Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras L. K., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. P. (toliau – ieškovė) prašo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaro L. K. (toliau – notaras) išduotą 2020 m. liepos 23 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikėjo J. P. turtą bei priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ visas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras L. K., per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės J. P. tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo laikotarpis baigėsi 2020 m. gegužės 23 d. Mirus J. P., per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą jo palikimo niekas nepriėmė, todėl valstybė, gavusi suinteresuotų asmenų prašymą, buvo priversta pradėti J. P. turto paveldėjimo procedūrą valstybės vardu. Pagal 2020 m. liepos 23 d. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro L. K. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 3852, paveldėjimo bylos Nr. 193/2020, mirusiojo J. P. turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais 1/3 dalimi pastato – ūkinio pastato, 1/2 dalimi pastato – daržinės, 1/5 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytas akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė. Šiuo metu minėtas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3205-367/2020 patenkinus ieškovės J. P. prašymą, atnaujintas įstatymų nustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, tikslu paveldėti palikėjo tėvo J. P. turtą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. Teismas pripažino, kad pareiškėja, būdama palikėjo įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi dėl svarbių priežasčių ir jei Lietuvos valstybėje nebūtų buvęs paskelbtas karantinas ji būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėjo, jog Lietuvos valstybei paveldėjus palikėjo turtą, šis nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta J. P. paveldėtoja galėtų priimti savo tėvo palikimą. Ieškovė su minėta teismo nutartimi kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras L. K. 2020 m. spalio 14 d. išdavė ieškovei liudijimą, kad 2020 m. liepos 23 d. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 193/2020 ir pagal byloje esančius dokumentus mirusiojo J. P. duktė J. P. yra mirusiojo palikimą priėmusi įpėdinė.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Byloje nustatyta, kad atsakovė paveldėjimo procedūrą baigė 2020 m. liepos 23 d., praėjus penkiems mėnesiams po palikėjo mirties. Ieškovės prašomas panaikinti 2020 m. liepos 23 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes mirusiojo J. P. įpėdiniai nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Ieškovė yra įstatyminė pirmos eilės įpėdinė – palikėjo vaikas, turinti teisę ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo, taip pat nustatyta, kad nei vienam iš įpėdinių nebuvo atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1, 4 punktai). Kaip byloje nustatyta, ieškovė po mirusio tėvo mirties siekia paveldėti likusį palikimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių tinkamai neįgyvendino teisės į palikimą per nustatytą terminą. Teismui atnaujinus šį terminą palikimui priimti, ieškovė priėmė palikėjo J. P. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Aplinkybę, kad mirusiojo J. P. duktė J. P. yra mirusiojo palikimą priėmusi įpėdinė, patvirtina Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro L. K. 2020 m. spalio 14 d. ieškovei išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 6189.

Minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovė palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, naikintinas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas 2020 m. liepos 23 d. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro L. K., notarinio registro Nr. 3852, po J. P. mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atstovavimą pagrindžiančių išlaidų ieškovė teismui nepateikė. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga nei už minėtos bylos inicijavimą nei už bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimą. Atsakovė, vadovaudamasi jai teisės aktais suteiktais įgaliojimais turėjo pareigą inicijuoti paveldėjimo procedūrą dėl J. P. palikimo perėjimo valstybei. Duomenų, kad atsakovė savo pareigas būtų atlikusi neteisėtai, nėra. Valstybė negali atsisakyti priimti palikimo. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui, todėl ieškovės atstovo pasiūlymas atsakovei ginčą užbaigti taikos sutartimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnyje numatyta tvarka, atsakovės pagrįstai netenkintas ir negali būti laikomas netinkamo atsakovės bendradarbiavimo su ieškove įrodymu. Teisinė situacija, kai ieškovė dėl objektyvių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikėjo J. P. palikimo, kas ir konstatuota Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-3205-367/2020, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovei turi kilti pareiga atlyginti šiuo pagrindu ieškovės turėtas procesines išlaidas. Aptartų aplinkybių pagrindu, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų ieškovei atsiradimą, todėl prašymas dėl jų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

P. J. rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaro L. K. išduotą 2020 m. liepos 23 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 3852, į palikėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.