPV gairės), rekomenduojama prieš pasirenkant pasiūlymų vertinimo kriterijus pirkime įvykdyti kelis etapus: įvertinti konkrečius perkančiojo subjekto poreikius bei nustatyti tikslius reikalavimus; rekomenduojama atlikti rinkos analizę, jei reikia – įvykdyti rinkos konsultacijas; nustatyti pirkimui skirtas lėšas, suplanuoti pirkimo vertę.
201. PĮ 64 str. akcentuojama, kad vertinimo kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu. Tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo, tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378-2018).
202. Atsakovas nurodė, kad šio ginčo pirkime didesnė balų reikšmė suteikta tiems kriterijams, kurie yra tiesiogiai susiję su komforto lygiu bei didesniu pasitenkinimo jausmu, keliaujant traukiniais. Abu šie kriterijai yra kiekybiniai, išreikšti aiškiais fizikiniais dydžiais, numatant konkrečius balus, skiriamus pagal konkrečias, tiekėjų pateiktas bei dokumentais pagrįstas reikšmes.
203. Sutiktina su viešųjų pirkimų tarnybos išsakyta pozicija, jog Metodikos 3.2-3.3 punktuose nustatyti reikalavimai nėra savitiksliai, kadangi iš procesinių dokumentų turinio akivaizdu, jog Perkančioji organizacija Metodikos 3.2-3.3 punktuose įtvirtintus ekonominio naudingumo kriterijus nustatė atsižvelgdama į vykdytus tyrimus, keleivių apklausas, skundus, kurių metu išskyrė nustatytų kriterijų svarbą keleiviams kelionėse traukiniais.
204. Kadangi valstybė Perkančiajai organizacijai yra pavedusi teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas ir jos siekis yra patenkinti ne savo, o visuomenės poreikius kelionėse traukiniais, paskatinti visuomenę daugiau naudotis šiuo transportu, yra svarbi visuomenės nuomonė šiais klausimais. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų apklausų analizė rodo, kad klientai skundžiasi dėl didelio triukšmo traukiniuose (pašalinio mechaninio triukšmo, sėdynių girgždesio) bei žemo dabartinių traukinių komforto (nepatogios sėdynės, didelė vibracija, nepakankamas elektros lizdų kiekis salone). Atsakovas nurodė, kad naujais traukiniais siekiama padaryti kokybinį šuolį ir pasiūlyti savo klientams daug komfortiškesnius traukinius, kas padės pritraukti naujus klientus, kadangi komfortiški traukiniai yra ilgalaikė trečiojo asmens strategija. Nurodytų argumentų ieškovas neginčijo, todėl jie laikytini įrodytais.
205. Pagal HN 128:2013 "Keleiviniai geležinkelių riedmenys. Sveikatos saugos reikalavimai" 11.7 punktą, keleiviniams geležinkelių riedmenims riedant, ekvivalentinis garso slėgio lygis vagono salone neturi viršyti 70 dBA; pagal 11.8. punktą, riedant keleiviniams geležinkelių riedmenims su įrengtomis miegamosiomis vietomis, ekvivalentinis garso slėgio lygis vagono salone neturi viršyti 65 dBA. Kadangi nagrinėjamu atveju perkami aukštesnio komforto lygio traukiniai, todėl techniniuose reikalavimuose EMU traukiniams nustatyta 65 dBA II klasei ir 62 dBA I klasei.
206. Atsakovas pateikė mokslinius tyrimus, atliktus dėl jaučiamo triukšmo lygio ir jautrumo, kuriais nustatyta, kad bendrai pripažįstamas triukšmo jautrumo slenkstis yra 1 dBA. Ir kuo didesnis triukšmo lygis, tuo labiau žmogus jį jaučia. Todėl sutiktina su atsakovu, kad vertinant triukšmo lygį traukinyje, yra labai svarbus net ir 1 ar 0,5 dBA triukšmo pokytis, kadangi žmogaus klausa, kuomet triukšmo lygis kyla, tampa jautresnė triukšmui. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad paprasto žmogaus ausis negirdi ir nejaučia triukšmo traukinyje.
207. Keleivių važiavimo komfortas nustatomas ir apibrėžiamas pagal Europinį standartą EN 12299. Atsakovas pateikė komforto rodiklio skalę pagal EN 12299, iš kurios matyti, jog techninėje specifikacijoje yra nustatytas minimalus komforto rodiklis 2,5.
208. Taigi, sutiktina su atsakovu, kad triukšmo lygis bei važiavimo komforto lygis, priešingai nei teigia ieškovas, yra objektyvūs, pamatuojami bei jaučiami parametrai. Didelis triukšmas ilgoje kelionėje vargina, neleidžia keleiviams mėgautis vežimo traukiniais paslaugomis, todėl 4 ir 7 balų suteikimas visame vertinimo kriterijų bendrame kontekste, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir proporcingas.
209. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo pirkimas yra vykdomas skelbiamų derybų būdu, kas reiškia, jog vadovaujantis Pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1 punktu, yra numatyta, jog derybų metu su visais tiekėjais bus deramasi dėl techninės specifikacijos reikalavimų, išskyrus tam tikrus pačioje TS nurodytus atvejus ir tiekėjai, teikdami pirminius pasiūlymus, galės derėtis dėl TS 2.24 p. („Garso lygis) ir TS 15.3 („Komfortas“), t. y. galės derėtis ir siūlyti žemesnius, nei numatyta TS 2.24 p. ir 15.3 punktuose parametrus.
210. Sutiktina su atsakovu, kad siekiant įsigyti klientų poreikius atitinkančius traukinius, siekiant užtikrinti didesnį komfortą, būtina įsigyti aukštesnių parametrų traukinius, dėl ko dalis parametrų, turinčių tiesioginę įtaką keleivių komfortui, siekiant paskatinti konkurenciją, yra vertinami ekonominio naudingumo būdu.
211. Akcentuotina, kad kiekvienas perkantysis subjektas renkasi vertinimo kriterijus bei parenka jų lyginamąjį svorį pirkime pagal tai, ko reikia perkančiajam subjektui ir jo klientams, atsižvelgiant į šalyje esančią situaciją. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų vertinimo kriterijų pavyzdžių (ašių skaičius, traukinio svoris, plotis, pagreitis ir kt.), jie iš viso nėra susiję su keliavimo komfortu bei patogumu. Be to, traukinio keleivio salono triukšmo matavimai atliekami pagal ISO3381 (kas nurodyta TS 2.24 p.), todėl ieškovo procesiniuose dokumentuose pateikti pasvarstymai, kad transporto triukšmo parametrai nustatomi pagal Triukšmo TSS ir nėra sertifikuoto triukšmo matavimo kelio pagal Triukšmo TSS 1520 mm pločio vėžėje, transporto triukšmo parametrai nustatomi pagal Triukšmo TSS, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad važiavimo komforto matavimai, bandymai ir jų apskaičiavimas atliekamas pagal EN 12299, kas yra nurodyta TS 15.3 p.
212. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ginčijama balų skyrimo ir vertinimo tvarka yra aiški, objektyviai paskaičiuojama, nes numatyta aiški gradacija, kiek ir už kokį parametrą bus skiriama balų, ji yra vienoda visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, todėl užtikrina visų tiekėjų lygiateisiškumą bei sąžiningą konkurenciją.
Dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos 3.6 punkte įtvirtinto reikalavimo
213. Ieškovų nuomone, nustatytas Metodikos 3.6 punkto reikalavimas, kuriuo vertinamas BEMU technologijos išvystymas traukiniuose: 5 balai - technologija „pilnai paruošta“, 3 balai – jei technologija yra „vystymo stadijoje“ bei 0 balų – jei technologija yra „pradinėje stadijoje“, yra nepagrįstas, neatitinkantis Pirkimo objekto, neproporcingas, nesuteikiantis jokio pranašumo, dėl to neteisėtas. Ieškovų teigimu, pati BEMU technologija traukiniuose, kuriuos šiuo Pirkimu siekia įsigyti Perkančioji organizacija, skirtingų gamintojų šiuo metu vis dar yra vystoma ir nėra užbaigta. Taip pat ieškovų nuomone, atsakovas visiškai nepagrįstai vertina BEMU technologijos išvystymą sunkiasvorių traukinių segmente bei draudžia naudotis pilnai išvystyta BEMU technologija kitose bėginėse transporto priemonėse.
214. Metodikos 3.6 p. numatyta, kad pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T6 bus vertinamas pasiūlytos BEMU technologijos išbaigtumo lygis.
215. Atsakovas nurodė, kad siekdamas užtikrinti galimybę dalyvauti platesniam ratui gamintojų, sudarė sąlygas dalyvauti visiems norintiems pasiūlyti BEMU technologijos traukinius, tačiau į pasiūlymų vertinimo metodiką įtraukė BEMU technologijos išbaigtumo kriterijų, skiriant daugiau balų labiau išbaigtai ir ištestuotai technologijai.
216. Vertinant šį nustatytą reikalavimą, atsižvelgtina į tai, kad šiuo ginčo pirkimu perkamas sunkusis BEMU traukinys, t. y. visa sistema, o ne atskiri posistemiai. BEMU sąvoka, kaip paaiškino atsakovas, yra vartojama išimtinai kaip sunkiesiems traukiniams taikomas trumpinys, o sąvokos BEMU tramvajus net nėra.
217. Tai, kad BEMU technologija yra vystoma nuo 2015 m. ir šiai dienai nėra pagaminto serijinio BEMU traukinio, patvirtina faktą, kad ieškovas, neturėdamas patirties BEMU traukinių kūrimo procese, turi mažai galimybių pagaminti BEMU traukinį, kaip serijinį produktą, panaudodamas patirtį ir technologijas iš tramvajų. Tai bei aplinkybę, kad Metodikos 3.6 p. pakeitimas ir galimybės suteikimas vertinti ne tik traukinio BEMU technologijos išvystymo lygį, bet ir tramvajuose įgytą baterijų naudojimo patirtį, yra neįmanomas bei kad tramvajaus baterijų technologijos išvystymas nėra ir negali būti prilyginamas ar panaudojamas traukinių BEMU technologijai vystyti, patvirtina atsakovo su tripliku pateikta „TÜV Rheinland Global Rail“ nepriklausomų ekspertų išvada „Techninė nuomonė: Tramvajaus tipo ir elektrinių sudėtinių riedmenų (EMU)/baterinių elektrinių riedmenų (BEMU) konstrukcijos palyginimas, kurioje tarptautiniai ekspertai pateikė pagrindinius skirtumus bei priežastis, kodėl baterijomis varomas tramvajus negali būti lyginamas su BENU. Ši išvada paneigia ieškovų į bylą pateiktą Čekijos mechanikos inžinerijos fakulteto katedros vedėjo I. G. išvadą dėl galimybės tramvajuose naudojamą BEMU technologiją pritaikyti traukiniuose.
218. Fakto, kad fiziškai serijinei gamybai BENU traukiniai nėra dar pagaminti, kad jie šiuo metu yra projektuojami, bandomi ir testuojami, atsakovas neginčijo, tačiau pabrėžė, jog bandomieji traukiniai, kurie buvo skirti BEMU technologijos vystymui ir išbandymui bei pristatymui potencialiems pirkėjams, buvo pagaminti, ką patvirtina ir triplike pateiktos traukinių nuotraukos.
219. Atsakovo pateiktos nuorodos į viešai skelbiamą informaciją taip pat patvirtina, kad yra sukurtas prototipas BEMU: https://railcolornews.com/2018/10/25/de-stadler-presents-the-flirt-akku-battery-train/; https://rail.bombardier.com/en/newsroom.html/bombardier/news/2018/bt-20180912-world-premiere--bombardier-transportation-presents-a/en; https://railcolornews.com/2019/08/26/at-obb-cityjet-eco-approved-for-commercial-service-in-austria/.
220. Teismo vertinimu, suprojektuotas ir išbandytas BEMU traukinys suteikia pranašumą, rengiant riedmenis serijinei gamybai ir tai atsispindi šio pirkimo vertinimo kriterijuose. BEMU technologijos išvystymo lygio vertinimas, kaip vieno iš daugelio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, priešingai nei teigia ieškovas, užtikrina visų tiekėjų galimybes dalyvauti šiame pirkime bei sąžiningai konkuruoti su visais gamintojais.
221. Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pirkimo objektą, jo tikslus, į BEMU technologijos išvystymo svarbą, ketinamų įsigyti traukinių eksploatavimo trukmę, Metodikos 3.6 punkte numatytas vertinimo kriterijus 5, 3, 0 balais yra teisingas, pagrįstas bei teisėtas, o skiriama balų suma atitinka šio kriterijaus svarbą.
222. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog Pirkimo dokumentų TS 15.2.6 ir 15.8 punktuose bei Metodikos 3.2, 3.3 ir 3.6 punktuose nustatytos sąlygos atitinka įstatymo reikalavimus, neriboja konkurencijos, reikalavimai yra aiškūs, pagrįsti, susiję su pirkimo objektu, dėl to yra teisėti, todėl ieškovų ieškinys atmetamas kaip yra nepagrįstas.
223. Visi kiti šalių argumentai neturi įtakos priimamam sprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų teismas plačiau nepasisako.
Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša
224. Pagal civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalį, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša.
225. 2021-07-05 atsakovo pateikto tripliko 2, 4 ir 6 priedai pripažintini nevieša bylos medžiaga, kadangi 2 priede – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos galutinėje ataskaitoje „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“, kuri, kaip nurodė atsakovas, parengta LR susisiekimo ministerijos užsakymu ir atsakovas nėra šios ataskaitos savininkas; ataskaita šiuo metu dar nėra paviešinta ir pristatyta visuomenei; joje nurodoma informacija apie galimus papildomus mokesčius gyventojams, todėl atskaitos turinį, skaičiavimus ir kt. būtina suderinti su atitinkamų institucijų atstovais, prieš ją paviešinant. 4 priede yra keleivės kritimo traukinyje vaizdo įrašas, kuriame yra asmens duomenys. 6 priede – ginčo pirkime dalyvaujančių tiekėjų sąrašas pripažintina nevieša bylos medžiaga, nes pirkime dalyvaujantys tiekėjai nežino savo konkurentų; atsakovo pareiga yra užtikrinti šios informacijos konfidencialumą iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
226. Atsižvelgdami į nurodytas priežastis, vadovaujantis civilinio proceso kodekso 10 str. 2 dalimi, atsakovo tripliko 2, 4 ir 6 priedai pripažintini nevieša bylos medžiaga.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
227. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, iš ieškovų trečiajam asmeniui UAB „LTG Link“ priteistina 411,40 Eur dokumentų vertimo išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pripažinti atsakovo su tripliku pateiktus priedus Nr. 2, 4 ir 6 nevieša bylos medžiaga.
Priteisti iš ieškovų trečiajam asmeniui UAB „LTG Link“ 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį apygardos teismą.