Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. S.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. V. ir J. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui padidinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovai A. V. ir J. V. yra nepilnamečio vaiko V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Socialinės paramos gavėjų informacinės sistemos duomenimis, J. V. ir A. V. šeima nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Utenos rajono socialinių paslaugų centre šeimai buvo teiktos socialinės paslaugos, nutraukus paslaugų teikimą, centras apie šeimos situaciją informacijos neturi. Utenos rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. Utenos apylinkės teismas) 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-176-839/2015 buvo terminuotai dviejų metų laikotarpiui apribota tėvų valdžia ir sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovams J. V. ir A. V. dukros V. V. atžvilgiu; vaikui nustatyta nuolatinė globa ir jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. J. V.; V. V. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėju. Tuo pačiu sprendimu iš A. V. ir J. V. priteistas iš kiekvieno po 50 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas V. V. nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Terminuoto tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu vaiko globos peržiūrų metu buvo nustatyta, kad atsakovai su dukra bendrauja labai retai. 2022 m. gegužės 13 d. atlikus V. V. globos peržiūrą nustatyta, kad atsakovų problema dėl alkoholio vartojimo išlikusi, jie neteikia dukrai išlaikymo, nesidomi jos ugdymu ir sveikata.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovę, atsakovus, trečiąjį asmenį, įvertinus nepilnamečio vaiko nuomonę, darytina išvada, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra, neteikia jai išlaikymo, praktiškai nesidomi vaiku, nors bendrauja su dukra, bet jos poreikių nežino, gyvena asocialų gyvenimo būdą, abu atsakovai nerodo noro ir nededa jokių pastangų, kad auginti savo vaiką patys ir nėra duomenų, jog situacija gali keistis. Atsakovai po terminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos vaikui nustatymo 2015 m. balandžio 27 d. teismo sprendimu neišreiškė jokio susirūpinimo dėl tolimesnio dukros likimo, socialinis darbas su atsakovais nevyko dėl jų kaltės ir abejingumo, su alkoholio vartojimu susijusių problemų nesprendžia. Nei vienas iš atsakovų teismo sprendimu priteisto išlaikymo dukrai nemoka, nerodė iniciatyvos padėti savo dukrai, pilnai išlaikyti ją ir rūpintis jos mokslais bei sveikata, nors teigia su dukra bendraujantys, dukrą pas globėją lankantys, tačiau realiai nesidomi dukros pasiekimais, kasdieniais užsiėmimais, pomėgiais, jos savijauta ir sveikata, nesudaro sąlygų mergaitei gyventi kartu su kuriuo nors iš tėvų ar su abiem, neaprūpina vaiko tinkamu gyvenamuoju būstu. Teismas daro išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką, visiškai juo nesirūpina. Atsakovų požiūris į vaiką, abejingumas dukros atžvilgiu, nes patys teigia, kad juos visiškai tenkina situacija, kad dukra gyvena atskirai nuo jų ir yra išlaikoma valstybės ir globėjo, kelia grėsmę mergaitės saugumui, sveikatai, raidai ir orumui. Atsakovai po nuolatinės globos vaikui nustatymo (duomenys neskelbtini) neatliko jokių konkrečių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą, kad situacija artimiausiu metu pasikeis, ir vaikas galės su jais gyventi, o jie juo tinkamai rūpinsis, todėl pripažįstama, kad nėra jokių duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Priešingai, kaip nurodė ieškovo atstovė ir trečiasis asmuo, kuris yra V. V. nuolatinis globėjas, atsakovai dukra beveik nesidomi, neteikia jai materialinio išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu. Tai yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų nepilnametės dukros V. V. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnis).

V. V. nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimai išspręsti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu, todėl šie klausimai iš naujo nenagrinėjami.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Kaip jau minėta, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų dukra. 2015 m. balandžio 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-176-839/2015 iš A. V. ir J. V. priteistas iš kiekvieno po 50 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas V. V. nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant ir priteisiant iš atsakovo A. V. po 100 EUR, o iš atsakovės J. V. po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą V. V. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki mergaitės pilnametystės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjus septyniems metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovų teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti iš atsakovų priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Įvertinęs ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas prieina prie išvados, kad nepilnametės V. V. poreikiai per daugiau kaip septynių metų laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo priėmimo ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė - jie žymiai išaugo. Nagrinėjamu atveju nepilnametei V. V. sukako (duomenys neskelbtini) metų, ji yra (duomenys neskelbtini), o priteisiant išlaikymą jai tebuvo (duomenys neskelbtini) metai.

Teismas, spręsdamas reikalavimą priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), ir daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu priteistas iš atsakovų išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. V. iš kiekvieno po 50 EUR kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnametei V. V. dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jos poreikiai išaugo, praėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kai jai buvo priteistas išlaikymas iš atsakovų, mergaitė likusi be tėvų globos, gyvena pas globėją.

Atsakovai A. V. ir J. V. bylos duomenimis nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė J. V. sirgtų kokiomis nors ligomis, kurios apsunkintų įsidarbinimą, atsakovė tokių duomenų taip pat nenurodė, tik formaliai teigė, kad jai neapsimoka dirbti legaliai, sudėtingas susiekimas. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė yra darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovei dirbti ir užsidirbti, todėl atsakovė turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos ir nepilnametės dukros poreikius. Pažymėtina, kad bylos duomenimis atsakovė daugiau išlaikytinių neturi.

Sprendžiant dėl priteistino iš atsakovo A. V. išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis turi rimtų sveikatos sutrikimų (dėl ligos iki (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis), taigi atsakovo galimybės dirbti geriau apmokamą darbą ir gauti pajamų dukros išlaikymui yra objektyviai ribotos, tačiau tai negali eliminuoti jo pareigos išlaikyti savo vaiką nors minimaliai. Atsakovo turimi sveikatos sutrikimai nėra tokio mąsto ir pobūdžio, kad jis visiškai negalėtų dirbti ir gauti nors minimalias pajamas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į V. V. amžių, jos minimalius bendruosius poreikius bei jos interesus, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą ir tai, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovė J. V. turi tam objektyviai daugiau galimybių, nei A. V., tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovų nepilnametei V. V. išlaikymą iki 100 EUR iš atsakovo A. V. ir iki 200 EUR iš atsakovės J. V. per mėnesį. Todėl nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 18 d.) iki nepilnametės V. V. pilnametystės atsakovas A. V. privalo mokėti jai išlaikymą 100 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, o atsakovė – 200 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovų priteisus išlaikymą nepilnametei V. V., jos išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas jos globėjas A. J. V.. Išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko V. V. išlaikymui skirtomis lėšomis jos nuolatinis globėjas disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas).

Patenkinus ieškinį iš atsakovės J. V. priteisiama į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo (100 EUR x 75 proc.) ir 40,50 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ((200-50) EUR x 12 x 3 proc. x 75 proc.), viso – 115,50 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo A. V. priteistina į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už pilnai patenkintą neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (100 EUR x 75 proc.) ir 13,50 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimą ((100-50) EUR x 12 x 3 proc. x 75 proc.), viso – 88,50 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 36 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybei priteistina po 18 EUR iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu priteisto iš atsakovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 EUR (vieną šimtą eurų), iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR (du šimtus eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 88,50 EUR (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 18 EUR (aštuoniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 115,50 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 18 EUR (aštuoniolika) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5662) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.