Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-14 · Civilinė byla Nr. e2-20477-465/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
e2-20477-465/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10483-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Atsakovas
ERGO Insurance SE
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Julius Sakalauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20477-465/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10483-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Aivai Jusytei,

atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 1283,28 EUR skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Titvesta“ buvo sudaryta turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas Tilžės g. 109, Šiauliuose esantis turtas. 2013-03-26 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. T., apgadino fasado detalę (plokštę). Eismo įvykio kaltininku prisipažino automobilio FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Remdamasis draudžiamojo įvykio tyrimo metu surinkta informacija, ieškovas išmokėjo 1283,28 EUR (4430,91 Lt) dydžio draudimo išmoką, susijusią su įvykio metu padaryta žala. Eismo įvykio metu automobilio FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje Ergo Insurance SE. Minėtai bendrovei buvo išsiųsta pretenzija, kurioje CK 6.1015 str. pagrindu buvo reikalaujama išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovas pretenzijos geranoriškai nepatenkino.

Teisme gautas atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas su ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog siekdamas nustatyti žalos (draudimo išmokos) apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes apie sugadintam turtui taikytą nusidėvėjimą, atsakingas draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškovui tris kartus išsiuntė pranešimus suteikti tam reikalingą informaciją. Kadangi atsakymai į šiuos pranešimus nebuvo gauti, atsakovas nepriėmė sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pažymėjo, jog ieškovo ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, atsakovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas arba LAT) yra suformavęs galutinę teisės taikymo taisyklę: kai atsakingas draudikas pažeidžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – 3 mėnesių terminą išmokėti draudimo išmoką, t. y. nepriima jokio sprendimo ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo negauna atsakingo draudiko atsakymo į pretenziją, praėjus nustatytam terminui pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas nukentėjusiajam asmeniui kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gauti draudimo išmoką (jos dalį). Šis terminas skaičiuojamas ta pačia tvarka, jeigu gaunamas atsakymas iš draudiko, bet netenkinama pretenzija arba ji tenkinama iš dalies, tačiau nukentėjęs asmuo su tokiu atsakymu nesutinka. Ieškovas subrogacinį reikalavimą atsakingo asmens draudikui – atsakovui pareiškė 2013-09-16, todėl apie savo subjektinės teisės – teisės į draudimo išmokos išmokėjimą pažeidimą turėjo suvokti praėjus 30 dienų, t. y. 2013-10-16. Atsakovo teigimu, nuo šios dienos prasidėjęs vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti pasibaigė dar 2014-10-16. Atsakovo įsitikinimu, ieškinio senaties terminas yra praleistas net ir tuo atveju, jei bus skaičiuojamas suėjus maksimaliam 3 mėnesių terminui nuo eismo įvykio išmokėti draudimo išmoką ar praėjus 30 dienų nuo paskutinio atsakovui 2014-01-10 išsiųsto pranešimo suteikti žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingą informaciją. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 550,00 EUR.

Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas ieškovui 2013-10-08, 2013-11-14 ir 2014-01-10 pateikė beveik identiškus pranešimus, kuriuose nurodė, kad išsiuntė paklausimus UAB „Titvesta“ dėl papildomų dokumentų pateikimo, taip pat teigia, kad gavę prašomą informaciją ir priėmę sprendimą nedelsiant informuos ieškovą. Be to, atsiprašo dėl užsitęsusio žalos administravimo. Ieškovas el. paštu informavo atsakovą, kad neturi informacijos apie sugadinto turto metinį nusidėvėjimą bei eksploatacijos pradžią ir pasiūlė kreiptis į UAB „Titvesta“. Pažymėjo, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 str. 2 d.) ir negali atsisakyti išmokėti išmoką nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 2 p.). Be to, draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytas atsakingo draudiko pareigas aktyviai tirti draudžiamąjį įvykį bei į minėtų trijų pranešimų turinį, ieškovas pagrįstai manė, kad atsakovas įvykį administruoja, renka informaciją apie sugadintą turtą ir kt. bei tikrai nesuvokė, kad jo teisė pažeista. Atkreipė dėmesį, kad iki atsakovo nurodomos 2016-02-29 LAT nutarties c. b. Nr. 3K-7-43-706/2016, buvo suformuota kitokia teisės taikymo praktika dėl ieškinio senaties termino pradžios. LAT 2013-02-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013, išaiškinta, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo (ar jo teisių perėmėjas) sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti (LAT 2013-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). Tokios pozicijos LAT nuosekliai laikėsi iki 2016-02-29 nutarties c. b. Nr. 3K-7-43-706/2016 priėmimo (pvz., 2013-04-26 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013 ir kt.), todėl ieškovas, negavęs aiškaus atsakymo iš atsakovo, kad šis neketina vykdyti išmokos mokėjimo prievolės, nesikreipė į teismą, kadangi pagrįstai manė, kad ieškinio senaties terminas neprasidėjo. Jei teismas manytų, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, prašė ją atnaujinti, kadangi ji praleista dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi laikytinas faktas, kad nuo pretenzijos pareiškimo ir beveik iki kreipimosi į teismą, LAT buvo suformavęs visiškai kitokią teisės taikymo praktiką, susijusią su senaties terminu – senaties terminas vieneri metai nuo atsisakymo mokėti išmoką gavimo dienos. Pažymėtina, kad LAT pateikus naują išaiškinimą 2016-02-29, ieškovas per protingą terminą (27 dienas, 2016-03-25) kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą, siekdamas išvengti senaties termino praleidimo. Prašė sumažinti atsakovo patirtas 550,00 EUR bylinėjimosi išlaidas, nes atsiliepimas į ieškinį nėra sudėtingas, jame keliamas tik vienintelis argumentas dėl senaties.

Ieškovo atstovas dėl didelio užimtumo į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus palaikė. Nurodė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o naujai suformuota praktika nėra priežastis jį atnaujinti. Atstovo teigimu, svarbios atnaujinimui aplinkybės turėtų būti vertinamos nuo 2013-10-16 iki 2014-10-16, o ne kitu laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Titvesta“ buvo sudaryta turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas Tilžės g. 109, Šiauliuose esantis turtas. 2013-03-26 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. T., apgadino fasado detalę (plokštę). Eismo įvykio kaltininku prisipažino automobilio FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Remdamasis draudžiamojo įvykio tyrimo metu surinkta informacija, ieškovas išmokėjo 1283,28 EUR (4430,91 Lt) dydžio draudimo išmoką, susijusią su įvykio metu padaryta žala. Eismo įvykio metu automobilio FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje Ergo Insurance SE. Minėtai bendrovei 2013-09-13 buvo išsiųsta pretenzija Nr. DK-1125, kurioje CK 6.1015 str. pagrindu buvo reikalaujama išmokėti draudimo išmoką. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2013-10-08 pranešimu informavo ieškovą, jog pretenziją gavo, bei pranešė, jog žalos administravimo procedūros užbaigimui yra išsiuntę paklausimą UAB „TITVESTA“ dėl papildomų duomenų pateikimo. 2013-11-14 ir 2014-01-10 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išsiuntė ieškovui dar du pranešimus, kuriais prašė nurodyti sugadinto turto metinį nusidėvėjimą, bei eksploatacijos pradžią. Atsakovo teigimu, atsakymai į šiuos pranešimus gauti nebuvo, todėl atsakovas nepriėmė sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1283,28 EUR draudimo išmoką.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo ir ar yra pagrindas jį atnaujinti.

CK 1.124 straipsnyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo teisė atsirado subrogacijos pagrindu. Ieškovui yra privalomi TPVCAPDĮ reikalavimai, o ginčo šalis sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, nes ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą įgyvendinimas yra susijęs su pastarojo prievole, kylančia iš TPVCAPD sutarties, o tai reiškia, kad ieškovo reikalavimo teisei į atsakovą yra taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Taigi, ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 str. 2 d.), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą išmokos mokėjimo tvarką atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, o jei per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti - per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento suformulavo galutinę teisės taikymo taisyklę, pagal kurią atsakingam draudikui pažeidus TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – 3 mėnesių terminą išmokėti draudimo išmoką, t. y. nepriėmus jokio sprendimo ir (ar) nukentėjusiam trečiajam asmeniui negavus atsakingo draudiko atsakymo į pretenziją, praėjus nustatytam terminui pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas nukentėjusiajam asmeniui kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gauti draudimo išmoką (jos dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas subrogacinį reikalavimą atsakingo asmens draudikui (atsakovui) pirmą kartą pareiškė 2013-09-16, apie savo subjektinės teisės pažeidimą turėjo suvokti praėjus 30 dienų, t. y. 2013-10-16 (TPVCAPDĮ 19 str. 1 d.). Nuo 2013-10-16 prasidėjęs vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gauti draudimo išmoką, pasibaigė dar 2014-10-16, o ieškovas dėl draudimo išmokos priteisimo į teismą pirmą kartą kreipėsi tik 2016-03-25, t. y. jau praleidęs įstatymu nustatytą terminą. Be to, ieškovas įstatymu nustatytą terminą praleido net jeigu jis būtų skaičiuojamas suėjus maksimaliam 3 mėnesių terminui nuo pretenzijos pateikimo dienos, t. y. nuo 2013-12-16 (TPVCAPDĮ 19 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas praleido įstatymų nustatytus terminus reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 str. 6 d., CK 1.5 str.). Aptariamu atveju pagrindų atnaujinti ieškovui (profesionaliam ūkio subjektui – draudikui) praleistą ieškinio senaties terminą nėra, nepaisant to, kad savo teisių gynybos tikslu ieškinį jis pareiškė galimai dėl anksčiau vyravusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Nustačius, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinimui, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.). Padarius išvadą, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, netikslinga pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 550,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 168-169). Atsakovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai ir iš ieškovo priteistina 550,00 EUR suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, dėl draudimo išmokos priteisimo, suėjus senaties terminui, atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, 550,00 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, naudai.

Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė