- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1572-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06723-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „MBK statyba“
- Kreditorius
- UAB „MBK statyba“
- Skolininkas
- D. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „MBK statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „MBK statyba“ pareiškimą skolininkui D. G. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. išdavė teismo įsakymą kreditorei UAB „MBK statyba“ dėl 40546,80 EUR skolos, 13886,29 EUR delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 547,17 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. G.. Teismui priėmus skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kreditorės pareiškimo, kreditorė per įstatymo nustatytą terminą elektroniniu paštu pateikė ieškinį bei prašymą atidėti likusio žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė, kad ieškinys ir prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui, nes jie nepasirašyti juos paduodančio asmens. Ieškinys taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto, 2 dalies reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui. Ieškovei teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio ir prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį ir prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, pasirašytą minėtus procesinius dokumentus paduodančio asmens, tačiau nepašalino kitų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio už ieškinį atidėjimo pagrindą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „MBK statyba“ prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo atidėjimo ir ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas taip pat panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. įsakymą ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, kad ieškinyje nenurodytos faktinės aplinkybės, nenurodyti ir prie ieškinio nepridėti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia ieškovei priklausančių piniginių lėšų perdavimą atsakovui. Ieškinyje nenurodyta, kokiu būdu (grynaisiais pinigais, pavedimu ar pan.), kada buvo atsiskaityta už ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nenurodyti ir prie ieškinio nepridėti atsiskaitymo faktą patvirtinantys įrodymai. Ieškinyje taip pat nenurodyti ir nepateikti teismui įrodymai, kuriais ieškovė grindžia aplinkybę, jog D. G., pasibaigus jo kaip ieškovės vadovo įgaliojimams, neperdavė ieškovės turto ir piniginių lėšų naujai paskirtam vadovui, kuriuo juridinių asmenų registre nurodytas A. B.. Teismas pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovas D. G. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. dirbo taip pat ir UAB „MBK Statyba“ kasininku bei tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau nenurodė ir nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų (duomenų apie bendrovės kasininko ir/ar buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens pareigas ėjusius asmenis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog atsakovas neperdavė UAB „MBK Statyba“ dokumentų bei turto naujajam bendrovės vadovui A. B., tačiau ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų apie UAB „MBK Statyba“ dokumentų bei turto perdavimo procesą, kuris turėjo vykti dar 2013 metais, kuomet pasibaigė atsakovo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai ir A. B. buvo paskirtas UAB „MBK Statyba“ vadovu, taip pat ir apie tai, kada, kokie dokumentai ir turtas, taip pat kokiam UAB „MBK Statyba“ valdymo organui buvo perduoti A. B. jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimų pasibaigimo metu 2015 m. gruodžio 30 d. Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad naujasis UAB „MBK Statyba“ vadovas I. R. paskirtas ieškovės vadovu tik 2018 m. gruodžio 1 d. Ieškinyje nenurodytos faktinės aplinkybės bei įrodymai, kokius bendrovės dokumentus bei turtą, taip pat kokiu būdu ir iš kurio subjekto perėmė naujasis bendrovės vadovas, kokių aplinkybių pagrindu nustatė ieškiniu prašomų priteisti sumų neperdavimo bendrovei faktą. Taigi, faktinis ieškinio pagrindas nurodytas netiksliai, t. y. iš ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar buvo ir kurio UAB „MBK Statyba“ vadovo įgaliojimų metu faktiškai buvo atsiskaityta pagal ieškinyje nurodytas sutartis, o atsiskaitymo atveju, kaip įgytos lėšos buvo apskaitytos.
5. Teismas sprendė, kad neatskleistos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsiskaitymo pagal ieškinyje nurodytas sutartis faktą, taip pat ieškiniu prašomos priteisti sumos perdavimą asmeniškai atsakovui bei gautų lėšų neapskaitymą UAB „MBK Statyba“ buhalterinės apskaitos dokumentuose. Šalindamas ieškinio trūkumus ieškovė nurodė tik atitinkamus teiginius, kuriuos grindžia prie ieškinio pridėtomis dviem skirtingo turinio 2012 m. spalio 24 d. preliminarios buto pirkimo pardavimo sutarties kopijomis, taip pat šalių nepasirašytos 2013 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopija. Ieškovė nenurodė įmonės atitinkamų buhalterinės apskaitos duomenų, sąskaitų išrašų už atitinkamą laikotarpį, įmonės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų ir pan., susijusių su ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo ūkinėmis operacijomis. Ieškinyje taip pat neatskleistos aplinkybės, kodėl atitinkami reikalavimai atsakovui pareikšti, praėjus daugiau nei septyniems metams po atsakovo kaip UAB „MBK Statyba“ vadovo įgaliojimų pasibaigimo, pasikeitus net dviem bendrovės vadovams. Teismas padarė išvadą, kad iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą, dėl ko procesas negali būti pradėtas.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo atidėti žyminį mokestį, nurodė, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, apibūdinančių ieškovės turtinę padėtį, t. y. turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose ir įmonės kasoje. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovė daugiau nei 12 mėnesių juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų; paskutinį kartą tokie duomenys juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti 2015 m. rugpjūčio 26 d.
II. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti patikslintą ieškinį, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, leisti neteikti skundžiamoje nutartyje teismo nurodomų įrodymų ir juos išreikalauti iš atsakovo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
7.1. Ieškovė nurodė faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, kad atsakovas būdamas UAB „MBK Statyba“ direktoriumi 2012 metų spalio 24 d. sudarė preliminarią sutartį, 2013 m. spalio 24 d jos papildymą bei 2013 m. lapkričio 29 d. sudarė pagrindinę sutartį dėl įmonei priklausančio dviejų kambarių buto, esančio Simonaitytės g. 1-18, Vilniuje su žemės sklypais bei automobilio parkavimo vieta. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas kaip įmonės vadovas/kasininkas įmonės vardu pinigus pagal buto pardavimo sutartį gavo, o gautų lėšų įmonei neperdavė. Kadangi gauta už butą 40 546,80 Eur suma priklauso įmonei, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jos neperduoti įmonei. Ieškovė 40 546,80 Eur sumą, taip pat 13 886,29 Eur dydžio palūkanas kaip be pagrindo gautus pinigus prašo priteisti iš atsakovo.
7.2. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą pateikti įrodymus, kuriais ieškovė nedisponuoja dėl atsakovo kaltės. Be to, ieškovei nėra žinoma kaip pinigai buvo perduoti atsakovui – grynaisiais pinigais, pavedimu ar kitaip. Teismo nurodomų aplinkybių nustatymas ir įrodymų iš atsakovo išreikalavimas sudaro teisminio nagrinėjimo esmę.
7.3. Teismas nevertino prie prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo pateiktų įrodymų, nesirėmė viešai paskelbtais duomenimis apie ieškovo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Ieškovės ieškinys pareikštas dėl 40 546,80 EUR skolos, 13 886,29 EUR delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 547,17 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. G..
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje išdėstė ieškiniui keliamus reikalavimus ir nustatė ieškinio trūkumus. Šios nutarties ieškovė neskundė, todėl nutartis įsiteisėjo ir ieškovei privaloma.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje konstatavo, kad ieškinyje nenurodytos faktinės aplinkybės, nenurodyti ir prie ieškinio nepridėti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia ieškovei priklausančių piniginių lėšų perdavimą atsakovui. Ieškinyje nenurodyta, kokiu būdu (grynaisiais pinigais, pavedimu ar pan.), kada buvo atsiskaityta už ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nenurodyti ir prie ieškinio nepridėti atsiskaitymo faktą patvirtinantys įrodymai. Ieškinyje taip pat nenurodyti ir nepateikti teismui įrodymai, kuriais ieškovė grindžia aplinkybę, jog D. G., pasibaigus jo kaip ieškovės vadovo įgaliojimams, neperdavė ieškovės turto ir piniginių lėšų naujai paskirtam vadovui, kuriuo juridinių asmenų registre nurodytas A. B..
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
14. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovė neturi sąskaitos, todėl pavedimu su įmone pirkėjai atsiskaityti negalėjo. Taip pat nurodo, kad atsakovas už įmonei priklausantį nekilnojamąją turtą pinigus gavo dalimis: iš pirkėjos K. Z. 112 600 litų, o iš pirkėjo J. T. gavo 27 400 litų. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad šias aplinkybes įrodo notarinėje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovo patvirtinimas, kad jis pinigus gavo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, susijusių su atsakovo pinigų už nekilnojamąjį turtą gavimo faktu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ieškovei pateikti duomenis, kurie pagrįstų aplinkybę, kad D. G., pasibaigus jo kaip ieškovės vadovo įgaliojimams, neperdavė ieškovės turto ir piniginių lėšų naujai paskirtam vadovui, kuriuo juridinių asmenų registre nurodytas A. B.. Tačiau šias aplinkybes ieškovė taip pat išdėstė savo patikslintame ieškinyje nurodant, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 12 d. pasitraukė iš įmonės vadovo pareigų, jis nei piniginių lėšų, gautų už parduotą butą su žemės sklypu, nei įmonės finansinių dokumentų, patvirtinančių gautų iš pirkėjų pinigų įnešimą į įmonės kasą, nei kitų dokumentų naujam įmonės vadovui A. B. neperdavė. Nurodė, kad pastarąją aplinkybę įrodinės liudytojo V. B. parodymais. Ieškovei nurodžius, kad ginčo sumos perdavimą ji įrodinės pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas patvirtino, kad pinigus gavo. Taip pat nurodė, kad ieškovė nebūdama pirkimo-pardavimo sutarties šalimi nedisponuoja finansiniais dokumentais, todėl jų pateikti negali. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, kodėl negali pateikti teismo reikalaujamų rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įrodymų su ieškiniu nepateikimas yra kliūtis išnagrinėti civilinę bylą. Be to, šiuo atveju būtina pažymėti, kad teismas, nustatęs, jog prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė iš esmės ieškinio trūkumus, nustatytus 2020-05-05 nutartimi, pašalino, o aplinkybės, nurodytos pirmosios instancijos teismo iš esmės kaip nauji ieškinio trūkumai, nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovės ieškinio faktinis pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti jau pradėtos bylos. Šiuo atveju pakaktų, kad ieškovė tinkamai nurodytu ieškinio faktinį pagrindą, o kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra būtent ieškovės apsisprendimo dalykas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovas D. G. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. dirbo taip pat ir UAB „MBK Statyba“ kasininku bei tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau nenurodė ir nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų (duomenų apie bendrovės kasininko ir/ar buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens pareigas ėjusius asmenis). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, jog naujasis UAB „MBK Statyba“ vadovas I. R. paskirtas ieškovės vadovu tik 2018 m. gruodžio 1 d., o ieškinyje nenurodytos faktinės aplinkybės bei įrodymai, kokius bendrovės dokumentus bei turtą, taip pat kokiu būdu ir iš kurio subjekto perėmė naujasis bendrovės vadovas, kokių aplinkybių pagrindu nustatė ieškiniu prašomų priteisti sumų neperdavimo bendrovei faktą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje, kurioje buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nebuvo nustatytas ieškovei įpareigojimas nurodyti, kokius dokumentus ir turtą perėmė ieškovės vadovas I. R. ir kaip jis nustatė faktą ieškiniu prašomų priteisti sumų neperdavimo bendrovei faktą. Nenurodžius tokio įpareigojimo nutartyje dėl trūkumų šalinimo, teismas negalėjo padaryti išvadą, kad šie trūkumai nebuvo pašalinti.
17. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė paduodama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 347,17 Eur žyminio mokesčio. Už ieškinį šioje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1389 Eur. Todėl likusi suma pateikiant patikslintą ieškinį sudarytų 1041,83 Eur. Šios sumos mokėjimą ieškovė prašo atidėti iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, apibūdinančių ieškovės turtinę padėtį, t. y. turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose ir įmonės kasoje. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovė daugiau nei 12 mėnesių juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų; paskutinį kartą tokie duomenys juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė išrašą iš įmonės kasos ir dokumentus apie vykdomus išieškojimo procesus, t. y. antstolių pateiktus duomenis apie aktualias iš ieškovės turto išieškomas sumas, vykdomuosius raštus ir kt.
19. Pažymėtina, jog viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
20. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo nurodo, kad neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat neturi piniginių lėšų banko sąskaitoje ir kasoje. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad antstolio R. V. byloje patvarkymo dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo vykdomasis raštas priimtas 2015-08-14, o skola pagal šį vykdomąjį raštą vis dar nėra išieškota. Ieškovė taip pat pateikė antstolio 2019-11-04 A. N. patvarkymą dėl įvykusių varžytinių, iš kurio matyti, kad iš ieškovės turto yra išieškoma pagal 4 teismų išduotus vykdomuosius raštus. Šiame patvarkyme taip pat nurodoma, kad antstoliui yra pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-18 išduotas vykdomasis raštas dėl 174 386,57 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje sugebės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, kitaip tariant, nepagrindė antrosios būtinosios žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo sąlygos, dėl kurios savo atskirajame skunde, ginčydama nutarties teisėtumą. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi galimybių padengti skolas pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus, spręstina, jog ieškovė nebus pajėgi sumokėti ir žyminį mokestį ateityje. Įvertinęs visus pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl žyminio mokesčio atidėjimo, todėl ji paliktina nepakeista.
22. Kai teismas netenkina prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo, turi nustatyti terminą, per kurį asmuo turi žyminį mokestį sumokėti. Šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad teismas sprendė, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų ir ieškinį laikė nepaduotu, tačiau kartu ta pačia nutartimi išsprendė ir žyminio mokesčio atidėjimo klausimą. Padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepašalinio ieškinio trūkumų, susijusių su ieškinio pagrindo nurodymu, tačiau pagrįstai ieškovei neatidėjo žyminio mokesčio, spręstina kad ieškovei tikslinga nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo nesprendžia, nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti paliekamas išspręsti pirmosios instancijos teismui.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nusprendus ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, teismo įsakymas ir jo įvykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami, o kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 6 dalis). Kadangi ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo taip pat panaikintina.
24. Atsižvelgiant į nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartis dalyse, kuriose ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, panaikintas teismo įsakymas bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Kitoje dalyje (dėl žyminio mokesčio atidėjimo) nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, panaikintas teismo įsakymas ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.