- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2-434-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02567-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. B., V. A., BAB bankui „Snoras“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos centrinio banko Lietuvos bankas
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6421-467/2014, kuria ieškovo R. P. ieškinys atsakovams R. B., V. A., BAB bankui „Snoras“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos centrinio banko Lietuvos bankas dėl BAB banko „Snoras“ obligacijų (trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“) pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui R. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovo BAB bankui „Snoras“ pervestas lėšas už nupirktas 21 000 Lt nominaliosios vertės obligacijas draudimo objektu bei įpareigoti trečiąjį asmenį išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką; 2) priteisti ieškovui padarytą žalą iš kaltų asmenų, jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimą, pagal kurį bus pripažinta, kad už pirktas obligacijas draudimo išmoka nemokėtina (1- 3 b. l.).
Ieškovas atsakovais pagal pareikštą ieškinį nurodė R. B. (buvusį BAB banko ,,Snoras“ valdybos pirmininką), V. A. (buvusį BAB bankas ,,Snoras“ pagrindinį akcininką), BAB bankas ,,Snoras“ ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos banko; trečiuoju asmeniu – valstybės įmonę ,,Indėlių ir investicijų draudimas“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus: patikslinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinę padėtį; nurodyti prašomos priteisti žalos sumą; įvardinti atsakovus, kuriems reiškiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo (12 – 13 b. l.).
Teismas nurodė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas - pripažinti ieškovo pervestas BAB bankui „Snoras“ lėšas už nupirktas 21 000 Lt nominaliosios vertės obligacijas draudimo objektu bei įpareigoti trečiąjį asmenį išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką – tiesiogiai nukreiptas ne į ieškinyje nurodytus atsakovus, bet į trečiąjį asmenį – VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, taigi ieškovo paduotas ieškinys yra su trūkumu, kadangi nėra tinkamai nurodyta VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinė padėtis. Teismo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasirinkimas priklauso ieškovo dispozicijai, ieškovui nustatytinas terminas patikslinti VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinę padėtį.
Pasak teismo, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos priteisimo, nenurodė prašomos jam priteisti žalos dydžio; iš ieškinio turinio nėra aišku, ar prašomos priteisti žalos dydį ieškovas sieja su jo už obligacijas sumokėta suma. Be to, teismo teigimu, ieškovas neatskleidė ir ieškinio faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo; ieškinyje nėra aiškiai įvardijama, kokius konkrečiai tiesioginius ar netiesioginius ieškovo turtinius nuostolius reikalaujama kompensuoti; todėl tikslintinas ir ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas, nurodant konkrečią prašomos priteisti žalos sumą.
Teismo teigimu, nėra aišku kuriam iš nurodytų atsakovų reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas – priteisti padarytą žalą iš kaltųjų asmenų, todėl šis reikalavimas tikslintinas, ieškovui konkrečiai nurodant atsakovus, kuriems reiškiamas reikalavimas dėl ieškovui padarytos žalos priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas R. P. Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti ieškovo 21 000 Lt nominaliosios vertės obligacijas draudimo objektu bei įpareigoti trečiąjį asmenį išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką, kurią sudaro 21 000 Lt (obligacijų pirkimo suma) bei 324 Lt palūkanos; 2) priteisti ieškovui padarytų 21 424,40 Lt sumos dydžio tiesioginių nuostolių iš kaltų asmenų, jei pagrįstai bus pripažinta (atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą), kad už pirktas obligacijas draudimo išmoka nemokėtina, arba skirtumą tarp šios ir draudimo išmokos sumos (draudimo kompensacijos mokėjimo atveju). Šių nuostolių priteisimą iš kaltųjų asmenų ieškovas prašo paskirstyti teismo nuožiūra. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė valstybei atstovaujantį atsakovo atstovą parinkęs vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054 ,,Dėl valstybės ir vyriausybės atsakovo teismuose nustatymo“ bei nurodė sutinkantis, kad teismas, nustatęs, jog parinktas netinkamas atsakovas, atsakovo atstovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo, pakeistų jį tinkamu asmeniu (15 – 18 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo R. P. ieškinį atsakovams R. B., V. A., BAB bankui „Snoras“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko dėl BAB banko „Snoras“ obligacijų (trečiasis asmuo - VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“) pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (20 – 22 b. l.).
Teismas nurodė, kad ieškovas R. P., pateikdamas patikslintą ieškinį, nepašalino esminių ieškinio trūkumų, kliudančių išspręsti ieškinio priėmimo klausimą ir pradėti civilinį procesą.
Teismo teigimu, dėl pirmojo ieškovo reikalavimo (pripažinti ieškovo 21 000 Lt nominaliosios vertės obligacijas draudimo objektu bei įpareigoti trečiąjį asmenį išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką), ieškovui buvo išaiškinta, kad taip suformuluotas jo reikalavimas yra tiesiogiai nukreiptas ne į ieškinyje įvardintus atsakovus, bet į trečiąjį asmenį - VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; kad asmuo, kuriam ieškovas reiškia reikalavimus, turi dalyvauti byloje atsakovu. Pasak teismo, ieškovui buvo nurodyta ir tai, kad atsakovo pasirinkimas išimtinai priklauso ieškovo dispozicijai, todėl ieškovui buvo pasiūlyta patikslinti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinę padėtį, tuo tarpu ir patikslintame ieškinyje reikalavimas išmokėti draudimo išmoką nukreiptas tiesiogiai ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui.
Pasak teismo, dėl antrojo ieškinio reikalavimo ieškovui buvo nurodyta, kad šis reikalavimas yra nekonkretus, ieškovas buvo įpareigotas pašalinti šio reikalavimo trūkumus, patikslinti ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą, nurodyti konkrečią prašomos priteisti žalos sumą, konkrečiai identifikuoti (nurodyti) atsakovus, kuriems reiškia reikalavimą dėl jam padarytos žalos priteisimo, tačiau ieškovas šių trūkumų neištaisė, neįvardijo asmenų, kuriems reiškiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo. Teismo teigimu, nors ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nuostolių priteisimą iš kaltųjų asmenų paskirstyti teismo nuožiūra, pats kaltųjų asmenų neįvardija. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra aktualus, siekiant nepažeisti priešingos bylos šalies (atsakovų) teisės išdėstyti atsikirtimų į ieškinį argumentus, žinoti, į ką reikėtų atsikirsti, tokį aiškinimą lemia šalių lygiateisiškumo procese principas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį ir ieškinį laikyti paduotu (31 - 33 b. l.).
Apeliantas nurodo patikslintame ieškinyje patikslinęs, kad reikalavimas ,,pripažinti 21 100 litų nominalios vertės obligacijas – draudimo objektu (atsakovas Lietuvos valstybė) bei įpareigoti trečiąjį asmenį išmokėti priklausančią draudimo išmoką, kur pagrindinio reikalavimo suma yra 21 100 Lt (obligacijų pirkimo suma) bei 324,40 Lt yra palūkanų reikalavimo suma, viso 21 424,40 Lt“ reiškiamas atsakovui Lietuvos valstybei, o ne trečiajam asmeniui, kadangi pastarasis išmoka draudimo išmokas, tačiau nepriiminėja teisės aktų.
Apeliantas nurodo patikslintu ieškiniu patikslinęs, kad prašoma priteisti tiesioginių nuotolių visą 21 424,40 Lt sumą bei identifikavęs atsakovus; kad prašymas ,,iš atsakovų“ reškia, jog reikalavimas reiškiamas visiems keturiems ieškinyje nurodytiems atsakovams, dėl kurių atsakomybės pasisakyta paaiškinimuose.
Apelianto teigimu, jo reikalavimas yra aiškus – atgauti 21 424,40 Lt tiesioginių nuostolių sumą, kurią Vilniaus apygardos teismas 2012-03-22 nutartimi jau patvirtino kaip kreditoriaus reikalavimą. Pasak apelianto, jei kompensacija pagal pirmąjį ieškinio reikalavimą (pareikštą atsakovui Lietuvos valstybei dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę) bus išmokėta ne visai tiesioginių nuostolių sumai, tai antruoju ieškinio reikalavimu iš visų nurodytų atsakovų, t. y. R. B., V. A., BAB bankas ,,Snoras“ (dėl banko vadybininkų kaltės) bei Lietuvos valstybės (dėl buvusio Lietuvos banko Kreditų įstaigų priežiūros departamento direktoriaus K. R. kaltės) prašoma priteisti skirtumą tarp nurodyto nuostolio ir išmokėtos kompensacijos arba visus nurodytus nuostolius jei kompensacija nebūtų mokama.
Apelianto manymu, pagal antrąjį reikalavimą priteisiamas sumas tarp atsakovų turėtų paskirstyti teismas, atsižvelgiant į jų kaltės laipsnį, nes tik teismas gali tai kvalifikuotai atlikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.).
Ieškinį, su kuriuo asmuo, siekiantis apginti savo pažeistas teises, kreipiasi į teismą, iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką; ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat tai, ko jis prašo iš teismo. Šie ieškinio elementai individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
Nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutartį ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, neištaisė esminių trūkumų, trukdančių priimti jo ieškinį; neįvardijo asmenų, kuriems nukreiptas reikalavimas dėl žalos priteisimo; neįvardijo kaltųjų asmenų.
Nurodytas patikslinto ieškinio trūkumas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai neatitinka faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi ieškovas, tiek pateikdamas pradinį ieškinį, tiek jį patikslinęs, nurodė atsakovais asmenis, kurie, jo vertinimu, yra atsakingi už jo teisių pažeidimą ir motyvavo, kodėl ieškinys reiškiamas būtent šių atsakovų atžvilgiu. Taigi toks patikslinto ieškinio trūkumo įvardijimas yra nepakankamas procesinis pagrindas tokiam veiksmui, kurį padarė teismas, juolab, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
Dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties
CPK 135 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; CPK 111 straipsnio, nustatančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą ir turinį, 2 dalies 2 punktas nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys.
Vadovaujantis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu; to paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; to paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vienas pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Būtent procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 str. 2, 3 d.). Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013). Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 str.) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 str.). Kitu atveju, ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 45 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).
Nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutartį ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui pirmosios instancijos teismas taip pat grindė tuo, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, nepakeitė VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinės padėties, pakartotinai patikslintame ieškinyje nurodydamas šią valstybės įmonę trečiuoju asmeniu. Nors apygardos teismas skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodė, kad atsakovo pasirinkimas išimtinai priklauso ieškovo dispozicijai, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, ieškovui nepakeitus atsakovo, tai nesudaro teismui kliūčių priimti tokį ieškinį ir nagrinėti bylą iš esmės, juolab kad ieškovas, pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašydamas ,,įpareigoti trečiąjį asmenį išmokėti priklausančią draudimo išmoką“, antruoju ieškinio reikalavimu prašo ,,priteisti tiesioginių nuostolių visą 21 424,40 Lt sumą iš kaltų asmenų“, kaltuosius, jo manymu, dėl padaryto teisių pažeidimo asmenis nurodydamas ieškinio motyvuose, o ieškinio dalykas ir pagrindas, minėta, galutinai suformuluojamas parengiamojo teismo posėdžio metu.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai vertino patikslinto ieškinio turinį, suklydo taikydamas proceso teisės normas, nustatančias reikalavimus ieškinio turiniui, todėl nutartyje dėl patikslinto ieškinio priėmimo nurodė nepagrįstus jo trūkumus, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, pripažino jį nepaduotu ir grąžino ieškovui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama apygardos teismo nutartis naikintina, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.