Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuotas asmuo M. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2022 d. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-22000047, netenkino pareiškėjos D. V. prašymo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00219 antstolės Redos Vizgaudienės priimto 2022-02-09 patvarkymo Nr. S-21-74-4542; priėmė patvarkymą ir pareiškėjos D. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė laisvai disponuojamą sumą 287 Eur, nustatyto mokėtino išlaikymo pagal 2021-11-29 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį Nr. e2-12055-1067/2021; patvarkė į pareiškėjos sąskaitą grąžinti 2022-02-11 nurašytas 284,98 Eur lėšas. Nurodė, kad patikrinus vieningą antstolių informacinę sistemą (AIS) vykdomoji byla, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal 2021-11-29 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį Nr. e2-12055-1067/2021, nėra užvesta. Pareiškėja D. V. nesikreipė į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, kaip nurodyta nutartyje Nr. e2-12055-1067/2021, bei kaip tai numatyta CPK 151 straipsnyje, todėl apie priimtas laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00219 tapo žinoma tik 2022-02-10 gavus skundą ir prie jo pateikus nutartį, kurioje numatytos laikinosios apsaugos priemonės. Pateikdama skundą D. V. taip pat pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, kad išieškotojas M. Z. 2021-01-19 į sąskaitą sumokėjo 287 Eur paskirtyje nurodant, kad tai lėšos pagal 2021-11-29 laikinąsias apsaugos priemones; 2022-01-14 į pareiškėjos sąskaitą išieškotojas M. Z. sumokėjo 287 Eur paskirtyje nurodant, kad tai lėšos pagal 2021-11-29 laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja neinformavo kokios lėšos į antstolės Redos Vizgaudienės sąskaitą buvo nurašytos iš jai priklausančios sąskaitos, todėl jos, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2 p., praėjus 14 dienų terminui, 2022-02-09 pervestos išieškotojui M. Z. Antstolė, išieškotojui M. Z. pasiūlė, lėšas, kurios jam iš antstolės Redos Vizgaudienės sąskaitos buvo pervestos 2022-01-04 - 282,14 Eur, bei 2022-02-09 – 283,98 Eur grąžinti pareiškėjai D.V. Nagrinėjant skundą 2022-02-11 iš pareiškėjos D. V. sąskaitos vėl buvo nurašytos 284,98 Eur lėšos, kurios, paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bus grąžintos į skolininkės sąskaitą, kaip lėšos, numatytos CPK 739 straipsnyje iš kurių išieškojimas negalimas. 2022-02-09 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas nenaikintinas, nes lėšos paskirstytos ir pervestos išieškotojui iki skundo pateikimo. Nustatytina skolininkės D. V. sąskaitoje laisvai disponuojama suma 287 Eur, numatyta kaip išlaikymas sūnui A. Z., pagal 2021-11-29 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį Nr. e2-12055-1067/2021.

Suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/20/00219 pagal 2019-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3581-897/2018, dėl išlaikymo išieškojimo iš D. V. išieškotojo M. Z. naudai.

Dėl pareiškėjos reikalavimo

Nepaisant to, kad vykdymo proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti 2022-02-09 patvarkymą Nr.S-22-74-4542 vykdomojoje byloje Nr.0074/20/00219 ir grąžinti lėšas D. V.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolės R. Vizgaudienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/20/00219 pagal 2019-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3581-897/2018, dėl išlaikymo išieškojimo iš D. V. išieškotojo M. Z. naudai. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2020-03-02 išieškotojas M. Z. pateikė 2019-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3581-897/2018. Antstolė 2020-03-02 priėmė patvarkymą Nr. S-20-74-5771 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2020-03-02 surašytas raginimas Nr.S-20-74-6315įvykdyti sprendimą. 2020-03-05 surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-01-74-5886. 2020-03-25 priimtas nurodymas Nr. S-20-74-7343priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2022-02-09 paskirstytos lėšos patvarkymu Nr. S-22-74-4542.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 iš D. V. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir mokėjimo tvarką, ir priteisti iš D. V. nepilnamečiam sūnui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016 m. vasario 15 d., iki A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Priteistą išlaikymą pervesti į M. Z. nurodytą banko sąskaitą. Priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas tėvas M. Z.; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 M. Z. ir D. V. nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. Z. ir nustatė D. V. ir jos nepilnamečio vaiko A. Z. bendravimo tvarką.

2020-03-02 išieškotojas M. Z. pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018, dėl išlaikymo išieškojimo iš D. V., nurodant, kad priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016-02-15 iki A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Priteistą išlaikymą pervesti į M. Z. nurodytą banko sąskaitą. Priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas tėvas M. Z. Pateikdamas vykdyti vykdomąjį raštą išieškotojas nurodė, kad išlaikymo skola 2020-03-01 yra 1 345 Eur.

Vykdant išlaikymo išieškojimą, dėl išlaikymo skolos, skolininkei išsiųstas raginimas susimokėti geruoju. Vykdant periodinį išlaikymo išieškojimą, 2020-03-25 priimtas nurodymas Nr. S-20-74-7343priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininkei D. V. priklausančių sąskaitų. Skolininkė D. V. periodinio išlaikymo kaip nustatyta vykdomajame rašte po 250 Eur kiekvieną mėnesį nemokėjo. Išlaikymo skola 2022-01-01 sudaro 6 645,43 Eur.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-12055-1067/2021, 2021-11-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nutarta nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) D. V., jos gyvenamoje vietoje iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje; priteisti iš atsakovo M. Z. nepilnamečio sūnaus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 287 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, lėšas pervedant į D. V. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 18 dienos. Laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. V. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai. Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą).

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 34 punktą).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakę pilnametystę šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

Pareiškėja nurodo, kad gavus skundžiamą patvarkymą, paaiškėjo, kad M. Z. vaiko išlaikymui skirtas lėšas perveda į D. V. sąskaitą Luminor banke (duomenys neskelbtini), kuria ji praktiškai nesinaudojo, todėl net nežinojo apie mokamus pinigus. Pateiktame išraše nurodyta, kad pinigų paskirtis mokėjime nurodoma būtent kaip mokėjimas pagal 2021-11-29 laikinąsias apsaugos priemones. Antstolės išieškotos ir skundžiamu patvarkymu paskirstomos lėšos nėra D. V., o skirtos vaiko išlaikymui, todėl iš jų negali būti išieškota ir jos turėtų būti grąžintos D. V.

Antstolė, gavusi pareiškėjos skundą ir prie jo pateiktą nutartį, kurioje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, patikrino vieningą antstolių informacinę sistemą (AIS) ir nustatė, kad vykdomoji byla, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal 2021-11-29 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį Nr.e2-12055-1067/2021, nėra užvesta. Pareiškėja D. V. nesikreipė į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, kaip tai numatyta CPK 151 straipsnyje, todėl apie priimtas laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00219 antstolei R. Vizgaudienei tapo žinoma tik 2022-02-10 gavus skundą ir prie jo pateikus nutartį, kurioje numatytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pateikdama skundą D. V. taip pat pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, kad išieškotojas M. Z. 2021-01-19 į sąskaitą sumokėjo 287 Eur paskirtyje nurodant, kad tai lėšos pagal 2021-11-29 laikinąsias apsaugos priemones; 2022-01-14 į pareiškėjos sąskaitą išieškotojas M. Z. sumokėjo 287 Eur paskirty nurodant, kad tai lėšos pagal 2021-11-29 laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja, neinformavo kokios lėšos į antstolės Redos Vizgaudienės sąskaitą buvo nurašytos iš jai priklausančios sąskaitos, todėl jos, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2 p. praėjus 14 dienų terminui 2022-02-09 pervestos išieškotojui M. Z. Antstolė išieškotojui M. Z. pasiūlė lėšas, kurios jam iš antstolės Redos Vizgaudienės sąskaitos buvo pervestos 2022-01-04 - 282,14 Eur, bei 2022-02-09 – 283,98 Eur grąžinti pareiškėjai D. V. Nagrinėjant skundą 2022-02-11 iš pareiškėjos D. V. sąskaitos vėl buvo nurašytos 284,98 Eur lėšos, kurios, paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bus grąžintos į skolininkės sąskaitą, kaip lėšos, numatytos CPK 739 str. iš kurių išieškojimas negalimas.

Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo specifiką lemia tai, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių. Šeimos santykiai grindžiami tarpusavio pagalba, pasitikėjimu, bendru sutarimu, todėl jie paprastai nedokumentuojami, raštu ar kitomis priemonėmis specialiai nefiksuojami ir įrodymai nekaupiami. Pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kaip viena sudėtinių tėvų valdžios dalių, nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šį straipsnį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai (3 dalis), išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis).

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis).

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra teisinio pagrindo ir skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. V. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/20/00219 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.