- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-1435-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05375-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- J. Č., I. Č., A. Č.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. Č., I. Č., A. Č., A. Č. (A. Č.) ir A. Č. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: iškeldinti atsakovus J. Č., A. Č., I. Č., A. Č. ir A. Č. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų J. Č., I. Č., A. Č. ir A. Č. 1 015,17 Lt skolos už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 2 456,14 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas.
Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-207 išnuomojo atsakovės J. Č. penkių asmenų šeimai socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 28 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir J. Č. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N10/1052 (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas nuomininkei ir jos šeimos nariams. Paminėtu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusios tik atsakovės J. Č. ir A. Č. Vadovaujantis nuomos sutarties 12 punktu, atsakovai įsipareigojo vieną kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus sutarties 13 punkte nustatytais terminais. Nustatytu terminu iki 2013 m. balandžio 30 d. atsakovai dokumentų nepateikė, nors ir buvo raginami ir įspėti. Nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, nuomos sutartis pasibaigė (nuomos sutarties 40.2 p.), todėl ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo. Be to, kadangi atsakovai nevykdo ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį, t.y. nemoka nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, todėl susidarė 1 015,17 Lt įsiskolinimas už buto nuomą ir 2 456,14 įsiskolinimas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu bylą dalyje dėl 1 015,17 Lt skolos už būsto nuomą ir 2 456,14 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas priteisimo solidariai iš atsakovų J. Č., I. Č., A. Č. ir A. Č. nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklauso gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios visos gyvenamosios patalpos buvo perduotos ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, įskaitant ginčo patalpas. 2010 m. sausio 28 d. ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovė J. Č. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N10/1052, kurios pagrindu ieškovas suteikė gyvenamąsias patalpas nuomininkei ir jos šeimos nariams. Įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai padengė ieškovo paskaičiuotą įsiskolinimą už nuomą ir komunalines paslaugas, o posėdžio metu ieškovo atstovas atsisakė šio ieškinio reikalavimo, teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 1 015,17 Lt skolos už būsto nuomą ir 2 456,14 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39/N10/1052 12 punktu atsakovė ir jos šeimos nariai įsipareigojo vieną kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centras“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. Pagal reikalingumą – invalidumo pažymėjimo kopiją, pažymą iš gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt. Pagal sutartį atsakovai nurodomus dokumentus privalėjo pateikti iki 2013 m. balandžio 30 d. Atsakovai minėtų dokumentų nepateikė, nors buvo raginami tą padaryti ir įspėti dėl galimų pasekmių nepateikus šių dokumentų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal savo galimybes atsakovai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. iš dalies mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė ir jos šeimos nariai savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi ar blogina minimo būsto padėtį. Atsakovė savo aktyviais veiksmais išreiškė valią ir norą pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį, nes, siekdama padengti įsiskolinimus, yra pasirašiusi vekselius su ieškovu, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“. Bylos duomenys įrodo, kad atsakovai rinko dokumentus, patvirtinančius teisę gauti socialinį būstą, tiesiog nespėjo ir/ar nepateikė jų sutartyje numatytu terminu. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis suteikė teisę gyvenamosiose patalpose, esančiose Karaliaučiaus g. 13-8, Vilniuje, gyventi net penkiems asmenims, todėl teismas kritiškai vertino ieškovo poziciją, jog visi atsakovai reikiamus dokumentus ieškovui turėjo pateikti vienu metu. Tokio reikalavimo (dokumentus visiems nuomininkams pateikti kartu) nėra numatyta ir Socialinio būsto nuomos sutarties 12 punkte. Šiuo atveju atsakovams buvo reikalingas ilgesnis laiko tarpas būtiniesiems dokumentams surinkti. Be to, iš Pilaitės seniūnijos 2014 m. birželio 19 d. išduotos pažymos matyti, jog socialiniame būste savo gyvenamąją vietą deklaruoja tik atsakovai A. Č., A. Č., J. Č. ir A. Č., taip pat atsakovės A. Č. nepilnamečiai vaikai E. A. ir M. M. Bute gyvenamosios vietos nedeklaruoja ir negyvena atsakovas I. Č.
Remiantis išdėstytu, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš nuomojamo socialinio būsto vien dėl aplinkybės, jog jie sutartyje numatytu laiku ir visi kartu nepateikė teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
1) Atsakovės J. Č. atsiskaitymai pagal sutartį su ieškovu ir kitais paslaugų tiekėjais yra prievolių pagal sudarytą nuomos, kitų sutarčių su paslaugų tiekėjais vykdymas. Atsakovo prievolių pagal sutartį tinkamas vykdymas nėra atsakovo teisės į socialinio būsto nuomą patvirtinantis veiksmas ar dokumentas. Iki nuomos sutartyje nustatyto termino (2013 m. balandžio 30 d.) atsakovai turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jų teisę į socialinio būsto nuomą, tačiau to nepadarė, dokumentai nėra pateikti ir iki šiol. Nuomininkui nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, darytina prielaida, kad atsakovai šios teisės yra netekę. Todėl teisės į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų nepateikimas negali būti pripažintas formaliu pažeisimu.
2)Atsakovų ilgesnio laikotarpio būtinumas surinkti reikalingus dokumentus, nėra pagrindas jų prievolės įvykdymą pratęsti. Vėlgi teismas nepasisakė, kokie kritiškai vertintini ieškovo reikalavimai nepagrįsti ar neteisėti, kokioms įstatymo ir/ar nuomos sutarties nuostatoms jie prieštarauja. Teismas ignoravo tai, kad terminas pateikti reikalingus dokumentus nustatytas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 11 str. 4 d. ir nuomos sutarties 12 punkte. Teismo sprendimas negali remtis prielaidomis, kad „manytinai“ atsakovams reikalingas ilgesnis laiko tarpas, tuo labiau sprendžiant atsakovų prievolių pagal sutartį ir įstatymą tinkamo (į)vykdymo klausimus.
3) Spręsdamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir proporcingumą, teismas nepagrįstai neįvertino, kad išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pažymėjo, jog atsakovas I. Č. bute negyvena, t. y. jis su dukra A. ir nepilnamete A. Č. nuo 2012 m. sausio mėn. gyvena kitame 3 kambarių bute su daliniais patogumais. Be to, atsakovas I. Č. 2014 m. vasarį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis tik atsakovų - suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir tuo, kad atsakovai į bylą pateikė eilę paskirų dokumentų. Visgi pateikti dokumentai neatitinka įstatyme nustatytų dokumentų, kurių pagrindu konstatuojama teisė į socialinio būsto nuomą. Atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl iškeldinimo, teismas net nevertino atsakovų pateiktų dokumentų, jų turinio, išdavimo datos ir kt.
4) Priėmus sprendimą, atsakovai ir toliau gyvena ginčo socialiniame būste be teisinio pagrindo. Teisę į socialinį būstą patvirtinantys dokumentai nepateikti, sprendimo dėl nuomos sutarties pratęsimo nėra. Todėl, remiantis sutarties 41 p., atsakovai turi būti iškeldinti iš socialinio būsto. Teismas negalėjo atmesti ieškinio ir dėl to, kad atsakovai nėra pateikę priešieškinio dėl teisės į socialinio būsto nuomą patvirtinimo. Todėl teismas, atmesdamas reikalavimą dėl iškeldinimo, ne tik peržengė ieškinio ribas, tačiau taip pat neišsprendė ginčo iš esmės, tuo pažeisdamas koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). Palikus galioti teismo sprendimą, teisiniai atsakovų ir ieškovo santykiai dėl ginčo patalpų toliau liko neapibrėžti. Liko neišspręsta, kada ir kokius dokumentus atsakovai turi ar turės pateikti ieškovui; ar atsakovai turi teisę, kokiomis sąlygomis ir pagrindu toliau naudotis ginčo socialiniu būstu.
5) Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atsakovų veiksmų neteisėtumą, darydamas nepagrįstas išvadas, priešingai įrodymams bei jų tyrimo tvarkai. Priimdamas sprendimą, teismas netinkamai ir plečiamai aiškino materialinės teisės normas - Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą dėl asmenų teisės į socialinį būstą patvirtinimo tvarkos ir sąlygų, dėl ko nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo. Neteisingai taikydamas materialinės teisės normas, teismas priėmė sprendimą klausimu, nenagrinėtu byloje - faktiškai patvirtino atsakovų teisę į socialinio būsto nuomą, leisdamas atsakovams toliau gyventi ginčo socialiniame būste. Ieškovo reikalavimų esmė nebuvo atskleista, ginčas tarp šalių liko nesureguliuotas. Tokiu sprendimu formuojama ydinga praktika, kuri prieštarauja kasacinio teismo praktikai ir kuria iškreipiamas subjektų, turinčią teisę į valstybės ir savivaldybių teikiamą socialinio būsto nuomos paramą, ratas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai I. Č., A. Č., atstovaujama įstatyminio atstovo I. Č., A. Č. ir A. Č. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai: kadangi teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo. Pagrindinis ieškovo argumentas dėl atsakovų iškeldinimo iš socialinio būsto buvo jų įsiskolinimas už būsto išlaikymą, tačiau dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovai visą ieškinyje nurodytą įsiskolinimą padengė. Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovai pagal savo turtinę padėtį ar kitus parametrus negali naudotis socialiniu būstu ir turi būti iškeldinti. Negali būti pagrindas iškeldinimui iš socialinio būsto ta aplinkybė, kad atsakovai ne vienu kartu pateikė dokumentus, patvirtinančius teisę į socialinį būstą, nes tai tik laiko klausimas, o be to ir pats atsakovas galimai įtardamas priešingai gali gauti visą tai apimančią informaciją iš atitinkamų institucijų, nes tam turi visas teises ir įgalinimus, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. K. (buvusi pavardė Č.) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai: teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovų iškeldinimas iš socialinio būsto yra neproporcinga priemonė. Atsakovė su dukra gyvendama socialiniame būste nuo 2010 m. sausio 28 d., nors ir ne visada laiku, tačiau vykdė prisiimtus įsipareigojimus, t.y. mokėjo nuomos mokestį, dengė komunalinius mokesčius. Nors atsakovė sutarties 12 -13 p. nustatytais terminais nepateikė reikalaujamų dokumentų, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad sutartis pasibaigė. Byloje įrodyta, kad atsakovai rinko dokumentus, patvirtinančius jų teisę gauti socialinį būstą, tačiau nespėjo to padaryti sutartyje nustatytu terminu. Dokumentų pateikimui buvo reikalingas ilgesnis laiko tarpas. Šiuo atveju sutarties 40.2 punkto pažeidimas negali būti vertinamas esminiu sutarties pažeidimu, todėl ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo yra neteisėtas, neproporcingai ribojantis atsakovės teisę į būstą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra praradusi teisės į socialinį būstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad nuomininkui sutartyje nustatytais terminais nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, toks formalus nuomininko pareigų pažeidimas nėra pagrindas iškeldinti nuomininką (nuomininkus), nesant nuomininko teisę į socialinį būstą paneigiančių įrodymų (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-732-823/2013; 2015 m. sausio 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1317-656/2015). Taigi tam, kad teisės į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų nepateikimą pripažinti formaliu, būtina aiškiai nustatyti, kad atsakovai (nuomininkė su šeimos nariais) turi teisę į socialinio būsto nuomą.
Teisę į socialinio būsto nuomą turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniais asmenys ir šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus šiam įstatymui, neteko galios Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos visus reikalavimus: gyvena Lietuvos Respublikoje; gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos. Šiuo atveju ieškovas, siekdamas įsitikinti, ar nuomininkė (atsakovė) J. Č. (dabartinė pavardė K.) ir jos šeimos nariai (vyras ir trys vaikai), nėra praradę teisės į socialinį būstą, 2010 m. sausio 28 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N10/1052 (toliau – nuomos sutartis) 12 punkte nustatė nuomininkės pareigą pateikti tokius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją; pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą; VĮ Registrų centro išduotą pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant vaikus. Iš to, kas išdėstyta, prieinama prie išvados, kad pareigą įrodyti teisę į socialinį būstą (t.y. pateikti tokią teisę patvirtinančius dokumentus) tiek įstatymas, tiek šalių sudaryta sutartis numatė socialinio būsto nuomininkei.
Bylos duomenys įrodo, kad nuomininkė (atsakovė) pažeidė savo, kaip nuomininkės, pareigą per nuomos sutartyje 13 punkte nustatytą terminą pateikti teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančius dokumentus, tačiau, kaip minėta, toks pažeidimas savaime nesudaro pagrindo iškeldinti nuomininkę su šeimos nariais iš socialinio būsto. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuomininkė teikė į bylą tam tikrus dokumentus, siekiant pagrįsti savo teisę į socialinį būstą, tačiau jų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl tokią pareigą atlieka apeliacinės instancijos teismas. Bylos duomenys įrodo, kad nuomininkė pateikė duomenis apie visų šeimos narių deklaruotas gyvenamąsias vietas ir šeimos narių (vyro bei vaikų A. ir A.) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau nebuvo pateikti įrodymai, ar jos (nuomininkės) ir dukros Aleksos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Be to, nors buvo byloje pateikta metinė šeimos turto deklaracija, kuri gauta (pateikta) ir Vilniaus apskrities VMI, tačiau nėra duomenų, kad ji priimta, o deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėtina, kad būtent mokesčio administratorius tikrina, ar deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 8 str.), o byloje pateikti duomenys nėra pakankami įsitikinti, ar šeimos deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad nuomininkės pateikti dokumentai nėra pakankami nustatyti, ar ji ir jos šeimos nariai turi išlikusią teisę į socialinio būsto nuomą.
Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.