- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-488-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11551-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- S. P., J. A. P.
- Ieškovas
- G. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių S. P. ir J. A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3102-752/2023, pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovėms J. A. P. ir S. P. dėl kadastrinių matavimų bylos įregistravimo be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. P. teismui pateiktu ieškiniu prašė leisti įregistruoti žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, paruoštą 2020 m. matininkės I. S., be šio turto bendraturčių atsakovių J. A. P. ir S. P. sutikimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovės prašė ieškinį jį atmesti.
Šalies argumentai
3. Šalys 2023 m. gruodžio 14 d. teismui pateiktu pareiškimu prašė patvirtinti 2023 m. gruodžio 12d. taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad jų patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys teismas, vadovaudamasis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklėmis pagal kiekvienos šalies atskirą motyvuotą prašymą, pateiktą teismui (sutarties 9 punktas).
4. Ieškovas 2023 m. gruodžio 14 d. prašymu prašė teismo priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato suteiktas paslaugas ir dalį žyminio mokesčio, kuris nebus jam grąžintas patvirtinus taikos sutartį.
5. Atsakovės 2023 m. gruodžio 13 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovo iš viso 2 636,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymą tenkino, patvirtino ieškovo G. P. ir atsakovių S. P. bei J. A. P. 2023 m. gruodžio 12 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, o šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko kiekvienai iš jas patyrusių šalių.
Atsiliepimas
7. Teismas nurodė, kad jis nenustatė pagrindų, leidžiančių manyti, kad šalys nesąžiningai naudojosi suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovės kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę ir nustatytu terminu teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame detaliai argumentavo savo atsisakymo duoti ieškovui sutikimą įregistruoti jo iniciatyva parengtus nekilnojamojo turto kadastrinius duomenis be turto bendraturčių sutikimo. Kadangi abi šalys buvo atstovaujamos advokatų, teismui paskyrus pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą ieškovas teikė dubliką, o atsakovės tripliką, kuriuose išdėstė savo atsikirtimus į kitos šalies išdėstytus argumentus, teikė papildomus paaiškinimus. Tai, kad šalys nesutiko su priešingos šalies pozicija ir argumentais, nereiškia, jog šie jų procesiniai dokumentai nebuvo reikalingi. Todėl teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovo, tiek atsakovių procesinis elgesys buvo tinkamas, šalys sąžiningai atliko savo procesines pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad savo procesiniuose dokumentuose atsakovės teigė, jog ieškovo parengti kadastriniai matavimai neišsamūs, juose neteisingai nurodyti kiemo statinių duomenys ir pan. Ieškovas teigė, jog jo užsakymu atlikti turto kadastriniai matavimai yra parengti matininkės, vadovaujantis teisės aktais ir yra tinkami. Teismo posėdyje kilus klausimų dėl šių kadastrinių matavimų, ieškovas teikė rašytinius paaiškinimus, prašė apklausti liudytoja dokumentus rengusią matininkę. Atsakovės teikė atsikirtimus į ieškovo rašytinius paaiškinimus, nurodydamos, kad matydamos akivaizdžius ieškovo pateiktos kadastrinės bylos neatitikimus, jos taip pat kreipėsi į matininkus ir užsakė to paties objekto – žemės sklypo su kiemo statiniais ir gyvenamuoju namu, kadastrinių matavimų bylas su atnaujintais kadastriniais duomenimis, taip siekdamos ne tik atnaujinti turto kadastrinius duomenis, bet ir nurodyti teisingus ginčo nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Teigė, kad tik palyginus abiejų ginčo šalių parengtas kadastrinių matavimų bylas, bus galima nustatyti neatitikimus ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
9. Šalims pateikus taikos sutartį, jų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, taip pat parengtose kadastrinių matavimų bylose užfiksuoti duomenys liko neįvertinti. Tačiau šalims pavyko susitarti tuomet, kai naujus turto kadastrinius matavimus parengė atsakovės. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad atsakovių parengti nauji kadastriniai matavimai įnešė daugiau aiškumo abiem šalims ir padėjo joms apsispręsti dėl taikaus ginčo sprendimo. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog vienos ar kitos šalies rengtos kadastrinių matavimų bylos buvo neteisingos ar nereikalingos.
10. Konstatavęs, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje, teismas paliko šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovės S. P. ir J. A. P. (toliau – apeliantės) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliančių nuomone, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio, dėl to teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi bei kasacinio teismo praktika, turėjo spręsti atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisti jas iš ieškovo. Dėl kadastrinių matavimų bylos įregistravimo be bendraturčių sutikimo į teismą kreipėsi ieškovas, turėdamas suinteresuotumą įregistruoti būtent jo iniciatyva užsakytą ir matininkės I. S. dar 2020 m. parengtą žemės sklypo su jame esančiais statiniais kadastrinę bylą. Atsakovių atsisakymas/nesutikimas įregistruoti I. S. parengtą kadastrinių matavimų bylą tiek iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu, tiek ir pateikus ieškinį teismui buvo motyvuotas bei pagrįstas.
11.2. Anot apeliančių, vienas iš akivaizdžiausių neatitikimų byloje, kuriuos atsakovės akcentavo ir savo procesiniuose dokumentuose, buvo tai, kad ieškovo reikalavime įregistruoti žemės sklypo su statiniais kadastrinę bylą, kaip pagrindinis nekilnojamo turto objektas įvardijamas būtent žemės sklypas, nors su ieškiniu nebuvo pateikta jokia žemės sklypo kadastrinių duomenų byla. Be to, šie ir kiti ieškinio pagrindo bei dalyko neatitikimai išryškėjo ir teismo posėdžio metu. Tuo pagrindu teismo posėdis buvo atidėtas ir sudaryta ieškovui galimybė arba patikslinti ieškinį, arba pateikti papildomus argumentus/paaiškinimus dėl teismo posėdyje paaiškėjusių neatitikimų.
11.3. Byloje nebuvo ginčo dėl matininko kompetencijos ir/ar atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo. Joje iš esmės kilo ginčas dėl kadastrinėje byloje neteisingai užfiksuotų statinių kadastrinių duomenų (statybos metų ir pan.) ir dėl to, kad nesutampa ieškovo pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Atsakovių nuomone, būtent šis ieškovo elgesys turėtų būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas, nors teismas tokį ieškovo elgesį pripažino sąžiningu kitos proceso šalies (atsakovių) atžvilgiu. Be to, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris turėjo ir galėjo suprasti bei įvertinti, kad ieškinio pagrindas ir dalykas neatitinka, kad ieškovas tam ištaisyti turi imtis atitinkamų procesinių veiksmų, tačiau to nepadarė.
11.4. Ieškovo procesinė padėtis įpareigoja pagrįsti bei įrodyti savo reikalavimus, t. y. elgtis atidžiai bei rūpestingai. Gindamosi nuo nepagrįsto reikalavimo ieškovės kreipėsi į matininkus su prašymu parengti viso nekilnojamo turto objekto – žemės sklypo su jame esančiais statiniais atnaujintas kadastrinių matavimų bylas, kad galėtų pagrįsti savo nesutikimo su ieškovo pateikta kadastrine byla argumentus, taip sudarant galimybę išspręsti ginčą iš esmės pagal teisingus ir faktinę situaciją atitinkančius turto kadastrinius duomenis.
11.5. Ieškovas, atsisakydamas ieškinio ir sutikdamas su atsakovių iniciatyva parengtomis nekilnojamo turto objekto kadastrinėmis bylomis bei juose užfiksuotais kadastriniais duomenimis iš esmės pripažino, kad priešingai nei atsakovių, jo parengta kadastrinių matavimų byla buvo netiksli ir netinkama. Todėl teismo išvada, neva atsakovių iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai tik įnešė šalims daugiau aiškumo nėra tiksli ir teisinga. Dėl tokio ieškovo neveikimo atsakovės patyrė papildomas išlaidas.
11.6. Atsakovėms atlikus pilną viso nekilnojamo turto objekto kadastrinių duomenų atnaujinimą parengiant naujas žemės sklypo ir statinių kadastrines bylas, naudą gavo ir atsakovas, nes jis yra nekilnojamo turto objekto, kuriam buvo užsakyti kadastrinių duomenų atnaujinimo darbai, bendraturtis. Tačiau teismui nusprendus, kad šalys turi likti prie savo bylinėjimosi išlaidų, iš esmės buvo nutarta, kad už žemės sklypo ir statinių atnaujintų kadastrinių matavimų bylų parengimo išlaidas atsakingos ir šias išlaidas privalo padengti tik atsakovės. Tokia išvada nepagrįsta ir neteisinga, nes tokiu sprendimu pažeidžiamos atsakovių teisės ir teisėti interesai.
11.7. Pažymi, kad iš atsakovių ir ieškovo pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškiai matyti, jog taikos sutarties parengimo išlaidos atiteko atsakovėms, nes taikos sutartį rengė atsakovių atstovė. Tuo tarpu iš ieškovo pateiktų išlaidų matyti, kad ieškovas taikos sutarties rengimo išlaidų nepatyrė.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuomet šalys sudarė byloje taikos sutartį, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą paliko spręsti teismui pagal CPK nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis prašė lygiomis dalimis priteisti iš atsakovių. Atsakovės pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 636,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už susipažinimą su archyvine Valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) išpirkimo bei archyvine Gyvenamojo namo kadastro byla – 160,00 Eur; už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 500,00 Eur; už tripliko parengimą – 300,00 Eur; už advokato atstovavimą teismo posėdyje – 250,00 Eur; už rašytinių atsikirtimų į ieškovo rašytinius paaiškinimus parengimą – 150,00 Eur, už taikos sutarties parengimą – 400,00 Eur; už nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylų parengimą – 800,00 Eur; už transporto išlaidas vykstant į teismą – 76,00 Eur.
16. Teismas skundžiamos nutarties dalimi šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko pačioms šalims, jų nepaskirstė, kadangi nenustatė jų netinkamo procesinio elgesio požymių.
17. Su tokia teismo išvada nesutinka atsakovės, atskirajame skunde nurodydamos, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo netinkamų veiksmų, t. y. kad ieškovas turėjo tikslinti ieškinį, pateikti pataisytas kadastrinių matavimų bylas, o ieškovui to nepadarius, už jį naujas nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylas parengė atsakovės, kurios ir buvo įregistruotos ir dėl to byloje neliko ginčo.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. P. ir atsakovės S. P. bei J. A. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bendraturčiai. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 283/613 dalys žemės sklypo, o atsakovėms S. P. ir J. A. P. – po 165/613 dalis žemės sklypo. Žemės sklype stovi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (tvora, cokolis, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, šulinys, stoginė, pavėsinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių kiemo statinių, atsakovėms atitinkamai priklauso po 1/8 dalį gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių kiemo statinių.
19. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti įregistruoti žemės sklypo su statiniais, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), matininkės I. S. (ind. veikla Nr. (duomenys neskelbtini) paruoštą 2020 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą be šio turto bendraturčių atsakovių S. P. ir J. A. P. sutikimo.
20. Atsakovės 2022 m. spalio 11 d. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
21. Minėta, kad teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino šalių 2023 m. gruodžio 12 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, palikdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų nepaskirstydamas.
22. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju šalys taikos sutarties 9 punkte nustatė, kad jų patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys teismas, vadovaudamasis bendrosiomis CPK taisyklėmis pagal kiekvienos šalies atskirą motyvuotą prašymą, pateiktą teismui.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
25. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo grindžiamas argumentais, kad tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir kitais kiemo statiniais tvarkos, dėl ko atsakovės kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės (civilinės bylos Nr. e2-1211-1158/2022), kurioje G. P. pareiškė priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos nustatymo. Minėtoje civilinėje byloje abi pusės, prašydamos nustatyti turto naudojimosi tvarką, vadovavosi G. P. užsakyta ir turto matininkės I. S. paruošta 2020 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog šie naujai atlikti turto kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kadangi S. P. ir J. A. P. nedavė sutikimo atlikti turto kadastrinių matavimų teisinės registracijos. Todėl suprantama, kad esant tokiai situacijai, kai tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo ir jame pastatytų statinių naudojimosi tvarkos, nesant naujai atliktų ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų, šalims (šiuo atveju ieškovui) teko pareiga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų (kadastrinių matavimų bylos) nustatymo (įregistravimo).
26. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo į bylą pateikta nauja kadastrinių matavimų byla įvardijama kaip apimanti ginčo žemės sklypą ir statinius, tačiau joje fiksuojami tik gyvenamojo namo ir kiemo statinių kadastro duomenys – statinių išdėstymas kieme, gyvenamojo namo aukštų planai, kiemo statinių aprašymas ir pan. Tuo tarpu duomenų apie naujai atliktus žemės sklypo matavimus – žemės sklypo kraštinių ilgių pokytis, Žemės sklypo taškų ir ribų duomenys bei pokyčiai – nėra užfiksuoti. Anot atsakovių, kadastrinių matavimų byla yra vientisas dokumentas, todėl atsakovės turėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl visos naujai parengtos kadastrinės bylos įregistravimo ir negali sutikti su vienos dalies kadastrinės bylos įregistravimu, o su kita dalimi nesutikti.
27. Ieškovas teismui pateiktame dublike nurodė, kad ginčas kitoje byloje kilo būtent dėl pavėsinės, kuri faktiškai yra ūkinis pastatas, o atsakovės kadastrinių matavimų bylos įregistravimui priešinasi dėl to, jog įteisinus faktinę žemės sklype esančių statinių situaciją ir pasikeitus pavėsinės teisiniam statusui į ūkinį statusą, VĮ Registrų centras duomenų bazėje atsispindėtų tikroji šio pastato vertė. Tuo tarpu atsakovės minėtoje kitoje civilinėje byloje reiškia alternatyvų reikalavimą, kad atidalijus ieškovui priklausančią pavėsinės dalį jam būtų priteista piniginė kompensacija pagal VĮ Registrų centras duomenis. Ieškovo nuomone, naujų ginčo turto kadastrinių matavimų įregistravimas reikalingas tam, jog gyvenamojo namo ir žemės sklype esančių statinių duomenys atitiktų faktinę padėtį, kuri per eilę metų keičiantis turto savininkams yra pakitusi, kadangi tik tokiu būdu galima nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką. Ieškovo įsitikinimu, jo noras, kad visi nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai būtų tvarkingi ir atspindėtų realią situaciją negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Todėl atsakovių atsisakymas duoti sutikimą atlikti teisinę turto kadastro duomenų registraciją nėra pagrįstas realia atsakovių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų.
28. Atsakovės teismui pateiktame triplike nurodė, kad jos pripažįsta matininkės I. S. atliktus pastato patalpų kadastrinius matavimus tiek, kiek tai apima patalpų išdėstymą, išplanavimą bei patalpų plotą, ir jų pagrindu parengtus planus, kadangi ir atsakovių pasamdytas matininkas patvirtino šių duomenų teisingumą. Tačiau atsakovės negali duoti sutikimo ieškovui įregistruoti tik gyvenamojo namo planus. Teikdamos sutikimą atsakovės teiktų sutikimą įregistruoti visą naują kadastrinę bylą, kurioje fiksuojami neišsamūs gyvenamojo namo kadastriniai duomenys, neteisingi kiemo statinių duomenys, kas iš esmės pažeidžia pačių atsakovių nuosavybės teises, todėl vertina, kad atsakovių atsisakymas yra pagrįstas bei teisėtas, o ieškovo reikalavimas – nepagrįstas.
29. 2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu nutarta bylos nagrinėjimą atidėti ir ieškovui nustatytas terminas iki 2023 m. kovo 31 d. galutinai patikslinti ieškinį, o jo netikslinant – pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atliktų naujų kadastrinių matavimų apimties, žemės sklypo, garažų ir kiemo statinių kadastrinių matavimų, taip pat pateikti matininkei teiktą užsakymą.
30. Ieškovas teismui patikslinto ieškinio neteikė, tačiau iki nustatyto termino pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis teisės aktais, jie atlikti ieškovo iniciatyva siekiant atnaujinti pasikeitusius kadastrinius duomenis tam, jog būtų užfiksuoti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus išplanavimo pokyčiai ir būtų galima nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. <...> Dėl atsakovių argumentų dėl nepakitusių žemės sklypo koordinačių atkreipė dėmesį, jog šioje civilinėje byloje ieškovas nekelia reikalavimo įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo reikalavimas yra įregistruoti atnaujintus ant žemės sklypo stovinčių statinių kadastrinius matavimus pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir faktinę šių statinių būklę. Šias aplinkybes patvirtins ir matininkė I. S., kuri ruošė ieškovo prašomą įregistruoti kadastrinių matavimų bylą.
31. Atsakovės 2022 m. balandžio 25 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovės kreipėsi į matininką UAB „Geoera“ dėl naujos viso nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių kadastrinių matavimų bylų parengimo ir jos iki teismo posėdžio nėra dar parengtos.
32. Teismas atsakovių prašymą tenkino, keletą kartų perkėlė teismo posėdžius, o 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovių prašymu bylos nagrinėjimą dar kartą atidėjo, kadangi jų užsakymu jau buvo parengtos ginčo žemės sklypo ir pastatų kadastrinės bylos ir išsiųstos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) tvirtinti.
33. Šalys 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Prašyme nurodė, kad atsakovių užsakymu UAB „Geoera“ matininkas D. V. atliko visų atsakovių ir ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto objektų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype esančių statinių: (1) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2) pagalbinio ūkio pastato (garažo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3) pagalbinio ūkio pastato (garažo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (4) pagalbinio ūkio pastato (ūkinio pastato), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų žemės sklype esančių inžinerinių statinių: (1) šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2) kanalizacijos šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (4) stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengė visų nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų bylas. Atsakovės, prieš reikšdamos šioje byloje priešpriešinį reikalavimą, parengtų (atnaujintų) kadastrinių matavimų bylas pateikė ieškovui susipažinti. Ieškovas, susipažinęs su kadastrinių matavimų bylų duomenimis, sutiko, kad pagal atsakovių iniciatyva parengtas kadastrinių matavimų bylas jos būtų įregistruotos nekilnojamo turto ir kadastro registre bendru sutarimu ir sudarė byloje minėtą Taikos sutartį.
34. Apibendrinęs aptartas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu šalys būtų nesąžiningai naudojusios procesinėmis teisėmis. Kaip teisingai nurodė teismas, tai, kad šalys nesutiko su priešingos šalies pozicija ir argumentais, nereiškia, jog šalių procesiniai dokumentai nebuvo reikalingi. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad tiek ieškovo, tiek atsakovių procesinis elgesys buvo tinkamas, jos sąžiningai atliko savo procesines pareigas, tačiau dėl nepakankamo procesinio bendradarbiavo procese, dėl ko ginčo nagrinėjimas užsitęsė, šalys patyrė jų nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
35. Apeliantės nurodo, kad atsakovėms atlikus pilną ginčo nekilnojamo turto objekto kadastrinių duomenų atnaujinimą ir parengus naujas žemės sklypo bei statinių kadastrines bylas, naudą gavo ir ieškovas, nes jis yra nekilnojamo turto objekto, kuriam buvo užsakyti kadastrinių duomenų atnaujinimo darbai, bendraturtis. Todėl teismui nusprendus, kad šalys turi likti prie savo bylinėjimosi išlaidų, atnaujintų kadastrinių matavimų bylų parengimo išlaidų paskyrimas tik atsakovėms nėra pagrįstas ir teisingas.
36. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: i) žyminis mokestis; ii) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (10 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, nutarties 66 punktas).
37. Bylos duomenimis, atsakovės už UAB „Geoera“ atliktus kadastrinius matavimus sumokėjo šiai bendrovei 800 Eur. Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. patvirtinta taikos sutartimi ieškovas atsisakė nuo savo ieškinio reikalavimo įregistruoti ginčo žemės sklypo su statiniais kadastrinius matavimus pagal matininkės I. S. paruoštą 2020 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (Taikos sutarties 1 punktas). Taikos sutarties 2 punktu ieškovas patvirtino ir šalys bendrai pritarė, kad atsakovių užsakymu UAB „Geoera“ matininko D. V. parengtos viso bendraturčiams priklausančio žemės sklypo bei žemės sklype esančių statinių kadastrinių matavimų bylos bei atnaujinti kadastriniai duomenys atitinka faktinius žemės sklypo ir žemės sklype esančių statinių duomenis, todėl sutiko, kad nekilnojamo turto ir kadastro registre būtų įregistruotos būtent UAB „Geoera“ matininko D. V. parengtos visų nekilnojamo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos. Taikos sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad visų nekilnojamo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujintų kadastrinių duomenų įregistravimo bei valstybės nustatytų rinkliavų mokamų už tokių duomenų įregistravimą, išlaidas apmoka atsakovės ir ieškovas lygiomis dalimis.
38. Minėta, kad atsakovės už kadastrinių matavimų bylų parengimą UAB „Geoera“ sumokėjo 800 Eur, todėl, vadovaujantis prieš tai aptartomis Taikos sutarties 8 punkto nuostatomis, pusę šių išlaidų turėtų padengti ir ieškovas (800 Eur / 2 = 400 Eur).
39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovių atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, priteisiant atsakovėms iš ieškovo kiekvienai po 200 Eur turėtų išlaidų už UAB „Geoera“ parengtus ginčo nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria netenkinti šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti.
Priteisti atsakovei S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei J. A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.