Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V., išvadą teikiančiai byloje institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

6. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (4 b. l., ZIP laikmenoje esantis priedas „Gimimo liudijimas“). Šalių santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3038-832/2016, iš atsakovo D. V. jo nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui priteista po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (4 b. l., ZIP laikmenoje esantis priedas „Sprendimas“). Ieškovė prašo padidinti atsakovo nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį iki 215 Eur.

7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba (13, 19, 41 b. l.). Nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi (42, 45 b. l.).

8. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. sausio mėn. įskaitytinai buvo apie 793,18 Eur neatskaičius mokesčių (38-40 b. l.). Ieškovei priklauso ½ žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (43-44 b. l.), registruotų transporto priemonių neturi (46 b. l.).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

11. Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga 430 Eur suma, kurią sudaro išlaidos 190 Eur išlaidos maistui, 10 Eur – higienos priemonėms, 50 Eur – rūbams, 50 Eur – poilsiui, laisvalaikiui, 20 Eur – vaistams, 20 Eur – vitaminams, 30 Eur – buto komunaliniams mokesčiams, 50 Eur – būreliui, 10 Eur – kirpyklai. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikui perka maistą, rūbus, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko darželį ir futbolo būrelį, kuriems reikalingos papildomos išlaidos, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

12. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

13. Ieškovė prašo padidinti nepilnamečiui vaikui teismo priteistą išlaikymo dydį iki 215 Eur. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog šalių sūnui per mėnesį yra reikalinga 430 Eur išlaikymo suma. Pažymėtina, kad pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, ieškovės nurodoma suma vaiko išlaikymui yra objektyviai būtina. Ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius, taip pat į padidėjusį minimalios mėnesinės algos dydį, kaip orientacinį kriterijų, yra teisingas, protingas ir sąžiningas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-713/2002). Šiuo metu esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam 642 Eur minimalios mėnesinės algos, neatskaičius mokesčių, dydžiui bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteisto po 120 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo, nebepakanka nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

15. Atsakovas D. V. Lietuvos Respublikoje nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvoje neturi. Duomenų apie gaunamas pajamas, turtą ir šeimyninę padėtį nėra. Pažymėtina, kad galimai nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

16. Byloje esančiais įrodymais, šalių turtinės padėtys laikytinos lygiavertėmis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

17. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai tik didėja, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą 2016 m. spalio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3038-832/2016, todėl minėtu teismo sprendimu patvirtintas atsakovo įsipareigoto teikti išlaikymo dydis pakeistinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

18. Nepilnamečio E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė I. V. (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

19. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

20. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 26 Eur žyminio mokesčio (215 Eur – 120 Eur x 12 mėn.=1140 Eur x 75 proc.x3 proc./100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 750,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos (16 b. l., ZIP laikmenoje esantis priedas „Kvitas“) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3038-832/2016 priteistą iš atsakovo D. V. išlaikymo dydį nepilnamečiui E. V. ir iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) advokato padėjėjo pagalbos išlaidas ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai, pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.