- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1592-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00301-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė J. B. 2022 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo L. B. bendravimo su sūnumi A. B. tvarką sekančiai: 1) L. B. sūnų paima kas antrą šeštadienį nuo 8 val. ir grąžina iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 2) L. B. sūnų paima kas trečią sekmadienį nuo 8 val. ir grąžina iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 3) L. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 20 val.; 4) L. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną tarp 19 val. ir 20 val. naudodamasis telekomunikacijos priemonėmis (skambučiais, vaizdo skambučiais); 5) J. B. įsipareigoja pranešti apie savo ir sūnaus planuojamas atostogas ir išvykimą ne vėliau kaip prieš 1 savaitę laiko, tokiu atveju šalys suderina kitą laiką ar dieną L. B. bendravimui su sūnumi; 6) L. B. įsipareigoja įspėti J. B., jei planuoja neatvykti paimti sūnaus, kaip įmanoma anksčiau; 7) L. B. įsipareigoja nedelsiant pranešti J. B., jei buvimo su juo metu nepilnamečiui sūnui A. B. pablogėtų sveikata ir/ar jam prireiktų medikų pagalbos. Nurodė, kad niekuomet netrukdė ir neprieštaravo, jog sūnaus tėvas bendrautų su sūnumi. L. B. į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipėsi po to, kai 2022 m. vasario mėnesį sūnus sirgo, kartu su sūnumi sirgo ir pati pareiškėja, todėl būtent objektyvios aplinkybės - liga, lėmė, kad kelias dienas L. B. negalėjo pasimatyti su sūnumi. Atsakovė sutinka, kad tėvo laikina bendravimo tvarka su sūnumi būtų nustatyta, tačiau nesutinka, kad mažametis, nei dviejų metų neturintis, A. B. praleistų su tėvu dvi naktis iš eilės, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Atsakovė vis dar maitina sūnų naktimis motinos pienu, todėl vaiko toks staigus ir drastiškas atskyrimas naktimis nepilnamečiui vaikui padarytų didelės žalos jo emocinei raidai. Prašo teismo pakeisti bendravimo tvarką tokiu būdu, jog būtų užtikrintas sūnaus saugumas ir kartu išsaugomas ryšys su tėvu. Atsakovė niekuomet nenorėjo ir nesiekė nutraukti sūnaus ryšio su tėvu ir netgi pati skatina dažniau bendrauti vaizdo skambučiais ir susitikti dienos metu.
2. Ieškovas L. B. prašo atsakovės prašymą atmesti, nes su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutinka, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad nuo 2022 m. gruodžio mėn. jam su atsakove pradėjus gyventi atskirai, atsakovė pradėjo sudarinėti kliūtis jam matytis ir bendrauti su sūnumi. Vilniaus apygardos teismas nutartimi jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visa apimtimi, nustatydamas jo prašytą laikiną jo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri, be kita ko, numato ir teisę jam ir sūnui bendrauti savaitgaliais (nuo penktadienio iki sekmadienio). Teismui pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovė ne tik prašo nustatyti labai ribotą ir žymiai mažesnės apimties laikiną jo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri neatitinka vaiko interesų ir neteisėtai riboja jo (ieškovo) kaip tėvo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, bet prašyme taip pat nurodė, ieškovo įsitikinimu, melagingą informaciją – esą atsakovė iki šiol maitina vaiką krūtimi. Pažymėjo, jog atsakovė dar jiems gyvenant kartu jau nebemaitino vaiko krūtimi (nei dieną, nei naktį). Atsakovė vaiko krūtimi nebemaitina jau daugiau kaip pusę metų (kartu nebegyvena nuo 2021 m. gruodžio mėn.). Tai matyti ir iš jo bei atsakovės susirašinėjimo medžiagos, kuri patvirtina, jog jau 2021 m. vasarą vaikas su ieškovu ramiai miegodavo naktimis, nesant motinos šalia, kuo atsakovė labai džiaugėsi ir ragino pastarąjį miegoti vienam su sūnumi dažniau, kad šis greičiau atprastų nuo maitinimo krūtimi naktį. Be to, privalomos mediacijos sesijų, įvykusių 2022 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 23 d., metu atsakovė taip pat nė karto nenurodė, jog vaiko maitinimas krūtimi būtų priežastimi neleisti vaikui būti su ieškovu su nakvynėmis. Ieškovė ieško būdų, kaip atimti iš vaiko kokybišką bendravimą su savo tėvu, kaip padaryti, kad tėvo ir vaiko bendravimas būtų retas ir tik epizodiškas (po kelias valandas tik kas antrą ar kas trečią savaitgalį). Toks piktybiškas J. B. veikimas prieš vaiko teisę leisti su tėčiu savaitgalius su nakvynėmis yra nesuvokiamas, juo labiau, kad, kaip minėta, atsakovė pati anksčiau tik džiaugėsi tuo, jog vaikas su ieškovu ramiai miega. Atsakovė kaskart teikia vis skirtingus paaiškinimus dėl vaiko maitinimo krūtimi: teismui nurodo apie tariamą didelę emocinę žalą vaikui dėl jo esą staigaus ir drastiško atskyrimo naktimis, tuo tarpu policijai teigia, jog vaiką maitina tik retkarčiais pagal poreikį (3-4 kartus), kas parodo, jog vaiko maitinimas krūtimi nėra pastovus ir nuolatinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės prašymą netenkino.
4. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną ieškovo L. B. bendravimo su sūnumi A. B. tvarką: 1.1. L. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną šiokiadienį (nuo pirmadienio iki penktadienio) vaizdo skambučių tarp šalių metu nuo 19 val. iki 20 val.; 1.2. L. B. praleidžia su sūnumi A. B. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, pasiimdamas sūnų iš J. B. gyvenamosios vietos ar kitos šalių iš anksto sutartos vietos penktadienį laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas jį į J. B. gyvenamąją vietą ar kitą šalių iš anksto sutartą vietą sekmadienį laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val.; 1.3. Sūnui A. B. susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai (nedelsiant) informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą ir sudaro galimybes aplankyti vaiką gydymo ar kitoje įstaigoje arba kitoje sūnaus buvimo vietoje; 1.4. J. B. į pareiškėjo, teiraujantis dėl vaiko, parašytas SMS žinutes ar žinutes per „Messenger“ programėlę, taip pat el. laiškus arba praleidusi skambutį, atsako arba perskambina jam ne vėliau kaip per 24 valandas (vieną parą) nuo L. B. žinutės, el. laiško ar skambučio, kurį praleido, gavimo; 1.5. Nurodyti telefono ir el. pašto Nr., kuriems pasikeitus šalis nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoja apie tai kitą šalį.
5. Teismas susipažino su į bylą pateiktais medicinos dokumentų išrašais, kuriuose nurodoma, kad vaikas maitinamas krūtimi pagal poreikį (dieną ir naktį); apžiūrėjus pacientės krūtys, išsispaudžia pieno lašai. Tačiau įvertinęs tai, kad vaikui tuoj sukaks dveji metai ir jo racione pagrindinę vietą jau turėtų užimti ne motinos pienas, o kitas maistas, padarė išvadą, kad nėra priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų bendrauti su vaiku savaitgaliais (su nakvynėmis). Taip pat ieškovo į bylą pateikta susirašinėjimo su atsakove medžiaga dėl vaiko maitinimo krūtimi, jos paaiškinimai, duoti policijoje, apie vaiko maitinimą krūtimi, teismo vertinimu, kelia abejonių dėl atsakovės argumentų, kad vaiko, atsakovės teigimu, staigus ir drastiškas atskyrimas naktimis nuo motinos padarytų didelės žalos jo emocinei raidai. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje pažymėta, kad vien dėl vaiko amžiaus atimti iš vieno iš tėvų teisę bendrauti su vaiku ar ją neproporcingai apriboti nėra pagrindo.
6. Teismas įvertinęs abiejų šalių argumentus bei pateiktus įrodymus jiems pagrįsti, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, konstatavo, kad nėra pagrindo keisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinos ieškovo bendravimo su šalių sūnumi A. B. tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo L. B. bendravimo su sūnumi A. B. tvarką, pakeisti sekančiai: 1) L. B. sūnų paima kas antrą šeštadienį nuo 8 val. ir grąžina iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 2) L. B. sūnų paima kas trečią sekmadienį nuo 8 val. ir grąžina iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 3) L. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 20 val.; 4) L. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną tarp 19 val. ir 20 val. naudodamasis telekomunikacijos priemonėmis (skambučiais, vaizdo skambučiais); 5) J. B. įsipareigoja pranešti apie savo ir sūnaus planuojamas atostogas ir išvykimą ne vėliau kaip prieš 1 savaitę laiko, tokiu atveju šalys suderina kitą laiką ar dieną L. B. bendravimui su sūnumi; 6) L. B. įsipareigoja įspėti J. B., jei planuoja neatvykti paimti sūnaus, kaip įmanoma anksčiau; 7) L. B. įsipareigoja nedelsiant pranešti J. B., jei buvimo su juo metu nepilnamečiui sūnui A. B. pablogėtų sveikata ir/ar jam prireiktų medikų pagalbos. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nesivadovavo prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nes paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną ieškovo bendravimo su šalių sūnumi A. B. tvarką, net neanalizuodamas ir nesiaiškindamas, ar šiuo metu nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka iš tikrųjų neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. O tik formaliai, netgi manytina, atmestinai įvertinęs byloje esančią medžiagą ir įrodymus, ir visiškai neanalizavęs atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodytų argumentų ir aplinkybių, t. y. net neanalizuodamas ir nevertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikių, motinos/atsakovės žindymo motinos pienu svarbos vaiko raidai ir gerovei, nutarė netenkinti atsakovės prašymo, net tinkamai savo motyvų neargumentavęs, o tik visiškai pritardamas ieškovo pateiktuose prieštaravimuose nurodytiems argumentams, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadai, kuri yra neišsami ir priimta akivaizdžiai tik dėl vieno, atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodyto aspekto atžvilgiu (ieškovas būdamas kartu su vaiku vartoja alkoholinius gėrimus).
7.2. Apeliantės nuomone, galimai pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti galioti nustatytą išimtinai ieškovo, o ne mažamečio vaiko interesais, galiojančią laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, sąlygotas taip pat yra tuo, kad ieškovas šioje nagrinėjamoje byloje buvo pareiškęs prašymą dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos I. S. nušalinimo, argumentuodamas tuo, kad teisėja išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, 2022 m. vasario 25 d. nutartyje, yra aiškiai ir vienareikšmiškai išreiškusi savo poziciją byloje nagrinėjamu klausimu, yra šališka, neobjektyvi, o nutartyje atsispindinčios teisėjos pažiūros yra akivaizdžiai diskriminacinės lyties atžvilgiu, todėl vien dėl to, jog ieškovas yra vyras, jo vertinimu, teisėja I. S. nagrinėjamoje byloje priims jam nepalankų teismo sprendimą. Todėl galimai, šios aplinkybės taip pat galėjo prisidėti ir įtakoti tokios, akivaizdžiai nepagrįstos ir vien ieškovui palankios, 2022 m. balandžio 29 d. nutarties priėmimą šioje civilinėje byloje.
7.3. Apeliantės pateikti medicinos dokumentų išrašai, prašyme nurodyti argumentai, patvirtina ir įrodo, kad atsakovę ir šalių mažametį vaiką sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai dėl žindymo mamos pienu poreikio, kuris turi itin didelę svarbą mažamečio vaiko raidai ir tokio amžiaus vaikui neabejotinai yra būtina jausti šalia motiną ir nakties metu, juolab nuo pat gimimo išimtinai atsakovė rūpinosi sūnumi. Todėl šiuo atveju, mažamečio, dviejų metų sūnaus atskyrimas nuo motinos dvi naktis iš eilės, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, pagal šiuo metu galiojančią laikiną ieškovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką, atsakovės manymu padarys neigiamos įtakos mažamečiam vaikui bei didelės žalos jo emocinei raidai.
7.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šalių mažamečio vaiko amžiaus, jo maitinimo (dar maitinimas krūtimi) specifikos, maitinimo motinos pienu svarbos ir poreikio (dieną ir naktį), vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų pobūdžio, dėl ko nepagrįstai paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną ieškovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką, t. y. bendravimo tvarką su nakvynėmis, kuri be jokios abejonės neatitinka ir pažeidžia vaiko interesus bei atsakovės teises, o tuo tarpu atsakovės siūlomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką teismas atmetė, atkreiptinas dėmesys, savo sprendimo net nemotyvuodamas. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliučiai nepagrįsta, prieštaraujanti prioritetiniam vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui, numatytam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje, bei prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje yra nuosekliai pasisakoma, kad vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomu ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvu gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).
7.5. Apeliantė nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog nėra priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų bendrauti su vaiku savaitgaliais (su nakvynėmis), yra visiškai nepagrįsta, teismas nepagrindė ir nenurodė, kuo būtent remiantis, sprendžia, kad dvejų metų vaiko racione pagrindinę vietą jau turėtų užimti ne motinos pienas, o kitas maistas, ir kuo remiantis teismas sprendžia, jog iš dvejų metų vaiko raciono turėtų būti pašalintas iš viso motinos pienas, ir tik tam, kad šiuo atveju, būtų patenkinti būtent ieškovo, o ne mažamečio vaiko interesai. Be to, teismas neįvertino ir tai, kad naktinių maitinimų etapas yra laikinas ir jis anksčiau ar vėliau pasibaigs, net nesiimant jokių drastiškų priemonių, juolab, kad šiuo metu sprendžiamas yra klausimas tik dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
7.6. Apeliantės nuomone, abejoti, ar netikėti atsakovės žodžiais, kad šiuo metu dvejų metų vaikas pagal poreikį yra dar maitinamas motinos pienu, nėra pagrindo, nes teismas privalo nustatinėti byloje esančius faktus pagal šiuo metu esamą situaciją, o ją kuo puikiausiai įrodo ir patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų įrašai.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovas nurodo, jog priešingai nei nurodo atsakovė, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė ir į vaiko amžių, ir į tokio amžiaus vaiko maitinimo specifiką, taip pat, įvertinęs byloje esančius įrodymus, visiškai pagrįstai išreiškė abejones dėl atsakovės argumentų apie tariamą žalą vaikui dėl esą staigaus ir drastiško vaiko atskyrimo nuo maitinimo krūtimi naktimis. Ieškovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikas buvo atpratintas nuo maitinimo krūtimi jau 2021 m. rugpjūčio mėn. Iš byloje esančio susirašinėjimo su atsakove matyti, jog jau 2021 m. vasarą vaikas su ieškovu ramiai miegodavo naktimis, nesant motinos šalia, kuo atsakovė labai džiaugėsi ir ragino jį miegoti vienam su sūnumi dažniau – kad šis greičiau atprastų nuo maitinimo krūtimi naktį. Pati atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. apklausoje policijoje pripažino, jog ieškovas miegodavo su vaiku ir vaikas buvo atpratęs nuo maitinimo krūtimi. Nuo pat 2021 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė niekada nemaitino prie ieškovo vaiko krūtimi ir nesakė, jog jį taip maitintų. Su atsakove ir sūnumi ieškovas gyveno iki 2021 m. gruodžio mėn. ir, kaip teigia ieškovas, iki to laiko atsakovė nė karto nemaitino prie jo vaiko krūtimi ir nesakė, jog būtų vėl pradėjusi maitinti sūnų krūtimi. Be to, pačios atsakovės paaiškinimai dėl maitinimo krūtimi yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės šeimos gydytoja labai aiškiai nurodė, kad nėra objektyvių būdų nustatyti, ar mama iš tikrųjų maitina. Vadinasi, net ir paties pieno turėjimo faktas vaiko maitinimo fakto neįrodo.
8.2. Ieškovo nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai suabejojo atsakovės nurodyta aplinkybe apie vaiko maitinimą naktimis ir tariamą žalą vaikui, leidžiant su ieškovu, vaiko tėčiu, 2 (du) savaitgalius per mėnesį su nakvynėmis.
8.3. Jokių atsakovės nurodomų teiginių – nei apie motinos pieno visišką pašalinimą iš vaiko raciono, nei apie vaiko maitinimą naktimis bet kokiu maistu, tik ne motinos pienu, skundžiamoje nutartyje visiškai nėra, o minėti atskirojo skundo teiginiai tėra be jokio pagrindo atliktos pačios atsakovės nelogiškos skundžiamos nutarties motyvų interpretacijos.
8.4. Priešingai nei teigia atsakovė, nuo pat 2021 m. gruodžio pabaigos iki šiol – nepaisydama nei vaiko teisių ir teisėtų interesų, nei ieškovo, kaip vaiko tėvo, teisių ir teisėtų interesų, nei privalomai vykdytinos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, atsakovė dėjo maksimalias pastangas, siekdama kuo labiau apriboti ieškovo bendravimą su sūnumi. Tai patvirtina byloje esantys duomenys ir rašytiniai įrodymai (ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga; medicininiai dokumentai - kurie patvirtina atsakovės pastangas gauti dokumentus, kurie taptų pretekstu neleisti ieškovui pasiimti sūnaus (apskritai arba su nakvynėmis); antstolės padėjėjo surašytas vaiko neperdavimo aktas ir kt.) bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės.
8.5. Byloje pateikta ieškovo ir atsakovės 2022 m. balandžio 17 d. – 2022 m. balandžio 21 d. susirašinėjimo medžiaga bei kiti įrodymai (2022 m. balandžio 22 d. vaiko (ne)perdavimo aktas) akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovė piktybiškai neleidžia ieškovui bendrauti su sūnumi ne tik savaitgaliais, bet ir šiokiadieniais bei per šventes. Taip pat, kaip vaiko maitinimu krūtimi, atsakovė manipuliuoja ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi: neleisdama ieškovui susitikti ir praleisti laiko su vaiku šv. Velykų antrą dieną ir šiokiadieniais, atsakovė nurodo, jog teismo nutartis to nenumato ir reikalauja laikytis teismo nutarties, tačiau atvykus pasiimti sūnaus savaitgaliui pagal teismo nutartį, atsakovė sūnaus neduoda, t. y. teismo nutarties pati nevykdo. Toks atsakovės veidmainiškas elgesys aiškiai parodo, jog jos deklaratyvūs teiginiai apie ieškovui esą nesudaromas kliūtis bendrauti su vaiku, yra įžūlus melas, o tuo pačiu patvirtina, jog atsakovė siekia nutraukti ieškovo ir sūnaus artimą ryšį, kas yra neteisėta ir grubiai pažeidžia tiek vaiko, tiek ieškovo, kaip vaiko tėvo, teises ir tesėtus interesus.
8.6. Ieškovo nuomone, nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka (du savaitgaliai per mėnesį su nakvynėmis) užtikrina, jog vaikas praleis pilnavertį laisvalaikį su tėčiu. Kaip teisingai pažymėjo tiek Tarnyba, tiek teismas skundžiamoje nutartyje, „vien dėl vaiko amžiaus atimti iš vieno iš tėvų teisę bendrauti su vaiku ar ją neproporcingai apriboti nėra pagrindo. Būtent tai ir prieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams, kadangi vaikas yra dar labai mažas, augdamas turi kuo daugiau, kiek įmanoma, bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais, juos pažinti.“
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nes paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną ieškovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką, net neanalizuodamas ir nesiaiškindamas, ar šiuo metu nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka iš tikrųjų neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. O tik formaliai, atmestinai įvertinęs byloje esančią medžiagą ir įrodymus, ir visiškai neanalizavęs atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodytų argumentų ir aplinkybių, t. y. net neanalizuodamas ir nevertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikių, motinos/atsakovės žindymo motinos pienu svarbos vaiko raidai ir gerovei, nutarė netenkinti atsakovės prašymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
12. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl atsakovės ir ieškovo pateiktų paaiškinimų, argumentų, atsižvelgė į vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko maitinimo specifiką, ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą nutartį.
13. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka, kuria nustatyta, jog mažametis, dvejų metų vaikas praleistų su tėvu dvi naktis iš eilės, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, nes atsakovė sūnų vis dar maitina naktimis motinos pienu, todėl toks staigus ir drastiškas vaiko atskyrimas naktimis nepilnamečiui vaikui padarytų didelės žalos jo emocinei raidai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
14. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
16. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną ieškovo L. B. bendravimo su sūnumi A. B. tvarką. Ginčas iš esmės kilo tik dėl tvarkos 1.2. punkto, kuriuo nustatyta, kad L. B. praleidžia su sūnumi A. B. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, pasiimdamas sūnų iš J. B. gyvenamosios vietos ar kitos šalių iš anksto sutartos vietos penktadienį laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas jį į J. B. gyvenamąją vietą ar kitą šalių iš anksto sutartą vietą sekmadienį laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val. Apeliantė nesutinka su šia nustatyta laikina ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka, nes teigia, jog sūnų vis dar maitina naktimis motinos pienu pagal poreikį. Ieškovas nurodo, kad vaikas buvo atpratintas nuo maitinimo krūtimi jau 2021 m. rugpjūčio mėn., tai patvirtina šalių susirašinėjimas. Pasak ieškovo, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė niekada nemaitino prie ieškovo vaiko krūtimi ir nesakė, jog jį taip maitintų. Taip pat ieškovas nurodo, kad pati atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. apklausoje policijoje pripažino, jog ieškovas miegodavo su vaiku ir vaikas buvo atpratęs nuo maitinimo krūtimi. Į bylą pateiktuose medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, kad vaikas maitinamas krūtimi pagal poreikį (dieną ir naktį), apžiūrėjus pacientės krūtys, išsispaudžia pieno lašai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog vaikas motinos pienu maitinamas kiekvieną naktį. Kaip nurodo apeliantė, vaikas naktimis motinos pienu maitinamas pagal poreikį. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų bendrauti su vaiku savaitgaliais (su nakvynėmis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad vaiko atskyrimas naktimis nuo motinos padarytų didelės žalos jo emocinei raidai, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Nustatant vaiko interesų turinį reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
18. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Pažymėtina, kad vertinant vaiko interesus ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Byloje nenustatyta, kad ieškovas negalėtų pasirūpinti savaitgaliais nepilnamečiu vaiku ar nesugebėtų vaikui sudaryti tinkamų sąlygų laisvalaikiui, pietų miegui ir poilsiui ir kt., Vien dėl vaiko amžiaus apriboti vieno iš tėvų teisę bendrauti su vaiku nėra pagrindo, nes būtent tai ir prieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi vaikas yra dar labai mažas, augdamas turi kuo daugiau, kiek įmanoma, bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais, juos pažinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustačius ieškovui laikiną bendravimo tvarką su sūnumi, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė ne tik į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, bet ir į kompetentingos institucijos išvadas, prioritetą teikdamas būtent vaiko interesams. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti sąlygas vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kol bus išspręstas galutinai šalių ginčas ir priimtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos.
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės J. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.