- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-3205-367/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01111-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. D., A. P., VĮ Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. D., A. P., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, tikslu paveldėti J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Nurodė, kad mirusysis yra jos ir suinteresuotų asmenų L. D. ir A. P. tėvas. Pažymėjo, kad po J. P. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, velionis nebuvo sudaręs testamento, o paveldėjimo procedūrą pradėjo Lietuvos valstybė, kurią šiuo atveju atstovauja suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas. Paaiškino, kad po J. P. mirties liko gyvenamasis būstas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi velionis turėjo kreditorinių įsipareigojimų, mano, kad paveldėjimo procedūrą inicijavo kreditoriai. Pabrėžė, kad tėvas nebuvo sudaręs testamento, todėl nori palikimą priimti pagal įstatymą, pažymi, kad ji ir suinteresuoti asmenys L. D. ir A. P. yra pirmos eilės įpėdinės. Taip pat pažymi, kad tėvas turėjo daugiau vaikų, tačiau jokios informacijos apie juos neturi. Paaiškino, kad per įstatymu nustatytą terminą t. y. 3 mėnesių laikotarpį, į notarą nei pati pareiškėja nei suinteresuoti asmenys nespėjo pasikreipti, kadangi manė, jog spės, tačiau neilgai trukus, po tėvo mirties Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, kuris tęsėsi nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., o kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo laikotarpis baigėsi 2020 m. gegužės 23 d., karantino metu. Pažymėjo, kad norėjo į notarą kreiptis karantino metu, tačiau notaras nepriėmė, o į jį kreiptis elektroninio ryšio priemonių pagalba nemokėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepime nurodė, kad pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi pateiktu pareiškimu taip pat turėtų ginčyti ir išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi atnaujintas terminas palikimui priimti nesukels jokių teisinių pasekmių, nes ginčo turto savininku toliau išliks Lietuvos Respublika. Vadovaudamasi šiais argumentais prašo bylą nutraukti arba įpareigoti pareiškėją patikslinti pateiktą pareiškimą.
Suinteresuoti asmenys L. D. ir A. P. pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog sutinka su pareiškimo patenkinimu. Pažymėjo, kad nepretenduoja į po tėvo mirties likusį palikimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas atstovas advokatas R. V. nurodė, kad pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių – dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Nurodė, kad jo metu notaras pareiškėjos nepriėmė. Paaiškino, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, pareiškėja, tuo atveju, jei notaras neišduos paveldėjimo teisės liudijimo, galės kreiptis ginčo teisena į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, suinteresuoti asmenys L. D. ir A. P. yra J. P. dukros. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal J. P. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį, palikimą galima priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Dėl palikimo priėmimo po J. P. mirties į notarų biurą niekas iš paveldėtojų pagal įstatymą nesikreipė. Iš testamento registro išrašo matyti, kad po J. P. mirties likusį palikimą 2020 m. liepos 23 d. priėmė Lietuvos Respublika. Pareiškėja nurodė aplinkybę, jog norėjo vykti pas notarą dėl palikimo priėmimo, manė, jog spės tai padaryti per 3 mėnesių laikotarpį, tačiau nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, o kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo laikotarpis baigėsi (duomenys neskelbtini) t. y. karantino metu. Nurodė, kad notaras tokiu laikotarpiu jos nepriėmė, o į jį kreiptis elektroninio ryšio priemonių pagalba nemokėjo. Aplinkybę dėl paskelbto karantino Lietuvos Respublikoje patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ matyti, kad karantinas baigėsi 2020 m. birželio 16 d. Pažymėtina, kad karantino metu, siekiant maksimaliai apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo virusu, viešosios įstaigos asmenis aptarnaudavo nuotoliniu būdu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, negebėjimas naudotis elektroninio ryšio priemonėmis t. y. kompiuteriu, internetu, negali būti laikytina lemiama priežastimi atsisakyti atnaujinti terminą palikimo priėmimui.
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šiuo atveju, pareiškėja siekia paveldėti savo artimos žmogaus – tėvo palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.
Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
Svarbu pažymėti ir tai, po J. P. mirties, palikimą priėmė ne fiziniai asmenys, bet Lietuvos valstybė, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Lietuvos valstybei paveldėjus palikėjo turtą, šis nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta J. P. paveldėtoja galėtų priimti savo tėvo palikimą.
Iš esmės aukščiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja būdama palikėjo įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi dėl svarbių anksčiau įvardintų priežasčių ir jei Lietuvos valstybėje nebūtų buvęs paskelbtas karantinas ji būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teismui termino priimti palikimą praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pripažintina, jog pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Pagal CK 5.57 straipsnį atnaujinus terminą palikimui priimti, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Iš pareiškėjos priteistinos teismo bylinėjimosi išlaidos t. y. 8,65 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalimi, 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš pareiškėjos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,65 Eur (aštuonis eurus 65 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660, minėtą sumą sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų t. y. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ banke.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.