Kauno apygardos teismo nutartis

2023-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-1049/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-09-26Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-22
Bylos Nr.
1A-636-1049/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22276-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
Nuteistasis
L. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-1049/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22276-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2020 m. birželio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir galutinė bausmė L. L. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. rugsėjo 26 d.

2023 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir L. L. atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. L. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 17 d. 22.00 val. iki 2023 m. birželio 18 d. 5.30 val., (duomenys neskelbtini), atlenkęs lango lankstus, per langą įsibrovė į (duomenys neskelbtini) patalpas, iš jų pagrobė svetimą turtą: parapijai priklausančias dvi metalines dėžutes, kurių kiekvienos vertė 10,00 eurų bei vienoje iš dėžučių buvusius 400,00 eurų, 50,00 eurų vertės garažo vartų uždarymo pultelį bei 800,00 eurų vertės R. J. priklausantį elektrinį dviratį „ADO A20F“ su įkrovimo laidu, 100,00 eurų vertės dviratininko šalmą, tokiu būdu padarė (duomenys neskelbtini) turtinę 470,00 eurų žalą, o nukentėjusiajam R. J. – turtinę 900,00 eurų žalą. Šiais veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Alytaus apylinkės teismas, pripažinęs L. L. kaltu dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, sprendė, kad jam turi būti skirta griežčiausia bausmė, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas. Teismas darymas tokią išvadą atsižvelgė į tai, jog buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kurį nuteistas padarė lygtinio paleidimo metu, kad L. L. atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę sunkianti aplinkybė (nusikalto būdamas recidyvistu), viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi), taip pat įvertino ir jį charakterizuojančias aplinkybes (ankstesnius teisumus, baustumus už administracinių nusižengimų padarymą).

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, prašo skirti švelnesnę bausmę, o jos pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 22 d.

3.1. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tai yra, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios finansinės padėties. Nuteistojo teigimu, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo gyvenamosios vietos, pinigų maistui, todėl buvo susidariusi kritiška padėtis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nes pagrobti daiktai sugrąžinti, o pinigų sumą sugrąžino jo artimieji.

3.2. Taip pat nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes jis faktiškai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 22 d., todėl šis laikas turėjo būti skaitytas į bausmės laiką.

3.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos K. T. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jog vadovaujantis teisingumo ir teisinės valstybės principais bausmės turi būti diferencijuojamos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, griežčiausia bausmė gali būti skiriama tik už tas veikas, kurios daro didelę žalą asmenims, visuomenei ir valstybei. Šiuo atveju skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į nusikaltimo motyvus ir susiklosčiusias sunkias aplinkybes.

4. Atsiliepime į nuteistojo L. L. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Renalda Kučinskaitė prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Prokurorė pabrėžia, kad teismo argumentai parenkant bausmės rūšį ir dydį atitinka bausmės tikslus ir paskirtį. Prokurorės teigimu, nėra pagrindo nuteistojo L. L. atžvilgiu pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių asmuo nebūtų galėjęs dirbti ir gauti legalias pajamas pragyvenimui. Taip pat teismas sutinkamai su baudžiamuoju įstatymu subendrino nuteistajam bausmes ir nurodė bausmės atlikimo pradžią.

4.2. Prokurorės nuomone, skirdamas bausmę teismas tinkamai įvertino, jog L. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, skundžiamu nuosprendžiu nuteisiamas penkioliktą kartą, nusikalto neišnykus teistumui, taip pat buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis nusikalto lygtinio paleidimo metu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis L. L. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo paties kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę bausmę bei nustatyti kitą bausmės pradžios skaičiavimo datą.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo L. L. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, L. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir L. L. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su 2020 m. birželio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. teigia, jog jo atžvilgiu turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegija atmesdama šiuos nuteistojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, pažymi, kad teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Pažymėtina, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra nustatoma atsižvelgus į objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

10. Byloje nustatyta, kad nuteistasis L. L. yra darbingo amžiaus, aplinkybių, dėl kurių jis veikos darymo metu nebūtų galėjęs dirbti, nenustatyta (iki 2023 m. gegužės 23 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2023 m. gegužės 30 d. pradėjo dirbti UAB „Workspots“, tačiau darbinę veiką tęsė tik iki 2023 m. birželio 9 d.), taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie L. L. artimųjų sveikatos problemas. Taigi, šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistajam buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija, be to, tai savaime nėra ir negali būti pateisinimas dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Bylos duomenimis, nuteistasis L. L. turėjo galimybę gyventi nakvynės namuose, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 68), be to, liudytojo V. A. parodymai patvirtina, kad nuteistasis nevengė ir alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 117–120). Be kita ko, L. L. anksčiau buvo eilę kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 6–27), kas rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. L. turtinio pobūdžio, teisei priešingas veikas daro sistemingai, siekdamas materialinės naudos sau, kas leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė ne sunki nuteistojo turtinė padėtis, o jo pačio pasirinktas gyvenimo būdas ir siekis lėšų pragyvenimui gauti ne teisėtu, o nusikalstamu būdu.

11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyti apelianto nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nuteistojo L. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas parinkdamas L. L. bausmės rūšį ir jos dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė ir L. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors byloje ir nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad L. L. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir L. L. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (praeityje teistas net 14 kartų, iš esmės už turinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, sukčiavimus)) (2 t., b. l. 6–27), jo baustumas administracine tvarka (2 t., b. l. 3–4) bei tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos įstaigos metu, ir tai, jog niekur nedirbo. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistajam praeityje ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės bei švelnesnio pobūdžio bausmė (areštas), taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo institutai, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau sistemingai daro nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturi ir nuo teisės pažeidimų jo nesulaiko. Tai, kad nuteistasis L. L. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis, patvirtina ir bylos duomenys – nuteistasis nesugebėjo laikytis lygtinio paleidimo sąlygų, dėl ko jam taikytas lygtinis paleidimas buvo panaikintas (2 t., b. l. 29–31). Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad L. L. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas.

13. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Pripažinti, kad už apysunkį nusikaltimą apeliantui paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek L. L., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam L. L., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju L. L., kad vadovaujantis teisingumo ir teisinės valstybės principais bausmės turi būti diferencijuojamos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, griežčiausia bausmė gali būti skiriama tik už tas veikas, kurios daro didelę žalą asmenims, visuomenei ir valstybei, tačiau atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo švelninti nuteistajam skirtą bausmę ar juo labiau skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

14. Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai nustatytos laisvės atėmimo bausmės pradžios skaičiavimo. Priešingai nei nurodo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, teisingai ir pagrįstai nustatė, jog nuteistajam L. L. laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. rugsėjo 26 d.

15. Tiek iš bylos medžiagos, tiek ir Lietuvos tesimų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistajam L. L. 2023 m. gegužės 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi buvo panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. NĮ-18-119 taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės (4 (keturių) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų). Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 2 d., Kauno apygardos teismui atmetus nuteistojo skundą (21 t. b. l. 29–31). Vykdant 2023 m. gegužės 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų įsiteisėjusią nutartį, nuteistasis buvo sulaikytas 2023 m. birželio 22 d. ir nuo šios dienos atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal 2020 m. birželio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis L. L. nuo 2023 m. birželio 22 d. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, atlikinėjo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu skirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę, šio laikotarpio nėra pagrindo įskaityti į 2023 n. rugsėjo 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad L. L. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę, taikydamas BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, teisingai subendrino tik su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Taigi nėra pagrindo įskaityti L. L. jau atliktos bausmės dalies, kadangi į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tik tuo atveju, kai bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį.

16. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo L. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, bausmės skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštaraujanti teisingumo principui. Todėl tenkinti nuteistojo L. L. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas JaliniauskasAudrius Meilutis