Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ATP byloje – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Apeliantas), skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundas tenkintas ir Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl pažeidimo įrankio konfiskavimo panaikinta, kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalį patrauktas už tai, kad 2013 m. spalio 20 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav. žvejojo draudžiamu laiku (draudžiamas laikas nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.) ir draudžiamoje vietoje – (duomenys neskelbtini). A. P. žvejojo viena spiningine meškere, kurios valo gale pritvirtintas guminukas plėšrioms žuvims suvilioti. A. P. žvejybos metu žuvies neturėjo. A. P. skirta 400 litų bauda su pažeidimo įrankio konfiskavimu.

Apylinkės teismas patenkino A. P. skundą ir Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl pažeidimo įrankio konfiskavimo panaikino, kita nutarimo dalį paliko nepakeista.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ATP byloje – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, nesutikdamas su Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, apskundė jį Vilniaus apygardos teismui.

Apelianto manymu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas faktines aplinkybes, ir neteisingai paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą nei yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Teigia, kad tai, jog A. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, skiriant minimalią bauda. Kitos nurodytos aplinkybės, anot apelianto, nėra esminės ir negali būti vertinamos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pažymi, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuriam skirta piniginė bauda, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą - per nurodytą terminą sumokėti paskirtą baudą. Todėl, apelianto manymu, įvykdyta prievolė negali būti pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apelianto įsitikinimu, A. P. pripažindamas, jog nežinojo, kad žvejyba Neries upės ruože - nuo 108 kelio iki Vokės žiočių yra draudžiama, tik akivaizdžiai parodė, kad įgyvendindamas teisę žvejoti, nesilaiko su šia teise neatsiejamos pareigos - būti tinkamai susipažinusiam su Taisyklėmis, laikytis bei nepažeisti jose nustatytų reikalavimų.

Apeliantas pabrėžia, kad A. P. žvejojo vietoje, kurioje bet kokia žvejyba draudžiama, taigi minėtame Neries upės ruože žvejo mėgėjo bilietas negalioja.

Teigia, kad neteisėta žvejyba draudžiamose t.y. saugomų žuvų neršto vietose, nėra mažareikšmė veika. Apelianto įsitikinimu, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi pagrįstai tenkino A. P. skundą ir Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl pažeidimo įrankio konfiskavimo panaikino, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas A. P. padaryto pažeidimo atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad anksčiau A. P. nėra turėjęs nuobaudų dėl panašaus tipo teisės pažeidimų, žvejojo turėdamas galiojantį žvejo bilietą, visiškai suvokė savo teisės pažeidimo esmę, paskirtą 400 baudą jau yra sumokėjęs, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kadangi, apeliacinės instancijos teismo manymu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. P. paskiriant mažesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje sankcijoje minimali nuobauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17-103/2007, N1-1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad padarytu pažeidimu A. P. sunkių pasekmių nesukėlė, žala nenustatyta, paskirtą baudą sumokėjo, taip pat atsižvelgdamas į apylinkės teismo pagrįstai pripažintas A. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad išvardintų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui davė pakankamą pagrindą spręsti dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos švelninimo galimybės.

Apeliantas teigia, kad tai, jog A. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, skiriant minimalią baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo, yra vertinamos visos byloje esančios ir šio klausimo sprendimui svarbios aplinkybės. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju tokios aplinkybės yra ir jas išvardijo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas vertino byloje esančių duomenų visumą, o ne atskiras aplinkybes. Pabrėžtina, kad priešingai negu teigia apeliantas, visos byloje esančios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalies sankcijoje, švelninimo.

Apelianto manymu, aplinkybė, kad A. P. sumokėjo jam paskirtą baudą, negali būti pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Su tokia apelianto nuomone sutikti nėra pagrindo, kadangi apylinkės teismas įvertinęs byloje esančių objektyvių duomenų visumą nustatė, kad ši aplinkybė šiuo atveju yra išskirtinė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo padaryta išvada. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir vertinant tai kartu su kitomis, jau minėtomis, byloje esančiomis aplinkybėmis, laikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios galėtų lemti įstatyme numatytos nuobaudos švelninimą.

Apelianto įsitikinimu, A. P. pripažindamas, jog nežinojo, kad žvejyba Neries upės ruože - nuo 108 kelio iki Vokės žiočių yra draudžiama, tik akivaizdžiai parodė, kad įgyvendindamas teisę žvejoti, nesilaiko su šia teise neatsiejamos pareigos - būti tinkamai susipažinusiam su Taisyklėmis, laikytis bei nepažeisti jose nustatytų reikalavimų. Toks apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi vien ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nežinojo apie tam tikras taisykles, be kitų objektyvių duomenų, nors ir nepanaikina jo atsakomybės už tam tikrų taisyklių pažeidimą, bet nereiškia, kad asmuo nesilaiko pareigos būti tinkamai susipažinusiam su šiomis taisyklėmis, laikytis bei nepažeisti jose nustatytų reikalavimų.

Apeliantas pabrėžia, kad A. P. žvejojo vietoje, kurioje bet kokia žvejyba draudžiama, taigi minėtame Neries upės ruože žvejo mėgėjo bilietas negalioja. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra ginčijama, be to, apylinkės teismas nepripažino šios aplinkybės, kaip A. P. atsakomybę šalinančios, tik paminėjo ją kartu su kitomis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę bei jam paskirtą nuobaudą švelninančiomis aplinkybėmis.

Apeliantas teigia, kad neteisėta žvejyba draudžiamose t.y. saugomų žuvų neršto vietose, nėra mažareikšmė veika. Pažymėtina, kad skundžiamojoje nutartyje nėra nustatyta, jog žvejyba draudžiamose t.y. saugomų žuvų neršto vietose, yra mažareikšmė veika, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti šio apelianto argumento ir pasisakyti dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ar pagrįstumo šioje dalyje. Pabrėžtina, kad ta aplinkybė, jog apylinkės teismas sušvelnino A. P. paskirtą administracinę nuobaudą, nereiškia, kad apylinkės teismas pripažino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą veiką mažareikšme.

Įvertinus visus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, suponuojanti A. P. skirti Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą ir netaikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.