Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-652-204/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
2-652-204/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00108-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Bagdonienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
V. Z.
Trečiasis asmuo
ADB „Gjensidige“
Advokatai
Galina Korabliova
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-652-204/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00108-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė,sekretoriaujant Marijai Razgauskienei,dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Galinai Korabliovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui V. Z., trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. Z. 4000 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. O būtent, 2017-02-04 apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini), iš namo kiemo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas pagrobė ieškovui priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės. Dėl padarytos nusikalstamos veikos V. Z. kaltu prisipažino visiškai. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) ribose rastas sugadintas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje rastų batų pado reljefiniai rašto elementai tapatūs su V. Z. bato pado reljefiniu raštu. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-03-06 nuosprendžiu V. Z. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, tačiau nesprendė klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, todėl ieškovas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo kreipėsi į teismą. V. Z., neblaivus vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių eismo taisykles, nepataisomai sugadino ieškovui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad pagrobto ir sugadinto automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu vertė buvo 1000 Eur. V. Z. padarytos turtinės žalos neatlygino, todėl ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo 1000 Eur turtinę žalą t.y. buvusią automobilio vertę nusikaltimo padarymo dieną. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam padaryta 4000 Eur neturtinė žala, kadangi patyrė nepatogumų, išgyvenimų, negalėjo bendrauti, vykti į darbą.

Ieškovas V. B. prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo atstovė advokatė Galina Korabliova prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai bei apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bylos išsprendimas jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms neturi, prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaip matyti iš bylos medžiagos, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-351/2017 atsakovas V. Z. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3. Prie skirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš dalies pridėta 2016-11-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 5). Minėtu nusprendžiu teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur, automobilis buvo rastas sugadintas Pagėgių sav., Stoniškių kaimo ribose. Baudžiamojoje byloje klausimas dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nebuvo sprendžiamas.

Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę - išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto, ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetą, ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

Byloje nustatyta, kad ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur, buvo sugadintas nepataisomai. Ieškovui dėl atsakovo veiksmų padaryta 1000 Eur turtinė žala, kuri priteistina iš atsakovo.

Taip pat ieškovas pateiktu ieškiniu prašo atlyginti neturtinę žalą. Ieškovas dėl patirtų nepatogumų, išgyvenimų, negalėjimo bendrauti, vykti į darbą, neturtinę žalą įvertina 4000 Eur.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Teismo vertinimu, ieškovas neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kadangi netekus automobilio susidūrė su nepatogumais. Pagal bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus nustatyta, kad ieškovas dėl atsakovo nusikalstamos veikos neteko automobilio, buvo suvaržyta jo galimybė laisvai judėti, tačiau ieškovas byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių padarytos neturtinės žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, laikytina, kad 500 Eur kompensacija pilnai atlygintų ieškovo patirtą neturtinę žalą (CK 1.5 straipsnis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalis numato, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui nesprendžiamas.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 45 Eur žyminio mokesčio bei 10,07 Eur pašto išlaidų, iš viso 55,07 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1500 Eur ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,07 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, bylos Nr. 2-652-204/2019.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Nijolė Bagdonienė