- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-107-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01051-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- UAB „Palangos butų ūkis“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Palangos komunalinis ūkis“
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-107-730/2015
2015 m. vasario 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams E. A., S. T., S. S. S., V. B., I. Š., A. V., M. L., I. D. K., L. J., J. A. J., R. T., M. D. R., V. B., S. E. P., V. S. dėl 2013-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1217 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-1217 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini) administratoriumi“, atstatyti ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“ daugiabučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini) administratoriaus teises pagal 2004-08-23 Palangos m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-4.1-549, 2 punktą ir 33 punktą. Nurodė, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymas, kuriuo buvo pakeistas namo (duomenys neskelbtini), administratorius, yra neteisėtas, nes namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimas surengtas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus, be teisinio pagrindo. Mano, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija turėjo pavesti susirinkimą surengti ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“, todėl surengusi susirinkimą Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė namo , (duomenys neskelbtini)balsavimo organizavimo tvarką, viršijo savo įgalinimus, todėl pagal neteisėto balsavimo rezultatus priimtas įsakymas dėl namo (duomenys neskelbtini)administratoriaus pakeitimo, yra naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-09-10 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 82,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija iš esmės nepažeidė(duomenys neskelbtini) , namo gyventojų, susirinkimo sušaukimo tvarkos. Teismas laikė, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą padėti įgyvendinti privačių asmenų teisę pasirinkti (pakeisti) namo administratorių, kai tokią valią išreiškia patys gyventojai. Pažymėjo, kad ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“ taip pat numatyta teisė butų savininkams padėti įgyvendinti teisę pasirinkti bendro naudojimo patalpų turto administratorių, tačiau teismui nepateikta jokių faktinių duomenų, dėl kurių ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ šia teise nepasinaudojo. Ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ argumentą, kad atsakovė Palangos m. savivaldybės administracija turėjo tik teisę pavesti savininkų susirinkimo organizavimą ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“ laikė nepagrįstu, nes ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ pats turėjo teisę ir net pareigą, būdamas namo administratoriumi, padėti įgyvendinti namo patalpų savininkams savo teises dėl namo administravimo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti namo (duomenys neskelbtini)bendrasavininkų sprendimu dėl namo administratoriaus pakeitimo, susirinkimo sprendimas nėra panaikintas, pakeistas ar atšauktas, trečiasis asmuo R. T., vienas iš namo , (duomenys neskelbtini) buto savininkų, teismo posėdžio metu patvirtino daugumos savininkų apsisprendimą ir sprendimą pakeisti namo administratorių iš UAB „Palangos butų ūkis“ į UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Formaliais pagrindais panaikinus ginčijamą įsakymą, pasekmės kils daugiabučio namo butų ir bendro naudojimo patalpų savininkams, tokiu būdu iš esmės bus pasikėsinta į jų teisėtus lūkesčius nuspręsti dėl namo administratoriaus. Šiame ginče prioritetiniais interesais teismas laikė butų savininkų interesus, todėl ieškovo, kaip juridinio asmens, ekonominiai interesai ir lūkesčiai, negali būti pagrindu įtakoti butų savininkų sprendimus pasirinkti turto administratorių. Nurodė, kad netenkinant reikalavimo panaikinti kaip neteisėtą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymą Nr. A1-1217 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)administratoriumi“, nėra pagrindo tenkinti ir kito reikalavimo - atkurti ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“ teisę administruoti daugiabučius namus pagal Palangos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-23 įsakymą Nr. A1-4.1.-549.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
1.Atsakovė priimdama ginčijamą įsakymą veikė kaip viešojo administravimo subjektas bei pažeidė įstatymo viršenybės principą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste.
2.Atsakovė, sušaukusi ginčo namo butų savininkų susirinkimą dėl administratoriaus pakeitimo ir priėmusi ginčijamą įsakymą, viršijo kompetenciją dėl administratoriaus pakeitimo.
3. Atsakovė turėjo ieškovei pavesti susirinkimo sušaukimą ir tik tada esant teisėtam savininkų sprendimui priimti įsakymą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad savininkų valia buvo tinkamai išreikšta, nes mano, jog butų savininkų susirinkimas buvo netinkamai organizuotas. Susirinkimo metu nebuvo įsitikinta, ar dalyvaujantis susirinkime asmuo yra buto ar kitos patalpos savininkas. Be to, atsakovė neteisėtai surengusi gyventojų susirinkimą pasiūlė tik vieną naujo administratoriaus kandidatūrą – savo kontroliuojamą įmonę.
5. Teismas neteisingai konstatavo, kad butų ir kitų savininkų interesai yra prioritetiniai, o ieškovės interesai negali būti pagrindu daryti įtaką butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui pasirinkti administratorių.
6. Atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tokie atsakovės veiksmai pažeidė ieškovės teises ir tesėtus interesus į nepertraukiamą ir stabilų ūkinės veiklos vykdymą.
7. Teismas nesivadovavo Pavyzdiniais nuostatais bei administratoriaus skyrimo aprašu, nors privalėjo vadovautis.
8. Atsakovė aiškiai neteisėtais aktais atėmė ieškovei suteiktas teises teikti administravimo paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuoja, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas. Už turto administravimą moka savininkai, todėl tik savininkai turi išimtinę teisę spręsti kas administruos jų privatų turtą. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, pareiškėjo reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad teismas teisingai pažymėjo, kad savininkai tinkamai realizavo savo teisę pasirinkti namo administratorių. Butų ir kitų patalpų savininkai aiškiai išreiškė valią pakeisti administratorių, o jų teisės pasirenkant namo administratorių negali būti ribojamos. Nesutinka, kad atsakovė peržengė jai teisės aktų suteiktas teises bendro naudojimo objektų administravimo teisiniuose santykiuose.
Tretieji asmenys M. L., I. D. K., R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuoja, kad apeliantė pageidauja būti administratoriumi prieš savininkų valią, paslaugos teikėjas negali ignoruoti savininkų valios, o atsakovė turėjo jai įstatymu numatytą pareigą padėti įgyvendinti savininkų valią pakeisti administratorių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
Nagrinėjamas ginčas dėl 2013-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti skundžiamą įsakymą motyvuodamas tuo, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija turi teisę šaukti susirinkimus, kad padėti butų ir patalpų savininkams įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą ir priežiūrą. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymu Nr. A1-1217 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“, pakeistas gyvenamojo namo administratorius ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ į (duomenys neskelbtini)trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b.l. 17). Įsakymas priimtas 2013-11-23 daugiabučio namo , patalpų savininkų susirinkimo nutarimo pagrindu pakeisti namo administratorių (b.l. 61). Susirinkimą organizavo atsakovė Palangos m. savivaldybės administracija pagal 2013-10-31 daugiabučio namo , (duomenys neskelbtini) daugumos savininkų prašymą (b.l. 64).
Apeliantė motyvuoja, kad atsakovė priimdama 2013-11-28 įsakymą veikė kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau teismas nevertino ginčijamo Įsakymo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto nepiktnaudžiavimo valdžia aspektu. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto įstatymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnio nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės nuostatų kontekste.
Apeliantė motyvuoja, kad atsakovė, nepavesdama ieškovei organizuoti susirinkimo, o gavusi daugiabučio savininkų prašymą ir pati suorganizavusi susirinkimą bei priimdama ginčijamą įsakymą, viršijo savo įgaliojimus, pažeidė ieškovės teises ir toks įsakymas negali būti laikomas teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį laikė teisėtu ir jo nepanaikino. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 3, 4 dalys). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 dalis butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalys). Balsavimo raštu tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2013-11-28 priėmė įsakymą Nr. A1-1217 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi“, atsižvelgdama į daugiabučio namo savininkų 2013-10-31 prašymą dėl administratoriaus pakeitimo (b. l. 64), dėl ko 2013-11-23 buvo surengtas minėto daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas. Šio susirinkimo metu buvo surengtas balsavimas dėl minėto namo administratoriaus UAB „Palangos butų ūkis“ pakeitimo kitu, t.y. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ , (duomenys neskelbtini)namo butų ir kitų patalpų savininkai surengtame ir įvykusiame minėto namo butų savininkų 2013-11-23 susirinkime balsų dauguma - 8 turinčių teisę balsuoti savininkų (iš 14) - išreiškė valią keisti namo administratorių ir juo paskirti trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b.l. 61).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog atsakovė, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, turėjo teisę organizuoti namo savininkų susirinkimą ar atlikti balsavimą raštu, nes tokia teisė jai numatyta CK 4.85 straipsnyje
Apeliantė motyvuoja, jog LR Vyriausybės 2001-05-23 įsakymu Nr. 603 patvirtintuose Pavyzdiniuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius paveda susirinkimą organizuoti administratoriui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-01-19 nutarime pažymėjo, kad įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti poįstatyminiai. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas). Konstitucinio Teismo 2005-12-12 nutarime pabrėžta, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas. Teisės aktų projektų rengėjai, esant neaiškioms įstatymo nuostatoms, mėgina įstatymo nuostatas interpretuoti ir aiškinti poįstatyminiuose teisės aktuose, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos. Įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimas). Taigi Civilinio kodekso nuostatos turi prioritetą prieš poįstatyminius aktus ir Civilinio kodekso aiškinimo ir taikymo negali keisti Vyriausybės atstovas ar Aplinkos ministerija, atsakovė pagrįstai vadovavosi įstatymu, kuris turi aukštesnę galią nei Pavyzdiniai nuostatai.
Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovė butų ir kitų patalpų savininkams pasiūlė tik vieną naujo administratoriaus kandidatūrą-savo kontroliuojamą įmonę. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo nuginčyti savininkų išreikštą valią, nes tai prieštarautų protingumo, teisingumo principams (CK 1.5 str.), pažeistų butų savininkų teisę nuspręsti, kam pavesti bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovė, gavusi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų prašymą, kuriame aiškiai išreikšta daugumos jų valia dėl administratoriaus pakeitimo, ir įgyvendinama jai CK 4.85 straipsnyje numatytus įgaliojimus, pagrįstai suorganizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir įgyvendindama jų valią priėmė įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl atsakovės priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra.
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai pripažino butų ir kitų savininkų interesus prioritetiniais ir neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius bei interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos (CK 4.37, 4.75 straipsniai), turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendro naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus, kurie negali daryti įtakos bei varžyti savininkų sprendimų pasirenkant turto administratorių (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.