Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

skundą pateikusiam asmeniui M. U., jo atstovams advokatams: D. Murauskienei, F. Meilučiui, D. Činčiuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. U. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. U. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 11 d. priimtu nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2024 administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį, buvo nubaustas 600 Eur bauda, skirtas daiktų – šaunamojo ginklo graižtvinio šautuvo (1 vnt.), optinio taikiklio (1 vnt.), dėklo (1 vnt.) konfiskavimas ir specialios teisės atėmimas – teisės medžioti, 3 (trejiems) metams, už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 27 d., 21 val. 04 min. (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse esančiame medžioklės plotų vienete ,,P.“, būdamas medžiotojų klubo ,,P.“ medžiotoju, medžiojo draudžiamu būdu – sėlinant tamsiu paros metu, praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo, ir sumedžiojo suaugusią šerno patelę, padarydamas 2 354,80 Eur dydžio žalą laukinei gyvūnijai, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.26 papunkčio reikalavimus.

2.1 M. U. su jam surašytu nutarimu ir paskirta bauda nesutiko ir pateikė skundą, prašė priimtą nutarimą panaikinti bei administracinę teiseną nutraukti, nesant M. U. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių, arba panaikinus nutarimą, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; netenkinus pirmam punkte nurodytų prašymų, prašo Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2024 pakeisti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti M. U. nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį arba paskirti nuobaudą iki 100 Eur, neskiriant administracinio poveikio priemonių.

2.2 Pareiškėjas M. U. tesimo posėdžio metu paaiškino, kad jis tą šerną sumedžiojo teisėtai ir neatliko jokio sėlinimo. Jis buvo vienam bokštely, tolumoje išėjo šernų banda, tada jis nusprendė nueiti iki kito bokštelio, jis išsitaisė šautuvą ir pradėjo eiti. Šernai ko tai pasibaidė ir pradėjo eiti link jo. Kadangi šernai jau buvo arti, tai jis nusprendė nebeiti į bokštelį, koją pasidėjo ant laiptelį, pasirėmė kaip ant atramos ir šovė, to pasekoje sumedžiojo šerną. Nuo šerno iki bokštelio buvo gal kokie 30 metrų, jie jau tiek buvo priėję. Po to jis ėjo link mašinos ir pamatė kito automobilio šviesas, tada grįžo. Tai buvo pareigūnai. Jie pašvietė pasakė, kad nėra pėdsakų, tada dar pašvietė į bokštelį, pasakė, kad čia nieko nebuvo. Jį įsisodino į mašiną ir paklausė kaip nušovė, jis pasakė iš bokštelio. Jis iš susijaudinimo pasakė sėlinau. Tačiau jo mintis buvo pasakyti, kad ėjo nuo vieno bokštelio prie kito, bet išsprūdo žodis ,,sėlinau“. Tuomet buvo rugsėjo pabaiga, saulė nusileidus, bet kontūrą dar buvo galima įžiūrėti. Jis nesutinka, kad veiksmą jis atliko sėlindamas. Jis teigia, kad šovė nuo bokštelio, t.y. vieną koją padėjęs ant laiptelio ir pasirėmęs kaip į atramą. Jis pripažįsta, kad ėjo, pro tą vietą praėjo tris kartus, o pareigūnai pašvietę sakė, kad pėdsakų nėra – su tuo visiškai nesutinka. Po šūvio pareigūnai atvažiavo gal po penkiolikos ar dvidešimt minučių. Nuo to antrojo bokštelio jis kai buvo nuėjęs gal šimtą metrų pamatė pareigūnus ir tada jau grįžo. Nuo pareigūnų visiškai nesislėpė, nes nenumanė, kad padarė kažką neteisėto. Jokios papildomos atramos jis nenaudojo, tam tikra speciali atrama buvo pakabinta ant diržo. Jis šovė pasirėmęs ant ,,kelieno“ kaip ant atramos. Kai reikėjo rašyti paaiškinimą, tai jis nežinojo ką rašyti, pareigūnai sakė ką rašyti. Jis medžiotojas dvidešimt keturis metus. Yra tik vieną kartą padaręs menką pažeidimą, nes medžioklės lape padarė klaidą, taisė ir už tai buvo nubaustas 10 Eur bauda. Paaiškino, kad šernų medžioklė nėra apribota, galima medžioti ištisus metus, ištisą parą, tik reikia atžymėti apie sumedžiotus gyvūnus. Taip yra todėl, nes plinta kiaulių maras. Sumedžiojimas būtų visiškai teisėtas, jei būtų tykojimas, o ne sėlinimas. Medžioklę pradėjo apie vakaro septintą valandą, tada dar buvo šviesu. Jo manymu tykojimas yra tuomet, kai tu sėdi vienoj kokioj nors pasirinktoj vietoj.

3. Institucija surašiusi nutarimą atsiliepimu ir teismo posėdžio metu prašė M. U. skundo netenkinti ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento priimtą nutarimą. Mano, kad yra surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių teisti, kad M. U. padarė administracinį nusižengimą. Nurodė, kad pagrindinis ginčas kilęs dėl medžioklės būdo. Medžioklės taisyklių 11.3 ir 11.4 punktuose nurodyti kas yra medžioklė tykant ir medžioklė sėlinant. Tykojimas yra pasyvi būsena, ką pradžioje U. ir darė, o po to aktyviais veiksmais pradėjo daryti, t.y. sėlinti. Pagrinde medžioklė sėlinant galima šviesiu paros metu, t.y. iki pusantros valandos po saulėlydžio po pusantros valandos po saulėtekio. Neprieštarauja tam, kad tą dieną saulė leidosi 19.15 val., jie išsitraukę, kad saulė leidosi 19.16 val. Tai ir yra atskaitos taškas, o pagal pareigūnų paskaičiavimus šūvis buvo 21.04 val., t.y. daugiau nei pusantros valandos po saulės laidos. Mano, kad į bylą pateikta žvejų ir medžiotojų draugijos konsultacija yra šališka, nes kiekviena draugija gintų savo narį. Paaiškino, kad M. U. ėjo link šernų bandos, o pasibaidžius šernams laukė šalia bokštelio kol bus patogu šauti, tai tuo metu ir būtų spėjęs į bokštelį įlipti – tai atstovės manymu prasilenkia, be to keisti parodymai. Kai nustatomas pažeidimas, geriausia naudotis pirminiais parodymais, nes jie būna teisingiausi. Žala gamtai yra visuomet, kai žvėris sumedžiojamas neteisėtai. Tai, kad M. U. neigia sumedžiojęs sėliniant, o teigia, kad sumedžiojo tykojimo būdu, depatramentas laiko kaip ginybine versija. Tai, kad M. U. ėjo su neužtaisytu ginklu netirta, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti. Tačiau taisyklėse nenumatyta, kad sėlinimo būdas tik tuomet, kai einama su užtaisytu ginklu. Iš karto po įvykio, atvykę pareigūnai ne daugiau kaip po dešimt minučių, savo rašytiniuose paaiškinimuose, tarnybiniame pranešime nurodė, kad nurodė analogiškas aplinkybes apie tai, kad buvo keičiami parodymai, o jų parodymais nėra pagrindo netikėti. Švelninti nuobaudą departamentas tokios galimybės nemato, tačiau jei teismas taip nuspręstų, tai palieka tai spręsti teismo nuožiūra.

4. Liudytojas D. J., nurodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos, yra Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas. 2023 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, buvo vykdomas gyvosios gamtos reidas, reido tikslas medžioklės kontrolė Raseinių rajone, kartu buvo ir T. G.. Atvykus tarnybiniu automobiliu į P. medžioklės vienetą, išvažiavus iš miško pastebėjo artėjantį automobilį, jį sustabdė ir betikrinant automobilį, palaukėje išgirdo šūvį, tikrinimą nutraukė, T. G. grįžo ir atsisėdo į automobilį. Viskas vyko 21 val. ir 1, 2 ar 3 min. Vaizdą jiems užstojo sodyba, todėl pavažiavus gal 30 metrų vaizdas atsivėrė ir jis termovizoriaus pagalba pamatė, kad palaukėje stovi žmogus. Per laukus nevažiavo, važiavo keliuku, juo važiuojant privažiavo prie medžiotojo. Medžiotojas su savimi turėjo graižtvinį šautuvą, prožektorių, atramą ginklui atremti. Paklausus kur medžiojo, U. parodė bokštelį už kokių 400 metrų, o tokiu metu iš tokio atstumo sumedžioti šerno nėra galimybės. Po to parodė, kad jis buvo pakeitęs vietą ir medžiojo šalia esančiame bokštelyje. T. G. patikrino bokštelį ir aplinką šalia jo, nurodė, kad tame bokštelyje nebuvo sėdėta. Tada U. nurodė, kad sėdėjo kitame bokštelyje ir kai pamatė į lauką išėjusią šernų bandą, kadangi buvo per toli, tai priėjo arčiau, ant trikojės atramos pasidėjo šautuvą ir atliko šūvį į šerną. Patikrinus kalendorių nustatė, kad tada saulė leidosi 19 valandų ir kelios minutės, tai gi jau koks pusvalandis sėlinti buvo draudžiama. Kadangi medžiojo dviese, tai buvo nuvykę ir iki kito medžiotojo, patikrino jo dokumentus. Po to U. versijos vis pildėsi, jis nurodė, neva norėjo įlipti į kitą bokštelį, bet nespėjo. Tačiau jiems jau buvo aiški situacija, kad U. buvo viename bokštelyje, po to iš jo išlipo ir sėlino tamsiu paros metu, kai tai daryti buvo draudžiama. Tą kartą jie paėmė šerną, nes jis sumedžiotas nusikalstamu būdu, paėmė šautuvą, surašė protokolą ir tada vyko administracinė teisena. Tykojimas galimas ir sėdint, ir stovint ant žemės. Sėlinimas, kai einama ir ieškoma gyvūno, arba jį pamačius prieinama. Šiuo atveju U. tykojo bokštelyje, po to pamatė šernus ir ėjo, t.y. sėlino link šernų, pasidėjo atramą ir atliko šūvį, o to dalyti pusantros valandos po saulės laidos, tamsiu paros metu negalima. Jie patys nieko nematė, pasakoja pagal U. parodymus. Ką po įvykio parašė paaiškinime U., jis neatsimena.

5. Liudytojas T. G. parodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriuje. Paaiškino, kad 2023 m. rugsėjį buvo vykdomas reidas, patruliuojama ir Raseinių rajone buvo sustabdytas automobilis, pradėta automobilio apžiūra ir tada netoliese išgirdo šūvius. Pavažiavus per termovizorių pamatė lauke asmenį, privažiavus tai buvo U., paklausus nurodė, kad sumedžiojo šerną. Iš pradžių parodė, kad iš vieno bokštelio, po to nurodė kitą. Jis pažiūrėjo vieną bokštelį ir pamatė, kad tam bokštelį tikrai nesėdėta, o kitam tolimesniam sėdėta, nes buvo palikti daiktai, tiksliai kokie daiktai pasakyti negali. Tada kai grįžo jam pasakė J., kad žmogus sakęs, kad sumedžiojo sėlinant. Kadangi neturėjo medžioklės lapo, tai važiavo iki džipo, po to dar iki kito medžiotojo, pavarde K.. Buvo paimti paaiškinimai, tada dar grįžo ir paėmė šerną, tada M. dar vėl nuėjo prie bokštelio, parodė, kad dar ten lyg ir stovėjo. Kai antrą kartą grįžo prie pirmojo bokštelio kur jis stovėjo, tai paaiškinimai buvo jau paimti. Kada surašė savo tarnybinį pranešimą neatsimena. Kokiu atstumu nuo bokštelio ir nuo šerno jis buvo pasakyti negali, neatsimena. Jie iki U. važiavo ne tiesiai, o aplinkui. U. stovėjo pasėliuose, lauke. Kaip U. sumedžiojo jis pats negirdėjo, jam pasakė J.. Iš kur šovė, tai pirma parodė artimesnį bokštelį, o po to tolimesnį. Kai artimesniam jis nurodė, kad niekas nesėdėjo tame bokštely, tai tada nurodė tolimesnį, kuriame ir buvo palikti daiktai. Nuo kurio veiksmo filmavo neatsimena. Po pabaidymo į kurią pusę bėga žvėrys pasakyti negali: ar nuo garso šaltinio, ar į garso šaltinį.

6. Liudytojas S. K. parodė, kad jie su M. U. kartu medžiojo. Iš pradžių buvo kartu, o po to nuėjo į skirtingas puses. Jis buvo nuo U. nugara, iš pradžių jo nematė. Tarp jų buvo gal koks pusantro kilometro atstumas. Jis atsisėdo į vieną bokštelį, o U. kitame buvo. Viskas buvo rugsėjo 27 d., (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Medžioklės vadovas buvo M., dokumentai sutvarkyti. Medžioklės vietoje buvo apie septintą valandą, tada išsiskyrė. Dar prieš medžioklę jie apsprendė, kad jis eis į vieną pusę, o M. į kitą, kad apžiūrėtų didesnę teritoriją ir dėl saugumo. Medžioklėje buvo tik dviese. Tarp jų atstumas buvo apie pusantro kilometro, jis M. matė, nes tarp jų buvo pamiškė, plynas laukas: prie M. žiemkenčiai, o prie jo ražiena, ar M. jį matė nežino. Pradžioje buvo šviesu, o po to matė per termovizorių U.. Kai išgirdo šūvį, tada pažiūrėjo į tą pusę ir U. matė. Bokšteliai yra vienas nuo kito apie du šimtai metrų. Jis į viską žiūrėjo per termovizorių: iš pradžių ten matė daug gyvūnų, o po to jie nuėjo, jis ten per daug ir nežiūrėjo. Tą dieną jis pats nešovė. Nuo U. nušautas žvėris buvo per 30-35 metrus. Iš pradžių pravažiavus mašinai žvėrys dingo, o po to jis ir nebežiūrėjo, pažiūrėjo kai išgirdo šūvį. Sutarę medžioti buvo iki kokios vienuoliktos valandos. Jis girdėjo po šūvio, kad važinėjo mašinos, bet tik po to sužinojo, kad ten buvo gamtos apsaugos mašina. Pats jis ten nuėjęs nebuvo. Kai jam paskambino, jis tada nuėjo pas juos. Girdėjo, kad pareigūnas sakė, jog sėlino. Tačiau to negali būti, nes jis matė, kad sėdėjo vienoje vietoje. Kai jį pakvietė ateiti jau buvo po šūvio praėjęs koks pusvalandis. Su U. medžioja daugiau kaip dvidešimt metų. Anksčiau U. medžioklės pažeidimų nėra turėjęs. Medžioklės vadovu gali būti bet kuris turintis daugiau kaip tris metus medžioklės stažą, taip jie nusprendę. Jis yra klubo pirmininkas. Jo manymu sėlinimą gali įrodyti, tik jei tai matė arba yra vaizdo įrašas. Sėlinimas, tai toks medžioklės būdas. Kad U. ėjo iš vieno bokštelio į kitą jis nežinojo.

Skundas tenkintinas.

7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

8. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

9. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

10. ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė, kai medžiojama Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme nurodytais draudžiamais įrankiais ir priemonėmis, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytais draudžiamais medžioklės būdais. Ši nuostata yra blanketinė, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, kokią Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklę (toliau – Medžioklės taisyklės) asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju nutarime nurodyta, kad M. U. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.26 punktą, t.y., pažeidė draudimą tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros). Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad M. U. medžiojo draudžiamu būdu – medžiojo sėlinant tamsiu paros metu, praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo, ir sumedžiojo suaugusią šerno patelę.

11. Skundžiamas nutarimas priimtas, įvertinus byloje esančių įrodymų turinį: 2023 m. rugsėjo 27 d., 22:22 val. medžioklės patikrinimo aktu, kur nurodyta, kad medžioklės vykdymo būdas: tykojant, sėlinant, sumedžiota šerno patelė; medžioklės plotų vieneto naudotojo aplinkos apsaugos reikalavimų kontroliniu klausimynu; 2023 m. rugsėjo 27 d. M. U. paaiškinimu, kur nurodyta, kad medžioklė pradėta 19.30 val., medžiojo dviese, medžiota tykojant, pastebėjo laukuose šerną, kadangi buvo didelis atstumas, ėjo persėst į kitą bokštelį, šernai pasibaidė ir bėgo link jo, pasidėjo šautuvą ant atramos ir pasišviesdamas šovė, sumedžiojo šerną; pateikiamos foto nuotraukos, kuriose matyti graižtvinis šautuvas, nušautas šernas; žalos aplinkai paskaičiavimu, kur nurodyta, kad žala aplinkai 2 354,80 Eur; 2023 m. spalio 9 d. T. G. tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 27 d., reido metu apie 21.04 val. išgirdo šūvius ir vyko pažiūrėti link medžioklės plotų ,,P.“, pamiškėje termovizoriaus pagalba pastebėjo asmenį, M. U. nurodė, kad sumedžiojo šerną, kuris gulėjo netoliese, asmuo nurodė du bokštelius iš kurių galimai atliktas šūvis, apžiūrint bokštelius, kitam iš pareigūnų M. U. nurodė, kad iš bokštelio pamatęs šerną sėlino link jo, o po to pasidėjęs specialią atramą ginklui, vieną sumedžiojo, nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. saulė leidosi 19.09 val., o sumedžiota 21.04 val., taip pažeistas Medžioklės taisyklių 58.26 punktas; 2023 m. gruodžio 14 d. D. J. paaiškinimu dėl M. U. veiksmų iš kurio matyti, kad 21.00 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ir neilgtrukus išgirdo du šūvius, vyko link tos pusės įvertinti situaciją, nustatė, kad ten M. U. sumedžiojo šernę, M. U. nurodė kaip sumedžiojo žvėrį. Vaizdo įrašais – yra keturi vaizdo įrašai, nustatyti tikslų laiką nėra galimybės, nes vaizdo įrašų darymo data nurodoma 2017-03-20, laikas nuo 04:14., keturi vaizdo įrašai: pirmas tęsiasi 3:49 minutes, antras – 17:50 minučių, trečias – 8:52 minutes, ketvirtas – 8:15 minučių. Antrame įraše nuo 09:28 min. iki 10:30 min. girdisi aiškinant: bandė eiti link vidurinio bokštelio, bet nuo automobilio šernai pasibaidė ir ,,dėjo“ link jo, vos spėjo nueiti iki bokštelio. Trečiame įraše paaiškina M. U. (laikas nuo 02:10 min. iki 05:30 min.) – tykojant bokštelyje pamatė šernus ir kadangi buvo didelis atstumas ėjo į kitą bokštelį, tada šernai pasibaidė ant kojų pasidėjo šautuvą (girdisi kaip kažkas sako: ant atramos), pasišviesdamas šovė, sumedžiotas šernas (visą pasakojimo laiką girdimi paaiškinimo pataisymai); iki bokštelio ,,daėjo“, tik įlipti nespėjo. Vėliau šiame įraše pareigūnas nurodo, kad sumedžiojimas įvyko sėlinant, nurodomas saulės laidos laikas 19:09 ar 19:10 val., kad šauta 21:10 val., tai jau po saulės laidos.

12. Byloje kilo ginčas dėl medžioklės būdo, o taip pat ir dėl saulės laidos laiko. Vilniaus Universiteto fizikos fakulteto 2024 m. balandžio 18 d. rašte nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini), saulė leidosi 19.15 val., pilietinės sutemos tęsėsi iki 19.52 val. – akivaizdu, kad tai yra laikas, kai dar nėra reikalinga dirbtinis apšvietimas ir viskas matyti. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti įvykio laiką, nes ir vaizdo įrašai yra 2017 metų, kai įvykis yra 2023 metais, laikas įraše nurodytas 04:14 val., kai protokole nurodoma, kad 21:04 val. Aplinkos apsaugos pareigūnai nurodo, kad kitą automobilį buvo sustabdę 21:00 val., tačiau ir to fakto patikrinti nėra galimybės. Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. saulė leidosi 19:15 val., pažeidėjas nurodė, kad medžioklę pradėjo 19.30 val., pilietinės sutemos tęsėsi iki 19.52 val., šūvis atliktas galimai 21.04 val. o tai yra, kad viskas vyko dar tikrai nesutemus, laiko pagal saulę vertinimas subjektyvus dalykas ir tiksliai įvertinti laiką gana sunku, t.y. laiką kada praeina pusantros valandos po saulės laidos. Pagal Medžioklės taisykles, tykojimas yra, kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (11.3 punktas), o sėlinimas - kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne (11.4 punktas).

13. Nagrinėjant skundą pareigūnai nurodė, kad M. U. parodymai buvo nenuoseklūs, juos keitė. M. U. nurodo, kad jų nekeitė tik iš dalies papildė, be to nesutinka, kad jis vykdė medžioklę sėlindamas. Iš byloje esančių tiek rašytinių įrodymų, tiek vaizdo medžiagos nėra galimybės nustatyti, kad būtų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog M. U. medžiojo sėlindams. Nekyla abejonių, kad M. U., kai išsiskyrė su kitu kartu medžiojusiu S. K. tykojo bokštelyje, kai pastebėjo šernų bandą. Kaip nurodo M. U., šernai buvo per toli, kad juos sumedžioti, todėl nusprendė eiti link kito bokštelio, kuris yra arčiau šernų. Pareigūnai nenurodė, kad jau nuo šio veiksmo būtų pradėtas sėlinimo veiksmas. Bylos nagrinėjimo metu aplinkos apsaugos atstovai negalėjo nurodyti nuo kada laikoma, kada po ėjimo prasideda tykojimas, t.y. ar yra skaičiuojama tam tikru laiko intervalu, kada būtų traktuojama medžioklė tykojant, nes to įstatymas nenumato, kaip įstatyumas nenumato ir to, kad bet koks ėjimas nuo vieno taško iki kito jau žinat kurioje vietoje yra gyvūnas, būtų tarktuojama kaip medžioklė sėlinat. Nagrinėjamu atveju nėra neginčytinai nustatyta kada galimai galėjo būti prasidėjusi medžioklė sėlinant. Pareigūnai nepaneigė, kad pamačius šernus būtų draudžiama pereiti iš vienos vietos į kitą, kaip šiuo atveju – arčiau bandos. Fakto, kad šernai pasibaidė niekas nepaneigė. M. U. teigimu, šernai pasibaidė nuo automobilio garso. Pažymėtina, kad šernas laukinis žvėris ir nuspėti jo veiksmus neįmanoma. Be kita ko, aplinkos apsaugos pareigūno paklausus: šernas bėga į garsą ar nuo jo - atsakyti negalėjo. Tas faktas, kad M. U. iš vieno bokštelio ėjo į kitą neįrodo, kad keistas medžioklės būdas iš tykojimo į sėlinimą. Kaip nurodoma įstatymo – sėlinimas yra sekimas paskui žvėrį, o nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad M. U. būtų sekęs paskui pamatytus šernus. M. U. aiškiai žinojo kur yra šernai ir pasiekęs kitą bokštelį, manomai ketino juos toliau tykoti ir laukti tinkamo momento šauti. Tai, kad veiksmus teko keisti ir pilnai nepasiekus bokštelio viršaus, teko šauti (kaip nurodo M. U. – pasirėmus į kelieną kaip atramą), neįrodo, kad jis atliko šūvį prisėlinęs. Visos teisenos metu nėra nustatyta, kad M. U. būtų panaudojęs atramą-trikojį, kurį neginčijo, kad turėjo su savimi prie diržo. Iš ketvirto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad nušauta šerno patelė buvo visai netoli nuo nurodomo bokštelio, todėl tikėtina, kad M. U. buvo prie bokštelio, o pašvietus į gyvūną mažai tikėtina, kad jis nenusisuks – M. U. atlikdamas šūvį pasišvietė. Aplinkos apsaugos atstovų teigimu, M. U. nebuvo prie antro bokštelio, nes nesimatė ten pėdsakų (vertino pasišviečiant prožektoriumi). Tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad oro sąlygos buvo geros, sausa, dirba tvirta. Todėl kyla abejonių, ar vien pasišviečiant prožektoriumi galima įvertinti ar tuo metu kažkas ten buvo praėjęs.

14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens traukiamo administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, pagal kurią visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, būtų vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusi teiseną dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

15. Nagrinėjamu atveju M. U. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis, Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, medžioklės būdu - sėlinant, atliko šūvį, kurio metu nušovė šerno patelę (medžioti šernus leidžiama visais metų laikais ir visą parą), tuo nesilaikydamas Medžioklės taisyklių 58.26. punkto reikalavimų.

16. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų M. U. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų: neįrodytas sėlinimo faktas. Nutarimas iš esmės priimtas remiantis tuo, kad šūvis atliktas stovint ant žemės nesant pakilus į bokštelį, M. U. pasirėmus kaip į atramą, į savo kelį (neįrodyta, kad naudojosi atrama-trikoju), ir atsižvelgiant į tai, kad nesenai buvo pakeista jo buvimo vieta iš vienos į kitą; šūvis atliktas 21.04 val., tai yra praėjus daugiau nei pusantros valandos po saulės nusileidimo.

17. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

18. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo).

19. Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti M. U. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teismas daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistės Kristinos Dundulytės 2024 m. sausio 11 d. priimtas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2024 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. U. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. U. skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Kristinos Dundulytės 2024 m. sausio 11 d. priimtą nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2024 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.