- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- I1-2425-631/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01459-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. A. teismui pateikė skundą, kuriame prašo priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos.
Nurodo, kad nuo 2021 m. liepos 23 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime. Teigia, kad atliekant bausmę, buvo pažemintas pareiškėjo orumas ir todėl jis patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pablogėjo pareiškėjo sveikata ir buvo psichologiškai traumuotas. Pareiškėjas paaiškina, kad suimtieji gyveno po 3-4 žmones, kameros neatitikdavo ploto reikalavimų, minimos sąlygos trukdė pareiškėjui pailsėti, išsimiegoti. Dėl patalpų dydžio pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti ar sėdėti. Pasak pareiškėjo, gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo, tekdavo stumdytis su kitais ten gyvenančiais asmenimis, todėl kildavo konfliktai.
Teigia, kad kameros plotas buvo užstatytas daiktais, baldai prisukami prie grindų, todėl nebūdavo įmanoma jų perketi, kad būtų daugiau vietos. Teigia, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo pakankamas, buvo itin mažas ir visiškai suvaržantis galimybę judėti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio skundus dėl suimtųjų ar nuteistų asmenų gyvenamojo ploto, pripažįsta, kad tokiu atveju vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos (kamerų tipo patalpos), kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Kalėjimų tarnyba paaiškina, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinamas Pravieniškių 1-uoju kalėjime), kurio 10 būrio 8 patalpos plotas – 12,27 kv. m., o įrengtos 2 miegamosios vietos; 10 būrio 4 patalpos plotas – 15,52 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 9 būrio 7 patalpos plotas – 22,50 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos; 10 būrio 5 patalpos plotas – 10,70 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 1 būrio 3 patalpos plotas –20,98 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos; 2 būrio 4 patalpos plotas – 15,06 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 3 būrio 6 patalpos plotas – 14,77 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 4 būrio 8 patalpos plotas – 13,63 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 14 būrio 7 patalpos plotas – 14,25 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 14 būrio patalpos plotas – 14,25 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 15 būrio 13 patalpos plotas – 14,25 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 11 būrio 4 patalpos plotas – 14,95 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 7 būrio 4 patalpos plotas – 14,90 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 11 būrio 8 patalpos plotas – 22,08 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos; 11 būrio 1 patalpos plotas – 15,46 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 12 būrio 8 patalpos plotas – 12,26 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 7 būrio 6 patalpos plotas –15,63 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 5 būrio 3 patalpos plotas 20,89 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos; 6 būrio 4 patalpos plotas – 15,42 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 12 būrio 10 patalpos plotas – 23,02 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos.
Paaiškina, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 10 būrio 8 patalpose tenkantis plotas buvo 6,13 kv. m., 10 būrio patalpose tenkantis plotas buvo 5,17 kv. m., 9 būrio 7 patalpose tenkantis plotas buvo 5,63 kv. m., 10 būrio 5 patalpose tenkantis plotas buvo 5,35 kv. m. 1 būrio 3 patalpose tenkantis plotas buvo 5,24 kv.; 2 būrio 4 patalpose tenkantis plotas buvo 5,02 kv.; 3 būrio 6 patalpose tenkantis plotas buvo 4,92 kv.; 4 būrio 8 patalpose tenkantis plotas buvo 6,81 kv.; 14 būrio 7 patalpose tenkantis plotas buvo 7,12 kv.; 14 būrio 10 patalpose tenkantis plotas buvo 7,12 kv.; 15 būrio 13 patalpose tenkantis plotas buvo 7,12 kv.; 11 būrio 4 patalpose tenkantis plotas buvo 4,98 kv.; 7 būrio patalpose tenkantis plotas buvo 4,96 kv.; 11 būrio 8 patalpose tenkantis plotas buvo 5,52 kv.; 11 būrio 1 patalpose tenkantis plotas buvo 5,15 kv.; 12 būrio 8 patalpose tenkantis plotas buvo 6,13 kv.; 7 būrio 6 patalpose tenkantis plotas buvo 5,21 kv.; 5 būrio 3 patalpose tenkantis plotas buvo 5,22 kv.; 6 būrio 4 patalpose tenkantis plotas buvo 5,14 kv.; 12 būrio 10 patalpose tenkantis plotas buvo 5,75 kv.
Esant šiems duomenims atsakovė vertina, kad skundžiamose patalpose pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas, taip nepažeidžiant nustatyto reglamentavimo. Pažymi, kad plotai nurodyti, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, t. y. su sanitariniu mazgu kamerų plotas būtų dar didesnis.
Nurodo, kad pareiškėjas, deklaruodamas, jog patyrė neturtinę žalą, privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Skunde pareiškėjas teigia, kad buvo pažemintas jo žmogiškas orumas, patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo sveikta, buvo psichologiškai traumuotas, tačiau 2024 m. rugpjūčio 9 d. gauta Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. RV-22-7656, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę, į psichologus dėl per mažo ploto nesikreipė.
Kalėjimų tarnybos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie argumentai negali būti vertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 22 d. iki atsakovės atsiliepimo pateikimo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 14 d., kalėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu bausmę atlikinėjo Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinamas Pravieniškių 1-uoju kalėjime). Nustatyta, kad šiuo laikotarpiu nurodytose patalpose buvo tokie kamerų plotai: 10 būrio 8 patalpos plotas – 12,27 kv. m., o įrengtos 2 miegamosios vietos; 10 būrio 4 patalpos plotas – 15,52 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 9 būrio 7 patalpos plotas – 22,50 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos; 10 būrio 5 patalpos plotas – 10,70 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 1 būrio 3 patalpos plotas –20,98 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos; 2 būrio 4 patalpos plotas – 15,06 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 3 būrio 6 patalpos plotas – 14,77 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 4 būrio 8 patalpos plotas – 13,63 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 14 būrio 7 patalpos plotas – 14,25 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 14 būrio patalpos plotas – 14,25 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 15 būrio 13 patalpos plotas – 14,25 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 11 būrio 4 patalpos plotas – 14,95 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 7 būrio 4 patalpos plotas – 14,90 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 11 būrio 8 patalpos plotas – 22,08 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos; 11 būrio 1 patalpos plotas – 15,46 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 12 būrio 8 patalpos plotas – 12,26 kv. m. ir įrengtos 2 miegamosios vietos; 7 būrio 6 patalpos plotas –15,63 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 5 būrio 3 patalpos plotas 20,89 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos; 6 būrio 4 patalpos plotas – 15,42 kv. m. ir įrengtos 3 miegamosios vietos; 12 būrio 10 patalpos plotas – 23,02 kv. m. ir įrengtos 4 miegamosios vietos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (aktas galiojo iki 2023 m. sausio 4 d.) 2.1 papunktį, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Nuo 2023 m. sausio 5 d. pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.1. papunktį, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis.
Tarptautiniai teisės aktai, tame tarpe ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), bausmės atlikimo vietos įstaigoje vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos nereglamentuoja. Europos Žmogaus Teisių teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Europos Žmogaus Teisių teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Europos Žmogaus Teisių teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1834-502/2018).
Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 10 būrio 8 patalpose tenkantis plotas buvo 6,13 kv. m., 10 būrio 4 patalpose tenkantis plotas buvo 5,17 kv. m., 9 būrio 7 patalpose tenkantis plotas buvo 5,63 kv. m., 10 būrio 5 patalpose tenkantis plotas buvo 5,35 kv. m. 1 būrio 3 patalpose tenkantis plotas buvo 5,24 kv.; 2 būrio 4 patalpose tenkantis plotas buvo 5,02 kv.; 3 būrio 6 patalpose tenkantis plotas buvo 4,92 kv.; 4 būrio 8 patalpose tenkantis plotas buvo 6,81 kv.; 14 būrio 7 patalpose tenkantis plotas buvo 7,12 kv.; 14 būrio 10 patalpose tenkantis plotas buvo 7,12 kv.; 15 būrio 13 patalpose tenkantis plotas buvo 7,12 kv.; 11 būrio 4 patalpose tenkantis plotas buvo 4,98 kv.; 7 būrio 4 patalpose tenkantis plotas buvo 4,96 kv.; 11 būrio 8 patalpose tenkantis plotas buvo 5,52 kv.; 11 būrio 1 patalpose tenkantis plotas buvo 5,15 kv.; 12 būrio 8 patalpose tenkantis plotas buvo 6,13 kv.; 7 būrio 6 patalpose tenkantis plotas buvo 5,21 kv.; 5 būrio 3 patalpose tenkantis plotas buvo 5,22 kv.; 6 būrio 4 patalpose tenkantis plotas buvo 5,14 kv.; 12 būrio 10 patalpose tenkantis plotas buvo 5,75 kv. Pažymėtina, kad plotai nurodyti neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, t. y. su sanitariniu mazgu kamerų plotas būtų dar didesnis.
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu, o pareiškėjo teiginiai, kad jam trukdė judėti baldai, atmestini kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2021 m. liepos 23 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime, buvo pažemintas pareiškėjo orumas ir todėl jis patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pablogėjo pareiškėjo sveikata ir buvo psichologiškai traumuotas. Teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš prieš tai nurodomų sąlygų, viešoji atsakomybė yra negalima.
Pažymėtina, kad neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Al 4-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbus) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.
Kaip jau minėta, valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Nepaisant to, kad pareiškėjas argumentuoja, jog dėl per mažo kameros ploto buvo pažemintas jo žmogiškas orumas, jis patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo sveikata, buvo psichologiškai traumuotas, tačiau 2024 m. rugpjūčio 9 d. Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. RV-22-7656 patvirtina, kad pareiškėjas, bausmės atlikimo ginčo laikotarpiu į psichologus dėl per mažo kameros ploto ir dėl to patiriamų neigiamų išgyvenimų ir kitų nepatogumų, nesikreipė. Kaip matyti, pareiškėjas buvo konsultuotas, tačiau dėl kitokio pobūdžio problemų.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Apibendrinus visus išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo E. A. skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.