Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo „ERGO Insurance SE“ veikiančiam per Lietuvos filialą atstovui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE“ veikiančiam per Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui S. G., R. T., dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėtina, kad atsakovas 2017 m. vasario 9 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. 2017 m. vasario 9 d. atsakovo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad atsakovas palaiko savo anksčiau išsakytus argumentus, kuriais grindžia savo nesutikimą su ieškiniu (Tomas I/puslapis 159).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl įvykusio eismo įvykio tarp šalių ginčo nėra. Šalys sutinka, kad tarp nurodytų automobilių buvo kontaktas, kad šie automobiliai buvo sugadinti. Ginčas kilo dėl to, kad įvykis įvyko ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovas mano, jog buvo pateikti neteisingi duomenys, nurodytos kitokios aplinkybės nei įvyko įvykis, pats įvykis inscenizuotas. Todėl atsakovas šį įvykį pripažino nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 27 d. apibrėžiama draudžiamojo įvykio sąvoka – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. CK 6.987 str. nurodoma, jog draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama tik draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Taigi draudimo įmoka mokama tuomet, kai automobilio apgadinimo aplinkybės ir įvykio priežastis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtį, t. y. draudiko prisiimtą riziką.

Atsakovo sudarytose Taisyklėse buvo numatyta, kokie įvykiai yra pripažįstami draudžiamaisiais, kurie – nedraudžiamaisiais. Minėtų Taisyklių 4.3.4. p. numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas atvejis, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ar jo padarinius.

Atsakovas pripažino nedraudiminiu įvykiu vadovaudamasis byloje pateikta 2014-12-08 specialisto išvada Nr. ES-12-14 (Tomas I/ puslapiai 9-19). Išvadoje nurodyta, jog automobilių sugadinimų analizė ir atliktas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių R. V. Satis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai negalėjo būti padaryti susidūrus šiems automobiliams vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, prieš pat susidūrimą automobiliui R. V. Satis važiuojant apie 50km/h greičiu, o automobiliui apie 20÷30 km/h greičiu. Posėdžio metu apklaustas specialistas E. S. paaiškino, kad tyrimą atliko pagal jam pateiktus duomenis, tai yra, pagal automobilių ir deklaruoto eismo įvykio vietos skaitmenines fotonuotraukas, eismo įvykio medžiaga. Specialistas paaiškino, kad pagal nurodytas aplinkybes negalėjo atsirasti automobilių apgadinimai, kurie užfiksuoti nuotraukose. Jis taip pat nurodė, kad pagal sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, konfiguraciją ir automobilių judėjimo trajektoriją, automobiliai negalėjo taip išsidėstyti po įvykio, bei negalėjo atsirasti transporto priemonių esami sugadinimai.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo prašymu byla buvo du kartus išsiųsta atlikti ekspertizę. Ekspertizės nebuvo atliktos dėl duomenų trūkumo (Tomas I/puslapiai 89,90 164-166). Teismo paskirtose ekspertizėse ekspertai nurodo, jog yra įspėti dėl atsakomybės. Todėl kyla abejonės ar byloje pateikta specialisto išvada pilnai ir išsamiai atsakė į atsakovo keliamus klausimus. Tikėtina, kad automobilių vairuotojai tiek įvykio metu, tiek po jo buvo streso būsenoje, kas galėjo lemti netikslių įvykio aplinkybių nurodymą ir šiuo pagrindu atitinkamas tyrimo išvadas. Reiškia, jog vairuotojams galimai suklydus dėl eismo įvykio metu transporto priemonių greičio ar transporto priemonių padėčių po susidūrimo, galėjo būti gauta panaši į tyrime nurodytą eismo įvykio situaciją. Nevertintina, ar ieškovas klaidingus duomenis pateikė tyčia ir kokie buvo jo motyvai, tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė, ar tokie duomenys buvo pateikti sąmoningai, siekiant gauti draudimo išmoką. Manytina, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuponuoja pagrindo teigti, jog ieškovas sąmoningai siekė suklaidinti atsakovą, nurodydamas klaidingus duomenis apie įvykį. Taigi, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina labiau tikėtina išvada, jog eismo įvykio šiuo atveju negalima laikyti nedraudžiamuoju, todėl atsakovas nepagrįstai šį faktą konstatavo ginčo transporto priemonių įvykio atveju. Vadovaujantis tuo, teigtina, jog eismo įvykis yra draudžiamasis. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog eismo įvykio dalyviai tyčia nuslėpė įvykio priežastis ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad eismo įvykio dalyviai suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, kad naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Esant tokioms ir draudikui žinomoms aplinkybėms, teismo vertinimu, draudikas turėjo inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl tokių minimų veiksmų, kurie savo esme laikytini nusikalstamais, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad jis tokį ikiteisminį tyrimą būtų inicijavęs.

Todėl laikytina, kad ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas.

Dėl ieškinio reikalavimo apimties.

Aptariamą įvykį pripažįstant draudžiamuoju, nustatant draudimo išmoką, iš minėtos ieškovo prašomos priteisti sumos turėtų būti išskaitoma 54,08 Eur pagal sutartį nesumokėtų draudimo įmokų (Draudimo taisyklių 8.1.1 punkte numatyta, kad mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos). 2015-01-22 pranešimu ieškovas buvo informuotas draudiko apie tai, kad vėluoja sumokėti draudimo įmoką už laikotarpį nuo 2014-12-22 iki 2015-03-22. Ieškovui įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga sustabdyta 2015-02-12. Iki šios dienos susidarė 54,08 Eur skola dėl nesumokėtos įmokos (Tomas I/ puslapiai 60, 61).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 3.567,25 Eur draudimo išmoką už autoįvykio metu sugadintą automobilį (Tomas I/ puslapiai 63-65). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo prašoma priteisti draudimo išmokos suma mažintina 54,08 Eur nesumokėta draudimo įmokos suma, ir ieškovui iš atsakovo priteistina 3.513,17 Eur draudimo išmoka už automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą bei 57,92 Eur patirtas išlaidas už pagalbą kelyje (CK 6.1 straipsnis, 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl aptariamą įvykį pripažinus draudžiamuoju, ieškovo reikalavimas išieškoti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas bei kitas būtinąsias išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiki mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas už atstovavimo išlaidas yra sumokėjęs 800 Eur (Tomas I/ puslapiai 75, 153-156). Nustatyta, kad ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 pakeitimų) dydžio, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos 800 Eur atstovavimo išlaidos.

Pažymėtina, kad už byloje paskirtas ekspertizes į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ieškovas yra įnešęs 600 Eur užstatą. Byloje pateikta eksperto PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad už ekspertizės išvadą mokėtina suma sudaro 85,97 Eur sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui priteistinos 85,97 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą, likusi nepanaudota 514,03 Eur suma grąžintina ieškovui.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 80 Eur žyminio mokesčio nuo kurio mokėjimo teikiant ieškinį ieškovas buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas šioje byloje turėjo 5,60 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į tai iš atsakovo valstybei priteistina 5,60 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 93, 96, 185, 186, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE“ veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3.513,17 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų trylikos eurų, 17 ct) draudimo išmoką, 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus, 92 ct) patirtas išlaidas už pagalbą kelyje, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, 85,97 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų, 97 ct) išlaidas už ekspertizės išvadą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 514,03 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų, 03 ct) nepanaudotą avansą įmokėtą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE“ veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybei, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 5,60 Eur (penkis eurus, 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.