Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2013-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-50-804/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-12-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-31
Bylos Nr.
II-50-804/2013
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-01196-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-50-804/2013 m.Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01196-2013-2.Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 31 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-10-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-278 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. skundu prašo pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-10-21 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-278 paskiriant švelnesnę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. skunde nurodė, o teismo posėdžio metu patvirtino ir paaiškino, kad jis Neries upėje 2013 m. spalio 20 d. 9.30 val. ties Panerių kaimu žvejojo draudžiamu laiku (draudžiamas laikas nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.) Neries upės ruože nuo kelio Nr. 108 tilto iki Vokės žiočių. Jis žvejojo 1 (viena) spiningine meškere, kurios valo gale pritvirtintas guminukas plėšrioms žuvims suvilioti. Žvejybos metu žuvies sugavęs nebuvo. Nutarimą priėmęs vyresnysis inspektorius jo veiksmus kvalifikavo, kaip pažeidžiančius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau - Mėgėjų žvejybos taisyklės) 11.2, 11.16 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 87 str. 3 d. jam ( A.. P.) buvo paskirta 400 Lt bauda su pažeidimo įrankio konfiskavimu (konfiskuota viena spiningine meškerė ir ritė).

Mano, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) skirdama nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą atsižvelgė ne į visas bylai svarbias aplinkybes ir netinkamai pritaikė santykius reguliuojančias tiesės normas, todėl skundu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą prašydamas pakeisti Inspekcijos Nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą, t.y. minimalią piniginę baudą be pažeidimo įrankio konfiskavimo.

Skunde nurodo, kad jis pilnai pripažįsta ir neginčija Nutarime nurodytas faktines aplinkybes ir Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą. Nutarime teisingai nurodyta, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, ir tai pripažinta kaip lengvinanti aplinkybė pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p.

Nurodo, kad pagal Mėgėjų žvejybos taisyklių 11.16 punktą, be kita ko, draudžiama žvejoti nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31d. Neries upės ruože nuo kelio Nr. 108 tilto iki Vokės žiočių, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti. Šis Neries upės ruožas yra daugiau nei 32 km ilgio ruožas, kuris baigiasi ties kelio Nr. 108 tiltu per Nerį. Tai reiškia, kad nurodytu laiku žvejoti vakarinėje tilto pusėje buvo galima, o rytinėje (Vokės žiočių pusės link) - draudžiama. 2013 m. spalio 20 d. į žvejybos vietą su draugu atvažiavo mašina, kurią paliko stovėjimo aikštelėje prie kelyje Nr. 108 esančio tilto (200 metrų nuo tilto). Žvejoti ketino šalia tilto, netoli paliktos mašinos. Apie draudimą žvejoti minėtame ruože nežinojo, o apylinkėje nebuvo jokių įspėjamųjų (draudžiamųjų) ženklų, nurodančių apie draudimą žvejoti, todėl pasirinko pradėti žvejoti rytinėje (draudžiamojoje) tilto pusėje, nes ten aplinka pasirodė patogesnė žvejybai. Žvejodamas nebuvo nutolęs nuo tilto daugiau 400 m. Pakankamai greitai buvo pastebėtas gamtos apsaugos inspektoriaus ir žvejybą nutraukė Iš viso nuo atvykimo žvejojo ne daugiau kaip 40 min. Toliau A. P. skunde nurodo, kad minimas Neries upės ruožas yra ne trumpesnis nei 32 km. Jis žvejojo pačioje šio ruožo pabaigoje, nutolęs 200-400 m. nuo tilto, žyminčio ruožo pabaigą. Šis tiltas nėra susijęs su jokiais gamtiniais ar dirbtiniais dariniais (pvz. užtvanka), turinčiais reikšmės Neries žuvų populiacijai ir galiojančiam draudimui žvejoti šiame upės ruože, ypač atsižvelgiant į visą draudžiamojo upės ruožo ilgį bei, palyginimui, kitus pagal Mėgėjų žvejybos taisykles galiojančius draudžiamus upių ruožus (pvz. pagal taisyklių 11.10. p. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose arba 11.13. p. ištisus metus Nemune nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos, kur draudžiamas žvejoti ruožas yra pagrįstas metrų tikslumu). Šiuo atveju tiltas yra pasirinktas ženklinti upės ruožo pabaigą dėl aiškumo ir patogumo. Todėl jis žvejodamas 200-400 m. atstumu į rytus nuo tilto faktiškai negalėjo padaryti daugiau žalos gamtai nei kiti žvejai, žvejoję panašiu atstumu kitoje tilto pusėje. Be to, kaip minėta Nutarime, žuvies jis nebuvo sugavęs, todėl jokios realios žalos gamtai nebuvo padaryta.Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad žvejojo turėdamas galiojantį žvejo bilietą ir praeityje nėra turėjęs jokių nuobaudų dėl bet kokių Mėgėjų žūklės taisyklių pažeidimų. Tai rodo, kad jis yra atsakingas ir sąmoningas žvejys, o aptariamas administracinis teisės pažeidimas turėtų būti laikomas kaip pavienis atvejis - sąžininga klaida. Žvejyba jam yra laisvalaikio praleidimo būdas, galimybė pailsėti ir turiningai praleisti laiką gamtoje, nesiekia jokių pasipelnymo ar kitų prieš gamtą nukreiptų tikslų, dėl kurių ryžtųsi sąmoningai ir tyčia pažeidinėti įstatymus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių pagal ATPK 32 str. Nėra sistemingas teisės pažeidėjas, todėl siekiami įstatymų leidėjo tikslai skiriant jam nuobaudą už šį teisės pažeidimą bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę, nei numatyta Nutarime, nuobaudą. Nurodo, kad priešingas teisei veiksmas sietinas su tam tikrais teisių ribojimais. Vienas iš bausmės tikslų yra nubausti. Vis dėlto skiriant nuobaudą siekiami ir kiti tikslai: auklėti, kad teisės pažeidėjai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje nurodoma, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. P. manymu, Inspekcija skyrė jam per griežtą nuobaudą. Mano, kad pats traukimo administracinėn atsakomybėn faktas ir minimali piniginė bauda turi pakankamą poveikį jam, kad ateityje nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Meškerės ir ritės konfiskavimas yra papildoma nuobaudos dalis, kuri neturės didesnio poveikio jo asmenybei, kadangi savo teisės pažeidimą ir taip yra pripažinęs ir dėl jo gailisi. Nutarimu konfiskuotina meškerė ir ritė kainuoja apie 600 litų, kas reiškia kad reali jam skirta nuobauda yra 1000 litų bauda. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, o būtent į tai, kad reali žala gamtai nebuvo padaryta, o jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, anksčiau nėra turėjęs nuobaudų dėl panašaus tipo teisės pažeidimų, nėra sunkinančių aplinkybių, žvejojo turėdamas galiojantį žvejo bilietą ir visiškai suvokė savo teisės pažeidimo esmę, mano, kad yra tikslinga paskirti švelnesnę Inspekcijos paskirtą nuobaudą, t.y. paskirti minimalią piniginę baudą be pažeidimo įrankio konfiskavimo.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, prašė A. P. skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skunde A. P. pripažįsta ir neginčija nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-278 nurodytas faktines aplinkybes ir padarytą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimą, tačiau klaidingai konstatuoja, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau tekste - Inspekcija) atsižvelgė ne į visas bylai svarbias aplinkybes ir netinkamai pritaikė santykius reguliuojančias teisės normas. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14, 11.16 punktas nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31d. draudžia žvejoti Neries upės ruože nuo kelio Nr. 108 tilto iki Vokės žiočių. Šis imperatyvus reikalavimas taikomas visiems žvejams mėgėjams, todėl asmenys, tame tarpe ir A. P., įgiję teisę žvejoti, taip pat turi pareigą žinoti ir laikytis minėtų taisyklių reikalavimų, kurios nustatyta tvarka yra skelbiamos viešai. A. P. nurodyta kaip lengvinanti aplinkybė, kad apie draudimą žvejoti minėtame ruože jis nežinojo, vertintina kritiškai, kadangi taip būtų iškreipta teisių ir pareigų vienovė.

A. P. padarytas pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalį. Ši teisės norma taikoma už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus, padarytus panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar žvejojant draudžiamu būdu. Minėtų taisyklių 10.1 punktas kaip draudžiamą žvejybos būdą nurodo draudimą žvejoti draudžiamose vietose, gaudyti žuvis, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta. A. P. žvejojo 2013 m. spalio 20 d. Neries upės ruože nuo kelio Nr. 108 tilto iki Vokės žiočių, t.y. vietoje, kur tuo metu žvejyba buvo draudžiama, kadangi šiose vietose neršia lašišinės žuvys ir tuo metu bet kokia žmogaus veika gali turėti neigiamų pasekmių žuvų ištekliams. Todėl teigimas, kad tiltas yra pasirinktas ženklinti upės ruožo pabaigą dėl aiškumo ir patogumo ir todėl žvejodamas 200-400 metrų atstumu nuo tilto A. P. faktiškai negalėjo padaryti daugiau žalos gamtai nei kiti žvejai yra nepagrįstas. Realios žalos gamtai nebuvo padaryta tik todėl, kad laiku buvo sulaikytas aplinkos apsaugos pareigūnų, o neteisėta žvejyba sustabdyta.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija toliau atsiliepime nurodo, kad inspekcija, priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgė bei įvertino kitas skunde nurodytas aplinkybes ir skyrė minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą, su pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu, kadangi už tokio pobūdžio padarytus pažeidimus taikomos teisės normos sankcija nenumato išlygos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui grąžinti pažeidimo padarymo įrankį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mano, jog A. P. skundas yra nepagrįstas. LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo netenkinti A. P. skundo.

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.)

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Šios normos sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas neteisėtas draudžiamų žvejybos įrankių ar būdų panaudojimo faktas.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14, 11.16 punktas nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31d. draudžia žvejoti Neries upės ruože nuo kelio Nr. 108 tilto iki Vokės žiočių. Šis imperatyvus reikalavimas taikomas visiems žvejams mėgėjams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad paties pažeidimo fakto A. P. neginčija, todėl teismas apie tai plačiau nepasisako. A. P. skunde pripažindamas pažeidimo faktą prašo pakeisti jam paskirtą nuobaudą skiriant minimalią piniginę baudą be pažeidimo įrankio konfiskavimo.

ATPK 302 str. 1 d. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda galėtų būti švelninama arba visai neskiriama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-279-533/2011).

Taigi teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytas aplinkybes, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atsiliepimo į skundą argumentus atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus numatytus LR APKK 20 straipsnyje, mano, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ pil. A. P. padaryto pažeidimo atžvilgiu. Teismas sutinka su pažeidėjo išdėstytais argumentais, kad skiriant nuobaudą siekiami ir kiti tikslai: auklėti, kad teisės pažeidėjai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Kai matyti iš skundo turinio pažeidėjas pilnai pripažįsta ir neginčija Nutarime nurodytas faktines aplinkybes ir Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą. Jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, ir tai buvo pripažinta kaip lengvinanti aplinkybė. Sunkinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad anksčiau nėra turėjęs nuobaudų dėl panašaus tipo teisės pažeidimų, žvejojo turėdamas galiojantį žvejo bilietą ir visiškai suvokė savo teisės pažeidimo esmę, paskirtą 400 baudą jau yra sumokėjęs, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mano, kad Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-10-21 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-278 yra keistinas, paskiriant pažeidėjui švelnesnę nuobaudą t.y. netaikant pažeidimo įrankio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK30¹, 300-302 str., teismas

nutaria:

A. P. skundą tenkinti.

Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-10-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-278 dalį dėl pažeidimo įrankio konfiskavimo panaikinti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas