Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-681-1069/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
1-681-1069/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46685-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-681-1069/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46685-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9..7; 1.2.25.4.2.6. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei,dalyvaujant prokurorui R. K.,kaltinamajam E. P. ir jo atstovui advokatui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2019-11-01 apie 18 val., Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio sen., Budrikų k., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,99 promilės etilo alkoholio).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad tą dieną buvo kapinėse. Po to užsukęs pas kaimyną gėrė alkoholį. Kadangi neturėjo telefono ir negalėjo pasikviesti sutuoktinės, kad jį parvežtų, nutarė važiuoti pas brolį. Pervažiuoti reikėjo tik į kitą kelio pusę. Važiuodamas nuslydo nuo kelkraščio. Atvykusi policija nustatė neblaivumą. Problemų su alkoholio vartojimu neturi, priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas. Jau 18 metų dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Pats savo elgesį E. P. vertina labai blogai. Jaunesnysis brolis A. P. nebūtų leidęs vairuoti, jis labai pyko dėl tokio poelgio. Nors brolis A. P. gyvena Kretingoje, tačiau su juo dažniausiai susitinka tėviškėje. Automobilio vertė apie 1100 Eur. Brolis jam daro teigiamą įtaką, jis klauso jo, vertina kaip autoritetą.

Kaltinamojo E. P. parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (b. l. 66-67, 78-79).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo V. K. ir Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. 2019-11-01 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2019-11-01 Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio sen., Budrikų k., rastas į pakelės griovį nuvažiavęs automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. P. ir jam alkoholio matuokliu pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,99 promilės neblaivumas, o antro patikrinimo metu – 3,23 promilės neblaivumas (b. l. 1, 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose užfiksuota vieta – pakelės griovys, esantis Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio sen., Budrikų k., ir jame esantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14, 16-19).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2019-11-01 18.32 val., užfiksuotas pranešimas, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, nuvažiavęs į griovį (b. l. 21-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Ž., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju, parodė, kad 2019-11-01, kartu su vyresniąja tyrėja D. M. tarnybiniu automobiliu stovėjo prie kapinių, esančių Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio mstl. Apie 18.30 val., prie jų su visureigiu sustojo nenustatytas asmuo, kuris pranešė, jog kiti vairuotojai turi sulaikę neblaivų vairuotoją, kuris su automobiliu buvo įvažiavęs į griovį. Atvažiavus į įvykio vietą, pamatė, jog į griovį nuvažiavęs automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o šalia stovi neblaivus vyras, kurį kiti asmenys laikė, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos. Nuo vairuotojo, kuris svirduliavo ir kalbėjo nerišliai, sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jį pasisodino į tarnybinį automobilį, kur nustatė, jog vairuotojas– E. P.. Pirmą kartą nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 3,23 promilių (b. l. 34-35).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – E. P. (b. l. 38).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 1999 m. gamybos automobilio „VW Passat“ vidutinė kaina su PVM yra 1 190 Eur (b. l. 39).

Alkotesteriu 2019-11-01, 18.38 val., E. P. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, o 2019-11-01, 18.55 val., – 3,23 promilių neblaivumas (b. l. 25-27).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais paaiškinimais, jo prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, kitais objektyviais duomenimis – alkotesterio kvito duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. P. 2019-11-01 apie 18 val., Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio sen., Budrikų k., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,99 promilės etilo alkoholio). Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholinius gėrimus, taigi suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad E. P. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, jog neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tokiu būdu sukeldamas realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui ir aplinkai. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Nustatyta E. P. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo E. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas A. P. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo atsakomybei su 300 Eur užstatu bei pastarojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (b. l. 116, 117, 120-124).

A. P. prašyme bei apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamojo brolis. Sutinka laiduoti už savo brolį, kadangi artimai bendrauja, brolis klausia jo patarimų. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. Šeimoje jie yra 4 broliai. Jį pasirinko laiduotoju tikriausiai dėl to, kad daugiausia bendrauja. Mano galintis teigiamai paveikti brolį, jie jau viską aptarė. Neigiamai vertina brolio poelgį, kuris buvo atsitiktinis.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 61), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvykdyta nusikalstama veika žalos nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 61), tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 58-60), dirbantis vairuotoju ir darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai kaip atsakingas, darbštus ir sąžiningas darbuotojas (b. l. 119). Aplinkybę, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys teisme patvirtino ir jo brolis. Duomenų, kad E. P. būtų registruotas priklausomybės ligų centre ar gydytųsi psichiatrijos klinikoje byloje nėra. Įvertinus kaltinamojo E. P. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje E. P. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. P. – E. P. šeimos narys (brolis) yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas (b. l. 116), administracine tvarka baustas vieną kartą už greičio viršijimą (b. l. 117), su kaltinamuoju santykiai artimi, su juo bendrauja, leidžia laisvalaikį, nurodo, kad būdamas autoritetu broliui, gali daryti jam teigiamą įtaką, tiki, kad ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog vertina brolio nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra autoritetas E. P. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąjį E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laiduotoju paskiriant A. P., o baudžiamąją bylą E. P. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į E. P. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas su 300 Eur užstatu, kuris sumokėtas 2019-11-29 mokėjimo nurodymu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (b. l. 124), 1 metų laikotarpiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nusikalstamą veiką E. P. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių (1) iki penkerių (5) metų.

Atsižvelgiant į tai, kad E. P. padarė nesunkų nusikaltimą, jam buvo nustatytas 2,99 promilės neblaivumas, nusikalstamos veikos metu nebuvo padaryta žala kitai transporto priemonei, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, kaltinamajam nustatytinas prokuroro pasiūlytas dviejų (2) metų minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus specialistės nutarimo, kuriuo E. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-11-06 (b. l. 92-94; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. P. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju svarstytina, ar iš kaltinamojo konfiskuotina nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties seka, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad, nors nusikalstamos veikos įrankis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, tačiau E. P. anksčiau neteistas, kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 1 190 Eur (su PVM) (b. l. 39). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo šeimyninę padėtį, bei į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas kaltinamajam būtų pakankamai sunki finansinė našta ir nebūtų visiškai proporcinga priemonė jo atžvilgiu.

Kita vertus, nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą (su 300 Eur užstatu) bei į tai, kad netaikė turto (transporto priemonės) konfiskavimo, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jam nekilo, teismo vertinimu, E. P. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 92-93) ir dokumento paėmimas (b. l. 95-98) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo E. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. P. atėmimą.

Kaltinamajam E. P. paskirtas keleivinio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 40-41) įsiteisėjus nuosprendžiui naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 300 Eur (trijų šimtų eurų) užstatu, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę - 16 MGL (800 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą ir – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 6 d.

E. P. paskirtą keleivinio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

E. P. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė