Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-832-834/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-04
Bylos Nr.
1-832-834/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
L. I.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-832-834/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18883-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Katažynai Žurienei, Teresai Stankevičdalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,kaltinamajam L. I., jo gynėjai, advokatei Daivai Dereškevičienei,laiduotojai K. I.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka , išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruotas adresas – (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. I. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas: o būtent jis, 2025 m. gegužės 31 d. apie 02:00 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Geležinkelio g., ties pastatu Nr. 13 B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo P. I. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. gegužės 31 d., 02.24 val. nustatė jo iškvėptame ore 1,88 promilės etilo alkoholio koncentraciją, t. y. daugiau negu 1,51 promilės etilo alkoholio neblaivumą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. I. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2024 m. gegužės 31 d., apie 02:00 val., norėdamas padėti draugui, kurio močiutei, kaip jis nurodė, pasidarė bloga, nusprendė išvykti automobiliu ieškoti pagalbos. Kadangi Trakų mieste tuo metu vyko šventė ir taksi nepavyko rasti, jis paėmė tėvui priklausančio automobilio raktelius ir išvažiavo, nors žinojo, kad yra vartojęs alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairavimą buvo išgėręs keturias skardines alaus maždaug prieš keturias valandas. Jo teigimu, tuo metu jis neįvertino savo būsenos, nors žinojo galimas pasekmes už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Pastebėjęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kaltinamasis kartu su draugu apsikeitė vietomis – draugas sėdo į vairuotojo vietą, o kaltinamasis perėjo į galinę sėdynę. Pasak kaltinamojo, toks veiksmas įvyko spontaniškai, draugui jį patempus už peties. Pareigūnams sustabdžius automobilį, kaltinamasis buvo sulaikytas. Jis nurodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, tai buvo pirmas kartas, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad yra atlikęs privalomąją karo tarnybą, o jos metu nevartojo alkoholio, todėl, jo teigimu, organizmas galėjo jautriau sureaguoti į alkoholį. Jis nurodė, kad supranta, jog neblaiviam asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemonę ir perduoti ją kitiems apsvaigusiems asmenims. Po įvykio įsigijo žvejo bilietą, reaguodamas į pareigūnų jam duotą pastabą dėl anksčiau buvusio pažeidimo. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad 2024 m. gegužės 4 d. buvo užfiksuotas kitas pažeidimas – važiavimas automobiliu be privalomosios techninės apžiūros. Tuomet jis prisiėmė atsakomybę sau, siekdamas apsaugoti tėvą nuo galimos atsakomybės. Kaltinamasis teigia, kad šią baudą jis savarankiškai sumokėjo, o policijos pareigūnams apie tikrąją aplinkybę nepranešė. Kaltinamasis prašo būti perduotas laiduotojo – motinos – atsakomybei, nes su ja palaiko artimus ryšius. Nurodė, kad motina jam yra svarbus gyvenimo autoritetas, ji dirba, nors turi sveikatos problemų, o kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo jai padėdavo. Pasak jo, po šio įvykio jis gavo griežtų priekaištų iš abiejų tėvų ir labai gėdijasi dėl savo elgesio. Jis pažadėjo mamai daugiau taip nesielgti. Automobilis, kuriuo kaltinamasis vairavo, priklauso jo tėvui. Jo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina – 100 eurų. Transporto priemonė yra 2004 metų gamybos, techniškai važiuojanti, bet sena ir surūdijusi. Rakteliai nuo automobilio namuose laikomi visiems prieinamoje vietoje. Pasak kaltinamojo, jei tėvas būtų žinojęs apie jo būseną, nebūtų leidęs jam vairuoti. Kaltinamasis nurodė, kad dirba fizinį darbą, kuriam vairuotojo pažymėjimo nereikia. Jo darbo vieta nuo namų nutolusi apie 5 km. Šiuo metu jis dirba pagal terminuotą darbo sutartį, kuri gali būti pratęsta. Gaunamas atlyginimas – apie 1000 eurų per mėnesį į rankas. Šiomis lėšomis kaltinamasis prisideda prie šeimos išlaikymo. Jis gyvena kartu su tėvais. Nurodė, kad jo tėvas dėl sveikatos būklės (jam įdėtas širdies stimuliatorius) dažnai negali vairuoti, o mama į darbą vyksta viešuoju transportu. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad visiškai pripažįsta kaltę, gailisi dėl savo poelgio, sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu ir neprieštarauja, kad nebūtų kviečiami liudytojai (1 b. t., b. l. 133 – 138).

Žemesnės instancijos teismas

Galima laiduotoja K. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai žinoma laidavimo esmė bei atsakomybė – ji supranta, kad laiduotojas privalo griežtai prižiūrėti asmenį, kad šis nepadarytų naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Ji patvirtino, kad dės visas pastangas, jog sūnus laikytųsi įstatymų ir daugiau nepažeistų nustatytos tvarkos. K. I. apibūdino sūnų kaip nuo vaikystės geros širdies žmogų, linkusį padėti kitiems. Pasak jos, jis dažnai padeda tiek šeimos nariams, tiek aplinkiniams, o jo noras padėti galėjo turėti įtakos ir šioje situacijoje. Įvykio metu ji dirbo naktinėje pamainoje ir nebuvo namuose – pažymėjo, kad jei būtų buvusi namuose, nebūtų leidusi sūnui važiuoti. Po įvykio sūnus tapo labai užsidaręs, išgyveno dėl padarytos veikos. Vėliau jis išsamiai papasakojo, kas nutiko, o šeima kartu ėmė ieškoti sprendimų. Ji nurodė, kad sūnus nuo 19 metų dirbo, vėliau atliko privalomąją karo tarnybą, o grįžęs iš karto susitvarkė gyvenimo dokumentus ir įsidarbino. Pirmuosius uždirbtus pinigus skyrė šeimos namo stogo remontui. Anot jos, sūnus yra atsakingas ir siekia savarankiškumo. Aptariant laidavimo galimybes, K. I. nurodė, kad šeimoje sūnų prižiūrėtų ne tik ji, bet ir vyras. Nors jis yra neįgalus, tačiau puikiai supranta situacijos rimtumą ir sūnui skirs reikiamą dėmesį bei kontrolę. Ji taip pat pabrėžė, kad šeima turi sunkią finansinę padėtį – vyras gauna 387 eurų pajamas, kurios skiriamos vaistams, o ji pati turi sveikatos problemų (dėl sąnarių reikalingos operacijos). Be to, ji padeda dukrai, kuri po operacijos viena augina mažametę dukrą. Prašo taikyti laidavimą be užstato.. Galima laiduotoja nurodė, kad apie automobilio vertę išsamiai nežino, tačiau, jos teigimu, automobilis yra senas, surūdijęs, su defektais, įsigytas už 250 eurų kaip laikina transporto priemonė, kol buvo sugedęs pagrindinis šeimos automobilis. Šiuo metu transporto priemonė jau nebeturi galiojančios techninės apžiūros, todėl planuojama ją utilizuoti Lentvario sąvartyne. Kalbėdama apie anksčiau užfiksuotą administracinį pažeidimą dėl važiavimo be techninės apžiūros, galima laiduotoja paaiškino, kad tuo atveju sūnus nusprendė prisiimti atsakomybę sau, nors iš tiesų automobiliu važiavo tėvas. Sūnus, jos teigimu, visada gaili tėvą ir stengiasi jį apsaugoti nuo bereikalingo streso. Apibendrindama, K. I. pažymėjo, kad įvykis sūnui tapo rimta pamoka, ir ji yra pasirengusi laiduoti, užtikrindama, kad sūnus laikysis nustatytų reikalavimų ir daugiau nepažeis įstatymų (1 b. t., b. l. 133 – 138).

Teisiamojo posėdžio metu L. I., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai:

2025 m. birželio 9 d. kaltinamasis L. I. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi psichikos sutrikimų neturi ir psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, priklausomybės ligų cento įskaitoje nėra registruotas. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjas nereikalingas. Gyvena pažymoje nurodytu adresu su tėvais. Pranešimą apie įtarimą perskaitė, kuo yra kaltinamas - suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 02. 00 val. , Trakų r. sav. , Lentvaryje, Geležinkelio g. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo savo tėvui P. I. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai sustabdę policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,88 promilės girtumą. 2025 m. gegužės 30 d. vakare grįžo iš Pabradės, kur atlikinėjo karinę tarnybą, namo. Susiskambino su draugu E. L. ir susitarė, kad atvažiuos jį parsivežti pas save į namus. Apie 19 val. nuvažiavo jį parsivežti ir pakeliui užsuko į parduotuvę, kur nupirko šašlykų ir alaus. Parvažiavę pas jį namo, jie nušienavo visur žolę. Vėliau išsikepė šašlykų ir dviese vakarojo, gėrė alų, išgėrė jam atrodo, kad kažkur po 3 skardines alaus, tiksliai neprisimena. Vairuoti jis neketino, kadangi E. L. ketino pas jį nakvoti. Nakties metu, maždaug po 1 val. nakties, draugui paskambino jo močiutė, kuri pasakė, kad blogai jaučiasi ir paprašė, kad jis parvažiuotų namo. Jis pradėjo ieškoti taksi, tačiau nieko nerado, nes visi buvo užimti. Jiems nepavyko surasti, kas galėtų E. L. parvežti namo, todėl jis pasisiūlė E. L. parvežti namo. Tuo metu nesijautė apgirtęs, jautėsi gerai, todėl ir taip neapgalvotai pasielgė. Jis paėmė namuose iš stalčiaus savo tėvo automobilio raktelius ir su E. L. išvažiavo. Jis sėdėjo priekinėje vairuotojo vietoje, o E. L. priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant Lentvaryje, Geležinkelio gatvėje, ties „Maxima“ parduotuve pamatė, kaip iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažinėjo policijos ekipažas, kuris pamatęs juos priešais atvažiuojančius, įjungė švyturėlius ir pradėjo jį stabdyti. Jis pamatęs, kad pareigūnai stabdo, išsigando ir iš karto pasuko į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Maxima“ ir sustojo. Kol policijos ekipažas apsisuko ir prie jų privažiavo, jis su E. L. staigiai pasikeitė vietomis. Jis iš vairuotojo vietos greitai peršoko į automobilio galą, o E. L. iš priekinės keleivio vietos persėdo į vairuotojo vietą. Kaip jie taip sugalvojo pasielgti, jis negali paaiškinti, viskas įvyko labai greitai, buvo išsigandęs, o ir kaip dabar supranta, veikė alkoholis, nes būdamas blaivus, niekada taip nepasielgtų. Pareigūnai jiems pasakė, kad matė, kaip jie susikeitė, patikrino juos alkotesteriu ir nustatė jiems girtumus. Jis žinojo, kad neblaiviam vairuoti negalima, suvokia, kad pasielgė nedovanotinai, blogai, anksčiau niekada taip nesielgė. Tai pirmas kartas, kuomet taip neatsakingai ir neapgalvotai pasielgė. Toks elgesys jam nebūdingas, todėl dėl savo poelgio labai išgyvena ir negali sau atleisti. Jis yra neteistas, ką tik atliko karinę tarnybą ir artimiausiu metu ketina susirasti darbą ir įsidarbinti. Kadangi dėl savo poelgio labai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, jis sutinka bylą baigti pagreitinto proceso tvarka ir ją perduoti į teismą. Kadangi savo kaltę pripažįsta pilnai, parodymų nekeis, liudytojų prašo į teismą nekviesti. Kadangi kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, teismo prašys atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja bus jo mama K. I., kuri yra nepriekaištingos reputacijos. Teismui pateiks dokumentus pagal laidavimą (1 b. t., b. l. 93 – 95).

2025 m. birželio 2 d. liudytojas D. K. apklausos metu nurodė, kad 2025 m. gegužės 31 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. Pakulnevičiumi. Patruliuodami Lentvario mieste, važiuodami Geležinkelio gatve link Lentvario centro apie 01:50 val. nakties pastebėjo ties prekybos centru „Maxima“ priešais juos atvažiuojantį automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kurio kairės pusės priekinis žibintas nešvietė. Nusprendė šį automobilį sustabdyti patikrinimui ir jie įjungė švyturėlius minėtai transporto priemonei sustabdyti. „Mazda“ automobiliui priartėjus prie jų ir susilyginus su tarnybiniu automobiliu, pastebėjo, kad automobilio priekinėje vairuotojo vietoje sėdėjo jaunuolis vilkintis juodos spalvos džemperį su baltos spalvos užrašais priekyje, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jaunuolis, vilkėjęs šviesios spalvos džemperį. Minėtas „Mazda“ automobilis, iš karto pasuko į „Maxima“ stovėjimo aikštelę, adresu Geležinkelio g. 13 B. Jie greitai apsisuko ir iš paskos privažiavo prie sustojusio „Mazda“ automobilio. Privažiuojant ir apšviečiant sustojusį „Mazda“ automobilį, pastebėjo, kaip iš automobilio vairuotojo vietos jaunuolis peršoko į automobilio galą, o keleivis su švies džemperiu perlipo į vairuotojo vietą. Tai matė aiškiai, kadangi automobilio durų ir galinis stiklai nėra tamsinti ir buvome apšvietę juos tarnybinio automobilio žibintais. Priėjus prie „Mazda“ automobilio, priekinėje vairuotojo vietoje sėdėjęs šviesios spalvos džemperiu vilkintis jaunuolis, negalėjo iškart išlipti iš vairuotojo vietos. Vairuotojo sėdynė buvo labai arti pritraukta prie vairo. Jaunuoliui išlipus iš automobilio, jis buvo žymiai aukštesnis, nei prieš tai sėdėjęs ir automobilį vairavęs jaunuolis. Vėliau buvo nustatyta, kad automobilį vairavo L. I., kuris žymiai žemesnio ūgio nei keleivis, persėdęs į vairuotojo vietą. Taip pat nustatyta, kad į vairuotojo vietą persėdęs vaikinas yra E. L.. L. I. neigė vairavęs automobilį. Patikrinus alkotesteriu, L. I. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Vėliau antrą kartą patikrinus, buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas. Taip pat buvo patikrintas ir nustatytas girtumas E. L., pirmu tikrinimu 1,06 promilės, antru tikrinimu - 0,98 promilių girtumas. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugojimo aikštelę (1 b. t., b. l. 44 – 46).

2025 m. birželio 3 d. liudytojas P. I. apklausos metu nurodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas nereikalingas. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su žmona K. I.. Kartu su jais gyvena ir jų sūnus L. I., kuris šiuo metu atlieka privalomąją karinę tarnybą. 2025 m. gegužės 30 d. vakare sūnus buvo išleistas savaitgaliui namo ir vakarop pas sūnų buvo atėjęs jo draugas E. L., kurie buvo prie namų, šienavo su trimeriu žolę, vėliau sėdėjo kitame namuke. Ar jie vartojo kokius alkoholinius gėrimus, negali pasakyti, nes jis nematė. Vėliau nuėjo su žmona miegoti, o ką sūnus veikė su draugu, nematė. 2025 m. gegužės 31 d. paryčiais sūnus L. I. parėjo namo ir jis išgirdęs prabudo. L. I. pasakė, kad buvo paėmęs j o automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir neblaivus jį vairavo, ko pasakoje jį Lentvaryje prie „Maxima“ parduotuvės sustabdė policijos pareigūnai, kurie automobilį uždarė į saugojimo aikštelę. Gali pasakyti, kad minėtą automobilį jis įsigijo 2025 m. gegužė 17 d. Prie apklausos pateiks pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilis stovėjo kieme, o jo rakteliai buvo namuose. Sūnus L. I. jo neprašė automobilio ir neminėjo, kad ketina kur važiuoti. Kur jis vartojo alkoholį ir kur neblaivus važiavo, jis negali pasakyti, nes nežino. Po įvykio sūnus pergyveno, visų aplinkybių nepasakojo ir išvažiavo atlikti karinę tarnybą, kurią turi pabaigti 2025 m. birželio 6 d. ir jis grįš namo. Sūnus L. I. anksčiau niekada nevairavo būdamas neblaivus, yra neteistas. Kaip jis galėjo taip neatsakingai pasielgti, jis negali pasakyti. Jis prašo jam išduoti leidimą atsiimti jam priklausantį automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš saugojimo aikštelės. Sūnui Lukui jokių pretenzijų dėl paimto jo automobilio neturi (1 b. t., b. l. 37-40).

2025 m. birželio 10 d. liudytojas E. L. apklausos metu nurodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas nereikalingas. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2025 m. gegužės 31 d. nakties metu jis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo, automobilį vairavo jo draugas L. I.. 2025 m. gegužės 30 d. vakare buvo pas Luką namuose, kur jis jam padėjo šienauti žolę, dviese bendravo, leido laiką, taip pat gėrė alų. Kiek tiksliai išgėrė neprisimena, bet jam atrodo, kad išgėrė apie 6 butelius alaus, abu maždaug po 3. Tą vakarą niekur važiuoti neketino. Nakties metu, kelinta tai buvo valanda, negali pasakyti, jam paskambino močiutė, kuri pasakė, kad ji blogai jaučiasi ir paprašė, kad jis grįžtų namo. Jie su Luku pradėjo ieškoti taksi, bet nieko nerado, kas galėtų jį parvežti. Tada L. I. jam pasakė, kad gerai jaučiasi ir, kad jis jį parveš. Jis neatrodė girtas, gerai orientavosi aplinkoje, todėl jis sutiko. Jis paėmė savo tėvo automobilio raktelius ir jie išvažiavo. Automobilį vairavo L. I., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant Lentvaryje, Geležinkelio gatvėje, ties „Maxima“ parduotuve pamatė, kaip iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažinėjo policijos ekipažas, kuris pamatęs juos priešais atvažiuojančius, įjungė švyturėlius ir pradėjo juos stabdyti. Tada L. I. staigiai pasuko į automobilių stovėjimo aikštelę ir sustojo. Kol policijos ekipažas apsisuko ir prie jų privažiavo, jie su Luku spėjo pakeisti sėdėjimo vietas. L. I. iš vairuotojo vietos greitai peršoko į automobilio galą, o jis iš priekinės keleivio vietos persėdo į vairuotojo vietą. Tai gavosi spontaniškai, jis neprisimena, kuris iš jų taip pasiūlė pasikeisti. Priėję policijos pareigūnai prie automobilio, iš karto jiems pasakė, kad matė, kaip jie pasikeitė, tačiau, kadangi su Luku buvo susijaudinę ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, melavo pareigūnams ir sakė, kad jis vairavo automobilį. Jis norėjo Lukui padėti ir apsiimti jo kaltę dėl vairavimo. Kitą dieną išsiblaivęs suprato, kad pasielgė labai negerai. Dėl savo poelgio, kad melavo, labai gailisi. (1 b. t., b. l. 58 – 60).

2025 m. gegužės 31 d. Tarnybiniame pranešime, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurį surašė tyrėjas D. K., nurodyta, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 02:00 val. patruliavimo metu Trakų r. , Lentvaryje, Geležinkelio g. pastebėtas priešais važiuojantis automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kuriame sėdėjo du jaunuoliai. Sustabdžius automobilį Geležinkelio g. 13B automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo peršoko ant galinės sėdynės, o keleivis perlipo į vairuotojo vietą. Patikrinus vairavusį ir į automobilio galą peršokusį asmenį alkotesteriu pirmu putimu 2025 m. gegužės 31 d., 02:05 val. nustatytas 2,00 promilių girtumas, antru putimu 2025 m. gegužės 31 d., 02:24 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas. Jaunuoliui peršokusiam už vairo po automobilio sustabdymo, kaip vėliau paaiškėjo E. L. gim. (duomenys neskelbtini). alkotesteriu pirmu putimu nustatytas 1,06 promilių girtumas, antru putimu 0,98 promilių girtumas (1 b. t., b. l. 4 – 5).

2025 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos stovi adresu Geležinkelio 13B, Lentvaris, Trakų rajono sav. Automobilio priekis yra į Lentvario geležinkelio stoties pastato Nr. 13 pusę, galas į Geležinkelio pagrindinės gatvės pusę, dešinys šonas į Geležinkelio g. 11A pusę, kairės pusės šonas į Geležinkelio g. 13A pusę (maps.lt koordinatės 54. 644506, 25. 047071). Automobilio angų stiklai nėra tamsinti. Automobilio salonas pilkos spalvos. Automobilio priekinė keleivio sėdynė yra atitraukta atgal, vairuotojo sėdynė yra patraukta arčiau vairo. Automobilio salone ant galinių sėdynių mato pagalvė, maišelis ir užvedimo laidai (vairuotojas L. I. juos pasiėmė su savimi). Automobilio bagažinėje jokių daiktų nėra. Jokių alkoholio pilnų ar tuščių butelių nėra. Vaizdo registratoriaus automobilyje nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nėra nerasta ir nepaimta (1 b. t., b. l. 11 – 15).

Iš 2025 m. gegužės 31 d. 03 val. 28 min. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam L. I. nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs): negali (1 b. t., b. l. 16 – 17).

Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. Arjk-0138, patikros sertifikatas Nr. 2266814 nustatyta, kad 2025 m. gegužės 31 d. pirmojo tikrinimo metu 02:05 val. kaltinamajam L. I. nustatytas 2,00 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 02:24 val. L. I. nustatytas 1,88 promilių girtumas (1 b. t., b. l. 19, 20).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2025 m. gegužės 31 d. 02 val. 00 min. pareigūnas D. K. pranešė, jog patruliavimo metu Trakų r. , Lentvaryje, Geležinkelio g. pastebėtas priešais važiuojantis automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kuriame sėdėjo du jaunuoliai. Sustabdžius automobilį Geležinkelio g. 13B automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio vairuotojas peršoko ant galinės sėdynės, o keleivis perlipo į vairuotojo vietą. Patikrinus vairavusį ir į automobilio galą peršokusį asmenį alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 2, 00 promilių girtumas, antru pūtimu 1,88 promilių girtumas. (1 b. t., b. l. 7 – 9).

2025 m. birželio 2 d. „Body“ kameros apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: "export-6wt7a. mp4". Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris „HP“ bei vaizdo įrašų „VLC Media Player“ peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė – 15:23 min, data – 2025-05-31, pradžia – 01:54:24. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip patruliuojantys policijos pareigūnai Lentvaryje pastebi į stovėjimo aikštelę nusukantį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie automobilio, aiškiai matyti, kaip du jaunuoliai pasikeičia vietomis – vairuotojas peršoka į galą, o keleivis atsisėda į vairuotojo vietą. Sustabdyto automobilio vairuotojo vietoje sėdi E. L., keleivio – L. I.. Pareigūnai nurodo matę jų apsikeitimą ir tikrina jų blaivumą. L. I. vengia tikrinimo, reikalauja išlipti iš tarnybinio automobilio, tačiau galiausiai sutinka pūsti į alkotesterį – pirmu pūtimu jam nustatytas 2,00 promilių girtumas. E. L. pirmu pūtimu nustatytas 1,06 promilių girtumas. L. I. teigia nevairavęs, nors pareigūnai nurodo, kad apsikeitimas vietomis užfiksuotas vaizdo kamerose. E. L. bando prisiimti atsakomybę, bet galiausiai įkalbinėjamas pareigūnų dėl melavimo ir sulaikomas. Vairuotojo vietos sėdynė buvo labai arti vairo – tai būdinga mažesnio ūgio asmeniui. Patikrinus automobilį, reikšmingų daiktų nerasta. Vaizdo įraše aiškiai matoma faktinė situacija, kuri patvirtina pareigūnų teiginius dėl bandymo suklaidinti apie tikrąjį vairuotoją (1 b. t., b. l. 28 – 29).

2025 m. birželio 2 d. informacijos apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ "Regitra" duomenų bazės duomenimis, keleivinis automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso P. I. (1 b. t., b. l. 26).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, keleivinio automobilio „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina su PVM yra 990 Eur (1 b. t., b. l. 27).

2025 m. birželio 3 d. Tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus kamerų apžiūros protokole nurodyta, kad 2025 m. gegužės 31 d. tarnybinio automobilio V6024, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų vaizdo ir garso įrašai, pavadinimais: 1."V6024-Mjl233_ch2_20250531014029_20250531021659.mp4". Vaizdo įraše, darytame tamsiu paros metu iš tarnybinio automobilio priekinės kameros, užfiksuota, kaip pareigūnai pastebi tamsios spalvos automobilį, kuris, jiems privažiavus, nusuka į stovėjimo aikštelę (Lentvaris, Geležinkelio g. 13B). Fiksuojamas galimas keleivio ir vairuotojo apsikeitimas vietomis – vienas pareigūnas pasako: „Slepia, žiūrėk, peršoko“. Policijos pareigūnai prieina prie automobilio ir pradeda bendravimą su viduje esančiais asmenimis. Užfiksuojami dialogai tarp L. I. ir E. L., bandymai išsiaiškinti vairavusį asmenį. L. I., prieš sutikdamas tikrintis girtumą, reikalauja išlipti iš automobilio. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,00 promilių girtumas, antruoju – 1,88 prom. E. L. pirmuoju pūtimu nustatytas 1,06 promilių girtumas. Vaizdo įraše užfiksuoti jų pokalbiai, bandymai įrodyti, kas vairavo, taip pat pareigūnų veiksmai – dokumentų pildymas, automobilio patikra. Dalis dialogų rodo E. L. bandymus prisiimti kaltę. Įrašo pabaigoje – techniniai veiksmai, reikšmingos tyrimui informacijos daugiau nenustatyta.

2. "V6024-Mjl233_ch3_20250531013933_20250531021621. mp4". Vaizdo įraše iš galinės tarnybinio automobilio kameros fiksuojamas tas pats įvykis iš kito kampo. Užfiksuojama, kaip pareigūnai įsuka į stovėjimo aikštelę, sustoja prie įtariamojo automobilio. Į kamerą atvedamas ir į laikinąją sulaikymo kamerą pasodinamas L. I.. Pastebima, kaip E. L. keletą kartų rodo į save ir imituoja vairavimą, bendraudamas su L. I. per stiklus. Vėliau fiksuojamas L. I. blaivumo tikrinimas, automobilio pozicijos keitimas, dokumentų pildymas. Apie 02:06 val. atliekamas antrasis girtumo tikrinimas. Įrašo pabaigoje – atvyksta antrasis policijos ekipažas (1 b. t., b. l. 30 – 32).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

Remiantis byloje esančia medžiaga, įskaitant vaizdo įrašų apžiūros protokolus, pareigūnų tarnybinius pranešimus bei kitus surinktus duomenis, konstatuotina, kad L. I. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio – yra visiškai įrodyta. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, t. y. „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra, iš kurios matyti, kad policijos pareigūnams patruliuojant tarnybiniu automobiliu ir pastebėjus tamsios spalvos automobilį, šis nusuko į stovėjimo aikštelę. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip asmenys automobilyje pasikeitė vietomis – į vairuotojo vietą persėdo šviesiai apsirengęs asmuo (E. L.), o tamsiai apsirengęs asmuo (L. I.) persėdo į keleivio vietą. L. I. buvo sulaikytas, o pareigūnams siekiant patikrinti kaltinamojo neblaivumo laipsnį, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,00 promilių, o vėliau 1,88 promilių koncentracija. Šiuos ikiteisminio tyrimo duomenis patvirtina ir liudytojo E. L. parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad būtent L. I. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo L. I. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo L. I. mama K. I. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

L. I. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nėra teistas (1 b. t. b. l. 96 – 97), administracine tvarka baustas (1 b. t. b. l. 98 – 101), pažymėtina, kad dalis nusižengimų yra susiję su žvejyba, neturint leidimo to daryti, karo prievolininko pareigų nevykdymu bei kelio eismo taisyklių pažeidimais. Dėl administracinės nuobaudos, paskirtos 2025 m. birželio 15 d., L. I. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad tuo metu techniškai netvarkingą automobilį vairavo ne jis, o jo tėvas, tačiau kaltinamasis besirūpindamas juo, prisiėmė minėtą baudą.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo mamos K. I. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti galimos laiduotojos paaiškinimai.

K. I. nėra teista (1 b. t. b. l. 126), administracine tvarka nebausta (1 b. t. b. l. 127). Šie duomenys patvirtina, jog galima laiduotoja pažeidimų nedaro. K. I. dirba UAB „Repro-Pet“ įmonėje nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. bei darbdavio charakterizuojama kaip darbšti ir atkakli, be kita ko, pareiginga, punktuali darbuotoja (1 b. t. b. l. 125).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį L. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad L. I. yra neteistas (1 b. t. b. l. 96 – 97). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį, apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog K. I. daro teigiamą įtaką L. I., kaltinamajam ji yra autoritetas, jie nuolat palaiko ryšį, kadangi kaltinamasis ir laiduotoja gyvena kartu, be kita ko, iš jų abiejų asmenų parodymų matyti, kad galima laiduotoja, kaip kaltinamojo mama, kritiškai vertino L. I. nusikalstamą poelgį. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. I. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, nors administracine tvarka baustas, tačiau padaryti KET ar kiti pažeidimai nėra šiurkštūs (1 b. t. b. l. 98 – 101), be kita ko, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patikino, kad pasimokė iš įvykio, nurodė, kad tai buvo atsitiktinis bei daugiau nepasikartosiantis jo elgesio reiškinys. Kaltinamojo mama K. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, toks elgesys jam nebūdingas. Visa bylos medžiaga, kaltinamojo elgesys proceso metu, jo paaiškinimai, tik patvirtina laiduotojos žodžius, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis L. I. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis L. I. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas K. I. atsakomybėn be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje L. I. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018).

Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. I. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2025 m. gegužės 31 d.

Pagal BK 725 straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Pagal VšĮ „Emprekis" pateiktus duomenis automobilio „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su 990 eurų su PVM (1 b. t., b. l. 27).

Šiuo atveju teismas pažymi, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, yra 2004 metų gamybos, techniškai važiuojantis, tačiau, kaip nurodė pats kaltinamasis ir jo motina K. I., transporto priemonė yra surūdijusi, turi techninių defektų, neturi galiojančios techninės apžiūros, buvo įsigyta kaip laikinas sprendimas, nes tuo metu kita mašina buvo remontuojama ir šiuo metu planuojama ją utilizuoti. Nors VšĮ „Emprekis“ pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad tokio modelio automobilio vidutinė rinkos vertė su PVM siekia 990 Eur, ši suma neatspindi konkrečios nagrinėjamo automobilio faktinės būklės bei realios vertės. Iš bylos duomenų matyti, pagal transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį automobilis buvo įsigytas už 230 eur. ( b.l.41)Be to, atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį, apie 1000 Eur mėnesinį atlyginimą, gyvena su tėvais ir finansiškai prisideda prie šeimos išlaikymo, nes šeima susiduria su sudėtinga sveikatos ir finansine padėtimi – tėvas turi negalią, o šeima remia dukrą, viena auginančią mažametį vaiką. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, atlikęs privalomąją karo tarnybą, o nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, impulsyviai siekdamas padėti draugui. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad iš kaltinamojo išieškotina transporto priemonės vertė kaip konfiskavimo alternatyva būtų neproporcinga jo turtinei padėčiai ir neatitiktų faktinės turto vertės, todėl teismas sprendžia, jog tikslinga šią vertę sumažinti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgiant į visą tai, darytina išvadą, kad automobilio „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą, skirtina kaltinamajam, mažintina, teismo vertinimu, tai atitiks proporcingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, nagrinėjamuoju atveju iš kaltinamojo išieškotina valstybės naudai dalis automobilio „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės – 500 Eur. Konstatuotina, jog įvertinus kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių kiekį, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, konfiskuotino turto vertės sumažinimas nepažeis teisingumo principo ir nesudarys nebaudžiamumo, priešingai atitiks proporcingumo ir teisingumo principus.

VI. Procesiniai klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam L. I., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 166,67 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. I. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo L. I. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

L. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį L. I. pagal laidavimą K. I., atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2025 m. gegužės 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, L. I. skirti baudžiamąją poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti transporto priemonės „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią sumą – 500 Eur.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, L. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais– palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. I. ir laiduotojai K. I., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė